Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir akcijos „Knygų Kalėdos” dalyvių susitikime, pirmą kartą šalies vadovei buvo pristatyti statistiniai duomenys, rodantys mūsų spaudos pramonės padėtį kitų Europos šalių kontekste.

Duomenis pateikusi Lietuvos spaustuvininkų asociacija (LISPA) atkreipė dėmesį, kad dėl knygoms taikomo 9 proc., o laikraščiams ir periodiniams leidiniams – 21 proc. PVM tarifo, Lietuva nustumta į panašaus dydžio (18-23 proc.) bendrąjį PVM tarifą turinčių Europos šalių užribį. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl net ir ekonominiu sunkmečiu periodinės spaudos bei knygų leidėjai renkasi kaimyninių Baltijos šalių, Lenkijos ar net Čekijos spaustuves.

„Tenka tik apgailestauti, kad esama mokestinė aplinka mažina mūsų pramonės galimybes būti lygiaverte Europos rinkos dalyve, nors spaustuvių technologiniai pajėgumai bei verslo kultūra leistų net ir lyderiauti, – sako LISPA prezidentė dr. Erika Furman. – Kad esame stiprūs savo srityje, rodo ir lapkritį skandinavų spaustuvininkų oficialiai pareikštas noras bendradarbiauti su Lietuvos kolegomis ir net perkelti gamybą į mūsų šalį“.

LISPA prezidentės teigimu, beveik visose didžiosiose ES šalyse spaudos pramonė skatinama ir palaikoma taikant sumažintus PVM tarifus: Liuksemburge (bendrasis PVM – 15 proc.) – 3 proc., Italijoje (bendrasis PVM – 20 proc.) – 4 proc., Ispanijoje (bendrasis PVM – 18 proc.) – 4 proc., Prancūzijoje (bendrasis PVM – 19,6 proc.) knygoms – 5,5 proc., laikraščiams ir periodiniams leidiniams – 2,1 proc. „Jungtinėje Karalystėje, kurioje bendrasis PVM tarifas yra 20 proc., spauda iš viso neapmokestinta PVM“, – atkreipia dėmesį E. Furman, pridurdama, kad tokį patį bendrąjį PVM tarifą, kaip ir Jungtinė Karalystė, turinti mūsų kaimynė Estija, visai spaudai taiko 9 proc. PVM, todėl lietuviški periodiniai leidiniai ir spausdinami šioje šalyje.

„Greta sumažinto PVM tarifo, daugelyje Europos šalių valstybė superka apie 50 proc. leidžiamų knygų tiražo ir perduoda jas bibliotekoms – taip ne tik papildomi fondai, bet ir palaikomi leidėjai bei spaustuvininkai, – pabrėžia LISPA prezidentė. – Tuo metu Lietuvoje bibliotekos negavo naujų leidinių pastaruosius trejetą metų, tad akcija „Knygų Kalėdos“, kurioje surinkta per 17 tūkst. naujų knygų, nors ir tapo akivaizdžia paspirtimi bibliotekoms, problemos neišsprendė. Tik nuolatinis dėmesys knygai gali sudaryti prielaidas, kad tiek valstybės tarnautojai, tiek politikai, tiek visa tauta supras knygos reikšmę, jos vaidmenį žmogaus asmenybės formavimuisi, jo sąmoningumui ir brandai“.

Lietuvos spaustuvininkų asociacija, susitikimo metu padėkojusi šalies Prezidentei už ligšiolinę rašytinio žodžio globą, išreiškė viltį, kad dėmesys šiai tema bus tęstinis. Taip pat, siekdami didesnio valstybės dėmesio knygai, turinčiai edukacinę ir lavinamąją vertę, asociacijos nariai paprašė šalies Prezidentės paremti LISPA iniciatyvą gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, minėti kaip nacionalinę šventę. „Šios dienos minėjimas nacionaliniu mastu yra labai svarbus augančiai kartai, kad ji jau nuo nuo darželio ar mokyklos suolo būtų supažindinama su mūsų šalies kalbos išlikimo istorija. Turime didžiuotis savo kalba, kuri yra viena seniausių pasaulio kalbų, ne mažiau nei Lietuvos krepšiniu”, – teigia E. Furman, džiaugdamasi Prezidentės pažadu globoti spaudos pramonę. LISPA taip pat tikisi, jog mūsų valstybės dovanojamų dovanų sąraše bus suteikta garbinga vieta knygoms, ypač meno albumams, ir taip remiamos kūrybos industrijų – menininkų, leidėjų ir spaustuvininkų – iniciatyvos.

1994 m. įkurta Lietuvos spaustuvininkų asociacija (LISPA), profesiniu ir bendros veiklos pagrindu jungia spaustuves, susijusių veiklų įmones, mokymo institucijas. Šiuo metu asociacija vienija 32 narius.

Prieš keletą metų gausiau investavusios į gamybą, kritus pardavimams, spaustuvės vietinėje rinkoje nebeišsitenka.

Skaičiuojama, kad net daliai bendrovių bankrutavus šalies įmonių pajėgumas kelis kartus viršija vietinės rinkos poreikį, vienintelė galimybė išsilaikyti – sutelkti pajėgas į užsienio rinkas, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Praėjusių metų rudenį, po kelerių nuosmukio metų, visų segmentų spaustuvės vėl pradėjo jausti augančią darbų apimtį – šiek tiek daugiau užsakymų sulaukiama tiek iš vietinės rinkos, tiek iš užsienio klientų, tačiau pastarieji tapo svarbiausiu prioritetu.

Stipriai susitraukusi vietinė rinka, pasak verslininkų, vis dar orientuojasi į mažiausią kainą, o ir atsigauna ji per lėtai. “Kai rinka buvo išsiplėtusi, eksportas buvo tik viena iš spaustuvių veiklų. Kai rinka susitraukė, beveik dvigubai sumažėjo, eksportas tapo gelbėjimosi šiaudu”, – padėtį aptaria Erika Furman, Lietuvos spaustuvininkų asociacijos prezidentė.

Ji skaičiuoja, kad šiuo metu spaustuvių pajėgumas bent 4-5 kartus viršija vietinės rinkos paklausą. Proveržio Lietuvoje E. Furman neprognozuoja, esą šiemet vietinių užsakymų daugės, tačiau vos keliais procentais, palyginti su pernai.

“Sapnų sala” pernai paslaugų eksportą padidino daugiau nei 300 proc. Užsakymai atplaukia iš įvairių šalių, net ir iš Kinijos.

Eksporto apimtį bendrovė galėtų padidinti dar bent 4-5 kartus, tačiau koją kiša ribotos finansinės galimybės.

S. Jokužio leidyklos-spaustuvės eksportas išaugo 25 proc., “Lietuvos ryto” spaustuvė eksportuoja apie trečdalį visų parduodamų paslaugų, tikimasi užsienio klientams parduoti daugiau.

Verslininkai pažymi, kad nors sunkmečiu Lietuvoje bankrutavo nemažai spaustuvių, kritusių pardavimų neatlaikė arba savo užsakymus smarkiai sumažino ir dauguma leidėjų, taigi konkurencija beveik nesumažėjo. Tačiau užsienio rinkose lietuvių spaustuvininkai pastaraisiais metais atranda vis daugiau galimybių konkuruoti.