Technologijos. 3D spausdinimo technologija gali labai daug, tai panašėja į panacėją nuo nepritekliaus ir net vienišumo. 3D spausdintuvu galima nebrangiai ir greitai pasistatyti namą, išsispausdinti valgomą maistą, pasigaminti drabužių – būtini žmogiškieji poreikiai ir patenkinti. Tačiau tuo neapsiribojama – galima susikurti ir savo ar kieno nors kito natūralaus dydžio atvaizdą, kad neišprotėtumėte vieni, arba įsigyti tokiu pat būdu pagamintą nešiojamąjį kompiuterį nuoboduliui įveikti.
Vis dėlto 3D spausdinimas gerokai pažangesnis nei atsiradimo metais – nebeapsiribojama hedonistinių poreikių tenkinimu. Šiuo metu šią mokslo naujovę jau galima sėkmingai ir efektyviai panaudoti medicinoje.
3D technologijos principas – daiktų kūrimas pagal 3D kompiuterinį modelį arba kitą elektroninių duomenų šaltinį. Pats spausdintuvas yra savotiškas robotas, liejantis vieną ant kito specialaus plastiko sluoksnius. Nors pats pirmasis 3D spausdintuvas buvo sukurtas dar XX a. 8-ajame dešimtmetyje, masiškesnis šios technologijos pritaikymas stebimas pastarąjį dešimtmetį. Iš pradžių daugiau vyko tobulinimo procesai, o pastaraisiais metais 3D spausdinimu susidomėjo ir aukštoji mada, menininkai, mokslininkai bei medikai.
Mokslas ir medicina su 3D spausdinimu turi bendrą vardiklį ir gali veikti išvien. Realistiškesnis ir, galima sakyti, praktiškesnis naujosios technologijos pritaikymas – geras atkirtis kritikams, kurie manė, kad 3D spausdinimas tebus pačių išradėjų žaisliukas. Šiuo metu medikai jau gali išspausdinti organus ir repetuoti operacijas, o pacientai, netekę galūnių, – gauti individualius protezus.
Prancūzijos kompanija, geriau žinoma kaip orlaivių sistemų projektuotoja, neseniai pristatė pirmąjį pasaulyje komerciškai prieinamą moksliškai tikslų sveikos širdies modelį. Jį galima koreguoti iki kardinalių pokyčių, susijusių su širdies ligomis. „Dassault Systemes“ projektas „Living Heart Projec“ netrukus gali leisti gydytojams, medicinos prietaisų gamintojams ir smalsuoliams suprasti širdies ligų būklę ir išbandyti naujoviškus gydymo būdus nesiimant bandymų su gyvūnais.
Pavyzdžiui, projekto direktorius Steve‘as Levine‘as mano, kad netrukus kardiologai galės repetuoti sudėtingas procedūras naudodamiesi 3D modeliavimu. Gydytojai gali naudotis aparatu sukurta sveika širdimi įgimtiems defektams ar širdies ligoms studijuoti, iš dalies keisdami formą ir audinių savybes per programinės įrangos redagavimo programą.
Yra nemažai istorijų, kaip ligos, sindromai ar įvairios nelaimės sugadina žmonėms gyvenimą, bet dalį šių atvejų gali palengvinti 3D spausdinimo technologija. Apdegęs veidas, amputuota galūnė, širdies yda, akies ligos – viskas gali būti sutvarkyta pasitelkiant mokslo naujoves. Tačiau ar medikai susimąstė apie tai, kad turtindami savo galias gydyti jie gali tapti savotiškais dievais, o vis tobulėjantis 3D spausdinimas – žmones paversti frankenšteinais?
Mokslo laimėjimai dažnai priimami pozityviai, lyg jie neturėtų jokio „šalutinio poveikio“. Vis dėlto pastangos palengvinti žmonių po avarijų ar ligų būklę vėliau gali reikšti populiacijos burbulą, nes gali atsirasti ir daugiau priemonių, ilginančių gyvenimą.
Ne tik organų, galūnių keitimas lemia permainas medicinoje – labai svarbi tampa ir genų inžinerija. Kai kurie mokslininkai skelbia atradę būdų, kaip karpyti DNR ląsteles ir sukurti „tobulesnį“ žmogų. Štai vienas profesorius – Yuvalas Noahas Harari iš Hebrajų universiteto Jeruzalėje – turi dar radikalesnę idėją: per ateinančius 200 metų žmonės taps dievus primenančiais kiborgais, nes žmonės ir mašinos gyvens amžinai. Jis tvirtina, kad bendras žmonijos nepasitenkinimas mirtingumu lems atsinaujinimą ir kiborgų technologija leis tai padaryti. „Manau, kad greičiausiai per ateinančius 200 metų ~homo sapiens~ atsinaujins ir taps tam tikra dieviška būtybe. Tai įvyks per biologinį apdorojimą arba genų inžineriją kuriant kiborgus. Tai bus didžiausia biologinė raida. Mąstant biologiškai, per keturis milijardus metų niekas iš esmės nepasikeitė, bet po šio lūžio skirsimės nuo šiandienos žmonių kaip šimpanzės dabar skiriasi nuo mūsų“, – tikina mokslininkas.
Y.N.Harari teigimu, žmonės tapo vyraujančia rūšimi dėl mūsų gebėjimo išrasti fikcijas – pinigus ir religijas, kurios padeda surišti visuomenę. Tačiau jis mano, kad tikėjimo, religijos išnykimas paskatins žmonijos pokyčius. „Dievas yra labai svarbus, nes be religinio mito neįmanoma sukurti visuomenės. Religija yra svarbiausias žmonių išradimas. Tol, kol žmonės tiki, tol jie siejasi ir yra valdomi dievų“, – mąsto profesorius.
Patys medikai kartais prilygsta baltachalačiams pusdieviams, o dabar, kai jie turi dar daugiau įrankių, jų galios irgi sustiprėjo.
Tačiau atsišliejant nuo baimių dėl žmonių tapimo zombiais ar kiborgais verta pripažinti, kad 3D spausdinimo technologijos atvedimas į mediciną – išties sumanus žingsnis. Pirmiausia tai realiai gelbsti gyvybes, protezai ar organai keičiami patogesniais ir individualiai prie žmogaus pritaikytais implantais, negana to, yra galimybė, kad 3D spausdintuvu sukurtas objektas augtų kartu su žmogumi pagal poreikį.
Pavyzdžiui, tokia galimybė ir netgi išgyvenimo šansas neseniai suteiktas trims kūdikiams. 3D spausdintuvu Jungtinėse Amerikos Valstijose sukurti gerklės implantai išgelbėjo naujagimių berniukų – Kaibo, Garretto ir Iano gyvybes. Visi jie kentėjo nuo tracheobronchomaliacijos, sukeliančios trachėjos sutrikimą. Tokia būklė paprastai veda prie katastrofiškų šalutinių poveikių, įskaitant negalėjimą pasisavinti maisto, kvėpavimo nepakankamumą ir net širdies sustojimą. Mokslininkai kiekvienam berniukui atliko kompiuterinės tomografijos skenavimą, kad nustatytų tikslų jų trachėjos dydį ir formą. Vaizdai buvo perkelti į kompiuterinį modelį, tada suprojektuoti tuščiaviduriai, vamzdelio pavidalo plastikiniai įtvarai. Jie buvo pagaminti 3D spausdinimo technika, kai lazeris lydo specialius miltelius ir deda sluoksnis po sluoksnio iš apačios į viršų. Pateikti įtvarai turėjo būti ne tik lankstūs, kad būtų galima perkelti į kvėpavimo takus, bet taip pat, laikui bėgant, atitikti kiekvieno berniuko trachėjos augimą. Jie buvo pagaminti iš polikaprolaktono, polimero, kuris natūraliai, veikiamas skysčių, paauga per trejus ketverius metus.
Trys išgelbėtos gyvybės jau atperka visą mokslininkų ir medikų triūsą.
Nuo smuikų iki šautuvų – visa tai lengva padaryti 3D spausdintuvais. Šie prietaisai į visiškai kitą lygį pakėlė suvokimą apie daiktus, kuriuos galima susikurti pačiam.
3D spausdinimas leidžia mokslininkams pažvelgti ir į mažiausias visatos sudedamąsias daleles – biologines molekules. Nors mokslininkai naudodavo kompiuterinius modelius vizualizuodami juos į origamį primenančius objektus, patirtis žiūrint į plokščią ekraną, ir iš tikrųjų turint objektą savo rankose yra visai kitokia. Tai gali padėti mokslininkams tiksliau suvokti virusų molekules ir sukurti naujus vaistus. Naudodami 3D išspausdintus modelius medikai gali suprasti, kaip funkcionuoja ŽI virusas, sukeliantis AIDS. Amerikiečiai tyrėjai, padarę tokius modelius, gali jais dalytis su kitais tyrėjais nacionalinių sveikatos institutų 3D spausdinimo biržoje, programoje, kuri leidžia mokslininkams pasidalyti instrukcijomis spausdinant molekules, organus ir kitus objektus.
Kai kurie mokslininkai žengia platų žingsnį į priekį medicinos srityje, įtraukdami į savo akiratį naująją technologiją. Alanas Faulkneris-Jonesas iš Herioto-Watto universiteto Edinburge penkerius metus tyrė biospausdinimą ir sukūrė „Biogenitor“, 3D spausdintuvą, galintį pagaminti kamienines ląsteles. Ir dabar kamienines ląsteles įmanoma auginti laboratorijoje, bet tik petri lėkštelėje, ir jos yra 2D pavidalo, todėl negali sąveikauti su kitomis ląstelėmis kaip kūne.
Šiuo metu vaistai pirma išbandomi su mažais arba dideliais gyvūnais, tada pereinama prie žmogaus tyrimų, bet poveikis dažniausiai būna skirtingas. Išbandžius visa tai su mikroaudiniais (kamieninėmis ląstelėmis), vaistus galima išsyk skirti žmonėms, taip pat galima sukurti individualų vaistą vienam žmogui, nes naudodami specifines paciento ląsteles medikai gali sužinoti, kaip žmogus turėtų reaguoti į vaistus, ir tada juos individualizuoti. A.Faulkneris-Jonesas sugebėjo sukurti 3D spausdintuvą, kuris pajėgus spausdinti ląsteles iš hidrogelio taip, kad jos išlaikytų 3D struktūrą. Ląstelės organizme niekada nebūna dvimatės struktūros ir ant lygaus paviršiaus praranda daug funkcionalumo, o naudojant hidrogelį ir spausdinant sluoksnis po sluoksnio galima sukurti trimatę struktūrą.
„Gartner“ analitikas Pete‘as Basiliere‘as patvirtino, kad labiausiai jaudinantis 3D spausdinimo panaudojimas yra medicinos prietaisuose. „Tikimės, kad iki 2018 m. bus parduota 2,3 mln. 3D spausdintuvų. Jų panaudojimas medicinoje labiausiai žavi. Galvojant apie objektų individualizavimą, protezavimas, implantai, dantų ir atkuriamosios operacijos taps fenomenalios“, – žiniasklaidai tvirtino ekspertas.
Fenomenalu tai, kad 3D spausdinimo technologija neliko tik uždarose mokslininkų laboratorijose ar tik turtingiausių šalių ribose. Ši sistema sprendžia esminę problemą – kaip pigiai ir kokybiškai sukurti daug dalykų. Tarkim, 3D galūnių protezai jau kuriami Afrikoje, Ugandoje. Viliamasi, kad netrukus viso besivystančio pasaulio medikai galės gyventojams po avarijų ar dėl neišsivystymo, ligų pasiūlyti protezus.
Labdaros organizacijos prisidėjo prie to, kad trejų metų ugandietė gautų jai tinkamą 3D kojos protezą, o išlaidos nebūtų milžiniškos: inovatyvi technologija padėjo sutaupyti keletą tūkstančių dolerių – vietoj 5 tūkst. protezas sukurtas už 250.
Mattas Ratto, Toronto universiteto Informacijos fakulteto profesorius, patvirtino, kad 3D spausdinimas siūlo greitesnį būdą sukurti protezą, šio sukūrimo laikas sutrumpėja nuo vienos savaitės iki maždaug vienos ar dviejų dienų. Sutrumpėjęs laikas reiškia ne tik tai, kad pacientas greičiau galės išbandyti savo naują galūnę, bet ir tai, kad bus galima sukurti daugiau vienetų tokių protezų, žinoma, individualizuotų, todėl išsprendžiama dar viena problema – pacientams nereikia vargti pratinantis prie diskomfortą keliančių galūnių.
Dar viena tikra istorija iš trečiojo pasaulio: paauglys Danielis Omaras neteko rankų per bombos sprogimą neramiame Pietų Sudane. 2012 m., būdamas 14 metų, Danielis apkabino medžio kamieną, kad apsisaugotų nuo smūgio ir skeveldrų. Jis išgyveno, tačiau liko be rankų. Jaunuolis tapo našta savo šeimai ir vėliau amerikiečiui Mickui Ebelingui prisipažino, kad verčiau būtų miręs, nes be rankų šioje vargingoje šalyje esi niekas.
Amerikietis, valdantis startuolį „Not Impossible Labs“, buvo žmogiškai sujaudintas žiniasklaidoje papasakotos D.Omaro istorijos, kuri yra viena iš šimtų tūkstančių kariaujančiose šalyse. Jis gana gerai žinojo apmaudžią realybę: nors vien Pietų Sudane yra daugiau nei 50 tūkst. galūnių netekusių žmonių, labdaros organizacijos neteikia pirmenybės visaverčiam jų integravimui į visuomenę. Tiesa, technologija, kurią naudoja M.Ebelingo įmonė, kuria gana paprastus mechaninius, bet lengvai judinamus protezus, be to, reikia, kad pacientui būtų likusi bent nedidelė rankos dalis.
Įdomiausia tai, kad amerikietis pirma inicijavo „Project Daniel“, skirtą D.Omaro garbei, bet dar net nebuvo jo sutikęs, tik vylėsi rasti paauglį vienoje pabėgėlių stovykloje. Galų gale mokslininkas nežinojo, ar šešiolikmetis norės priimti ką nors iš baltaodžio atvykėlio, – galbūt jis per dvejus metus susitaikė su savo fizine negalia.
Kai D.Omaras pasirodė bendruomenėje su dirbtine ranka, vaikai, irgi netekę galūnių, panoro būti tokie kaip jis. M.Ebelingo projektas pavyko. Iš pradžių vaikai norėjo, kad protezo atspalvis atitiktų jų odos spalvą, bet vėliau įsidrąsino ir tapo žaismingesni: jiems sukurtos rankos iš specialaus turkio, rožinės spalvos plastiko.
Be to, 3D protezais susidomėjo ir technologijų milžinė „Google“, žadanti finansuoti tokių galūnių kūrimą. „Enable Community“ fondui ši kompanija paaukojo 600 tūkst. dolerių. „Google“ pradėjo rūpintis ir tais, kurie turi negalią: jos atstovai pareiškė, jog ne pelno organizacijoms skirs iš viso 20 mln. dolerių, kad naujosios technologijos būtų panaudotos žmonių, turinčių negalią, nepriklausomumui didinti.
„Enable Community“ vienija mokslininkus ir savanorius, kurie naudoja 3D spausdinimą, kad sukurtų ir pritaikytų galūnių protezus tiems, kuriems jų reikia.
Be to, kad 3D technologija leidžia masiškai gaminti vaistus ir medicininę įrangą, ja galima sukurti ir iškart gyvybę išsaugančių dalių, tarkim, kaulus ar net kaukoles. Dar 2011 m. prof. Susmita Bose Vašingtono valstijos universitete modifikavo „ProMetal“ 3D spausdintuvą, pridėdama cheminių medžiagų į keramikos miltelius, todėl buvo galima pradėti kurti bet kokios formos kaulus. Profesorės tikslas buvo vieną dieną implantuoti kaulų karkasą su kaulų augimo faktoriumi, kad implantas tarsi ištirptų natūralių kaulų medžiagoje.
Kol kas dažiau pritaikomi atskiri kaulai: per operaciją įmontuojamas 3D spausdintuvu sukurtas klubo ar kelio sąnaris. Olandijos chirurgai Utrechto universiteto medicinos centre pakeitė visą viršutinę 22 metų merginos kaukolės dalį individualiai jai sukurtu implantu, pagamintu iš specialaus plastiko. Operacija, per kurią buvo implantuotas 3D gaminys, truko beveik parą. Mergina kentė nuo kaulų storėjimo, ypač kaukolės, dėl šio sutrikimo jai nuolat skaudėdavo galvą. Kaukolės storėjimas smegenims darė vis didesnį spaudimą, todėl jauna moteris pamažu prarado regėjimą, sutriko jos gebėjimai. Buvo tik laiko klausimas, kada būtų nustojusios veikti kitos esminės smegenų funkcijos ir ji būtų mirusi.
Panaši istorija nutiko ir Kinijoje, kur vyrui su sulaužyta kaukole buvo atlikta operacija, per kurią įdėtos 3D spausdintuvu sukurtos dalys. 46-erių ūkininkas, statydamas priestatą prie namo, nukrito iš trečio aukšto, o ant jo užgriuvo mediniai poliai. Vyras išgyveno, bet negalėjo kalbėti ir rašyti, nes jam nuolat dvejinosi akyse. Dėl kairės dalies kaukolės netekimo vietiniai jį praminė Frankenšteinu. Laimei, tarptautinė medicinos technologijų įmonė „Stryker“ ir Sindziango ligoninė pasirūpino ne tik 3D implantu, bet ir jo finansavimu, nes ūkininkas sau to nebūtų galėjęs leisti.
O Slovakijoje trisdešimtmečiam Jurajui Šankui Košicės medikai per sudėtingą smegenų operaciją uždėjo 3D išspausdintą kaukolės dalį. Po daugiau nei septynias valandas trukusios operacijos pacientas atsigavo, o jo galvos smegenų audiniai neatmetė 3D gaminio.
Vyras į neįgaliojo vežimėlį atsisėdo prieš dešimtmetį, kai nukritęs iš aukštai neteko trečdalio viršugalvio, tapo nedarbingas. Tuo metu gydytojai buvo priversti pašalinti dalį jo kaukolės struktūros, kurią laikinai pakeitė akrilinis implantas. Pirmasis implantas išgelbėjo gyvybę, bet nebuvo tinkamas. Nerviniai audiniai smegenyse patirdavo spaudimą, pacientas ėmė prarasti komunikacinius ir motorinius įgūdžius. Jaunas vyras nebegalėjo ne tik savarankiškai ko nors padaryti, bet ir bendrauti. Jam antrą kartą gimti padėjo 3D spausdintuvu sukurta kaukolės dalis.
Taigi 3D technologija gali pakeisti ne tik vakarietiškos medicinos metodus atliekant operacijas su širdies simuliatoriais arba masiškai gaminant 3D protezus galūnių netekusiems trečiojo pasaulio gyventojams. Inovatyvi technologija gali pasitarnauti ir grožio industrijai ir kartu apsaugoti negalinčiuosius apsiginti.
Prancūzijos kosmetikos firma „L‘Oreal“ ketina panaudoti 3D spausdintuvu sukurtą žmogaus odą. Ekspertus ši naujiena nustebino, bet kita pusė patikino, kad viskas yra legalu. Kompanija augina odos mėginius, gautus iš plastinės chirurgijos donorų. Žadama išauginti 100 tūkst. 0,5 kv. cm odos mėginių per metus, jie sudarys devynias rūšis visose amžiaus ir tautybių grupėse. Grožio industrijos atstovė patvirtino, kad tokie bandymai padės užtikrinti produktų saugumą ir efektyvumą, be to, tai atvers naują nišą technologijų bei mokslinių tyrimų srityje ir suteiks „beribį potencialą“. Galų gale tai ne tik lems didesnį produktų veiksmingumą konkretiems odos tipams, bet ir apsaugos gyvūnus nuo pavojingų bandymų. Kosmetikos bandymai su gyvūnais, laimei, išėjo iš mados, ir kosmetikos gamintojai pradėjo ieškoti alternatyvų.
Jei galima laboratorijose išauginti odą ir žmogaus audinius, sukurti širdies simuliatorių, atrodo, kad galima viskas. Kosmetikos gamintojai paliko ramybėje gyvūnus ir bandymus žada atlikti su išauginta oda, o 3D technologijos dar vienu būdu leido sparnuočiams ir kailiniuočiams lengviau atsidusti.
Kurdami implantus žmonėms mokslininkai neignoruoja ir gyvūnijos pasaulio. 3D spausdinimo entuziastų dėmesio sulaukė ir galūnių ar kai kurių kūno dalių netekę gyvūnai. Naują gyvenimo puslapį atvertė ir su neišsivysčiusiomis galūnėmis atvesti šunys, ir per susidūrimą su plėšrūnu vieno plaukmens netekusi antis, ir solidaus dydžio vėžlys.
Jūriniam vėžliui, kuris susižeidė pakliuvęs į valties propelerį, buvo primontuotas 3D spausdintuvu sukurtas viršutinis šarvas. Dalis jo, pagaminta iš medicininio kokybiško titano ir 3D plastiko, buvo pritaisyta prie gyvūno žandikaulio ir visiškai atitiko jo formas. Jei protezas vėžlio neerzins, jis netrukus bus grąžintas į jūrą.
45 kg gyvūnas buvo priimtas į jūrinių vėžlių tyrimų, gelbėjimo ir reabilitacijos centrą Pamukalės universitete Denizlyje, Turkijoje, kai buvo rastas sunkiai sužeistas jūroje. Iš pradžių darbuotojai centre jį slaugė, šėrė iš rankos, bet suprato, jog reikia kito sprendimo, kad vėžlys kada nors galėtų pats pasirūpinti savimi.
Panaši istorija nutiko antinui, gyvenančiam Pietų Afrikoje: jis susilaužė koją, todėl jam buvo amputuota viena galūnė. Organizacijos „Good Samaritan Sue Burger“ darbuotojai priglaudė vandens paukštį ir slaugė, kol jis atsigavo. Ozzie bandė savo kojos trūkumą kompensuoti pasiremdamas kairiu sparnu, bet judėjimas jam kėlė skausmą ir diskomfortą. Radijo laidoje organizacijos atstovai papasakojo, kad paukštį slaugė laikydami jį hamake pakelta koja. Graudžią, bet sėkmingai pasibaigusią paukščio istoriją išgirdo įmonė „BunnyCorp“, kuri pasiūlė sukurti 3D spausdintuvu išspausdintą implantą.
Jau dabar drąsiai galima sakyti, kad 3D spausdintuvai į mediciną įliejo šviežio vandens, bet ar po kurio laiko, artimoje ateityje, žmonėms bus galima ne tik patogiau, komfortiškiau gyventi dėl pakeistų organų, protezų, bet ir džiaugtis gerokai ilgesniu amžiumi? Ilgaamžiai žmonės, kurie neserga specifinėmis ligomis, dažnai miršta dėl organų veiklos nepakankamumo, tačiau gali būti, kad ateityje mums nebereikės dėl šito nerimauti. Tuoj gali atsirasti laboratorijų, kurios pradės masiškai gaminti atsarginius organus, tada klonuoti kopijas arba auginti. Juodoji organų rinka gali nebetekti galios.
Žmonėms ilgaamžiškumą, o gal net amžinumą gali suteikti procedūra, vadinama šaltuoju druskos gaivinimu. Mirštančio organizmo kraujas, pakeistas šaltu druskos tirpalu, gali numušti organizmo temperatūrą ir paversti mirštantį pacientą užkonservuotu kūnu. Tokios būsenos pacientui gydytojai gali nustatyti daug dalykų, kurie galėjo būti mirtini: šūvio ir peilio padarytas žaizdas, kraujavimą ir organų veiklos nepakankamumą.
Organų pakeitimas gali padėti pratempti dar šiek tiek laiko, bet, kaip rodo 2012 m. didžiausios pasaulyje vaistų gamintojos „Pfizer“ tyrimas, žmonės labiausiai bijo gyventi kęsdami skausmą ir būti priklausomi. Ar pacientai jausis geriau su kitais organais būdami dalinio aktyvumo būsenos – filosofinis klausimas, bet, ekspertų manymu, taikant tam tikras priemones žmonės gali išgyventi ir 200 metų.
O tokių svajoklių netrūksta, ir taip kalba ne kokie paranormalių reiškinių stebėtojai, o technologijų ekspertai. Tarkim, milijardierius Peteris Thielas, vienas „PayPal“ įkūrėjų, planuoja gyventi 120 metų. Palyginti su kai kuriais kitais technologijų milijardieriais, jis neatrodo ypač ambicingas. Štai Rusijos interneto „krikštatėvis“ Dmitrijus Ickovas sako, kad jo tikslas – gyventi 10 tūkst. metų. „Oracle“ įkūrėjas Larisas Ellisonas apskritai atmeta mirtingumo sąvoka kaip „nesuprantamą“, o vienas „Google“ įkūrėjų Sergejus Brinas tikisi kada nors „išgydyti mirtį“.
Laimei, mokslininkai nežada, kad 3D spausdintuvai „išgydys mirtį“. Jų tikslas yra technologijas pritaikyti mokslui ir visuomenės naudai. Pažanga akivaizdi: pacientai gali gyventi patogiau, jauni medikai – repetuoti operacijas, galūnių netekę žmonės – gauti jiems asmeniškai pritaikytas dirbtines galūnes. Mokslininkai užsibrėžė naujų tikslų: 3D spausdinimo technologija padės geriau tirti molekules, todėl bus lengviau nustatyti ligas, suvokti jų eigą.
Nors 3D spausdintuvu galima sukurti ir maistą, ir ginklus, ir drabužius, atrodo, kad kol kas prasmingiausia panaudoti tyrimus žmonių gyvybei puoselėti.
Deimantė Daugintytė
Loading ...