“Tai ne vien tik muzikinis spektaklis ir ne vien tik dainos. Yra labai daug autobiografinių faktų. Tokių, kurie svarbūs ne vien mano pačios gyvenime, bet ir stebuklingai pasikartoja kitų asmeų biografijose”, – teigia aktorė Nijolė Narmontaitė, jau šį šeštadienį sostinės žiūrovams pristatanti savo kūrinį “C’est la vie!”.
Kaukių nusiplėšimo metas
Sutapimas ar ne, tačiau Nacionaliniame dramos teatre ką tik stebėjome “Dievo žmogaus istoriją” – muzikanto Arkadijaus Gotesmano muzikinę scenos išpažintį. Dabar apie savo vaikystės baimes ir svajones mums veržiasi pasakoti dar viena artistė… Kas tai? Nuovargis nuo svetimų siužetų, ore tvyrantis pojūtis, kad nerafinuotas nuoširdumas sunkmečiu paklausiausia scenos prekė, ar tiesiog pavasaris – visuotinis kaukių nusiplėšimo metas?
Kartu su spektakliu pristatoma ir kompaktinė N.Narmontaitės plokštelė, pavadinta “Aš ir Ji”. Joje dvi aktorės veido pusės: viena “švari”, kita – su scenos grimu.
Visas pjesės veiksmas vyksta vaikystės kieme – tarp išdžiaustytų skalbinių, kurie prireikus gali atstoti kino ekraną ar pirmąją teatrinę uždangą. “Anuomet visi vaikų darželiai žinojo, kad aš noriu tapti aktore. Skaičiau labai daug autobiografinių knygų apie Marilyn Monroe, Lizą Minnelli, Marlene Dietrich, Gretą Garbo… Man niekada nepatiko popsinės dainos – patiko tos keistesnės. Vaikystėje buvau tas aktores įsimylėjusi”, – pasakoja N.Narmontaitė.
Spektaklio metu ekrane mirgės daug senų filmų kadrų, juose skambėjusias dainas aktorė scenoje atliks su Andriaus Kulikausko vadovaujama muzikantų grupe.
A.Gotesmano spektaklyje norėjosi, kad muzikantas žodžiais “džiazuotų” taip pat laisvai, kaip tai daro būgnų lazdelėmis. Tikėkimės, dramos artistei N.Narmontaitei literatūrinė dramaturgija kojos nepakiš.
Beje, dar viena muzikinė premjera balandį numatoma Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre – čia Gediminas Storpirštis ir Ligita Kondrotaitė rengia spektaklį “Kas šitą vėją pavadino likimu…”, skirtą neseniai mirusio teatro aktoriaus Rimanto Jovo atminimui. Kino gerbėjų susitikimas su R.Jovu tebelaukia – jis vaidino Tomo Donelos filme simboliniu pavadinimu “Atsisveikinimas”, kuris ekranuose pasirodys taip pat balandį.
Režisieriai irgi nesnaudžia
Austrų kompozitoriaus operetę “Madam Pompadur” Kauno muzikiniame teatre ryžosi statyti choreografė Anželika Cholina, su savimi atsivedusi scenografą Marijų Jacovskį ir scenos kostiumų specialistą Juozą Statkevičių. Siužete – XVIII amžiaus Paryžius, intrigų pilni karaliaus Liudviko Penkioliktojo rūmai. Muzikinis spektaklio vadovas – dirigentas Jonas Janulevičius.
Net du spektaklius balandį rengiasi pristatyti ir produktyvusis Jonas Vaitkus. Nacionaliniame dramos teatre bus parodyta lenkų dramaturgo Andrzejaus Maleszkos pjesė “Jasekas”, pasakojanti apie savo sūnų dėl karjeros scenoje aukojančios aktorės likimą. Pagrindinė herojė, kurią įkūnija aktorė Neringa Bulotaitė, apsėsta idėjos sudainuoti vieną Kurto Weillio “Trijų grašių operos” personažų, todėl spektaklyje gyvai atliekami šio veikalo zongai. Beje, “Trijų grašių operą” J.Vaitkus anksčiau yra pastatęs Klaipėdos muzikiniame teatre.
Visai kitoks to paties režisieriaus darbas pasirodys Jaunimo teatro scenoje. Čia premjeros sulauks “Barbora ir Žygimantas” pagal Jono Griniaus eiliuotą dramą “Gulbės giesmė”. Barborą vaidins nuolatinė režisieriaus aktorė Severija Janušauskaitė (“Ivona, Burgundo kunigaikštytė”, “Patriotai”), Žygimantą – Algirdas Latėnas, Radvilas – Vidas Petkevičius ir Kostas Smoriginas, o Kristinai Andrejauskaitei šįkart lemta tapti Bona Sforca. Tik kaip čia neprisiminsi kitos, Sigito Parulskio Barboros (iš spektaklio “Barboros Radvilaitės testamentas”), kuriame ši aktorė dar visai neseniai vaidino Barboros Radvilaitės motiną. Įdomiai kartais susiveja teatrinės spiralės…
Dar vienu mėnesio herojumi žada tapti režisierius Rimas Tuminas, atvežantis parodyti lietuviams savo vadovaujamo Maskvos J.Vachtangovo teatro spektaklius. Turėsime unikalią progą savo akimis išvysti rusų garbinamus mūsų režisieriaus darbus: Antono Čechovo “Dėdę Vanią” ir Williamo Shakespeare’o “Troilą ir Kresidą”.
Loading ...