Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas netenkinti premjero Andriaus Kubiliaus teikimo atleisti vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį yra logiškas ir nuoseklus, o Seimo pirmininkės siūlymas vasarą rengti pirmalaikius Seimo rinkimus yra emocinė reakcija patyrus politinį pralaimėjimą, mano politologas Lauras Bielinis.

“Prezidentės sprendimas yra logiškas ir ji šiuo sprendimu nenužengia už konstitucinių ribų. Išties prezidentė, nuosekliai laikydamasi savo principų, laikydamasi nuosekliai tų faktų, kuriuos ji žino, ir tų pozicijų, kurias ji gina, priėmė sprendimą tokį, kuris yra logiškas toms jos pozicijoms. Seimo pirmininkės reakcija, mano galva, yra daugiau emocinė reakcija patyrus, na, sakykime, politinį pralaimėjimą šitame veiksme. Aš manyčiau, kad išankstinių rinkimų idėja šiandien, ko gero, jau yra pavėluota”, – pirmadienį naujienų agentūrai ELTA sakė politologas.

L. Bielinis sakė nemanąs, kad interpeliacija R. Palaičiui, net jeigu ji Seime ir būtų surengta, galėtų būti sėkminga.

“Sunku pasakyti, kuri frakcija galėtų palaikyti tą interpeliaciją, be konservatorių. Netgi Liberalų sąjūdis, ko gero, pasistengs būti neutraliu, jau nekalbant apie opozicines frakcijas, kurios, aišku, turi galbūt tam tikrų priekaištų, bet interpeliaciją nemanau, kad jie palaikys”, – svarstė politologas.

Politologo nuomone, ar tolesnis valdančiosios koalicijos darbas bus vaisingas, priklauso nuo to, kaip koalicijos partneriai sugebės susitarti tarpusavyje.

“Mano galva, geriausia dabar būtų ne kalbėti pareiškimais arba emocinėmis nuostatomis, o pabandyti kuo greičiau susėsti prie stalo visiems koalicijos partneriams ir aptarti galimybes, optimalų variantą, kaip galima būtų jiems dar tuos septynis mėnesius normaliai funkcionuoti”, – siūlė L. Bielinis.

Jeigu susitarti vis dėlto nepavyktų, politologo manymu, susiformuotų mažumos Vyriausybė, tačiau jis teigė nemanąs, kad susiklostys būtent tokia situacija.

“Jeigu jie nesusitartų, tai greičiausiai veiktų mažumos vyriausybė vienokia ar kitokia konfigūracija. Arba be liberalcentristų, arba be konservatorių, įtraukus, sakykime, socialdemokratus. Variantų yra daug, bet aš manyčiau, kad viskas išliks savo vietose ir šiuo atveju, ko gero, konservatoriai tiesiog pernelyg emocingai elgiasi” , – kalbėjo L. Bielinis.

ELTA primena, kad pirmadienį Prezidentė nusprendė vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį palikti poste. Tokį sprendimą ji priėmė pirmadienį po susitikimo su A. Kubiliumi, pačiu R. Palaičiu ir Liberalų ir centro sąjungos pirmininku Algiu Čapliku.

Prezidentė D. Grybauskaitė po susitikimo aiškios pozicijos R. Palaičio atžvilgiu neišsakė, tačiau teigė esanti įsitikinusi, kad konservatorių ir liberalcentristų koalicija turi dirbti iki kadencijos pabaigos.

“Mano manymu, ši koalicija ir Vyriausybė gali ir turi dirbti iki kadencijos pabaigos – liko tik septyni mėnesiai. O ar nori dirbti kartu, turi apsispręsti patys. Jeigu to nesugeba, ginčą spręsti politinėmis priemonėmis galės Seime”, – sakė valstybės vadovė.

Tuo tarpu Premjeras teigė nesutinkąs su Prezidentės nuomone, kad nesutarimai dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo ir vidaus reikalų ministro atstatydinimo yra “vidinis koalicijos apsistumdymas”, susietas su artėjančiais rinkimais, ir toliau sieksiąs “atstatyti teisingumą”.

“Prezidentė savo pareiškime išsakė, kad ji mano siūlymą atleisti ministrą R. Palaitį iš pareigų vertina kaip tam tikrą vidinį koalicijos apsistumdymą, susietą su artėjančiais rinkimais. Aš turiu pasakyti, kad su tokiu požiūriu tikrai negaliu sutikti. Matyt, šiuo klausimu mūsų požiūriai su Prezidente skiriasi”, – pirmadienį komentuodamas Prezidentės sprendimą sakė Premjeras A. Kubilius.

Vyriausybės vadovo teigimu, siūlymu atleisti R. Palaitį nebuvo siekta patenkinti partines ambicijas, o tik paskatinti teisingumo jausmą visuomenėje.

Šalies vadovei nutarus palikti R. Palaitį vidaus reikalų ministro poste, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė teigė nematanti kitos išeities, kaip vasarą surengti pirmalaikius Seimo rinkimus.

“Esu sakiusi ir pakartosiu: iš esmės keisti Vyriausybę likus pusei metų iki rinkimų yra žalinga valstybei, todėl nematau kitos išeities, kaip rengti vasarą priešlaikinius rinkimus”, – pirmadienį pareiškė I. Degutienė.

Praeitą savaitę Premjeras Prezidentei įteikė siūlymą atleisti R. Palaitį iš vidaus reikalų ministro pareigų, jį grįsdamas tuo, kad pastarasis padarė klaidą, skubotai atleisdamas FNTT vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą.

Darydamas teikimą A. Kubilius atsižvelgė į Seimo Antikorupcijos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo išvadas dėl FNTT vadovų atleidimo.

Be to, priimdamas šį sprendimą Ministras Pirmininkas taip pat įvertino koalicijos partnerių nuomones dėl susidariusios padėties.

Premjeras A. Kubilius tvirtino, jog vidaus reikalų ministrą R. Palaitį atleisti Prezidentei jis teikė, norėdamas, kad valdančioji koalicija galėtų dirbti konstruktyviai, spręsdama tiek strateginius klausimus, tiek R. Palaičio veiksmų sukeltas problemas.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, reaguodamas į Europos Komisijos (EK) sprendimą per ES Teisingumo teismą reikalauti Lietuvoje registruoti transporto priemones su vairu dešinėje pusėje, teigia nesutiksiąs su tokiu reikalavimu ir sieksiąs teisme apginti šalies interesą.

„Europos Komisijos reikalavimas leisti registruoti dešiniavairius automobilius Lietuvoje prieštarauja šalies interesams. Lietuvos keliai ir kita infrastruktūra nėra pritaikyta nuolatiniam važinėjimui tokiais automobiliais, todėl didelis kiekis tokių transporto priemonių šalies keliuose neišvengiamai pablogintų bendrą eismo saugumo situaciją“, – sakė susisiekimo ministras E. Masiulis.

Europos Komisija vakar pranešė nusprendusi paduoti Lietuvą į Teisingumo Teismą dėl to, kad mūsų  šalyje nepašalintos automobilių, kurių vairas dešinėje pusėje, registracijos kliūtys. Tai esą pažeidžia laisvo prekių judėjimo principus. Lietuva ne pirma šalis dėl šios priežasties skundžiama teismui.

„Toks sprendimas yra mums nesuprantamas, nes tos pačios Europos Komisijos atstovai, atsakingi už transportą ir eismo saugą, teigia remiantys Lietuvos poziciją. Biurokratinis požiūris į laisvą prekių judėjimą neturi prieštarauti sveikam protui“, – sakė E. Masiulis.

Lietuvoje visa eismo sistema – transporto priemonių judėjimas, išsidėstymas, pėsčiųjų eismas – yra pritaikyta eismui dešine kelio puse. Eismo saugos specialistų nuomone, leidimas nuolat eksploatuoti automobilius, nepritaikytus eismui dešine kelio puse, turėtų neigiamos įtakos pagrindiniams eismo saugą lemiantiems veiksniams.

Pasaulinės studijos rodo, kad eismo įvykio tikimybė, dalyvaujant priešingos eismo juostos eisme, padidėja 32 proc. Norint užtikrinti vairuotojo ir kitų eismo dalyvių saugą, automobilį svarbu naudoti gamintojo numatytomis sąlygomis.

Vairuoti dešiniavairę transporto priemonę dešinės kelio pusės eisme yra rizikinga ir nesaugu. Dėl mažesnio matomumo lauko vairuotojui tampa žymiai sudėtingiau lenkti, daryti kairįjį posūkį, atlikti kitus manevrus. Tai reikalauja papildomų automobilio valdymo gebėjimų ir įgūdžių, kurie Lietuvoje pirminiame vairavimo mokyme nėra įgyjami. Ypatingas pavojus kiltų, jei įmonės Lietuvoje pradėtų važinėti dešiniavairiais vilkikais ir kitais sunkiaisiais automobiliais. Dešiniavairiai automobiliai taip pat sunkiai įsivaizduojami viešojo transporto srityje.

2007–2010 m. iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą buvo importuoti 9066 automobiliai, iš jų apie 95 proc. buvo su vairu dešinėje pusėje. Visi šie automobiliai buvo perdaryti pagal nustatytus reikalavimus ir pritaikyti eismui dešine kelio puse, perkeliant vairą iš dešinės pusės į kairę, ir tik tada buvo užregistruoti Lietuvos transporto priemonių registre.

Buvęs ūkio ministras ir visuomeninis premjero konsultantas Dainius Kreivys apskundė jam nepalankų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė BNS patvirtino, kad D.Kreivio skundas gautas pirmadienį.

D.Kreivys prašo teismo panaikinti kovo 8 dienos VTEK sprendimą ir taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones – laikinai stabdyti sprendimo galiojimą. Be to, buvęs ūkio ministras prašo skundą nagrinėti uždarame posėdyje.

“Pastarąjį prašymą D.Kreivys motyvuoja tuo, kad bylos duomenų paviešinimas gali menkinti VTEK ir atskirų jos narių reputaciją”, – BNS sakė S.Jacinevičienė-Baltaduonė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas per 7 dienas nuspręs, ar priimti D.Kreivio skundą ir ar taikyti ieškinio užtikrinimo priemones.

D.Kreivys atsistatydinimo pareiškimą parašė kovo 9 dieną, iš karto po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus, kai skyrė Europos Sąjungos lėšų dviem sostinės mokykloms renovuoti. Renovavimo konkursus buvo laimėjusi ministro motinos iš dalies valdoma įmonė.

Pasak VTEK pranešimo, ministrui buvo žinoma, kad jo motina yra mokyklų renovacijos konkursą laimėjusios bendrovės “Specializuota komplektavimo valdyba” akcininkė, jis pats šioje bendrovėje ėjo atsakingas pareigas – buvo akcininku, direktoriumi, valdybos nariu.

“Teiginį, kad ministras nežinojo, jog jo priimamas sprendimas yra palankus bendrovei SKV, Komisija vertina kritiškai – aukščiausių šalies valdymo organų nariams turėtų būti taikomi ir aukščiausi elgesio standartai, todėl D.Kreivys, eidamas į Ministro pareigas iš verslo sektoriaus, turėjo įvertinti visas interesų konflikto grėsmes, susijusias su jo buvusiomis pareigomis ir jo ar jam artimų asmenų akcijomis įvairiose įmonėse”, – konstatavo etikos sargai.

VTEK taip pat nusprendė, kad D.Kreivys įstatymą pažeidė ir nustatytu laiku nepateikęs privačių interesų deklaracijos bei netiksliai nurodęs deklaruotinus duomenis bei nenurodęs duomenų, dėl kurių galėjo kilti interesų konfliktas.

Posto D.Kreivys neteko kovo 16-ąją, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą.

Buvęs ūkio ministras gali tapti valdančiosios partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) – vykdomuoju sekretoriumi. Neoficialiomis BNS žiniomis, TS-LKD svarstoma galimybė eksministrą skirti į šias pareigas.

Pats eksministras tokios galimybės nei patvirtina, nei paneigia. Jis teigia esąs privatus asmuo ir savo planų nekomentuoja.

Pagal TS-LKD įstatus, vykdomąjį sekretorių partijos pirmininko teikimu skiria ir atleidžia TS-LKD taryba.

Šis partijos apmokamas pareigūnas vadovauja partijos sekretoriatui, pirmininko įgaliojimu, TS-LKD vardu sudaro sandorius, atidaro ir uždaro sąskaitas bankuose ir kitose kredito įstaigose, atsako už materialiojo ir nematerialiojo turto bei lėšų panaudojamą ir kita.

Balandžio 4 dieną premjeras Andrius Kubilius D.Kreivį paskyrė visuomeniniu konsultantu ekonomikos ir investicijų klausimais.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) aiškiai leido suprasti Egipto prezidentui Hosni Mubarakui (Hosniui Mubarakui), jog jam derėtų nedelsiant atsistatydinti, sakydamas, jog išdidus patriotas turėtų įsiklausyti į savo žmonių reikalavimus ir priimti “teisingą sprendimą”.

B.Obama tiesiogiai neparagino H.Mubarako atsistatydinti, tačiau penktadienį sakė, kad šios arabų valstybės vadovas jau atliko svarbų psichologinį šuolį, pripažindamas, kad jo valdžia silpnėja. JAV prezidentas pridūrė, kad H.Mubarakas turėtų dar kartą apsvarstyti savo poziciją, šalį apėmus masiniams neramumams.

B.Obama išsakė netiesioginį, tačiau stiprų požiūrį, kai dešimtys tūkstančių demonstrantų Kaire surengė H.Mubarako “išvykimo dienos” protestus. Jungtinės Valstijoms mėgina rasti būdą, kaip įtikinti 30 metų Egiptui vadovavusį lyderį pasitraukti iš posto.

“Tikiu, kad prezidentui Mubarakui rūpi jo šalis. Jis yra išdidus, tačiau taip pat patriotas, – pabrėžė B.Obama. – Jis turi įsiklausyti, ką sako Egipto žmonės, ir nuspręsti dėl tolesnio kelio, kuris būtų tvarkingas, tačiau taip pat reikšmingas ir rimtas.”

JAV prezidentas taip pat tiesiogiai neragino H.Mubarako pasitraukti iš posto tuojau pat, nes Baltieji rūmai aiškiai suvokia, kaip pavojinga būtų sudaryti įspūdį, jog JAV manipuliuoja Egipto politine ateitimi, regione, kuriame vyrauja antiamerikietiškos nuotaikos.

Tačiau B.Obamos žodžiai leido aiškiai suprasti, kad Vašingtono raginime nedelsiant pradėti politinių reformų procesą nenumatomas joks vaidmuo ištikimam sąjungininkui, kuris tris dešimtmečius buvo svarbus JAV politikos tarpininkas Artimuosiuose Rytuose.

“Esminis klausimas, kurį jis turėtų sau užduoti – kaip sukurti palikimą, kuris Egiptui leistų pereiti šį permainų laikotarpį? – sakė B.Obama. – Tikiuosi, kad galiausiai jis priims teisingą sprendimą.”

Pasklidus pranešimams, kad Vašingtonas kuria įvairius scenarijus su svarbiausiais veikėjais Kaire, kurie nulemtų H.Mubarako pasitraukimą, B.Obama pabrėžė, kad egiptiečiai privalo patys spręsti savo ateitį.

Tačiau jis sakė suprantantis, jog Egipte jau vyksta “tam tikros diskusijos” dėl perėjimo prie santvarkos, kuri užtikrintų visuotinių žmogaus teisių laikymąsi ir atvestų į laisvus ir sąžiningus rinkimus.

Kita vertus, Arabų Lygos generalinis sekretorius Amras Mussa (Amras Musa), buvęs H.Mubarako vyriausybės užsienio reikalų ministras ir vienas iš galimų kandidatų į Egipto prezidento postą, pareiškė abejojantis, ar jo buvęs viršininkas atsisakys valdžios artimiausiu laiku.

Tuo tarpu Niujorko centrinėje Taimso aikštėje ir Čikagos centre penktadienį šimtai demonstrantų ragino H.Mubaraką atsistatydinti nedelsiant.