LSU

Neseniai 80-ąsias veiklos metines atšventęs Lietuvos sporto universitetas (LSU) atkakliai kratosi sportininkų kalvės etiketės. Šios aukštosios mokyklos pastarųjų metų pažangą geriausiai galima apibūdinti sporto terminu: atliktas įspūdingas mokslo spurtas.

„Šiandien LSU – originalių sporto mokslo idėjų kūrimo ir patikrinimo laboratorija. Mūsų misija – išskirtiniais tarptautinio lygio sporto mokslo tyrimais, studijomis ir inovacijomis skatinti, mokyti, kurti bei plėtoti psichinę, emocinę, fizinę ir socialinę visuomenės narių gerovę, įgalinančią pozityviai bei išmintingai įveikti socialinius, ekonominius, kultūrinius, moralinius iššūkius. Mes orientuojamės į europietišką sporto universitetų kultūrą. Panašių mokslo įstaigų pasaulyje yra apie du šimtus, o mes siekiame tik aukščiausio europinio mokslinio pažinimo lygio“, ‑– ambicijų neslepia LSU rektorius prof. habil. dr. Albertas Skurvydas.

Šiemet atlikę LSU institucinį vertinimą tarptautiniai ekspertai pabrėžė, kad per pastaruosius trejus metus ši Lietuvos aukštoji mokykla pasiekė netikėtai daug, čia, ypač mokslo srityje, vyko ženklūs pokyčiai. Tiek strateginis valdymas, tiek mokslo tarptautiškumo lygis, studijų kokybė ir poveikis šaliai buvo įvertinti puikiai. Išvadoje rašoma: „Ekspertų grupė buvo sužavėta LSU vadovybės ir personalo įsipareigojimo ir per pastaruosius dvejus metus pasiektos pažangos.“

Neseniai Mokslo ir studijų analizės ir stebėsenos centro (MOSTA) užsakymu  tarptautiniai ekspertai pirmą kartą nuodugniai įvertino visų Lietuvos mokslo institucijų kuriamo mokslo kokybę.  LSU Sporto biomedicinos fakulteto mokslinė veikla gavo įvertinimą „stiprus tarptautinis lygmuo“, o Sporto edukologijos fakultetas ‑– „stiprus nacionalinis lygmuo su akivaizdžiai matomais tarptautiniais elementais“.

„Ypač norime pasidžiaugti, kad mūsų biomedicinos mokslas buvo įvertintas ir pateko tarp penkių geriausių Lietuvos universitetų-institucijų (tarp jų – VU Medicinos fakultetas), o sporto edukologijos – tarp geriausių socialinių mokslo institucijų. Galima teigti, kad abu Lietuvos sporto universiteto fakultetai yra tarp Lietuvos mokslo lyderių, – to mūsų aukštosios mokyklos istorijoje dar nėra buvę. Žinoma, tokiu įvertinimu labai džiaugiamės, tačiau suprantame, kad dar turime nemažai nuveikti. LSU strategijoje numatyta, kad per artimiausius 10 metų privalome padvigubinti mokslinį produktyvumą“, – neslepia rektorius.

Universitetas yra parengęs ir patvirtinęs ilgalaikę plėtros strategiją iki 2030 m. „Penkerių metų laikotarpis per trumpas žiūrint į ateitį, todėl pasekėme kitų pasaulio mokslo ir mokymo institucijų pavyzdžiu. Perspektyvoje save matome kaip unikalų, nedidelį, netgi turintį mažesnį negu dabar studentų skaičių universitetą, glaudžiai bendradarbiaujantį su elitiniais pasaulio sporto mokslo centrais bei šalies aukštosiomis mokyklomis. Tačiau, žinodami savo specifiškumą, privalome orientuotis tik į geriausius pasaulyje. Šiame dokumente išdėstėme, kokiomis kryptimis LSU ketina eiti“, ‑– pasakoja A.Skurvydas.

Pirmasis ir svarbiausias tikslas – aukščiausio pažinimo lygis sporto mokslo srityje. Biomedicinos srityje iki 2030 m. kartu su Skandinavų judesių ir raumenų tyrimų mokslo klasteriu planuojama įsitvirtinti tarp lyderių pasaulyje, socialinių mokslų srityje – būti lyderiais Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Jau ir dabar pagal sporto mokslo pasiekimus LSU pralenkė Tartu universiteto sporto mokslininkus.

LSU atliekami fundamentalūs ir taikomieji tyrimai griaučių ir nervų sistemos srityje, ieškoma įvairių optimalių fizinio aktyvumo krūvio metodų, kurie treniruotų, ugdytų įvairaus amžiaus žmonių – vaikų ir senyvo amžiaus, sveikųjų ir neįgaliųjų, sportininkų ir nesportuojančiųjų ne tik raumenų ir kaulų sveikatą, širdies bei kraujagyslių, kvėpavimo sistemų darbingumą, bet ir galvos smegenų, ypač  kognityvinį, darbingumą, kitaip tariant, gebėjimą priimti greitus ir teisingus sprendimus.

„Fizinis aktyvumas teigiamai veikia trumpalaikę ir darbinę atmintį, jei taikomos optimalios apkrovos, – treniruoja vadinamąją galvos smegenų vykdomąją, arba savęs kontroliavimo, funkciją. Mūsų tikslas – nustatyti optimalius krūvius ir bandyti juos susieti su gyvenimo kokybės gerinimu, mokymosi pasiekimais. Anglų mokslininkai nustatė, kad žmonės, kurių vykdomoji funkcija veikia gerai, uždirba apie 0,5 mln. svarų sterlingų daugiau negu tie, kurių vykdomoji funkcija neveikia“, ‑– argumentus vardija A.Skurvydas.

Kita, ne mažiau svarbi ir įdomi kryptis – sporto genetika. LSU turi stiprių mokslininkų, kurie bendradarbiaudami su kolegomis iš Anglijos atlieka tyrimus genetikos srityje, ieško, kokie genai atsakingi už antsvorį, kaip pasitelkus genetiką mažinti nutukimą, stiprinti organizmą, intelektinį Lietuvos žmonių potencialą.

LSU yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su didžiausiu pasaulyje Raumenų tyrimo klasteriu. Šis norvegų, danų, švedų mokslininkų klasteris yra stipriausias pasaulyje „proto junginys“, kuriame atliekami fundamentalūs ir taikomieji raumenų fiziologijos ir biomechanikos tyrimai. Glaudūs ryšiai universitetą sieja ir su Karolinskos (Švedija) institutu – vienu stipriausių Europoje, kartu atliekami genetikos tyrimai.

„Kai kitos šalies aukštosios mokyklos išgyvena studentų mažėjimo laikotarpį, LSU per pastaruosius metus šį procesą pavyko stabilizuoti. Pirmuoju pasirinkimu LSU renkasi daugiau kaip 700 jaunuolių. Ir šioje srityje esame ryškūs lyderiai, o mūsų treniravimo sistemos programa pagal populiarumą patenka į pirmąjį dešimtuką“, – džiaugiasi LSU rektorius.

Vilma Kasperavičienė

Vienas svarbiausių kasmetinių sporto renginių – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) ir Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) kartu su Lietuvos sporto žurnalistų federacija (LSŽF) rengiami Lietuvos metų sportininko rinkimai – iš esmės atsinaujina. Net 11 nominacijų vietoje dviejų, nauja balsavimo tvarka ir įspūdinga, tiesiogiai transliuojama apdovanojimų ceremonija – tik dalis svarbių naujovių, užtikrinsiančių didesnį visuomenės susidomėjimą ir sporto bendruomenės įsitraukimą.

Atsinaujinanti tradicija keičia ir savo vardą – geriausio Lietuvos metų sportininko rinkimai vadinsis Lietuvos sporto apdovanojimais. Kiekvienai iš 11 nominacijų laimėti Lietuvos sporto apdovanojimų taryba, sudaryta iš šešių LTOK, KKSD ir LSŽF atstovų, nominavo po tris asmenis ar komandas. Būtent ši taryba balsuodama išrinks ir nugalėtojus, kurie bus paskelbti sausio 19 d. vyksiančio iškilmingo renginio, kurį tiesiogiai transliuos televizija, metu. Iki tol nugalėtojų pavardės išliks paslaptimi.

„Išplėsdami renginio mastą ir apdovanodami ne tik geriausią sportininką ir komandą, bet ir, pavyzdžiui, geriausią trenerį, geriausią naujoką ar geriausią sportininką su negalia, pagerbsime daugiau sportui nusipelniusių žmonių negu bet kada. Lietuvos sporto apdovanojimai įtrauks ir suvienys visą Lietuvos sporto bendruomenę, tapdami didele sportininkų ir Lietuvos švente“, – sako LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Penkiose nominacijose – metų  sportininko, metų sportininkės, metų vyrų komandos, metų moterų komandos ir metų trenerio – nugalėtoją rinks ne tik LSŽF, KKSD ir LTOK, bet ir visuomenė. Kiekvienas lietuvis savo valią Lietuvos sporto apdovanojimuose jau gali išreikšti balsuodamas specialiai renginiui sukurtoje interneto svetainėje www.sportoapdovanojimai.lt.

„Permainomis siekiame sistemą padaryti paprastesne, aiškesne ir atviresne visuomenei ir taip paskatinti ją dar labiau domėtis sportu ir Lietuvos sportininkų pasiekimais įvairiose srityse. Turime daug puikių asmenybių, ir renginys suteiks progą plačiajai visuomenei apie juos ir jų pasiekimus sužinoti daugiau“, – sako KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius.

Lietuvos sporto apdovanojimų nugalėtojų laukia ir naujos apdovanojimų statulėlės, pakeisiančios nuo 1994 m. kasmet metų sportininko rinkimų nugalėtojams dovanojamas „Šaulio“ skulptūrėles. Naujieji apdovanojimai bus dengti auksu, su stilizuotu pergalės, polėkio, olimpinės ugnies vaizdiniu ir su Lietuvos vėliavos motyvais.

Lietuvos sporto apdovanojimų tarybą sudaro šeši nariai. KKSD atstovauja E. Urbonavičius ir Lietuvos antidopingo agentūros direktorė Ieva Lukošiūtė-Stanikūnienė, LTOK atstovauja D. Gudzinevičiūtė ir  LTOK Olimpinio sporto direkcijos direktoriaus pavaduotojas Einius Petkus, o LSŽF atstovauja Lietuvos sporto žurnalistų federacijos prezidentas bei dienraščio „Lietuvos rytas“ sporto redaktorius Gintaras Nenartavičius ir Lietuvos sporto žurnalistų federacijos generalinis sekretorius bei portalo 15min.lt Sporto skyriaus redaktorius Modestas Krukauskas. Kiekvienas Tarybos narys turi po vieną balsą. Tarybos pirmininkas – E. Urbonavičius.

Be jau minėtų nominacijų, Taryba rinks geriausius metų naujoko, metų sportininko su negalia, metų sugrįžimo, apdovanojimo už pagalbą sportininkams ir metų pergalės nominacijose, taip pat nominacijoje už nuopelnus Lietuvos sportui.

Tarptautinės automobilių asociacijos (FIA) Generalinės Asamblėjos metu Paryžiuje pirmą kartą Lietuvos ir Baltijos šalių istorijoje lietuvis, Arnas Paliukėnas, Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) Revizijos komisijos pirmininkas, buvo išrinktas teisėju į FIA Tarptautinį tribunolą.

Arnai, LASF dirbate daugiau nei 10 metų, taip pat buvote šturmanu, teisėju, varžybų komisaru, ralio komiteto pirmininku. Kaip atsidūrėte automobilių sporte?

Turbūt, kaip ir daugelis, pirmiausiai buvau žiūrovas. Susidomėjęs automobilių sportu tapau šturmanu, tada pradėjau vadovauti komandai ilgų distancijų lenktynėse. Bėgant metams įsitraukiau į LASF veiklą. Teko dirbti įvairiose pareigose: teisėjo, varžybų vadovo, komisaro, ralio komiteto pirmininko – LASF Tarybos nario, taip pat Apeliacinio teismo arbitro ir pirmininko pareigose. Šiuo metu esu Revizijos komisijos pirmininkas.

Taip niekada ir nesustabdžiau ilgų distancijų lenktynių komandos vadovo pareigų. Per visą karjerą išsiplėtė ir varžybų geografija. Teko dalyvauti Palangoje vykstančiose 1000 km lenktynėse, F1 trasose rengiamose Barselonos 24 valandų bei Budapešto 12 valandų lenktynėse.
Nuolatos dirbu ralio komisaro arba komisarų kolegijos pirmininko pareigose Latvijoje, keliauju po pasaulį ir stebiu pasaulio ralio čempionatą. Taip pat dėstau Vilniaus universitete teisės fakultete ir esu praktikuojantis advokatas. Galiausiai viskas persipynė ir taip atsirado mano dabartinė veikla – sporto teisė.

Gal galite papasakoti, kaip vyko rinkimai į Tarptautinį FIA teisėjų tribunolą?

Tai tikrai ilga procedūra, kur pradinę atranką vykdo atskira FIA struktūra. Jos tikslas – atrinkti kandidatus FIA Generalinei Asamblėjai, kur jau vyksta galutinis balsavimas dėl kandidatūros tvirtinimo. Spalio mėnesį gavau laišką iš FIA, kad mano kandidatūra yra patvirtinta ir bus teikiama balsavimui Generalinei Asamblėjai 2014 – 2017 m. kadencijai. Paskutinis etapas vyko gruodžio 6 d. FIA Generalinėje Asamblėjoje, kurioje buvau galutinai išrinktas ir patvirtintas FIA Tarptautinio tribunolo teisėju. Formaliai buvo patvirtinti 4 teisėjai – trys perrinkti dar vienai kadencijai, o aš buvau patvirtintas, kaip pakeičiantis vieną buvusį teisėją, perėjusį dirbti į kitas FIA struktūras. Iš viso yra 12 teisėjų, kurių 1/3 keičiasi kiekvienais metais.

Ar tikėjotės, kad būsite išrinktas į FIA Tarptautinį tribunolą?

Tikėtis, kad išrinks atstovą iš tokios mažos šalies, yra tikrai sudėtinga. Jeigu peržvelgtume dabartinį teisėjų sąrašą, pamatytume, kad jį sudaro atstovai iš: Prancūzijos (2), Jungtinės Karalystės (2), JAV (2), Italijos (1), Vokietijos (2), Belgijos (1), Šveicarijos (1) ir Monako (1). Nėra atstovų iš Rytų ar Vidurio Europos valstybių. Manau, kad tai labai didelis Lietuvos automobilių sporto bei mūsų nacionalinės federacijos (LASF) pripažinimas bei įvertinimas. Anksčiau mažos šalys neturėjo galimybių konkuruoti su didžiosiomis ir labiau įtakingomis valstybėmis, tačiau dabar mūsų federacijos atstovai įgauna vis daugiau svorio FIA. Aš labai džiaugiuosi, kad Lietuvos vardas atsiranda ten, kur jo niekada nėra buvę, kaip nėra buvę ir nė vienos kitos Baltijos valstybės vardo.

Kaip vykdoma FIA Tarptautinio tribunolo veikla? Ar dažni yra ginčai, kuriuos reikia spręsti?

Ginčai nėra labai dažni. Paskutinis ginčas, kurį nagrinėjo FIA Tarptautinis tribunolas, vyko šių metų birželio mėnesį. Esant ginčui, FIA Tarptautinio tribunolo prezidentas skiria jį nagrinėsiančius teisėjus – konkrečią bylą nagrinėsiančios kolegijos narius, kurių turi būti ne mažiau kaip trys. Bylos dažniausiai yra nagrinėjamos Paryžiuje, tačiau nagrinėjimas gali vykti ir kitur, jei taip būtų patogiau ginče dalyvaujančioms šalims. Nors ginčai ir nėra dažni, tačiau institucija veikia nuolatos, teisėjai keičiasi informacija tiek susitikimų metu, tiek ir nuotoliniu būdu, t.y. panaudojant šiuolaikines informacines technologijas.

Iki 2008 m. lankytojų Lietuvos sporto klubuose nuolat daugėjo, kartu didėjo ir paslaugų įkainiai. Tačiau 2009 m. šalyje prasidėjus sunkmečiui, ir sporto klubuose visos kreivės pasuko žemyn.

Kai kuriuose jų mėnesio abonemento kaina smuktelėjo šimtu litų – nuo 330 iki 230 Lt, tačiau ir tai negelbėjo: lankytojų vis mažėjo. Štai Vilniuje įsikūrusio sporto klubo „Body Gym“ vadybininkas Gediminas Satkevičiaus teigia, kad lankytojų stygius klube jaučiamas nuo pat 2008 m. Pasak jo, daug anksčiau sportavusių žmonių išvažiavo iš Lietuvos, o kiti neturi pakankamai lėšų, kad dalį jų galėtų skirti sportui.
Beje, kai kurių klubų atstovai pastebi, kad sporto klubo lankytojai pastaraisiais metais atjaunėjo – anksčiau dažniau ateidavusius vyresnius dirbančiuosius keičia studentai. Klubams tai neišeina į naudą, nes jaunimas dažniausiai renkasi pačias pigiausias paslaugas.
Kitų sporto klubų atstovai bando drąsintis ir skelbia, kad pastaruoju metu lankytojų srautai nebemažėja, o kai kur net vos vos didėja. Pasak „Victoria Gym“ pardavimo vadovo Aurimo Kazėno, jų klube per metus lankytojų skaičius padidėjęs apie 15 proc.
Paslaugų įkainiai daugumoje sporto klubų pastaruosius dvejus metus nesikeičia. Pasak G.Satkevičiaus, „Body Gym“ mėnesio abonemento kaina vienam žmogui nuo pat 2009 m. rudens išlieka stabili – 180 Lt: „Labiau mažinti kainos nebegalime – tada reikėtų iš karto uždaryti klubo duris.“
Beje, trys keturi sporto klubai netgi nusprendė paslaugų įkainius šiek tiek padidinti. Jų vadovų manymu, vis daugiau žmonių dirba sėdimą darbą, vis daugiau jaunuolių turi stuburo problemų, tad jie nori nenori privalės sportuoti ir bent šaltuoju metų laiku lankysis sporto klubuose.

Kelių sporto klubų mėnesio abonemento kainos, Lt *
2009 m. pavasaris    2009 m. ruduo    2012 m. pavasaris
„Victoria Gym“ 230    180    200
„Body Gym“    200    180    180
„Top Gym“    330    230    229
* Kaina vienam asmeniui
Šaltinis: „Veido“ archyvo ir sporto klubų informacija

Iki 2008 m. lankytojų Lietuvos sporto klubuose nuolat daugėjo, kartu didėjo ir paslaugų įkainiai. Tačiau 2009 m. šalyje prasidėjus sunkmečiui, ir sporto klubuose visos kreivės pasuko žemyn.

Kai kuriuose jų mėnesio abonemento kaina smuktelėjo šimtu litų – nuo 330 iki 230 Lt, tačiau ir tai negelbėjo: lankytojų vis mažėjo. Štai Vilniuje įsikūrusio sporto klubo „Body Gym“ vadybininkas Gediminas Satkevičiaus teigia, kad lankytojų stygius klube jaučiamas nuo pat 2008 m. Pasak jo, daug anksčiau sportavusių žmonių išvažiavo iš Lietuvos, o kiti neturi pakankamai lėšų, kad dalį jų galėtų skirti sportui.
Beje, kai kurių klubų atstovai pastebi, kad sporto klubo lankytojai pastaraisiais metais atjaunėjo – anksčiau dažniau ateidavusius vyresnius dirbančiuosius keičia studentai. Klubams tai neišeina į naudą, nes jaunimas dažniausiai renkasi pačias pigiausias paslaugas.
Kitų sporto klubų atstovai bando drąsintis ir skelbia, kad pastaruoju metu lankytojų srautai nebemažėja, o kai kur net vos vos didėja. Pasak „Victoria Gym“ pardavimo vadovo Aurimo Kazėno, jų klube per metus lankytojų skaičius padidėjęs apie 15 proc.
Paslaugų įkainiai daugumoje sporto klubų pastaruosius dvejus metus nesikeičia. Pasak G.Satkevičiaus, „Body Gym“ mėnesio abonemento kaina vienam žmogui nuo pat 2009 m. rudens išlieka stabili – 180 Lt: „Labiau mažinti kainos nebegalime – tada reikėtų iš karto uždaryti klubo duris.“
Beje, trys keturi sporto klubai netgi nusprendė paslaugų įkainius šiek tiek padidinti. Jų vadovų manymu, vis daugiau žmonių dirba sėdimą darbą, vis daugiau jaunuolių turi stuburo problemų, tad jie nori nenori privalės sportuoti ir bent šaltuoju metų laiku lankysis sporto klubuose.

Kelių sporto klubų mėnesio abonemento kainos, Lt *
2009 m. pavasaris    2009 m. ruduo    2012 m. pavasaris
„Victoria Gym“ 230    180    200
„Body Gym“    200    180    180
„Top Gym“    330    230    229
* Kaina vienam asmeniui
Šaltinis: „Veido“ archyvo ir sporto klubų informacija

Ką tik pakrikštyta naujoji Kauno “Žalgirio” sporto arena, bet ir senoji Halė nesirengia į pensiją. 1939 m. Europos čempionatui statyta sporto arena, įtraukta į Kultūros vertybių registrą, 72 metus puikiai tarnauja ir sporto varžyboms, ir koncertams, ir kitiems renginiams.

Halė buvo pasirengusi priimti ir “EuroBasket 2011″, jei kurios nors iš naujųjų arenų būtų nespėta įrengti.
VšĮ S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras, kurio sudėtinė dalis yra ir Halė, lig šiol sugebėjo išsilaikyti be steigėjos ir vienintelės dalininkės savivaldybės finansinės paramos. “Kompleksui išlaikyti per metus reikia apie 2 mln. Lt, ir tiek užsidirbdavome iš renginių organizavimo bei nuomos. Dabar, kai krepšinis ir reprezentaciniai koncertai vyks naujoje arenoje, sugebėsime generuoti tik apie 700 tūkst. Lt, o likusius turėtų skirti savivaldybė”, – skaičiuoja centro direktorius Vytas Snarskis.
Savivaldybės sudaryta darbo grupė jau porą metų svarsto, kaip geriau panaudoti legendinę Halę. V.Snarskio nuomone, ardyti komplekso su stadionu nereikėtų, nes jis puikiai tinka įvairioms varžyboms, taip pat ir masiniam sportui, sveikatinimuisi.
Pasak Kūno kultūros ir sporto departamento Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjo Mykolo Kačkano, tarp svarstomų variantų – siūlymas Halei tapti ir Kūno kultūros akademijos (KKA) baze. Dabartinis Halės vadovas V.Snarskis teigia, kad niekas ir dabar nedraudžia KKA dalyvauti valdant kompleksą, pavyzdžiui, dalininko teisėmis.
Bet sprendimų kol kas nepriimta. Aišku viena: Kauno savivaldybės laukia ne tik garbė, bet ir kasmet apie 1,3 mln. Lt finansinė injekcija senajai Halei, o 23,5 metų po 3,2 mln. Lt – naujajai arenai.