Vitebske (Baltarusija) pasibaigusiame Tarptautiniame moderniosios choreografijos festivalyje Menų spaustuvės gatvės šokio spektaklio „Feel-Link” kūrėjai Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius buvo apdovanoti specialiu Ekspertų tarybos prizu.

Vitebsko festivalis, vienas seniausių ir geriausiai žinomų šiuolaikinio šokio festivalių buvusios SSRS teritorijoje, šiemet vyko jubiliejinį dvidešimt penktąjį kartą. Jo programa paprastai sudaroma iš dviejų blokų – miniatiūrų bei vienaveiksmių spektaklių konkurso, ir svečių trupių programos. Šį kartą konkursinėje programoje dalyvavo 28 trupės iš Japonijos, Šveicarijos, Lenkijos, Estijos, Lietuvos, Rusijos, taip pat bendri Italijos-Kipro-Vokietijos-Kinijos ir Vokietijos-Taivano-Kinijos projektai. Svečių programoje šoko Velso nacionalinė šokio trupė (Jungtinė karalystė), Jo Stromgreno trupė (Norvegija), Prancūzijos, Vokietijos, Ukrainos, Estijos ansambliai.

Vitebsko festivalio konkursinės programos žiuri, kurią sudarė žymūs choreografai, šokėjai ir teoretikai iš JAV, Izraelio, Airijos, Vokietijos, Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos, o jai vadovavo garsusis Rusijos baleto šokėjas ir choreografas Vladimiras Vasiljevas, festivalio Didįjį prizą skyrė Ukrainos choreografui Aleksejui Busko, pirmąsias premijas – Japonijos ir Rusijos trupėms. Festivalyje, kaip ir  visada veikė oficiali Ekspertų –  šokio kritikų bei teoretikų – taryba. Ekspertai skiria Jevgenijaus Panfilovo prizą (kaip taisyklė – choreografui) ir vieną arba keletą specialiųjų premijų. Šiemet, jubiliejiniame 25-ajame  festivalyje, J. Panfilovo prizo laureatu tapo jaunas peterburgietis choreografas Konstantinas Keichelis. O specialios Ekspertų tarybos premijos buvo skirtos Cie Shen trupei (Vokietija-Taivanis-Kinija), Jekaterinburgo (Rusija) šokėjui Olegui Stepanovui bei Menų spaustuvės, A.Gudaitės ir L.Žakevičiaus spektakliui „Feel-Link“.

Ekspertų tarybos pirmininkės, Rusijos nacionalinės teatro premijos „Auksinė kaukė 2013” muzikinio teatro ekspertų komisijos pirmininkės Larisos Barykinos žodžiais, sutrumpinta šokėjų-choreografų  iš Vilniaus dueto „Feel-Link“ versija patraukė dėmesį skirtingų šokimo stilių ir technikų jungtimi, bet pirmiausia – savo nuoširdumu. Pasak L. Barykinos, tai buvo beveik pasakojimas: apie save, tarpusavio supratimo paieškas, apie ilgą vieno į kitą kelią, apie šokio dueto, taip laimingai sutapusio su šeimyninio dueto atsiradimu, gimimą. Nieko iškentėto, dirbtinio ar išgalvoto. Tik gyvenimas, tik meilės istorija – tokia, kokia ji yra.

Spektaklis „Feel-Link“ į Menų spaustuvę sugrįžta gruodžio 27 d., 19 val.

Skandinavija tampa potencialia eksporto rinka Lietuvos spaudos pramonei. Prieš savaitę gavę pasiūlymą gaminti suomišką produkciją Lietuvoje, mūsų spaustuvininkai sulaukė ir Danijos investuotojų dėmesio.

Apie ketinimus investuoti mūsų šalyje Lietuvos spaustuvininkų asociacijos (LISPA) narių delegacijai, viešėjusiai Danijoje, pareiškė šios šalies spaustuvininkai, oficialaus vizito Lietuvos ambasadoje Danijoje metu.

„Danijos spaudos įmonių produktyvumas yra 7 kartus didesnis nei Lietuvos, tačiau jų kainas vis dažniau nukonkuruoja gamintojai iš Lenkijos, Čekijos, Latvijos ir Estijos, – sako LISPA prezidentė dr. Erika Furman. – Norėdami sumažinti savo kaštus, danai priėmė sprendimą investuoti į gamybą mūsų šalyje, konkrečiai – Vakarų Lietuvos regione“. LISPA prezidentės teigimu, jau kitų metų pradžioje Danijos spaustuvininkai apsilankys Klaipėdoje įsikūrusiose spaustuvėse –- S. Jokužio leidykloje-spaustuvėje ir „Druka“, kurioms pateikė ir pirmuosius užsakymus. Taip pat danų investuotojai domėsis galimybėmis Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje.

LISPA prezidentė pastebi, jog danams pasiekti tokio didelio produktyvumo padeda spaudos pramonės tradicijos, kurios kardinaliai skiriasi nuo mūsiškių. „Lietuvoje įprasta, kad spaudos produktų gamyba nuo pradžios iki pabaigos vyksta vienoje įmonėje. Tuo metu Danijoje ji atliekama skirtingose įmonėse: vienoje gaminamos ikispaudiminės plokštės, kitoje spausdinami lapai, trečioje – klijuojama, siuvami sąsiuviniai, daromi viršeliai“, – sako dr. E. Furman.

Kitų LISPA narių nuomone, kolegų Danijoje produktyvumą didina ir daugiau faktorių. „Mūsų įmonės labiau orientuotos į produktą ir kokybę, o danų, kuriems gaminti kokybiškai yra savaime suprantama, – į komunikaciją su klientais. Taigi, mes parduodame produktą, o danai teikia paslaugą, – danų verslo filosofiją apibendrina S. Jokužio leidyklos-spaustuvės vykdančioji direktorė Vaiva Jokužienė. – Manau, kad mūsų įmonėms būtų pravartus toks verslo požiūrio pakeitimas“. Jai pritaria ir spaustuvės „Petro ofsetas“ verslo plėtros direktorė Kalimė Kalibataitė: „Nenustebino danų turima įranga – mes turime ir naujesnių technologijų, tačiau nustebino požiūris į darbuotojus, kaip į pačią didžiausią vertybę“. Jos nuomone, žmogiškųjų išteklių srityje Lietuvos įmonėms dar yra kur stiebtis.

Lietuvos spaudos pramonės eksportas pernai į Skandinaviją sudarė 66,4 mln. litų: į Daniją – 9,3 mln. Lt, į Suomiją – 6,2 mln. Lt, Norvegiją – 22,9 mln. Lt, Švediją – 28 mln. Lt.