Padėtis euro zonos šalyse primena griūvančių domino kaladėlių efektą. Sustabdyti šį procesą dar galima, bet tam reikia valstybes arba dar labiau tarpusavyje susieti, arba, priešingai, sukurti dviejų, o gal ir trijų greičių Europą.

Graikija vadinama visų euro zonos šalių problemų pradininke ir skelbiama, kad čia prasidėjusios bėdos lyg domino efektas paveikė kitų euro zonos šalių finansus. Tačiau visai ne dėl to, kad Graikijos skolos yra neregėtai didelės. Netgi priešingai. Visame euro zonos valstybių skolų katile Graikijos skola sudaro vos 4 proc. ir yra tikras mažmožis, palyginti su tuo, kiek prisiskolinusios kitos valstybės. Pavyzdžiui, Italijos skola sudaro 23 proc., Ispanijos – 9 proc. visos euro zonos skolos.
Tad svarbiausia – visai ne skolos dydis, o šalių tarpusavio ryšiai. „Euro zona – lyg didelė šeima, kurioje susirgus vienam šeimos nariui virusą pasigauna ir kiti“, – lygina Vokietijos finansų analitikas Wolfgangas Munchau. Ir visai nesvarbu, kad vienų šeimos narių imunitetas stipresnis, o kiti nuolat persišaldo.
Tokias jo metaforas vaizdžiai iliustruoja realybė: štai dabar juodajame euro zonos sąraše gali atsidurti ne tik po didinamuoju stiklu esančios Ispanija, Portugalija ar jau minėta Italija, bet ir visiškai ramiai iki šiol Graikijos dramą stebėjusi Austrija.
Priminsime, kad didžiausi šios šalies bankai liepos mėnesį be jokio vargo išlaikė vadinamąjį bankų testą ir netgi gerokai pranoko visų lūkesčius. Tačiau vėliau yla ėmė lįsti iš maišo. Spalio 10-ąją Austrijos bankas „Erste Bank“ pranešė suklydęs ir vasarą vertintojams pateikęs neteisingus duomenis. Jis buvo nurodęs, kad neturi jokių sąsajų su Austrijos vyriausybės skola. Dabar paaiškėjo, kad šis bankas yra garantavęs net 2,8 mlrd. eurų vyriausybės skolos ir dėl to jau yra patyręs 460 mln. eurų nuostolių, o iš viso trečiąjį šių metų ketvirtį bankas prarado 1,49 mlrd. eurų.
Praėjus vos keturioms dienoms po šių nemalonių žinių, prabilo ir kitas bankas OVAG. Jo atstovai paskelbė, kad banko metiniai nuostoliai sieks tarp 900 mln. ir 1,05 mlrd. eurų, – tai priklausys nuo to, kokia padėtis bus euro zonos akcijų rinkoje.
Tad dabar jau ir Austrija yra atsidūrusi didžiųjų tarptautinių reitingų agentūrų akiratyje, ir visai nesvarbu, kad šalis buvo laikoma viena labiausiai klestinčių euro zonoje, o tiksliau – trečia stipriausia euro zonos valstybe. Tiesiog ji irgi užsikrėtė bloguoju virusu, nuo kurio skiepas kol kas neišrastas.
O taip nutiko todėl, kad Austriją labai stipriai paveikė problemos kaimyninėse Vengrijoje ir Rumunijoje, mat Austrijos bankai buvo pagrindiniai šių šalių nekilnojamojo turto burbulo finansuotojai.
Lygiai taip pat Graikijos skolos paveikė, regis, atsparią Belgijos ekonomiką. Mat paaiškėjo, kad Belgijos bankai į Graikijos vyriausybės obligacijas yra sumerkę milijardus. Pavyzdžiui, neseniai antrą kartą Belgijos, Prancūzijos ir Liuksemburgo vyriausybių lėšomis buvo gelbėjamas bankas „Dexia“, kuris Graikijos obligacijų prisipirko už 48 mlrd. eurų.
Vien Belgijai minėto banko gelbėjimas šį sykį atsiėjo 4 mlrd. eurų, bet nežinia, kiek jų dar prireiks, mat „Dexia“ turi ir 17,5 mlrd. eurų vertės Italijos, Ispanijos bei Portugalijos skolos popierių, tad užtenka sušlubuoti bent vienos iš šių valstybių finansams, ir Belgijai vėl teks krapštyti pinigus.
Visa tai puikiai iliustruoja, kaip Europos šalių finansai yra susiję tarpusavyje ir kaip negandos vienoje valstybėje bemat atsiliepia kitai.
Čia dar galima paminėti ir Prancūziją, kurios komerciniai bankai ilgą laiką maitinosi Graikijos mokamomis palūkanomis už nupirktas šios šalies skolas, tačiau dabar visa tai Prancūzijai karčiai atsirūgsta, nes kone pusei bankų sektoriaus Prancūzijoje gresia labai rimti nemalonumai.
O jei nemalonumai ištiks juos, tada verks ir Vokietijos bankai, mat aiškėja, kad šios šalies bankų sektoriuje irgi ne viskas auksas, kas auksu žiba. Pasirodo, šalies bankai iš prancūzų yra perpirkę nemažai graikiškų skolų ir dabar dreba, kad tik neprarastų milijardų, kuriuos tikėjosi užsidirbti.

Bėga investuotojai

Kitas pavyzdys – Italija. Jau kuris laikas prognozuojama, kad šios šalies ekonomikai gresia labai rimti nemalonumai. Tačiau tai reiškia ir naujas problemas visai tarpusavyje susaistytai euro zonai.
Štai dėl ko praėjusią savaitę naujasis Italijos premjeras Mario Monti nuskubėjo susitikti su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy. Mat imta jau visai rimtai nuogąstauti, kad jei Italiją ištiks finansinė katastrofa, eurui jau be jokių perdėjimų gresia žlugimas. Sąsajos aiškios: praėjusią savaitę Italijos skolinimosi palūkanos perkopė 7 proc.
Netrukus investuotojai nusprendė, kad ir Ispanija nedaug patikimesnė, tad praėjusį trečiadienį Ispanija tarptautinėse rinkose pasiskolino 3,6 mlrd. eurų ir už juos turės mokėti 6,975 proc. palūkanų. O tai didžiausios palūkanos per pastaruosius 15 metų, bemaž nesiskiriančios nuo tų, kurias turės mokėti Italija. Priminsime, kad tarptautinė vadybos konsultavimo įmonė „Mc Kinsey“ naujausioje savo analizėje Ispaniją įvardijo netgi kaip pačią silpniausią euro zonos valstybę.
Į smarkiai pakilusias minėtų šalių skolinimosi palūkanas bei analitikų išvadas sureagavo ir kiti tarptautiniai skolintojai, tad praėjusią savaitę jie vienas po kito ėmė apskritai trauktis iš Europos. „New York Times“ analitikas Nelsonas Schwartzas pabrėžia, kad Didžiosios Britanijos „The Royal Bank of Scotland“ bei Olandijos pensijų fondai pastarosiomis dienomis aktyviai pardavinėja Europos suverenias skolas, nes tiesiog nebeturi kaip kitaip prasimanyti pinigų.
Portalo Businessinsider.com analitikai mano, kad šiuo metu Europos bankuose vykstančios tarpbankinio skolinimosi problemos yra itin aštrios ir tokios pat rimtos kaip 2007–2008 m. buvo JAV, kai šios šalies problemos gan greitai tapo viso pasaulio problemomis. Tik dabar kryptis priešinga, ir pasaulį gali sukrėsti krizė, prasidėjusi Europoje.
Mat nuo Europos yra priklausoma ne tik JAV, bet ir kitų pasaulio šalių ekonomika. Pavyzdžiui, visai neseniai apie 1 mlrd. JAV dolerių vertės Italijos skolos nurašė Japonijos bendrovė „Kokusai Asset Management“, o tokių kaip ši bendrovė yra tūkstančiai. „Bent vieną Europos šalį ištikusi krizė per naktį gali sužlugdyti šimtus įmonių tiek Europoje, tiek visame pasaulyje“, – niūriomis prognozėmis dalijasi JAV analitikas Henry Blodgetas.

Sujungti ar atskirti?
Taigi kyla klausimas, kaip šį domino efektą sustabdyti. Didieji protai šiuo metu mato kelias išeitis. Viena galimybė – pritarti naujausiam Europos Komisijos vadovo Jose Manuelio Barroso siūlymui visiškai unifikuoti euro zonos gelbėjimą ir įvesti vadinamąsias euro obligacijas. Kitaip tariant, visas euro zonos valstybių skolas „sumesti“ į bendrą katilą ir bendrai su jomis tvarkytis.
Priminsime, kad kaip tik praėjusią savaitę EK šiuo klausimu pradėjo konsultacijas su euro zonos šalių lyderiais, nes dar reikia susitarti, ar visos 17 euro zonos valstybių galės naudotis bendromis obligacijomis, dar vadinamomis stabilumo obligacijomis.
Kita galimybė, kuri gali padėti euro zonai išsikapanoti, – tai Vokietijos kanclerės A.Merkel siūlymas atriboti labiausiai sergančių euro zonos valstybių ekonomiką nuo sveikesniųjų. Kitaip sakant, ji siūlo nebesivarginti dėl Graikijos ir įgyvendinti dviejų greičių Europos planą.
Savo siūlymų turi ir Tarptautinis valiutos fondas. Prabilęs apie nebekontroliuojamą domino efektą, TVF pristatė naują prevencinę likvidumo skolinimosi liniją, sukurtą tam, kad padėtų išsaugoti sveikus ekonomikos pagrindus toms valstybėms, kurioms reikia patenkinti trumpalaikius finansavimo poreikius. Ši skolinimosi linija pakeitė anksčiau naudotą prevencinę paskolų liniją ir skiriasi nuo jos tuo, kad skirta spręsti ne ilgalaikiams nesklandumams, o problemoms, kurias reikia įveikti tuojau pat, kad jos nespėtų neigiamai paveikti kitų šalių ekonomikos.
DNB ekonomistas Rimantas Rudzkis, kaip ir TVF atstovai, neabejoja, kad vienintelė likusi išeitis Europai gali būti toks „greitų“ pinigų spausdinimas. Tiesa, ši priemonė, kaip ir visos kitos, tiesiogiai atsilieps ne tik euro zonos narėms, bet ir kitoms Europos valstybėms, neaplenkiant ir Lietuvos. „Įjungus pinigų spausdinimo mašiną, smarkiai padidėtų infliacija, nuvertėtų euras, būtų stipriai suveržti diržai visose ES šalyse, o Lietuvai tai atsilieptų sumažėjusiu vartojimu ir susitraukusiu eksportu“, – apibendrina R.Rudzkis.

Kokią dalį euro zonos skolų sudaro atskirų valstybių skolų portfeliai (proc.)

Italija    23
Ispanija    9
Graikija    4
Airija    2
Portugalija    1,9
Kitos šalys    60,1
Šaltinis: EBPO

Trys siūlomi būdai, kurie padėtų sustabdyti euro zonos krizių domino efektą
EK: sujungti visas euro zonos šalių skolas į vieną ir mažinti jas centralizuotai, išleidžiant bendras euro obligacijas.
Vokietija: atskirti silpnas valstybes nuo stipriųjų ir pradėti įgyvendinti „dviejų greičių“ euro zonos planą.
TVF: įjungti pinigų spausdinimo mašiną.