“Iš 5000 vaikų, kurie kiekvienoje amžiaus grupėje pradeda žaisti krepšinį, tik 12 patenka į geriausius savo metų rinktinės žaidėjų sąrašus“, – pabrėžė Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas, susitikęs su jaunuosius krepšinio talentus globojančio projekto „Samsung karta“ dalyviais.

LKF generalinio sekretoriaus ir 14 perspektyviausių penkiolikmečių krepšininkų, praėjusių didelę atranką dalyvauti jų įgūdžius lavinančiame projekte „Samsung karta“, susitikimas vyko savaitgalį Šiaulių arenoje prieš pirmąsias kontrolines Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės rungtynes. Ten draugiškomis rungtynėmis tarp lietuvių ir Suomijos nacionalinės 15-mečių rinktinės pasibaigė savaitę vykusi „Samsung kartos“ vasaros stovykla.

M.Špokas džiaugėsi, kad „Samsung kartos“ vaikinai suomius įveikė įspūdingu rezultatu – 97:51. Po rungtynių suomių rinktinės vyr.treneris  Antti Koskelainenas pripažino lietuvių pranašumą. „Mes labai gerbiame Lietuvos krepšinį ir jo istoriją. Per šias rungtynes pamatėme aukštesnį jūsų lygį. Lietuviai mums parodė, kaip reikia žaisti krepšinį“, – sakė suomių rinktinės vyr.treneris.

Vis dėlto M.Špokas ragino jaunimą neužmigti ant laurų ir suprasti, kad iki tikrojo pripažinimo krepšinyje jų laukia dar labai tolimas kelias.

Pasak LKF generalinio sekretoriaus, norint tapti krepšinio žvaigžde Lietuvoje vien talento nepakanka – reikia ir itin sunkiai dirbti. M.Špokas penkiolikmečiams pateikė ne vieną pavyzdį, kuriuo siekė motyvuoti juos dar atkakliau siekti užsibrėžtų tikslų.

„Panagrinėkime 1985 m. gimusių vaikų statistiką: dabar nacionalinėje rinktinėje yra likęs vienintelis tų metų gimimo žaidėjas Jonas Mačiulis. Anksčiau dar buvo Linas Kleiza, bet jo dėl tam tikrų priežasčių nebėra rinktinėje.  1986 m. gimimo yra du vyrukai – Mantas Kalnietis ir Martynas Pocius. Iš 1987 m. kartos rinktinėje nėra nė vieno, o 1988 m.  gimimo  yra vienintelis Deividas Gailius. Gal šiek tiek linksmiau su 1989 m. karta, kuriai atstovauja keturi žaidėjai – kandidatai, konkuruojantys dėl vietos rinktinėje“, – pavyzdžių, iliustruojančių didžiulę konkurenciją krepšinio pasaulyje, pateikė M.Špokas.

LKF administracijos vadovas pridūrė, kad siekdami iškilti jauni sportininkai pirmiausia turi kovoti patys su savimi.

„Geras pavyzdys yra Donatas Motiejūnas. Kas Donatą pažįsta, žino, kiek jis dirba, ypač šiuo metu. Galima sakyti, jis dirba 110 proc. Apie tai, ar jo darbas atsiperka, jis visada sako taip: „Aš žinau, kad man dabar reikia dirbti dar sunkiau, laukti savo šanso ir jį išnaudoti“. Deja, situacija NBA jam kol kas nesiklosto labai palankiai, dėl to jis ir važiavo į NBA vasaros lygą – ne parodyti klubui, kaip gerai jis žaidžia, o daugiau pasirodyti kitiems, kad yra tikrai gero lygio, nes galbūt jį kas nors norės parduoti ar išpirkti. Kas buvo D.Motiejūno stovykloje, taip pat pamatė, ką jis veikia per atostogas – kai vieni renkasi paplūdimį ir kitas atrakcijas, žmogus rinkosi darbą su vaikais ir pats kasdien treniravosi po 2,5 val., nes jis investuoja į save“, – sakė M.Špokas.

LKF generalinis sekretorius prisiminė vieną frazę, kuri jam įstrigo bendraujant su vienu amerikiečių treneriu. Ji leido suprasti, kuo skiriasi baltaodžiai ir juodaodžiai vaikai krepšinyje. „Juodaodis iki 22 metų dirba labai sunkiai ir neturi jokio laisvalaikio, nes visą savo laiką skiria krepšiniui. Tuo tarpu baltaodis iki 22 metų turi labai daug laisvalaikio ir pramogų ir tik vėliau suvokia, kad krepšinis jam yra labai svarbus, ir tada pradeda sunkiai dirbti. Aišku, tokiu atveju didžiausi šansai ko nors pasiekti jau yra nebent veteranų krepšinyje, – sakė M.Špokas. – Taip, talentas labai svarbus, nes jei nebūtų talento, tada turbūt ir nė vieno iš jūsų čia nebūtų. Tačiau tik darbas ir dar kartą darbas gali jus priartinti prie tobulybės krepšinyje.“

M.Špokas ragino jaunuolius savęs paklausti, ar jie tikrai sunkiai dirba ir kiek neišnaudotų rezervų dar turi savyje. Pasak jo, taip pat reikia atsižvelgti į su jais dirbusių geriausių Lietuvos trenerių pastabas ir pamėginti ištaisyti savo klaidas, o silpnybes paversti stiprybėmis.  Anot M.Špoko, sporte taip pat itin svarbu saugoti savo kūną laisvu nuo treniruočių metu. „Tai visi pavojingi dalykai, susiję su dviračiais, motoroleriais, vandens atrakcionais ir t.t. Prieš ką nors darydami visada pagalvokite, ar tai saugu, nes vienas nelaimingas atsitikimas gali nulemti visą jūsų karjerą. Tarkime, Martynas Pocius yra nukritęs ir pakilęs, net didžiuliai sunkumai jį mobilizavo, bet tokių pakilimų turbūt nė vienas iš jūsų nenorėtumėte patirti“, – pabrėžė M.Špokas.

Kalbėdamas apie sportininkų rūpinimąsi savo kūnu, M.Špokas taip pat pastebėjo, kad jauniausi nacionalinės krepšinio rinktinės žaidėjai apšilimui prieš varžybas skiria mažiausiai laiko ir dėmesio. Savo ruožtu labiau patyrę žaidėjai, kaip niekas kitas žinantys, kaip svarbu gerai paruošti savo kūną kovai po krepšiu, į tai žiūri kur kas atsakingiau.

„Pavyzdžiui, broliai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai turi, kaip aš sakau, savo „krabų pratimus“, kurie iš šono atrodo gal ir juokingai, bet užtat duoda jiems labai daug naudos, nes jie kūną varžyboms paruošia maksimaliai gerai, – sakė M.Špokas. – Beje, Lavrinovičiai gerai prisimena, kad kai buvo maždaug jūsų amžiaus ir treniravosi Š.Marčiulionio akademijoje, pats Š.Marčiulionis kartą buvo prie jų priėjęs ir pasakęs: ką šitie du čia veikia, jie tik laiką gaišina. Na, o dabar Darjušas ir Kšištofas yra rinktinės nariai ir, manau, turi didelį šansą žaisti dar labai ilgai, nes turi labai daug motyvacijos. Šiemet stovykloje nė vienas iš brolių nei gydytojams, nei treneriams nesiskundė, kad jiems ką nors skauda.“

Susitikimo metu LKF generalinis sekretorius pasidžiaugė projektu „Samsung karta“ ir vylėsi, kad daugumą projekto dalyvių jau kitąmet pamatysime iš pradžių U16, o vėliau ir kitose Lietuvos rinktinėse.

Be abejonės, vienas įsimintiniausią 2011 m. įvykių – Lietuvoje vykęs Europos krepšinio čempionatas.

Tądien, kai nuo Lietuvos ir Makedonijos krepšininkų dvikovos akių neatitraukė net krepšiniu nesidomintys tautiečiai, „EuroBasket 2011“ organizacinio komiteto vykdomasis direktorius Mindaugas Špokas tam neturėjo laiko. „Mačiau tik varžybų atkarpą. Supratau, kad mūsiškiams blogai“, – prisimena M.Špokas.
Europos čempionato pagrindinis organizatorius prisipažįsta čempionato metu neturėjęs kada pasimėgauti krepšiniu ir priduria: „Gaila, kad nelaimėjome medalių.“
Tačiau tai, kad likome be medalių, buvo vienas iš nedaugelio čempionato nusivylimų. Tiesa, tikėtasi sulaukti daugiau svečių, bet dėl to kaltas ne organizacinis komitetas, o mūsų viešbučių lupikavimas ir turizmo organizatorių vangumas. O kas priklausė nuo organizacinio komiteto, sulaukė aukščiausių įvertinimų. „Pagal finansinius ir žmogiškuosius išteklius padarėme daugiau, nei leido mūsų galimybės“, – nesikuklina M.Špokas.
Kuklintis tikrai nėra reikalo: organizatoriams dėkojo ir žarstė komplimentus FIBA, o „Eurobasket 2013“ šeimininkai slovėnai stebėjosi, kaip Lietuvai pavyko pastatyti tokias arenas ir taip sklandžiai suorganizuoti tokį didelį Europos krepšinio čempionatą, kuriame pirmąkart dalyvavo ne šešiolika, kaip būdavo lig šiol, o 24 komandos.

Valstybė uždirbo 2 mln. Lt
Europos vyrų krepšinio čempionatas ne tik visą Lietuvą užkrėtė oranžiniu virusu, ne tik suteikė galimybę pamatyti didžiausias krepšinio žvaigždes. „Vyriausybei per PVM sugrįžo 2 mln. Lt daugiau, nei ji įdėjo į čempionato organizavimą. O kur dar pridėtinė vertė – „EuroBasket 2011“ padidino mūsų šalies žinomumą, pagerino įvaizdį, krepšininkai ir čempionato svečiai buvo nustebinti arenomis, kurios toliau funkcionuoja, nors dažnai, pastatytos specialiai renginiui, pavyzdžiui, olimpiadoms, jos nugriaunamos“, – privalumus vardija M.Špokas. „EuroBasket 2011“ vyr. organizatorius džiaugiasi, kad Vyriausybei, savivaldybėms ir organizaciniam komitetui pavyko dirbti vieningai.
Dar vienas išskirtinis pavyzdys: būdamas nevalstybinė įstaiga, organizacinis komitetas pirko prekes ir paslaugas viešųjų pirkimų būdu, kad visuomenė matytų, jog stengiamasi lėšas naudoti taupiai ir skaidriai. „Beje, visos lėšos liko Lietuvoje, nes prekės ir paslaugos pirktos iš Lietuvos įmonių, o PVM papildė valstybės biudžetą“, – pabrėžia M.Špokas.
Jis taip pat primena, kad krepšinio varžybos sudarė tik 10–15 proc. „EuroBasket 2011“, nes tai buvo didžiulis renginys su daugeliu komponentų: IT tarnyba, apsauga, savanoriais, svečiais, su daug kitų renginių net šešiuose miestuose – Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje, Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune. O M.Špokui teko būti lyg viso šio didžiulio skirtingų instrumentų orkestro dirigentu.

Plaukikas šalia krepšinio aikštelės
36-erių metų M.Špokas – ir pats nemažai pasiekęs sporto arenose, tačiau ne krepšinio aikštelėje. 1996-aisiais jis netgi dalyvavo Atlantos olimpinėse žaidynėse ir užėmė 28-ą vietą plaukimo nugara rungties 100 m distancijoje. Dabar M.Špokas žaidžia vandensvydį, bet tikru čempionu tapo sporto vadybos srityje. Jis – Liono universiteto sporto organizacijų valdymo ir administravimo specialybės magistras. Yra dirbęs LKKA sporto centro direktoriumi ir komercinės grupės vadovu, Lietuvos krepšinio federacijos projektų vadovu, moterų ir vyrų Lietuvos krepšinio rinktinėse, buvo Lietuvos nacionalinės komandos administratorius 2008 m. Pekino olimpiadoje, Europos šešiolikmečių ir aštuoniolikmečių čempionatų Lietuvoje 2009 ir 2010 m. direktorius.
Visų „EuroBasket 2011“ nuopelnų M.Špokas sau neprisiima. „Subūrėme puikią organizacinę komandą“, – giria savo kolegas. Šiuo metu kaip tik eina į pabaigą įmonės, organizavusios čempionatą, uždarymo darbai, rengiamos paskutinės ataskaitos. M.Špokas sako turįs planų, kur toliau panaudoti savo žinias ir patirtį visuomenės labui. Jis džiaugiasi, kad „EuroBasket 2011“ organizacinės komandos patarimai dabar praverčia Užsienio reikalų ministerijai besirengiant Lietuvos pirmininkavimui ES 2013 m.

Apie „EuroBasket 2011“ skaičiais
Tiesioginės pajamos – 34,8 mln. Lt, išlaidos – per 32,5 mln. Lt.
Valstybė čempionatui surengti skyrė 9,8 mln. Lt, o į biudžetą per PVM grįžo 11,8 mln. Lt.
Parduota 158 tūkst. bilietų – 75 proc. buvusių rinkoje (per 2007 m. čempionatą Ispanijoje – apie 50 proc.).
Rungtynes arenose stebėjo 135 tūkst. vietinių žiūrovų, o pramogų zonose – 120 tūkst.
Lietuvoje apsilankė per 20 tūkst. svečių iš užsienio.
90 tiesioginių televizijos transliacijų buvo matomos 150-yje šalių.
„EuroBasket 2011“ talkino apie 1,5 tūkst. savanorių.
Saugumu rūpinosi beveik 4 tūkst. žmonių iš privačių saugos tarnybų, policijos, Viešojo saugumo tarnybos, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Radiacijos saugos centro ir operatyvinių tarnybų.
Akredituota 1,3 tūkst. žiniasklaidos atstovų.
Čempione, kaip ir prieš dvejus metus, tapo Ispanija, Lietuva liko penkta.
Šaltinis: „EuroBasket 2011“

Citata
M.Špokas: „Pagal finansinius ir žmogiškuosius išteklius padarėme daugiau, nei leido mūsų galimybės.“