"Lrytas" nuotr.

Ketvirtadienio rytą Vilniaus centre, šalia Lukiškių aikštės, iš šulinių iškilo įspūdinga garų uždanga – dėl šalčio įvyko avarija šilumos trasoje.

Įvykio vietoje dirba „Vilniaus energijos“ tarnybos.

Neabejojama, kad avarija įvyko dėl itin žemos temperatūros. Šiuo metu Vilniuje spaudžia apie 25 laipsnių speigas.

Šilumos trasa, kurioje įvyko avarija, aprūpina šiluma apie 40 namų Vilniaus centre. Šiuo metu šiluma namams neatjungta, bet dėl remonto darbų gali tekti ją atjungti.

Prieš vidurdienį lokalizavus avarijos židinį paaiškėjo, kad avarijos mastas didesnis, nei pradžioje manyta. Šildymas atjungtas ne kelioms dešimtims, o 143 Gedimino prospekto namams. Šąla ir Seimas, ir Lukiškių kalėjimas, ir daugybė kitų Gedimino prospekte įsikūrusių įstaigų.

Pasak „Vilniaus energijos“ atstovo, stengiamasi, kad šiluma vėl būtų pradėta tiekti, kol radiatoriai Seime ir Lukiškėse dar nespėjo atšalti.

Jeigu gedimo pašalinti nepavyks, šiluma bus tiekiama taip, kaip tiekiama dabar. „Bus matomi šitie garai, ir tai tęsis tol, kol tęsis speigas. Tokiu atveju remontą tęsime jau po didžiųjų šalčių“, – žadėjo  “Vilniaus energijos” atsovai.

Pastarosios dienos – ypatingas metas visiems pasaulio astronomams. Mat mokslininkai pastebėjo Ia klasės supernovos sprogimą tepraėjus vos kelioms valandoms nuo pačio įvykio pradžios. O ir pati supernova kaip niekada yra arti Žemės – nuo mūsų nutolusi per 21 milijoną šviesmečių.

Žinoma, toks atstumas yra visiškai nepavojingas Žemei, tačiau astronominiais masteliais yra pakankamai nedidelis ir svarbiausia, mažiausias iš visų Ia klasės žinomų šių laikų supernovų. Nesunku suprasti, kodėl sujudo viso pasaulio astronomų bendruomenė – dar niekada mokslininkams nėra pavykę stebėti supernovos sprogimo tokioje ankstyvoje fazėje ir taip arti. Tad supernovos kryptimi jau žvelgia visi pagrindiniai teleskopai, taip pat ir Hubble.

Kalifornijos universiteto mokslininkas Joshua Bloom nepabijojo žodžių skambumo ir naująją supernovą pavadino „amžiaus supernova“. Su šiuo mokslininku sutinka ir kiti kolegos – spėjama, jog supernovos sprogimo stebėjimo duomenis mokslininkai tyrinės bent dešimt metų, tad jau dabar aišku, kad ateityje ši supernova bus detaliausiai ištyrinėta iš visų mokslui žinomų panašių atvejų.

Supernova, pavadinta PTF 11kly, skrieja Mesjė 101 spiralinėje galaktikoje, kuri savo ruožtu yra Didžiųjų Grįžulo ratų žvaigždyne.

Supernovos sprogimą mokslininkai aptiko tepraėjus kelioms valandoms nuo jo pradžios. Tad jie gyvai stebėjo ir tebestebi, kaip nuolatos auga jos ryškumas – per daugiau nei parą ryškis padidėjo bent 20 kartų.

Kaipgi mokslininkams pavyko pastebėti supernovos sprogimą tarp milijardų daugybės žvaigždžių? Kaip ir galima nuspėti, neapsieita be pajėgių superkompiuterių pagalbos – šį kartą atradimą padarė Kalifornijoje esantis NERSC skaičiavimo centras. Praėjus trims valandoms po to, kai NERSC centras užfiksavo potencialų supernovos sprogimą, Kanarų salose esantys teleskopai pastebėjo unikalų šviesos parašą – supernovos sprogimo spektrą. Dar po dvylikos valandų supernovos kryptimi žvelgė jau keli Havajų ir Kalifornijos teleskopai. Neilgai trukus paaiškėjo, jog pastebėta ypatinga supernovos klasė – Ia.

Ia supernovos naudojamos Visatos plėtros stebėjimui. Tad taip arti pastebėta šio tipo supernova atveria daugybę naujų galimybių pažinti Visatoje vykstančius procesus.

Planuojama, jog supernova bus intensyviai stebima ne mažiau kaip kelias savaites. Kol kas ji matoma tik su teleskopais, tačiau po savaitės ją bus galima pamatyti ir su gerais žiūronais. Prognozuojama, jog ji taps pačia ryškiausia Ia tipo supernova per pastaruosius 30 metų.

Astronomų teigimu, geriausias metas šiaurinio pusrutulio gyventojams stebėti supernovą – tuoj po Saulės laidos. Tam reikia gerų žiūronų, nors žinoma, teleskopas tiktų geriau