Jam vos 27-eri, tačiau apie jį žino ne tik Lietuva. O tie, kurie nežino, bet kuria interneto svetaines, neretai naudojasi Edmundo ir jo kolegų sukurta programa „TrackDuck“.

„TrackDuck“ programa – lietuviška ir sukurta vieno iš startuolių (angl. “startup”) kūrimo lyderių mūsų šalyje Edmundo Balčikonio vadovaujamoje įmonėje. Tai specializuota paslauga, skirta interneto tinklalapių dizaineriams ir administratoriams, palengvinanti jų bendravimą su klientais kuriant interneto tinklalapius.

„Seniau reikėdavo rašyti ilgus elektroninius laiškus, susitikti, per skaipą aiškintis, ką ir kaip reikia padaryti. O jeigu komandos nariai išsibarstę po visą pasaulį, gyvena skirtingose laiko zonose, viskas užtrunka dar ilgiau. Pasinaudojęs mūsų programa, vienas komandos narys arba klientas paprasčiausiai atsidaro svetainę, pažymi vietas, kurios jam nepatinka arba kurias reikia pataisyti, ir dizaineris programuotojas iš karto viską mato. Todėl kurti svetaines tampa dar greičiau ir paprasčiau“, – aiškina E.Balčikonis, pernai pripažintas startuolių Metų ambasadoriumi – labiausiai Lietuvos startuolių bendruomenę užsienyje 2013-aisiais garsinusiu asmeniu.

Paprasta, daug kur pritaikoma Edmundo ir jo bendraamžių bei bendraminčių iš Baltarusijos Yauheno Ivaškevičiaus ir Antono Šaučenkos sumanyta, alternatyvų beveik neturinti programėlė greitai patraukė potencialių investuotojų dėmesį ir laimėjo ne vieną konkursą. Vienas naujausių laimėjimų – pergalė „TechChill Baltics 2014“ technologijų ir startuolių konferencijoje-konkurse Latvijoje.

Ilgas kelias namo

Edmundas neslepia esantis vienas tų, kurie laimės bandė ieškoti ir svečiose šalyse. Dar mokydamasis mokykloje per mainų programą išvažiavo į JAV, į Silicio slėnį, o baigęs 12 klasių išlėkė į Londoną padirbėti statybose. Sako, Anglijoje jam visai patikę, tačiau grįžo studijuoti į ISM universitetą. Ir vėl vietoje ilgai nusėdėti negalėjo – paskutinius studijų metus praleidęs Škotijoje, dabar džiaugiasi iš karto gavęs du diplomus: vadybos ir verslo administravimo bei ekonomikos ir vadybos.

„Metai Škotijoje, pusmetis Švedijoje pagal “Erasmus” programą, devyni mėnesiai Indijoje, kur buvau atsakingas už vienos didelės kompiuterinius žaidimus ir žaidimų kompiuterius platinančios įmonės interneto rinkodarą, pora metų JAV“, – vardija Edmundas ir greitai suskaičiuoja, kad užsienyje yra išgyvenęs daugiau nei ketverius metus.

Po šių klajonių grįžęs į Lietuvą jis nusprendė dalyvauti pirmą kartą mūsų šalyje organizuotoje pasaulinio ciklo konferencijoje-konkurse ,,Startup Monthly Vilnius“. Ten gimė idėja „GigBasket“, siūlanti patogesnę darbo paieškos sistemą. Už ją gautas prizas – galimybė kelis mėnesius dirbti su profesionaliais mentoriais ir pristatyti savo verslo idėjas tarptautiniams investuotojams.

„Vystyti savo verslo mus nemokamai priėmė „Startup Monthly“ Silicio slėnio akceleratorius – naujų verslų nuo idėjos iki pirmųjų pajamų skatinimo programa, kurios metu teikiamos mentorių konsultacijos ir finansinė parama pradedantiems verslą bei pagalba jį plėtojant“, – prisimena E.Balčikonis.

Grįžęs iš Silicio slėnio idėjų ir noro jas įgyvendinti nestokojantis jaunuolis netrukus išskubėjo į „Hakatoną“ kaimyninėje Baltarusijoje, Minske. Į šį renginį susirenka programuotojai, grafikos dizaineriai, projektų vadovai, kad dirbdami kartu sukurtų projektą, susijusį su IT sritimi ir galėtų pelnyti potencialių investuotojų dėmesį. Būtent čia Edmundas su dabartiniais savo verslo partneriai ir sukūrė „TrackDuck“ prototipą. „Jis buvo pripažintas geriausiu renginio dalyvių sukurtu verslo sprendimu, ir mus pakvietė dalyvauti atrankoje į akceleratorių „Startup Sauna“ Suomijoje“, – prisimena jaunasis verslininkas.

Nors iš pradžių vaikinai teturėjo kelis šimtus bandomųjų programos „TrackDuck“ vartotojų, būtent Suomijoje bendraminčių grupelė sulaukė pirmųjų investuotojų ir sukūrė naują programos versiją. O tada nusprendė – toliau dirbs Lietuvoje.

Aš nesu sėkmės istorija – aš ją kuriu

„Namai yra namai. Aš nemoku suomiškai. Be to, man patinka čia gyventi, – paprastai į klausimą, kodėl plėtoti „TrackDuck“, kurio vartotojų skaičius jau viršijo 6 tūkst., grįžo namo ir dar atsiviliojo kolegas, atsako E.Balčikonis. Ir jau rimtai priduria: – Suomijoje viskas vyksta lėčiau, viskas labai brangu. Lietuvoje mokesčiai mažesni, išlaidos maždaug tris kartus mažesnės. Aš galiu gyventi Lietuvoje, o dirbti visam pasauliui.“

E.Balčikonio teigimu, įsteigti įmonę Lietuvoje nebuvo sunku. „Viską padariau būdamas Suomijoje. Turėjau mobilųjį parašą ir įmonę įsteigiau elektroniniu būdu per Registrų centrą. Banko sąskaitą taip pat atsidariau elektroniniu būdu. Tai buvo gana lengva“, – sako jis.

Šiuo metu jauno vyro vadovaujamoje įmonėje dirba aštuoni žmonės, penki iš jų – lietuviai. Kai kurie, kaip ir pats Edmundas, sugrįžę namo iš klajonių po svečias šalis. O netrukus tokių gali dar padaugėti.

„Netiesa, kad Lietuvoje trūksta kvalifikuotų darbuotojų: arba jie yra išvažiavę, arba sėdi labai didelėse brangiose įmonėse. Kai gauna įdomų pasiūlymą, jie susidomi. Juo labiau kad dirbant startuolyje atsiveria galimybės augti, gauti ne tik atlyginimą, bet ir įmonės akcijų. Štai mūsų stažuotojas neseniai grįžo į Lietuvą iš Škotijos, o dabar dirbti kartu baigiame įkalbėti dar vieną lietuvį, gyvenantį užsienyje“, – pasakoja E.Balčikonis.

„Bet aš nesu sėkmės istorija, apie kurią sužinoję visi skubės grįžti. Aš tik bandau ją kurti. Kuriu verslą ir noriu įtraukti į jį kuo daugiau lietuvių, kurie dabar yra išsibarstę įvairiose šalyse, – sako Edmundas ir priduria: – Nors pasiteisino ne visi projektai, kuriuose anksčiau dalyvavau, galiu drąsiai pasakyti, kad save realizuoti – kurti savo verslą ir savo ateitį namie, o ne svetur, gali kiekvienas, nes jei turi gerą idėją, tikrai atsiras norinčiųjų ją padėti įgyvendinti.“

Vienas startuolių kūrimo Lietuvoje lyderių, kurio patarimų dažnai prašo ir draugai, ir pažįstami, tikrai turi teisę taip sakyti, nes iš Suomijos į Lietuvą vyrai grįžo jau žinodami, kad gaus investicijų iš prancūzų „Kima Ventures“ ir lietuvių „Practica Capital“ rizikos kapitalo fondų.

„Su lietuvių rizikos kapitalo fondo ir akceleratoriaus atstovais Donatu Keru ir Ignu Kamantausku bei kitais bendravome nuo pat pradžių. Jie stebėjo mūsų darbą, ir kai paaiškėjo, kad prancūzų skiriamų lėšų nepakanka, labai greitai apsisprendė investuoti. Taigi 100 tūkst. eurų investavo „Kima Ventures“, dar tiek pat – „Practica Seed Capital“ fondas “, – pasakoja Edmundas.

Jei idėja gera – investuotojų atsiras

Idėjų auginimo programos, apie kurias pasakoja E.Balčikonis, įgyvendinamos ir Lietuvoje. Prie Edmundo minėto „Practica Seed Capital“ rizikos kapitalo fondo, kuris investuoja ES struktūrinių fondų lėšas į ankstyvosios stadijos verslus, veikia verslo akceleratorius „Startup.lt“. Kartu su šiuo fondu mūsų šalies Ūkio ir Finansų ministerijų bei Europos investicijų fondo įsteigtas kontroliuojantysis fondas JEREMIE jau investavo į daugiau nei 20 Lietuvos verslininkų sukurtų idėjų, tarp kurių yra ir „TrackDuck“.

Ūkio ministerija su Europos investiciniu fondu (EIF) bendradarbiauja nuo 2008 m. Per penkerius metus Lietuvoje pradėjo veikti ir į įmones aktyviai investuoja net penki rizikos kapitalo fondai, įsteigti pagal JEREMIE iniciatyvą, panaudojant 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas.

Fondai investuoja į įvairaus raidos etapo įmones: perspektyvią verslo idėją įgyvendinti gali padėti pradinės stadijos rizikos kapitalo fondas (angl. „Practica Seed Capital Fund“), kartu su verslo angelais bendrai investuoja Verslo angelų fondas I, augančioms įmonėms sparčios plėtros siekti padeda rizikos kapitalo fondai „LitCapital Fund I“, „BaltCap“, valdomas „Lithuanian SME Fund“, ir „Practica Venture Capital Fund“. Iki šios dienos investicine parama pasinaudojo jau 66 įmonės, į kurias iš viso investuota daugiau nei 120 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir privačių investuotojų lėšų.

Pernai buvo įkurta pusė visų Lietuvoje veikiančių startuolių. Ar tai žada ilgai lauktą proveržį, ar tiesiog leis greičiau pamatyti, koks tai išpūstas dalykas?

“Šių laikų milijonieriumi gali tapti dar nė trisdešimties metų nesulaukęs verslininkas, sukaupęs nedidelį kapitalą, bet turintis perspektyvių idėjų, kurias sėkmingai realizavo”, – naują verslo tendenciją mato dabar jau buvęs ūkio viceministras Marius Skarupskas.
Iš tiesų startuoliai (inovatyvūs verslai, pagrįsti informacinių ir aukštųjų technologijų bei gyvybės mokslų sprendimais) Lietuvoje turi daug gerbėjų. Į juos imta žvelgti kone kaip į panacėją, galinčią mažytę, didelių gamtinių išteklių neturinčią valstybę pakelti į vieną lygį su stipriausiomis pasaulio šalimis. Garsiai skelbiame ambicijas tapti inovacijų šalimi, kuriasi rizikos kapitalo fondai bei verslo akceleratoriai, didėja valstybės bei privataus sektoriaus dėmesys startuoliams.
Panašios nuotaikos tvyro ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje: ES veiksmų plane “Verslumas 2020″ inovatyvių įmonių kūrimas nurodytas kaip prioritetas.
Tačiau ne viskas taip gražu. Nepamirškime, kad didžioji dalis įkurtų startuolių bankrutuoja per pirmus šešis mėnesius, o dalis prakutusių lietuviškųjų lengva širdimi emigruoja į Jungtinę Karalystę, JAV ar dar kur nors. Kitaip tariant, ten, kur yra palankesnė mokesčių sistema ir atsiveria daugiau galimybių ieškoti partnerių, investuotojų ar tiesiog būti pastebėtiems.
Taigi peršasi klausimas: kiek iš tikrųjų pagrįstos viltys, dar svarbiau – pinigai, dedami į mūsų startuolius?

Vis dar daug chaoso
Nepaisant neigiamų aspektų, šios srities ekspertai į situaciją žvelgia itin optimistiškai. Kaip pastebi vienas rizikos kapitalo fondo, teikiančio paramą šalies technologijų startuoliams, “Nextury Ventures” vadovų Mindaugas Glodas, nors mūsų startuolių ekosistema labai jauna, per porą pastarųjų metų padaryta pažanga yra didžiulė. Negana to, net būdami labai jauni regione atrodome gerai ir galime varžytis ne tik su Latvija ar Estija, bet ir daug kartų didesne Lenkija.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 282014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-28-2014-m

Kalbėdami apie sėkmingą verslą, didžiųjų kompanijų vadovai dažnai teigia, kad įmonė uždirba tiek, kiek dirba jos darbuotojai, neretai pamiršdami, kad dėl gerų įmonės rezultatų stengtis turi ir darbdavys. Anot asmenybės ugdymo trenerio Mariaus Daugelavičiaus, be motyvacinių sistemų darbo procesas apskritai nevyktų – jeigu darbuotojas nemotyvuotas kuo geriau atlikti savo darbą, ilgainiui jis nustoja dirbti ir pradeda tiesiog egzistuoti.
„Motyvacijos sistema susideda iš trijų vienodai svarbių komponentų: noro, baimės ir saviraiškos. Darbuotojas privalo norėti dirbti: uždirbti daugiau pinigų, užsitarnauti pagarbą ar siekiamą postą. Baimė taip pat svarbi: kai darbuotojas bijo prastai padaryti užduotį, netekti darbo vietos, jis dirba geriau, – sako motyvacijos reiškinį darbo aplinkoje tyrinėjantis specialistas M. Daugelavičius. – Motyvacijos sistema išpildoma iki galo, kai skiriamas reikiamas dėmesys saviraiškos laisvei: gerai darbuotojas jausis tik toje bendrovėje, kuri leidžia jam atliktį užduotį savaip ir užtikrina galimybę tobulėti. Kai motyvacija netenka vieno iš trijų segmentų, ji ima šlubuoti, kai netenka dviejų – apskritai neveikti.“
Pastebėta, kad Lietuvoje pradėjus kurtis užsienio kapitalo įmonėms, darbdaviai pradėjo kur kas didesnį dėmesį skirti darbuotojų lojalumo išlaikymui. „Įmonės supranta, kad amžinų darbuotojų nėra, nes atlygis motyvuoja tik iki tam tikro lygio. 3 tūkst. litų ar daugiau uždirbančiam žmogui keliais šimtais litų pakeltas atlyginimas daug motyvacijos neteiks, todėl įmonės kuria įvairias motyvavimo sistemas, susitelkia į gerą darbo aplinką. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra įmonių, apmokančių darbuotojų sporto klubo sąskaitą, išleidžiančių į mokymus, kurių nori patys darbuotojai,“ – pastebėjimais dalijasi Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis.
Izraelio startuolio „Wix“, savo padalinį įkūrusio ir Lietuvoje, personalo vadovė Shelly Meyer sako, kad geriausia motyvacija darbuotojui – ne pinigai, o jo potencialo įvertinimas ir darbo pozicija, kuri keltų iššūkių ir verstų tobulėti. „Labai svarbu, kad darbuotojas jaustųsi reikalingas ir tiesiogiai atsakingas už įmonės gerovę, žinodamas, jog jo darbo rezultatai matomi, vertinami ir neša apčiuopiamos naudos. „Wix“ darbuotojus siunčiame į specialius kursus, seminarus, darbo stovyklas visame pasaulyje, kad jie visada laikytų pirštą ant inovacijų pulso, pakeistų aplinką, susipažintų su naujais žmonėmis. Bent kartą per pusmetį visus Lietuvos biuro darbuotojus 2-3 savaitėms atskraidiname dirbti į mūsų pagrindinį biurą Tel Avive – tai ypač teigiamai veikia darbuotojų motyvaciją ir jų darbo našumą,“ – sako ji.
Kaip teigia M. Daugelavičius, įmonės vadovai motyvacines priemones turėtų kartoti kas dvi savaites: jeigu darbdavys pakėlė atlyginimą, neteisinga galvoti, kad dabar darbuotojui jau nieko nebereikės. Praėjus kelioms savaitėms reikia mąstyti, kaip vėl paskatinti savo darbuotoją: geru žodžiu, išvyka ne darbo metu ar kitomis, pavaldiniui aktualiomis, priemonėmis.
„Didžiausia klaida, kurią daro darbdaviai – komunikacijos trūkumas ir pačioje darbo pradžioje darbuotojui neišsakyti lūkesčiai. „Wix“ kompanijos specifika leidžia į darbą priimti kūrybingus, technologiškai išprusius, žingeidžius darbuotojus, todėl suteikiame jiems tiek laisvės, kiek reikia, nepamiršdami priminti atsakomybės dėl rezultatų,  – patirtimi dalijasi „Wix“ personalo vadovė Sh. Meyer. – Labai svarbu, kad darbuotojai pasitikėtų įmone, vadovų priimtais sprendimais, tikėtų kompanijos sėkme ir norėtų kartu profesionaliai augti.“
Pasak V. Levickio, šiandien kur kas sudėtingiau surasti tikrai gerą, talentingą darbuotoją: „Jei pažiūrėsime, darbo pasiūlymų ir darbo paieškos skelbimų skaičius kone vienodas – tai reiškia, kad darbdaviams sunku surasti reikiamus darbuotojus. Išleidžiama daug lėšų naujo darbuotojo apmokymams, paruošimui, todėl didelė dalis įmonių apsisprendžia geriau investuoti į senų ir laiko patikrintų darbuotojų išlaikymą nei naujų paieškas.“
Wix.com yra pirmaujanti debesų kompiuterija paremta internetinių portalų kūrimo platforma, turinti daugiau nei 45 milijonų registruotų vartotojų visame pasaulyje. Kompanija buvo įkurta tikint, kad internetas privalo būti prieinamas visiems, norintiems kurti, plėtoti ar kitaip prisidėti prie bendro projekto. Suteikdama galimybę užsisakyti nemokamą ir mokamą vartotojo profilio prenumeratą, „Wix“ milijonams įmonių, organizacijų, specialistų ir pavienių asmenų palengvina verslo ar prekių ženklų informacijos sklaidą internete. „Wix.com“ redaktorius“ ir ištobulinta „Programėlių parduotuvė“ leidžia svetainės vartotojams kurti bei valdyti visiškai integruotą ir dinamišką skaitmeninį turinį. „Wix“ būstinė yra Tel Avive, biurai įkurti San Franciske, Niujorke, Dnepropetrovske, o dabar ir Vilniuje.