Nuo rugpjūčio 28-osios Lietuva keletą savaičių vėl gyvens krepšinio ritmu. Į oranžinę beprotybę mūsų šalį nugramzdins Turkijoje prasidėsiantis 2010 metų pasaulio krepšinio čempionatas. Atsinaujinusios Lietuvos rinktinės narių šiemet neslegia būtinybė iškovoti medalius, bet po kontrolinių mačų atsiranda vis daugiau manančiųjų, kad pusfinalis mūsų krepšininkams – pasiekiama riba.

Šių metų Lietuvos rinktinės pradžia galima vadinti pernykščio Europos čempionato pabaigą. Tuomet Ramūno Butauto treniruojami lietuviai nepateko net į ketvirtfinalį, o strategas po šios nesėkmės pasitraukė iš pareigų. Renkant naują nacionalinės komandos vyriausiąjį trenerį Lietuvos krepšinio federacijos vykdomojo komiteto nariai vienu balsu nusprendė, kad komandai reikia kardinalių permainų ir žmonių, kurie nestokotų naujovių. Todėl buvo pasirinkta ne buvusio R.Butauto asistento Rimo Kurtinaičio, o Kęstučio Kemzūros kandidatūra.

R.Kurtinaitis gali pasigirti ne vienu iškovotu skambiu titulu, o K.Kemzūra, kaip vyriausiasis treneris, laimėjo tik Rusijos krepšinio taurę su Maskvos srities “Chimki” komanda. Tačiau apie trenerį K.Kemzūrą neišgirsite nė vieno blogo atsiliepimo. Dauguma jį vertina kaip aukščiausio lygio specialistą, krepšinio fanatiką ir puikų taktiką.

Vienintelės dėmės K.Kemzūros karjeroje – “Chimki” komandoje kilęs konfliktas su garsiuoju argentiniečiu Carlosu Delfino ir skandalas Latvijos rinktinėje.

Priminsime, kad C.Delfino 2008-ųjų pabaigoje per vieną mačą atsisakė vykdyti K.Kemzūros nurodymą eiti į aikštę. O Latviją pernai sudrebino skandalas, kai lietuvis nusprendė iš rinktinės pašalinti vidurio puolėją Kasparą Berzinį. Vėliau paaiškėjo, kad latvis treniruočių stovyklos metu tiesiog girtavo.

Po Europos čempionato Latvijos krepšinio federacija iš rinktinės net trejiems metams diskvalifikavo Kristapą Valterį, dvejiem – Armandą Škelę, o lygtine metų diskvalifikacija buvo nubausti K.Berzinis, Andris Biedrinis ir Kasparas Kambala. Taip Latvijos krepšinio federacija kartu parodė pasitikėjimą K.Kemzūra ir siūlė jam pratęsti sutartį. Tačiau lietuvis pasinaudojo pasitaikiusia galimybe perimti savo šalies nacionalinės komandos vairą.

K.Kemzūrai ne kartą teko atsakyti į klausimą apie galimus konfliktus ir su Lietuvos krepšinio žvaigždėmis. Kaip visada iš anksto žodžius apgalvojantis treneris tvirtino, kad nemato nieko gėdinga, jei išklausys tokio krepšininko, kaip Šarūnas Jasikevičius, patarimus, bet pabrėžė, kad lemiamas žodis vis dėlto priklauso jam pačiam.

Deja, Š.Jasikevičius, kaip ir dar visas būrys Lietuvos krepšinio žvaigždžių (Rimantas Kaukėnas, Darjušas ir Kšyštofas Lavrinovičiai, Ramūnas Šiškauskas), šiemet rinktinėje nusprendė nežaisti, o Marijoną Petravičių sustabdė trauma.

Nacionalinėje komandoje liko vos keletas senbuvių, tarp kurių karštesniu charakteriu aikštėje išsiskiria nebent Linas Kleiza. Tačiau Lietuvos rinktinės lyderis ne kartą pabrėžė, kad tėra K.Kemzūros kareivis ir besąlygiškai klausys trenerio nurodymų.

Labiau įkvepiantis nei liūdinantis procesas

Bijota, kad be geriausių žaidėjų likusi Lietuvos rinktinė šiemet pasirodys dar prasčiau nei praėjusių metų nacionalinė ekipa. Tačiau pesimistines nuotaikas išsklaidė kontroliniai turnyrai, per kuriuos buvo nugalėtos pajėgios Slovėnijos, Turkijos, Vokietijos ir Kroatijos rinktinės.

Permainos nacionalinėje komandoje dabar ne vienam krepšinio gerbėjui kelia daugiau džiaugsmo nei liūdesio. Prie optimistų save priskiria ir žinomas krepšinio treneris Rūtenis Paulauskas. “Procesas, kai vieni žaidėjai išeina, o kiti ateina, visada yra žingsnis į priekį. Būtų sunku išgyventi, jei neturėtume jaunų žaidėjų pamainos. Tačiau jau daug metų įvairaus amžiaus mūsų rinktinės laimi medalius Europos čempionatuose, jas į priekį vis veda talentingi, išsiskiriantys žaidėjai. Todėl džiugu, kad mūsų rinktinė gali pasipildyti jaunais, ryškiais ir talentingais žaidėjais, tokiais kaip Martynas Gecevičius, Martynas Pocius ar Martynas Andriuškevičius. Jie – ryškūs savo kartos lyderiai, todėl mums kartų kaitos procesas nėra skausmingas. Manau, išgyvename pozityvų laikotarpį”, – tvirtino R.Paulauskas.

Krepšinio specialistas per kontrolines nacionalinės komandos rungtynes sakėsi pastebėjęs daug teigiamų dalykų. “Mačiau daugybę gerų taktinių sumanymų, komandos braižą, gerai panaudojamas kiekvieno žaidėjo stipriąsias savybes”, – sakė treneris. Jo vertinimu, įžaidėjų klausimas rinktinėje sprendžiamas gerai, bet tikrąją padėtį pamatysime tik prasidėjus pasaulio čempionatui.

“Sakyčiau, kad dabar ta problema maksimaliai paslėpta. Tačiau kol kas vyksta tik treniruotės. Įžaidėjas tampa svarbiausias, kai reikia surengti sėkmingą ataką lemiamomis rungtynių akimirkomis. Turime įžaidėjo etaloną Š.Jasikevičių, jis galėdavo vienas laimėti rungtynes, lemiamomis akimirkomis priimdamas genialius sprendimus”, – negailėjo pagyrų treneris.

Tiesa, “Veido” pašnekovai vengė prognozių, kaip mūsų rinktinei seksis šiame čempionate. Esą kontroliniai turnyrai parodė, kad esame panašaus lygio kaip slovėnai, turkai ar vokiečiai. Bet turime kur kas didesnį potencialą, kurį pademonstruosime jei ne šiemet, tai po metų – tikrai.

“Man nepatinka, kad šiuolaikiniame sporte tuoj pat reikalaujama rezultato. Nesvarbu, ar žaidei gerai ir pralaimėjai vienu tašku, ar pasirodei tikrai blogai. Palaukime, nesmerkime trenerių, federacijos vadovų, jei kas nors nepavyks iš karto. Padarykime išimtį. Jei žaidėjai atiduos visas jėgas, matysime gana brandų žaidimą, atsiskleis jauni krepšininkai, užduotį šių metų čempionate bus galima laikyti įvykdyta. Kaip pavyzdį galiu pateikti serbus, jie kelerius metus laukė savo laiko ir pernykščiame Europos čempionate sulaukė”, – dėstė R.Paulauskas.

Lietuvos krepšinio federacija (LKF) šių metų rinktinei taip pat nekelia konkrečių didelių užduočių. Esą svarbiausia – gerai pasirengti Lietuvoje vyksiančiam kitų metų Europos čempionatui. Šiemet visi būtų patenkinti, jei rinktinė patektų į pasaulio čempionato ketvirtfinalį. O štai kitąmet jau bus privaloma kovoti dėl medalių.

Matys visas pasaulis

Aukščiausio lygio sportas visada tuo pat metu yra ir verslas. Priminsime, kad pasaulio čempionatas vyks keturiuose dideliuose Turkijos miestuose: Stambule (12,8 mln. gyventojų), Ankaroje (3,7 mln.), Izmire (2,7 mln.) ir Kaiseryje (1,1 mln.). Šalis tikisi sulaukti apie 30 tūkst. turistų, atvyksiančių vien dėl krepšinio čempionato.

Turkijai pasaulio čempionato organizacinės išlaidos turėtų sugrįžti. Tačiau labiausiai komercine sėkme suinteresuota Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA), kuriai pasaulio čempionatas yra vienintelė galimybė solidžiai pasipildyti savo biudžetą.

FIBA svarbiausia buvo surinkti pinigų dar iki čempionato. Neatsitiktinai tarp pagrindinių FIBA rėmėjų šiemet dominuoja turkų kompanijos. Generalinis pasaulio čempionato rėmėjas yra Turkijos buitinės technikos gamybos gigantas “Beko”, tarp pagrindinių rėmėjų – antras pagal dydį privatus Turkijos bankas “Garanti”, mobiliojo ryšio bendrovė “Turkcell”, Turkijos avialinijos ir maisto pramonės milžinas “Ulker”.

Antras ir svarbiausias FIBA pajamų šaltinis – televizijos transliacijos teisių pardavimas. Regis, šioje srityje viskas klostėsi sklandžiai. Pasaulio čempionatas bus matomas visame pasaulyje. Europoje pasaulio pirmenybes galės žiūrėti 46-ių valstybių gyventojai. Iš didesnių Europos šalių šios krepšinio šventės negalės matyti tik Olandija ir Portugalija. Krepšinis taip pat nebus transliuojamas Islandijoje, Maltoje ir San Marine.

Tarp Senajame žemyne krepšinį rodysiančių televizijų dažniausiai mirga keletas pavadinimų: “Viasat” (Lietuva, Latvija, Estija, Danija, Suomija, Švedija, Norvegija), vokiškas sporto kanalas “Sport 1″ (buvęs DSF; Austrija, Vokietija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Šveicarija) ir “NTV Plius” (Armėnija, Baltarusija, Gruzija, Moldova, Rusija, Ukraina ir Azijai priklausantis Azerbaidžanas, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikija, Turkmėnija, Uzbekija). “Al Jazeera Sport” pasaulio čempionatą transliuos Artimiesiems Rytams ir daliai Afrikos, o Šiaurės ir Pietų Amerikose dominuoja “Fox Sport” (transliuos ir į Australiją). Iš viso pasaulio čempionato transliacijomis galės džiaugtis 172 valstybių gyventojai.

Investicijos į krepšinį atsiperka

Lietuvos verslas taip pat jau aktyviai naudojasi ir toliau naudosis pasaulio čempionatu. Tiesa, nė viena mūsų kompanija negali savo poreikiams naudoti pasaulio čempionato logotipo (tai išskirtinė FIBA rėmėjų privilegija). Todėl mūsų šalyje remiama LKF ir naudojamasi Lietuvos rinktinės įvaizdžiu.

“Federacijos rėmėjų daugėja, su dauguma partnerių esame pasirašę ilgalaikes sutartis, tai reiškia, kad verslui krepšinis yra naudingas. Kiek žinau, per Europos, pasaulio čempionatus, olimpines žaidynes mūsų rėmėjai, pasinaudodami Lietuvos rinktinės įvaizdžiu, sugeba uždirbti nemažai pelno. Visi partneriai sako, kad investicijos į krepšinį atsiperka. Galiu pasakyti, kad pastaraisiais metais LKF iš rėmėjų surenkamos lėšos padidėjo 30 proc. Tai tik dar kartą įrodo, kad investuoti į krepšinį naudinga”, – sakė LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.

Būtent rėmėjų skiriamos lėšos leidžia Lietuvos rinktinei užtikrinti aukščiausio lygio aptarnavimą. Krepšininkai gyvena aukščiausio lygio viešbučiuose, keliauja užsakomaisiais reisais. Šiemet nacionalinės vyrų krepšinio komandos biudžetas sieks 1,6 mln. Lt, neskaičiuojant žaidėjų draudimui išleistų pinigų.

Futbolo gerbėjai dažnai sako, kad valstybei būtų naudingiau investuoti į šią sporto šaką, nes net ir mažesnės pergalės futbolo aikštėje sulaukia didesnio atgarsio nei skambiausi krepšininkų laimėjimai.

“Tai yra absurdas, kitaip nepavadinčiau. Nežinau, kiek valstybė turėtų investuoti, kad gautų tiek reklamos, kiek duoda krepšinis. Lietuva visam pasauliui asocijuojasi su krepšiniu, tai yra geriausias, pigiausias ir efektyviausias būdas pristatyti šalį”, – neabejojo M.Balčiūnas.

Pastaraisiais metais valstybės skiriamas finansavimas LKF nuolat mažėjo. Krepšiniui skiriamus keletą milijonų perleidus futbolininkams, puikiai veikianti krepšinio sistema susidurtų su labai dideliu išbandymu ir galbūt žlugtų. Tačiau ar kas nors drįstų garantuoti, kad tie pinigai leistų futbolininkams prasimušti į bent vieną Europos ar pasaulio čempionatą?

Pavyzdžiui, Belgija itin solidžiai remia savo futbolą, bet naudos iš to gauna mažai, šios komandos rinktinė pastaraisiais metais nežaidė nei pasaulio, nei Europos čempionatuose. Priminsime, kad Lietuvos krepšinio ir futbolo federacijų biudžetai šiuo metu yra panašūs. Lietuvos futbolo federacija didelę dalį lėšų gauna iš Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA).

Pergalė prognozuojama amerikiečiams

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos rinktinės vizitinė kortelė yra ne tik geras ir savitas krepšinis. Vienu neatskiriamų visų tarptautinių turnyrų simbolių jau tapo geltona ir žalia spalva pasipuošę mūsų nacionalinės komandos gerbėjai. Dideliais būriais rinktinę lydinčius aistruolius galima vadinti viena svarbiausių priežasčių, lėmusių, kad FIBA suteikė Lietuvai vardinį kvietimą į šių metų pasaulio čempionatą.

Kiek tiksliai lietuvių netrukus trauks arba jau išvyko į Turkiją, šiandien dar sunku pasakyti. Aistruolių lyderis Tomas Balaišis-Sėkla į savo grupę subūrė 80 krepšinio fanatikų. Jie Turkijoje bus iki pat finalo. Kitas didelis sirgalių būrys pasaulio čempionato varžybų vietą pasieks keliaudami su agentūromis ir savarankiškai. Prognozuojama, kad pirmojo etapo kovas Izmire stebės apie tūkstantį lietuvių.

Beje, šią vasarą LKF generaline rėmėja tapo lažybų bendrovė “Tonybet”. Jos atstovas Egidijus Rainys “Veidui” tvirtino, kad bendradarbiavimas su krepšininkais pasiteisino.

Ši lažybų bendrovė pergalę pasaulio čempionate prognozuoja amerikiečiams, o kaip didžiausi jų konkurentai vertinami ispanai. “Lietuviai prieš pirmąsias rungtynes lažinasi dėl aiškių favoritų – JAV ir Ispanijos pergalių. Gerai vertinamos ir gilias tradicijas turinčių Rusijos, Graikijos, taip pat ir Lietuvos galimybės. Čia derėtų paminėti ir tai, kad lietuviai lažinasi, jog mūsiškiai pirmąsias rungtynes, kurias žais su Naujosios Zelandijos rinktine, laimės”, – komentavo E.Rainys.

"Veido" archyvas

J.Valančiūnas primena jauną A.Sabonį

Dar neseniai Lietuvos sporto gerbėjai nuogąstavo, kad pakeisti karjerą baigiančių šalies šviesulių nebus kam. Tačiau liepos pabaigoje vykę Europos ir pasaulio jaunimo čempionatai parodė, kad derama pamaina auga.

Vilniuje vykusiame Europos jaunių (iki 18 metų) vaikinų krepšinio čempionate Lietuvos aštuoniolikmečiai akivaizdžiai pranoko didžiąją dalį komandų ir iškovojo aukso medalius.

Kazio Maksvyčio auklėtiniai per visą čempionatą demonstravo kur kas brandesnį komandinį žaidimą nei priešininkai, o auksinėse finalo rungtynėse su Rusijos ekipa jiems plojo ne tik Lietuvos vyrų rinktinės nariai, bet ir Šarūnas Jasikevičius bei šalies krepšinio legenda Arvydas Sabonis.

Aukso medalius iškovoję jauniai pakartojo prieš dvejus metus savo pačių pasiektą žygdarbį. Tuomet, dar būdami šešiolikmečiai, jie Italijoje vykusiose jaunučių pirmenybėse matavosi nugalėtojų karūną. Net aštuoni anuometės komandos nariai dabar prie savo trofėjų kolekcijos pridėjo antrą aukščiausios prabos apdovanojimą.

Auga ne vienas talentas

“Mane lydi sėkmė, kad galėjau juos treniruoti, – pabrėžė K.Maksvytis. – Tačiau negalime atmesti galimybės, kad ši ekipa susirinko paskutinį kartą. Geriausi žaidėjai netrukus gali pretenduoti į vyrų rinktinę”.

Arčiausiai nacionalinės komandos slenksčio yra jaunių komandos lyderis, naudingiausias čempionato žaidėjas Jonas Valančiūnas. A.Sabonio liaupsių sulaukęs 18 metų 210 cm ūgio vidurio puolėjas kone visų bendraamžių gynybą įveikdavo be didesnių pastangų. Vidutiniškai per rungtynes po 19,4 taško pelnydavusį bei po 13,4 kamuolio atkovodavusį lietuvį varžovai pajėgdavo pristabdyti tik dviese ar trise.

“Kitais metais Rygoje šių vaikinų laukia pasaulio devyniolikmečių čempionatas. Nugalėjome Europoje, todėl labai tikėtina, kad galime laimėti ir pasaulyje, jeigu komandai padės J.Valančiūnas. Mano nuomone, šis žmogus jau turi ruoštis kitais metais Lietuvoje vyksiančiam Europos vyrų čempionatui”, – “Veidui” sakė krepšinio ekspertas Linas Kvedaravičius.

Specialistai bei treneriai jau dabar sutartinai pripažįsta, kad tokio pajėgaus vidurio puolėjo, koks auga J.Valančiūnas, Lietuvos rinktinė neturėjo nuo A.Sabonio laikų. Nors pastaraisiais metais nacionalinės komandos treneriai turi nemažą aukštaūgių pasirinkimą, nė vieno jų dominuojančiu “centru” pavadinti negalima.

Karta su čempionų charakteriu

Utenoje gimęs J.Valančiūnas nėra vienintelis jaunių rinktinės talentas. Pirmenybėse ryškiai žibėjo ir septyniolikmečio Kauno “Aisčių” ekipos įžaidėjo Vytenio Čižausko žvaigždė. Sunkią peties traumą beveik visą sezoną gydęsis gynėjas spėjo tinkamai pasirengti čempionatui ir buvo vienas svarbiausių Lietuvos rinktinės žaidėjų.

Patikimai komandos puolimui dirigavęs gynėjas per rungtynes vidutiniškai pelnydavo po 9 taškus, atlikdavo po 5,7 rezultatyvaus perdavimo ir pagal šį rodiklį buvo nepralenkiamas pirmenybėse.

“Tai krepšinio mąstymą turintis ir žaidimo ritmą puikiai jaučiantis krepšininkas. Jeigu jis įdės daugiau darbo, ateityje bus vienas įdomesnių kandidatų į vyrų rinktinę, – prognozuoja L.Kvedaravičius. – Šis laimėjimas visiems krepšininkams yra tik tarpinė stotelė, ir kuo greičiau jie tai suvoks, tuo geresni rezultatai jų laukia ateityje. Viskas priklausys nuo jų pačių ir jų ryžto tobulėti”.

Verta pabrėžti, kad čempionų charakterį išsiugdžiusi ši aštuoniolikmečių karta tapo pirmąja, triumfavusia dvejose Europos pirmenybėse paeiliui. To padaryti nepavyko po kartą auksinėmis tapusioms Š.Jasikevičiaus ir Jono Mačiulio kartoms.

Pamainą turės ir V.Alekna

Bendraamžius iš kelio Europoje šluojantys krepšininkai yra ne vieninteliai, ateityje arenose bei stadionuose pakeisiantys dabarties čempionus. Prieš penkmetį kone visi lengvosios atletikos specialistai tvirtino, kad Virgilijui Aleknai pasitraukus į šešėlį mūsų šalis pajėgaus disko metiko neturės mažiausiai šešerius–aštuonerius metus.

"Veido" archyvas

Disko metikui A.Gudžiui jau prognozuojama auksinė V.Aleknos šlovė

V.Aleknai elitinėse varžybose iškovoti medalio nepavyksta antrus metus iš eilės, tačiau už tituluočiausio Lietuvos lengvaatlečio nugaros jau stovi jaunasis Andrius Gudžius.

Vos prieš šešerius metus diską pirmą kartą į rankas paėmęs kaunietis per šį laiką sugebėjo tapti savo amžiaus grupės pasaulio lyderiu. Iš liepos pabaigoje Kanadoje vykusio pasaulio jaunimo (iki 20 metų) lengvosios atletikos čempionato A.Gudžius į tėvynę grįžo su aukso medaliu, artimiausią varžovą aplenkęs kone dviem metrais.

Lietuvis 1,75 kg sveriantį įrankį prieš vėją nuskraidino 63,78 metro, o jo treneris, garsus šalies disko metikas Vaclovas Kidykas po čempionato prasitarė, kad treniruotėse A.Gudžiaus diskas skrieja net penkiais šešiais metrais toliau. “Tas žmogus pajėgus pasiekti labai daug – vaikinas tarsi iš pieno plaukęs, turintis didžiulę jėgą. Dabar jis dirba tik dviem trečdaliais savo pajėgumo. Viską laikome ateičiai”, – pabrėžė V.Kidykas.

Net keturių dešimčių įvairaus amžiaus Lietuvos disko metimo rekordų savininkui A.Gudžiui varžybos Kanadoje buvo paskutinės, kuriose jis metė jaunuoliams skirtą diską. Netrukus tvirtai sudėtas jaunuolis pradės treniruotis su suaugusiems skirtu 2 kg disku ir jau artimiausiais metais sieks šturmuoti naujas aukštumas.

Pasak V.Kidyko, jo auklėtinis kitais metais Kataro sostinėje Dohoje vyksiančiame pasaulio lengvosios atletikos čempionate sieks vietos tarp stipriausiųjų aštuntuko, o 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse kovos dėl vietos penketuke, o galbūt ir dėl medalio.

“Kartais jo negali išvyti iš stadiono, tačiau kartais būna ir taip, kad atlieka porą metimų ir pareiškia, jog šiandien mėtyti nesinori. Problemos dėl to nematau, tačiau ateis laikais, kai teks išlieti daugiau prakaito. Mūsų tikslas – mesti ne 65 metrus, o per 70, – pareiškė V.Kidykas. – Anksčiau manėme, kad išėjus V.Aleknai nieko neturėsime, tačiau dabar Lietuva gali būti rami”.

Lengvaatlečių nestokos

Be A.Gudžiaus, auga ir daugiau perspektyvių disko metikų. 25-erių metų Aleksas Abromavičius įrankį meta per 63 metrus, neblogus rezultatus rodo ir 23 metų Giedrius Šakinis. Tiesa, nė vienas jų neturi tokio patencialo kaip naujasis pasaulio jaunimo čempionas.

“Gerai, kad po V.Aleknos lieka ne vienas žmogus. Jeigu į Lietuvos čempionatą atvyksi nesusikaupęs, gali likti ne tik antras, bet ir trečias”, – konkurencija džiaugiasi V.Kidykas.

Ilgą laiką lengvojoje atletikoje tik V.Aleknos laimėjimais džiaugęsi sporto gerbėjai turėtų atkreipti dėmesį ir į Airinę Palšytę. Liepos 13-ąją pilnametystės sulaukusi šuolininkė kaip ir A.Gudžius vieną po kito šturmuoja šalies jaunimo rekordus.

Iš Kanadoje vykusių pasaulio jaunimo pirmenybių A.Palšytė parsivežė sidabro medalį, įveikusi į 1,89 metro aukštį iškeltą kartelę. Tačiau šis rezultatas buvusio Vilniaus “Statybos” krepšininko Aurimo Palšio dukrai nėra riba.

"Veido" archyvas

A.Palšytė vejasi legendinį N.Žilinskienės rekordą

Vasarį šviesiaplaukė lietuvaitė su didžiule atsarga peršoko į 1,92 metro aukštį iškeltą kartelę ir pasiekė antrą rezultatą per visą Lietuvos šuolininkių istoriją. Iki legendinei lengvaatletei Nelei Žilinskienei priklausančio 1,96 metro šalies rekordo tuomet dar septyniolikmetei A.Palšytei pritrūko vos 4 cm. Tuomet rekordas nepasidavė, tačiau jaunoji sportininkė nekantrauja savo vardą įrašyti į šalies istoriją.

“Būdama A.Palšytės metų dabartinė pasaulio šuolių į aukštį lyderė kroatė Blanka Vlasič dar nepasiekdavo tokių rezultatų. Fiziniai A.Palšytės duomenys teikia labai didelių vilčių”, – pabrėžia Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Jezepčikas.

Pasak jo, ne mažiau vilčių teikia ir A.Gudžius. Rinktinės strategas tikisi, kad A.Gudžius kartu su A.Palšyte visiškai atsiskleis kitame olimpiniame cikle – po Londono žaidynių.

K.Jezepčikas džiaugiasi, kad šiandien į pirmąsias jaunimo olimpines žaidynes Singapūre išvykstančioje Lietuvos delegacijoje yra net septyni lengvaatlečiai. Tuo tarpu kaimynai latviai savo rinktinėje turi vos porą sporto karalienės atstovų.

“Ir anksčiau žinojome, kad padėtis nėra tragiška, o šis sezonas tik patvirtino, kad už V.Aleknos turime ne vieną labai perspektyvų lengvaatletį. Žmonių mes atrandame. Ar sugebėsime juos išauginti? Manau, kad taip. Juodžiausios dienos jau praeina ir darbas turėtų duoti vaisių”, – tvirtina K.Jezepčikas.

Vyriausybė sportininkams 2010 metams rengtis būsimoms olimpinėms žaidynėms ir čempionatams skyrė 1,7 mln. litų iš Privatizavimo fondo.

Iš jų 930 tūkst. litų numatyta parengti sportininkams bei dalyvauti šių metų Europos ir pasaulio čempionatuose, 660 tūkst. litų – rengimuisi 2012 metų Londono ir 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms bei 2014 metų Sočio žiemos olimpinėms žaidynėms.

40 tūkst. litų numatyta pasirengti šiemet vyksiančioms pirmosioms pasaulio jaunimo olimpinėms žaidynėms Singapūre, 70 tūkst. litų skiriama surengti tarptautinėms sporto varžyboms Lietuvoje: V.Mikėno šachmatų turnyrui, Baltijos šalių motorlaivių čempionatui ir raliui “Aplink Lietuvą”.

Pasirengimo tarptautinėms varžyboms plane prognozuojama, kad visų amžiaus grupių Lietuvos sportininkai per 2010 metus iškovos 250 medalių.

Visų sporto šakų sportininkai 2009 metais pelnė 361 medalį.

Atšilus orams tikriausiai pajutote norą atsikratyti per žiemą priaugtų riebaliukų. Tad nieko nelaukdama susiraskite šokdynę, pasigarsinkite muzikos grotuvą ir atlikite nesudėtingus, bet veiksmingus pratimus. Nes intensyvūs šuoliukai per šokdynę riebaliukus degina efektyviau nei aerobikos treniruotės!

Kodėl šuoliukai?

Yra ne viena svari priežastis, kodėl norint sulieknėti ir pramankštinti kūną verta rinktis šokdynę.

• Nereikia eiti į sporto klubą. Šokdynė puikiai gali pakeisti ne vieną treniruoklį, kuris stiprina viso kūno raumenis ir padeda pakelti tonusą. Ji neužima daug vietos, galima šokinėti kambaryje, balkone ar kieme.

• Ugdoma ištvermė. Užsibrėžkite, kad kiekvieną dieną atliksite penkiolika ar dvidešimčia šuoliukų daugiau. Ir savo plano griežtai laikykitės.

• Treniruojama širdis. Taip pat kraujagyslių ir kvėpavimo sistemos veikla.

• Stiprinami raumenys. Ypač kojų. Taip pat pečių, rankų ir pilvo preso raumenys. Šokinėjant per šokdynę, dirba viso kūno raumenynas – tiek apatinės, tiek viršutinės raumenų grupės.

• Lavina koordinaciją. Šuoliukai su šokdyne lavina lankstumą, gerina laikyseną, pusiausvyros jausmą.

• Prilygsta bėgimui. Valandą pašokinėjęs jautiesi tarsi po penkių kilometrų kroso. Efektas irgi panašus – netenkama apie tūkstančio kalorijų!

• Ne tik vaikų žaisliukas. Šokinėti per šokdynę gali įvairaus amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonės. Pagal savo savijautą kiekvienas pats gali pasirinkti krūvį – atlikti daugiau ar mažiau šuoliukų.

,,Veido" archyvas

,,Veido" archyvas

Ne visiems tinka

Šokinėjant per šokdynę rezultatų ilgai laukti nereikia. Tačiau tokios treniruotės tinka ne visiems. Jeigu neseniai patyrėte stuburo traumą arba jį skauda dėl kitų priežasčių, šuoliukų geriau atsisakykite, nes galite dar labiau pakenkti nugarai.

Svarbu šokinėti taisyklingai

Regis, didelio mokslo, norint šokinėti per šokdynę, nereikia. Tačiau šuoliukai vietoje – didelė apkrova keliams, todėl svarbu juos atlikti taisyklingai.

• Kur šokinėti? Treniruokitės ant plokščio ir lygaus paviršiaus.

• Šokdynės ilgis. Jeigu šokdynė bus per ilga, ji painiosis po kojomis, jei per trumpa – už jos kliūsite. Todėl svarbu, kad ji tiktų būtent jums. Prispauskite pėda šokdynę, paimkite jos galus į rankas ir susiraskite šokdynės vidurį. Jei šokdynės galai siekia jūsų krūtinės vidurį, vadinasi, ilgis idealus.

• Nesistenkite aukštai pašokti. Kojas laikykite pečių plotyje, nugara turi būti tiesi. Pašokite aukštyn tik tiek, kad užtektų vietos šokdynei pralįsti po jūsų pėdomis – maždaug apie 2,5 cm.

• Virvutę sukite riešais. Taip jūsų pečiai nebus įsitempę.

• Nepersistenkite. Šokinėkite iš lėto. Atlikite tiek šuoliukų, kiek galite. Ir kasdien vis didinkite jų skaičių. Bet jei norite sulaukti rezultato, per šokdynę reikia peršokti ne mažiau kaip 200–300 kartų.

Kad nebūtų nuobodu

Šokinėjimas per šokdynę – gana monotoniška treniruotė. Todėl kaitaliokite šuoliukų tempą bei stilių – sportuoti bus ir linksma, ir nenuobodu.

Kokius pratimus galima atlikti su šokdyne:

• Šuoliukai abiem kojomis. Per šokdynę šokinėkite abiem kojomis.
• Šokinėkite ant vienos kojos. Atlikite keletą šuoliukų dešine, paskui kaire koja.
• Šuoliukai keičiant kojas. Šokinėkite taip, lyg bėgtumėte ristele.
• Judėkite pirmyn. Šokinėdama abiem kojomis po truputį judėkite pirmyn, paskui atgal.
• Greitas bėgimas. Šokinėkite taip, tarsi bėgtumėte ristele, tik kelkite aukščiau kelius.
• Kryžminis žingsnelis. Pašokusi į orą sukryžiuokite kojas ir ant žemės nusileiskite taip pat sukryžiuotomis kojomis.
• Šuoliukai sukryžiuotomis kojomis. Sukryžiuokite kojas ir taip šokinėkite per šokdynę.
• Kairėn – dešinėn. Peršokusi per šokdynę, stenkitės  nusileisti kuo toliau į dešinę, paskui – į kairę pusę.