Latvija ne tik labiausiai Europoje nukentėjo per krizę, bet ir sugebėjo sparčiausiai pasivyti, o kai kuriose srityse ir pranokti prieškrizinį laikotarpį. Bent jau to, kaip suvaldyti viešuosius finansus ir tapti eksporto lydere, iš savo kaimynės galėtų pasimokyti ir Lietuva.

Latvijos ekonomika auga stabiliai ir su didžiausiu pagreičiu visoje Europoje, o eksportas jau dabar yra didžiausias Latvijos istorijoje. Nedarbas šioje šalyje nuolat mažėja, o štai atlyginimai ir vartojimas nepaliaujamai auga.
Latvijos finansų ministerija drąsiai prognozuoja, kad 2013 m. užimtumas šalyje išaugs 2,4 proc., nedarbo lygis savo ruožtu nebesieks 11 proc., o šalies BVP ir toliau augs maždaug po 4 proc. per metus. Palyginimui, Lietuvos ir net Estijos BVP šiemet neturėtų augti daugiau nei 3–3,1 proc.
Visgi didžiausią nuostabą kelia tai, kad Latvija be viso to dar sugebėjo ir gerokai anksčiau nei būtina grąžinti skolą Tarptautiniam valiutos fondui, paskolinusiam mūsų kaimynei 7,5 mlrd. eurų gelbstint antrą didžiausią šios šalies banką “Parex”.
Beje, “Bloomberg” analitiko Otto Ummelo skaičiavimu, Latvija, kuri visos jai suteiktos paskolos nė nepanaudojo, anksčiau laiko grąžinusi panaudotąją 4,4 mlrd. eurų dalį, sutaupė per 300 mln. latų palūkanoms.
Latvija kitoms valstybėms nosį šluosto ir prekybos vertybiniais popieriais rinkoje. Pavyzdžiui, gruodžio mėnesį Latvija užsienio rinkose skolinosi už rekordiškai mažą 1,7 proc. palūkanų normą, kuri 2009 m. šiai valstybei buvo išaugusi net iki 12 proc.
O Latvijos vertybinių popierių pelningumas dabar yra 108,5 baziniais punktais didesnis, nei, pavyzdžiui, Vokietijos.
Atsižvelgdamos į tokius rezultatus, tarptautinės reitingų agentūros “Standard & Poor’s” bei “Fitch” praėjusių metų pabaigoje padidino iki tol žemiausią įmanomą Latvijos ilgalaikio skolinimosi reitingą. Peržiūrėti Latvijos reitingą ketina ir trečioji kompanija – “Moody’s”, kurios analitikai neslepia, jog Latvijos sprendimas trejais metais anksčiau grąžinti TVF paskolą yra “rimtas signalas”.
Beje, šis žingsnis Latvijai visiškai atrišo rankas ir siekiant įsivesti eurą: manoma, kad jau artimiausiomis dienomis šalis paskelbs, kad siekia įsivesti eurą nuo ateinančių naujųjų metų.
Tiesa, žingsnis gali pasirodyti skubotas, ypač turint omenyje keblią euro zonos valstybių situaciją, tačiau vien tai, kad Latvija iš esmės atitinka visus euro įvedimui keliamus reikalavimus, byloja apie per stulbinamai trumpą laiką visiškai pasitaisiusią šalies fiskalinę sveikatą.
Pavyzdžiui, Latvijos biudžeto deficitas dabar siekia 1,5 proc., o vyriausybės skola šių metų viduryje svyruos apie 45 proc. BVP. Pirmasis rodiklis yra dvigubai mažesnis už pagal Mastrichto sutartį reikalaujamą kriterijų, antrojo atveju Latvija turi erdvės savo skolą, esant būtinybei, dar didinti iki 60 proc. BVP.
Tokių pavyzdingų rodiklių galėtų pavydėti dauguma ES valstybių, dar visai neseniai maniusių, kad Latvija iš krizės kapanosis labai ilgai ir nuobodžiai. Dar 2009 m. skaičiai buvo iš tiesų liūdni: metinis BVP nuosmūkis, priklausomai nuo mėnesio, svyravo tarp 14-17 proc., nedarbas buvo priartėjęs prie 20 proc., o biudžeto deficitas 2009 m. pabaigoje buvo 9,8 proc.
Latvijai buvo žadamas Islandijos (kuri, beje, iš balos išlipo beveik sausa) likimas ir net visiškas valstybės bankrotas.
Juk ir Lietuvoje daug prikalbėta (neretai su pašaipa) apie tai, kaip mūsų kaimynė beviltiškai įklimpo į skolas, kaip užsinėrė ne tik TVF palūkanų kilpą, bet ir pelnė skolininkės nešlovę, kitaip nei Lietuva, nusprendusi prašyti gal ir neprestižinės, bet “pigesnės” pagalbos. Lietuva tada skelbė, kad liks aukštai iškelusi galvą, tačiau ant kaklo pakabintas brangių paskolų akmuo ilgainiui tą galvą stipriai nuleido.
Tiesą sakant, mes pamiršome patarlę, kad viščiukai skaičiuojami rudenį (šiuo atveju – pavasarį). Tad galbūt iš to, ką dar neseniai vadinome nesibaigiančia Latvijos klaidų virtine, o dabar pripažįstame buvus puikia strategija suvaldant krizę, galėtume pasimokyti ir patys.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-10-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.