Tag Archive | "sportininkai"

Sportininkui valstybės premija už pasiekimus bus skiriama tik gavus informaciją apie dopingo mėginį

Tags: , ,


BFL

Nuo šiol, prieš skiriant valstybės premiją už sporto laimėjimus, sporto šakos federacija Kūno kultūros ir sporto departamentui privalės pateikti informaciją, ar iš sportininko buvo paimtas dopingo mėginys. Sprendimą skirti premiją departamento generalinis direktorius priims tik gavęs patvirtinimą, kad mėginys yra neigiamas. Tokia nuostata įtraukta į Premijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašą. Ji bus taikoma ir komandinėms sporto šakoms.

„Kadangi valstybės premijų grąžinimo klausimas nebuvo detaliai reglamentuotas, jį išsamiai aprašėme. Be to, numatėme saugiklius premijų skyrimui. Tikimės, kad vadovaujantis nuostata premijas skirti tik už pripažintus ir patvirtintus laimėjimus ateityje nebekils neaiškių ar ginčytinų situacijų“, – sakė Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Klemensas Rimšelis.

Tvarkos apraše įtraukta nauja dalis „Premijų skyrimas ar grąžinimas“, kurioje numatyta, jog sprendimas skirti premiją priimamas per 30 dienų nuo sporto šakos federacijos reikiamų dokumentų (informacija apie dopingo mėginio paėmimą, varžybas, sporto rungtį, varžybų protokolus ir kt.) pateikimo. Tačiau, jei buvo paimtas sportininko dopingo mėginys, sprendimas sportininkui (ar komandai) skirti premiją priimamas tik sulaukus mėginio rezultatų. Federacijai pranešus, kad dopingo mėginys yra teigiamas ir anuliuojami sportininko laimėjimai, premija negali būti paskirta.

Atsižvelgiant į pasaulinę patirtį, kai draudžiamų preparatų vartojimas įrodomas praėjus keliems metams po laimėjimų (pvz., amerikiečių sprinterės Marion Jones atvejis) numatyta ir premijų grąžinimo tvarka. Iki šiol šis klausimas nebuvo atskirai reglamentuotas – galiojo bendra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Dabar numatyta, kad tokiu atveju, kai po premijos išmokėjimo nustatomas dopingo kontrolės taisyklių pažeidimas ir dėl to anuliuojami sportininko rezultatai, nebelieka pagrindo išmokėtai premijai, todėl ji privalo būti grąžinta departamentui. Jeigu premija negrąžinama geranoriškai, ji gali būti išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka.

Federacijai paliekama teisė pakartotinai teikti informaciją apie premijos skyrimą sportininkui – tuo atveju, jei byla dėl dopingo mėginio buvo nagrinėjama tarptautiniame sporto arbitražo teisme ir priimtas galutinis neskundžiamas sprendimas, kad sportininkas dopingo kontrolės taisyklių nepažeidė. Šie pakeitimai įsigaliojo nuo įsakymo pasirašymo dienos (balandžio 24 d.)  ir atgaline data netaikomi.

Labiausiai Lietuvos vardą pasaulyje garsina sportininkai

Tags: ,


Sportininkai dažnai yra laikomi savo valstybių ambasadoriais tarptautinėje arenoje. Nebus per daug skambiai pasakyta, jog krepšinis ir ypač Arvydas Sabonis nemažai prisidėjo prie to, kad dalis pasaulio gyventojų pirmą kartą išgirstų Lietuvos vardą ir bent kiek pasidomėtų šia maža Baltijos šalimi. Tačiau kyla klausimas: ar tik krepšinis ir A.Sabonis garsina mus planetoje? Ar, be A.Sabonio, dar turime tokių legendų, kurių pavardes tiek sportininkai, tiek sirgaliai visame pasaulyje prisimintų prabėgus keleriems metams po jų karjeros pabaigos?Taip pat įdomu, kurie sportininkai Lietuvos vardą labiausiai garsina šiuo metu.

Vis dėlto A.Sabonis yra ir dar ilgai bus ryškiausia bei žinomiausia sporto žvaigždė, nes kitiems sportininkams nepavyksta įveikti net pusės jo sėkmės žygio. Tarkime, Žydrūnas Ilgauskas yra puikus žaidėjas ir tikra garsenybė už Atlanto, tačiau Europoje jis mažai kam įdomus, nes per savo karjerą taip ir nerungtyniavo bent viename elitiniame Senojo žemyno klube, be to, nuolat atmesdavo kvietimus apsivilkti nacionalinės rinktinės marškinėlius.

Šarūnas Jasikevičius, Ramūnas Šiškauskas, Arvydas Macijauskas, Linas Kleiza – visi buvo ar tebėra ryškios Lietuvos bei Europos krepšinio žvaigždės, tačiau visame pasaulyje išgarsėti jiems taip ir nepavyko. Š.Jasikevičius ir A.Macijauskas dominavo Europoje, tačiau NBA patirtis jiems buvo itin karti. R.Šiškauskas veikiausiai karjerą taip ir baigs neišbandęs savo jėgų už Atlanto. O L.Kleiza, nors ir įsitvirtino NBA, tačiau tėra tik šios lygos vidutiniokas.

Trumpai tariant, šiuo metu galime pasigirti nebent regioninio, t.y. europinio, lygio krepšinio žvaigždėmis.

Mūsų krepšinio klubai, priešingai nei rinktinė, pastaruoju metu taip pat negalėtų būti vadinami itin sėkmingais Lietuvos ambasadoriais tarptautinėje arenoje. Tiek “Lietuvos rytas”, tiek “Žalgiris” tėra Europos vidutiniokai, nesugebantys net patekti į Vieningosios krepšinio lygos finalo ketverto varžybas, kuriose grumsis krepšinio tradicijomis nepasižyminčios Ukrainos ekipa.

Gal nuskambės netikėtai, bet už kai kuriuos garsiuosius mūsų krepšininkus daug sėkmingiau Lietuvos vardą garsina treneris Jonas Kazlauskas. Auksiniai “Žalgirio” laikai sietini būtent su šiuo strategu, kuris jau spėjo pastovėti ir prie Kinijos, Graikijos rinktinių vairo, treniravo galingąjį Pirėjo “Olympiakos”. Ne veltui būtent šiam specialistui Maskvos CSKA vadovai patikėjo spręsti klubą apėmusią žaidybinę krizę.

Didžiuojamės atletais

Ką gi dar, be krepšininkų, galėtume pavadinti Lietuvos sporto ambasadoriais pasaulinėje arenoje per pastaruosius penketą metų? Žinoma, Virgilijų Alekną, kurio pavardė pasaulio žiniasklaidoje minėta tūkstančius kartų. Dukart olimpinis čempionas, 2008 m. vasaros žaidynių bronzos medalio laimėtojas, dukart pasaulio čempionas ir Europos čempionas neabejotinai yra geriausias visų laikų mūsų šalies lengvaatletis. Nors pastaruoju metu Virgilijaus sportinių rezultatų kreivė po truputį smunka žemyn, jis vis dar išlieka Lietuvos viltimi kitų metų Londono olimpiadoje.

Be minėtų medalių, V.Alekna 2005-aisiais Europos atletikos asociacijos buvo išrinktas geriausiu metų sportininku, o 2007 m. jam suteiktas UNESCO sporto čempiono titulas. Tai reiškia viena – V.Alekna visame pasaulyje yra pristatomas kaip sektinas sportininko pavyzdys. Virgilijų žurnalas “Track and Field News” taip pat išrinko tarp geriausių praėjusio dešimtmečio lengvaatlečių ir skyrė jam antrą vietą.

Iš sportininkų, pastaruosius penkerius metus garsinusių mūsų šalį, būtina išskirti ir treko dviratininkę Simoną Krupeckaitę, šiuolaikinės penkiakovės atstovą Edviną Krungolcą bei neolimpinės galiūnų sporto šakos atstovą Žydrūną Savicką. Šešis kartus prestižinį “Arnold’s Strongman” turnyrą, rengiamą buvusio Kalifornijos gubernatoriaus Arnoldo Schwarzeneggerio garbei, laimėjęs biržietis iki šiol stebina visą pasaulį neįtikėtina savo jėga. Reikia pabrėžti, kad galiūnų sportas sulaukia nemažai televizijos dėmesio ir yra nuolatos transliuojamas per tokius populiarius kanalus, kaip “Eurosport” ar ESPN. Tuo tarpu galiūnų sportui skirtuose tarptautiniuose forumuose iki šiol aktyviai verda diskusijos, ar lietuvį galima laikyti pačiu stipriausiu šiuo metu ant žemės vaikštančiu žmogumi.

S.Krupeckaitė savo ruožtu jau dvejus metus yra renkama geriausia Lietuvos sportininke. Be gausybės apdovanojimų, iškovotų tarptautinėje arenoje, Simona yra ir dviejų pasaulio rekordų savininkė. Interneto portalas Velodrome.co.uk skelbia, kad lietuvaitei jau dabar priklauso vieta geriausių visų laikų treko dviratininkių šlovės galerijoje.

Garsėjame ir skandalais

Vis dėlto naivu būtų tikėtis, kad mūsų sportą pasaulyje garsina vien pergalės ir sporto legendos. Pastaruoju metu apie mūsų sportą užsienio žiniasklaidoje nemažai kalbama ir neigiamu aspektu. Tereikia prisiminti pastarąsias Europos futbolo čempionato atrankos varžybas su planetos čempionais ispanais, skandalą, kilusį dėl penkiakovininkės Donatos Rimšaitės perbėgimo į rusų stovyklą, ar maratonininkės Živilės Balčiūnaitės dopingo bylą, kilusią po jos laimėto Europos čempionato.

Minėtas futbolo rungtynes su Ispanijos vienuolike transliavo viso pasaulio televizijos, žinios apie jas buvo platinamos skaitomiausiuose interneto portaluose. Ir kuo gi mes labiausiai išgarsėjome po šių rungtynių? Taip, dalies sirgalių atmintyje veikiausiai ilgam išliks įspūdingas Mariaus Stankevičiaus smūgis iš toli, tačiau Lietuva bus labiausiai prisimenama kaip viena iš nedaugelio valstybių, neturinčių padorių sąlygų futbolo varžyboms organizuoti. “Ispanai prisibijo įklimpti Lietuvoje”, – skelbė Didžiosios Britanijos dienraštis “The Guardian”, omenyje visų pirma turėdamas ne klampią lietuvių gynybą, o pelkę primenančią aikštę. Viena populiariausių pasaulyje futbolo svetainių Goal.com be perstojo skelbė ispanų futbolininkų nusiskundimus dėl Kauno Dariaus ir Girėno sporto centro aikštės.

Tad šiuo atveju Lietuvai buvo surengta nemenka viešųjų ryšių akcija, tiesa, išgarsėti ji padėjo tik neigiamame kontekste. Tad premjero žodžiai, kad stadioną turėsime tik tuomet, kai į Lietuvą atvyks Madrido “Real” ar Londono “Chelsea”, reiškia viena – tokių skandalų galime patirti dar ne vieną.

Nedaug geresniame kontekste Lietuvos vardą išgarsino ir D.Rimšaitės istorija. Kokios Lietuvoje sudaromos sąlygos sportininkams, kad jie pasiryžę atsisakyti garbės ginti savo šalį ir pereiti pas vienus aršiausių konkurentų? Atsakyti į šiuos klausimus bandė daug pasaulio sporto apžvalgininkų. “D.Rimšaitė: sąlygos Rusijoje du tris kartus geresnės nei tai, ką turėjau Lietuvoje”, “D.Rimšaitė perėjimą į Rusiją aiškina sporto krize Lietuvoje” – tokiomis antraštėmis visai neseniai puošėsi Rusijos ir kai kurių kaimyninių valstybių spauda. Tokia reklama, teikiama mūsų sportui užsienio žiniasklaidoje, Lietuvai garbės tikrai nedaro.

O skandalas, įtraukęs maratonininkę Ž.Balčiūnaitę, parodė, kad ir mūsų sporto neaplenkia nelemtas dopingo šešėlis. Žinia apie tai, kad Europos čempionatą laimėjusi maratonininkė buvo pagauta vartojusi draudžiamus preparatus, o vėliau ir diskvalifikuota, paskelbta didžiausiose viso pasaulio žiniasklaidos priemonėse.

Kaip vieną Lietuvos sporto įvaizdžio kūrėjų užsienyje galima paminėti netgi bankininką Vladimirą Romanovą, kuris nemažai dėmesio sulaukia Didžiojoje Britanijoje, o pastaruoju metu išgarsėjo ir krepšinio pasaulyje.

“Orkestruojama anarchija “Žalgiryje”: nuostabus V.Romanovo planas”, “V.Romanovas: man reikia pažangos, o ne pergalių”, “Žalgiris” pateko į dar vieną krizę, V.Romanovui nusprendus griebtis treniravimo” – tai tik kelios užsienio žiniasklaidoje pasirodžiusios antraštės, apibūdinančios keistą Kauno “Žalgirio” savininko krepšinio suvokimą ir žūtbūtinį norą kištis į ekipos reikalus.

Savo keista politika V.Romanovas išgarsėjo ir už Lamanšo, kur nuo 2005 m. valdo Edinburgo “Hearts” klubą. Interneto portalas MirrorFootball.co.uk lietuvį net išrinko tarp blogiausių Didžiosios Britanijos futbolo savininkų, labiausiai besikišančių į savo ekipų trenerių darbą.

Geriausi Lietuvos krepšininkai

Tags: , , ,


Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) ir naujienų portalo delfi.lt surengtuose geriausių 2010 metų Lietuvos krepšininkų rinkimuose nugalėjo Linas Kleiza ir Sandra Linkevičienė. Gruodžio 1-20 dienomis delfi.lt portale vykusiame balsavime 35 kandidatai susilaukė 30289 skaitytojų balsų.

Pasaulio čempionate Turkijoje bronzos medaliu pasidabinęs Lietuvos vyrų rinktinės lyderis L. Kleiza geriausio žaidėjo laurus nuskynė antrus metus iš eilės. Toronto “Raptors” puolėjas gerokai aplenkė kitus pretendentus ir surinko net 43,1 proc. respondentų balsų (8143).

“Didžiulė garbė sulaukti tokio pripažinimo. Tiesa, asmeniniai titulai man tikrai nėra pats svarbiausias dalykas karjeroje. Pirmasis ir antrasis geriausio Lietuvos krepšininko titulai yra skirtingai malonūs, išskirti kurį nors vieną nesinorėtų”, sužinojęs, kad vėl tapo geriausiu Lietuvos krepšininku, sakė L. Kleiza.

Antrąją vietą geriausių krepšininkų rinkimuose užėmė kitas Lietuvos rinktinės žaidėjas, Kauno “Žalgirio” gynėjas Martynas Pocius. Už kurį balsavo 19,1 proc. delfi.lt skaitytojų (3603 balsai).

Trečioji pozicija atiteko Vilniaus “Lietuvos ryto” talentui Jonui Valančiūnui, kuris su Lietuvos vaikinų jaunių (iki 18 metų) rinktine iškovojo Europos čempionato aukso medalį ir buvo išrinktas naudingiausiu turnyro žaidėju. Vidurio puolėjui savo simpatijas skyrė 13,7 proc. (2583) balsavusiųjų.

Geriausios krepšininkės rinkimuose nugalėjusi Lietuvos rinktinės ir Kursko “Dinamo” (Rusija) klubo gynėja S. Linkevičienė surinko 26,6 proc. balsų (3033). Ji aplenkė geriausią 2009-ųjų mūsų šalies žaidėją, Stambulo “Galatasaray” (Turkija) vidurio puolėją Gintarę Petronytę (22,6 proc., 2584 balsai).

Trečioji vieta atiteko 13,9 proc. (1586) balsų surinkusiai Kauno “Viči-Aisčių” gynėjai Aušrai Bimbaitei.

Rinkimų prizininkių pastangomis Lietuvos moterų rinktinė vasarą užtikrintai įveikė atrankos į 2011 metų Europos čempionatą varžybų barjerą ir pateko tarp pajėgiausių Senojo žemyno komandų.

“Net nežinau, ką pasakyti… Šis titulas man netikėtas. Kas galėjo nulemti tokius balsavimo rezultatus? Rinktinėje galbūt ir neblogai pasirodžiau, bet klube sekėsi prasčiau: niekaip nesugebame patekti į geriausiųjų trejetą, vis liekame ketvirtos, kuklinosi S. Linkevičienė, prisipažinusi, kad pati titulą būtų skyrusi rinktinės kolegei Agnei Abromaitei. Žinoma, šis pripažinimas man nepaprastai malonus. Manau, bet kuris žmogus džiaugtųsi sulaukęs tokio įvertinimo. Ačiū visiems balsavusiems, gerų Jums švenčių. Linkiu, kad kiti metai būtų geresni mums visiems, ir pergalių tiek moterų, tiek vyrų krepšinyje būtų dar daugiau”.

Geriausių 2010 metų Lietuvos krepšininkų rinkimų lyderiai:

1. Linas Kleiza        43,1 proc. (8143)
2. Martynas Pocius     19,1 (3603)
3. Jonas Valančiūnas   13,7 (2583)
4. Mantas Kalnietis     6,6 (1253)
5. Tomas Delininkaitis  2,8 (534)
6. Robertas Javtokas    2,6 (496)
7. Jonas Mačiulis       2,3 (436)
8. Martynas Gecevičius  1,5 (276)
8. Šarūnas Jasikevičius 1,5 (276)
10. Ramūnas Šiškauskas  1 (195)

Geriausių 2010 metų Lietruvos krepšininkių rinkimų lyderės:

1. Sandra Linkevičienė 26,6 proc. (3033)
2. Gintarė Petronytė   22,6 (2584)
3. Aušra Bimbaitė      13,9 (1586)
4. Rima Valentienė     10,1 (1149)
5. Eglė Staknevičienė   4,9 (560)
6. Irena Vizbarienė     4,5 (515)
7. Santa Okockytė       3,7 (422)
8. Giedrė Paugaitė      2,8 (321)
9. Daina Staugaitienė   2,4 (272)
10. Agnė Abromaitė      2,2 (254)

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...