Statistiniai duomenys apie valstybę ir jos gyventojus buvo renkami ir sisteminami net ir prieš 90 metų. Valstybės statistika ir šiais, informacijos, žinių visuomenės, ir tarpukario laikais turėjo vieną paskirtį – atspindėti šalies ir jos gyventojų gyvenimą.

Pernai vykęs visuotinis Lietuvos gyventojų surašymas iki šiol moderniausias istorijoje: apie 34 proc. gyventojų duomenis pateikė elektroniniu būdu. Šiuo požiūriu statistinių duomenų rinkimas dabar ir tarpukariu visiškai skirtingas.
Vis dėlto esminiai statistinių tyrimų at likimo principai ir tuomet buvo panašūs. Išsiplėtė tik tyrimų apimtis, atsirado nau jų gyvenimo ir veiklos sričių, nunyko kai kurios senosios.
„Principai ir tais laikais buvo panašūs, tik dabar rengiama daugiau statistinės informacijos. Tačiau ir tarpukariu norėta sužinoti, kiek yra gyventojų, kokia jų tautinė sudėtis, religija, profesija“, – pasakoja Lie tu vos statistikos departamento generalinė di rektorė Vilija Lapėnienė.

„Šalys ir jų institucijos, rengiančios oficialiąją statistiką, turi kalbėti vienoda sta tistine kalba – pagal vienodą metodiką turi būti skai čiuojama infliacija, vertinamos prekybos apimtys ir kiti rodikliai. Tai universali taisyklė, galiojanti visose statistikos institucijose“,
– sako V. Lapėnienė, pabrėždama, kad kaip tik dėl to tarpukariu prireikė ir pirmojo Statistikos įstatymo, kuris Lietuvoje buvo priimtas 1930 m. Tuo metu statistiniai duomenys apie skirtingas sritis (pavyzdžiui, žemės
ūkį, pramonę, geležinkelius) buvo renkami centralizuotai, bet jų rengimas buvo derinamas su Centraliniu statistikos biuru. „Nuo 1924 m. Lietuva, norėdama palyginti užsienio prekybos rodiklius su kitomis šalimis, pakeitė prekių nomenklatūrą – prisitaikė prie Briuselio 1913 m. nomenklatūros“, – pavyzdį pateikia Lietuvos statistikos departamento generalinė direktorė.
Beje, Vokietija bei Rusija (tuomet – SSRS) ir tarpukariu, ir dabar yra tarp trijų svarbiausių Lietuvos eksporto partnerių, tik štai su Didžiąja Britanija, į kurią tarpukariu buvo eksportuojama daugiausia, dabar prekybiniai santykiai ne tokie intensyvūs – šiuolaikiniame eksporto šalių trejetuke jos vietą užima kaimynė Latvija.

Atskleidžia pažangą
1999 m. išleistame straipsnių rinkinyje „Lietuvos statistika XX amžiuje“ apžvelgiamas Lietuvos valstybės statistikos kelias, Lietuvos administracinės statistikos organizavimo ir ekonominės statistinės minties raida.
Ir anuomet, ir dabar gy ven tojams ar įmo nėms užduodami klausimai atitiko laikmečio aktualijas.
Galiausiai, pasak V. Lapėnienės, keičiasi ir darbo organizavimas. Nuolat didėjant statistinės informacijos poreikiui, griežtėjant jos kokybės reikalavimams, Lietuvos statistikos departamentas turi aprūpinti vartotojus kokybiška statistine informacija, tuo pat metu ne tik nedidindamas, bet ir nuosekliai mažindamas statistinės atskaitomybės naštą. Taigi su tais pačiais ištekliais rengiama vis daugiau statistinės informacijos.
Mat anksčiau vi sa informacija buvo su ren kama iš respondentų pildant anketas, dabar didelė dalis duomenų gaunama iš administracinių šaltinių („Sodros“, VMI ir kt.). Be to, plečiasi ir oficia liosios statistikos sritys – atsiranda tokie nauji reiškiniai, kaip informacinė visuomenė.
Kalbant apie užsienio prekybą, buvo pateikia ma statistika apie anuomet vienas svarbiausių prekių – muilą, vaisvynius. Be to, tarpukariu skelbta ir kiek Lietuvoje pa gaminama bei nuperkama skrybėlių – matyt, tai buvo itin aktuali informacija Kauno ponioms.
Kartu tarpukario statistiniai duomenys leidžia ne tik geriau pažinti to laikmečio aktualijas, bet ir įvertinti ūkio, infrastruktūros progresą.
Įdomu, kad tarpukariu buvo nutiesta beveik tiek pat geležinkelių, kiek ir šiais laikais. Užtat kelių su danga dabar pailgėjo kone 50 kartų.
Statistika leidžia pastebėti ir tai, kaip augo, pavyzdžiui, įmonių skaičius. Štai 1920 m. Lietuvoje veikė 2474 pramonės įmonės, o 1928 m. – jau 5742. Daugiau nei pusė jų (2940) – maisto pramonės įmonės, drabužių ir avalynės gamybos įmonių buvo 1327, miško pramonės – 927, tekstilės srityje dirbo 514, higienos – 279 įmonės.
Beje, kaip matyti, ne visais atžvilgiais pažanga yra šių laikų naudai. Visu tarpukario laikotarpiu, išskyrus 1920 m., Lietuvos biudžetas buvo perteklinis – pajamos viršijo išlaidas, o dabar, atvirkščiai, nedeficitinis buvo vos porą metų.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą  imta rinkti statistinius duomenis ne tik apie valstybės, bet ir apie namų ūkių biudžetus. Pirmą kartą namų ūkių biudžetų tyrimas (anksčiau vadintas šeimų biudžetų tyrimu) Lietuvoje buvo atliktas 1936–1937 m. Jame dalyvavo 294 šeimos, kurių nariai dirbo pramonėje ir prekyboje, buvo smulkūs komersantai, laisvų profesijų atstovai, valstiečiai. Gauta informacija apie šeimų pajamas, išlaidas, maisto produktų suvartojimą (natūrine ir pinigine išraiška), taip pat vidutines kainas, kuriomis buvo įsigyja mos prekės. Nors tai buvo pirmasis šeimų biudžetų tyrimas Lietuvoje, jis buvo at liktas gana profesionaliai ir nedaug nusileido analogiškiems Vakarų šalių tyrimams.
Dabar ir namų ūkiai, ir jų tyrimai gerokai skiriasi nuo tarpukario. Lietuvos statistikos departamento specialistai teigia, kad didžiausi pokyčiai atliekant tokius tyrimus prasidėjo atkūrus nepriklausomybę.
1992 m. iškilo būtinybė įvertinti infliaciją, tai yra pradėti skaičiuoti vartojimo kainų indeksą – pradėta detaliai tirti vartojimo išlaidų struktūra. Tokie tyrimai tarpukariu būtų buvę neįsivaizduojami.

Skiriasi demografija
Nemažų pokyčių yra demografiniuose rodikliuose. „Vienas ryškiausių skirtumų – kaimo ir miesto gyventojų proporcijos“, – pabrėžia V. Lapėnienė. Pavyzdžiui, 1923 m. mažiau nei trečdalis gyventojų gyveno mieste, dabar, priešingai, tik apie trečdalis gyvena kaime.
Šalies tautinė sudėtis keitėsi nedaug: 1923 m. lietuviai sudarė apie 80,6 proc. visų gyventojų, o dabar – daugiau nei 83 proc. Vidutinė tikėtina šalies gyventojų gyvenimo trukmė nuo tarpukario pailgėjo keliomis dešimtimis metų: dabar vyrai, tikėtina, vidutiniškai išgyvens iki 68 metų, moterys – iki beveik 79 metų, o tarpukariu vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė nesiekė 60 metų.
Kaip ir dabar, tarpukariu aktuali problema buvo emigracija, ypač apie 1926-uosius, paskui – prieš Antrąjį pasaulinį ka rą. Tačiau gerokai skyrėsi emigracijos kryptys. Dabar daugiausia lietuvių vyks ta į kitas Europos šalis, o tarpukariu daugiausia jų traukė už Atlanto – į JAV, Kanadą, Argentiną, Braziliją.
Emigranto portretas 1928-aisiais detaliai aprašytas straipsnių rinkinyje „Lietuvos statistika XX amžiuje“. Pavyzdžiui, apie 70 proc. visų išvykusių jų 1928 m. kovo– gruodžio mėn. sudarė emigrantai, kurie prieš išvažiuodami vertėsi žemės ūkio darbais. Pramonės įmonėse dirbančiųjų kar tu su amatininkais išvažiavo 12 proc., užsiimančiųjų prekyba – 5 proc.
Tačiau blogiausia, kad mūsų mažėja: gyventojų, priešingai nei dabar, tarpukariu nuolat daugėjo, net įvertinant, kad kito šalies plotas. Užtenka pažvelgti į gimimų ir mirimų statistiką, ir pamatysime, kad tarpukariu per metus gimusiųjų nuolat būdavo bent 10 proc. daugiau nei mirusiųjų.
Galima apibendrinti, kad valstybės statistika ir tarpukariu, ir dabar yra valstybės ir jos gyventojų gyvenimo at spin dys, leidžiantis suvokti laikmečio aktualijas, pa ste bėti naujus reiškinius, pasilyginti su kitomis šalimis ir jų gyventojais.

Paprastai mūsų informacija apie tai būna atsitiktinė – tai žiniasklaidos pranešimų nuotrupos, pažįstamų žmonių nuomonės ir pastebėjimai.

Jau šią vasarą kiekvienas, besinaudojantis internetu, galės sekti išsamią ir operatyvią informaciją apie Lietuvoje padarytas nusikalstamas veikas. Tokia galimybė atsiras užbaigus šiuo metu Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos įgyvendinamą projektą „Nusikalstamų veikų žinybinio registro tobulinimas pagal kuriamą Europos Sąjungos nusikalstamų veikų klasifikavimo sistemą“.
Dabar departamento interneto svetainėje pateikiami Nusikalstamų veikų žinybinio registro statistiniai duomenys bus papildyti interaktyviais žemėlapiais, kurie bus parengti geografinės informacinės sistemos priemonėmis. Informaciją apie nusikalstamas veikas, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas, registrui teikia Lietuvos policijos įstaigos, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Lietuvos kariuomenės karo policija, Lietuvos Respublikos muitinė, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžios laisvės atėmimo vietos, prokuratūros bei teismai.

Iliustratyvūs žemėlapiai

Nusikalstamų veikų žemėlapyje galėsime matyti, kokios nusikalstamos veikos užfiksuotos pasirinktoje teritorijoje. Yra išskirta 15 dažniausiai pasitaikančių nusikalstamų veikų, o kiek ir kokių jų padaryta dominančioje vietovėje, galėsime sužinoti labai tiksliai. Į paieškos langelį bus galima įrašyti konkretų adresą ir atstumą, kokiu spinduliu norima matyti užfiksuotas nusikalstamas veikas, o analizuojant jų kaitą laike (nuo 2010 m.) ryškės nusikalstamumo tendencijos. Žemėlapį taip pat bus galima analizuoti ir pagal tam tikrą pasirinktą nusikalstamą veiką.
Nusikalstamų veikų žemėlapis ne tik leis įvertinti nusikalstamumo lygį savo aplinkoje, bet ir galės paskatinti saugios kaimynystės iniciatyvas bei prevencijos priemones, stebėti jų taikymo efektyvumą žemėlapyje. Remdamiesi objektyvia informacija gyventojai galės tartis dėl nusikalstamumo prevencijos su politikais, už viešąją tvarką atsakingomis institucijomis ir pareigūnais.

Probleminės karštosios teritorijos

Patobulinto registro duomenų pagrindu nusikalstamų veikų žemėlapyje bus pateikta nusikalstamumo statistika pagal tikslią nusikalstamos veikos padarymo vietą savivaldybės teritorijoje. Karštųjų teritorijų žemėlapis akivaizdžiai parodys problemines šalies vietoves, kuriose nusikalstamų veikų padaroma daugiausiai.
Atnaujinto registro statistiniais duomenimis galės naudotis visuomenė, o detalesne informacija – pareigūnai profesionalai. Jie turės galimybę stebėti teritorinį nusikalstamų veikų pasiskirstymą, analizuoti sąsajas, nusikalstamumo tendencijas, priežastinius ryšius, planuoti prevencines priemones ir stebėti jų taikymo efektyvumą. Registro statistiniais duomenimis neabejotinai naudosis ir nekilnojamojo turto, teritorijų planavimo specialistai, mokslininkai.
Su nusikalstamumo statistine informacija, parengta registro duomenų pagrindu, internete galima bus susipažinti lietuvių ir anglų kalbomis. Registras turės sąsają su kuriamu Europos Sąjungos nusikalstamų veikų klasifikatoriumi, pagal kurį bus kaupiama palyginamoji statistinė informacija apie nusikalstamumą tarptautiniu lygiu. Žemėlapyje bus galimybė atvaizduoti nusikalstamumo statistiką tiek pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, tiek pagal kuriamą Europos Sąjungos nusikalstamų veikų klasifikavimo sistemą (EULOCS). Taigi ne tik šalies, bet ir užsienio šalių interneto naudotojai turės galimybę naudotis erdvine statistine informacija, suteikiančia galimybę matyti nusikalstamumo lygį bet kuriame šalies savivaldybės teritorinio vieneto taške.

BFL

Išankstiniais duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį atlikta 841 mln. litų vertės statybos darbų, tai 17 proc. daugiau nei pernai tokiu pat laikotarpiu.

Statistikos departamento duomenimis, trečią ketvirtį iš eilės statybos darbų atliekama daugiau, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Šalies teritorijoje atlikta 778 mln. litų vertės statybos darbų, arba 16 proc. daugiau nei pirmąjį 2010 m. ketvirtį, ne šalies teritorijoje – už 63 mln. litų, arba 36 proc. daugiau.

Statybos darbų masto padidėjimą lėmė negyvenamųjų pastatų statybos darbų plėtra – šių darbų šalyje atlikta už 403 mln. litų, arba 26 proc. daugiau nei pirmąjį 2010 m. ketvirtį. Gyvenamųjų pastatų statybos darbų vis dar mažėjo – šių darbų pirmąjį 2011 m. ketvirtį atlikta už 79 mln. litų, arba 6 proc. mažiau nei praėjusių metų atitinkamą laikotarpį.

Naujos statybos darbų atlikta už 291 mln. litų, tai sudaro 37 proc. visų šalyje atliktų statybos darbų vertės.

Pirmąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2010 m. ketvirčiu, įvertinus sezono įtaką, statybos darbų šalies teritorijoje atlikta 4 proc. mažiau.

Pasak Statistikos departamento, pirmąjį šių metų ketvirtį baigta statyti 980 naujų gyvenamųjų namų (iš jų 14 daugiabučių namų), juose įrengti 1362 butai, t. y. 2,6 karto daugiau nei pirmąjį 2010 m. ketvirtį. Šių butų naudingasis plotas sudarė 183 tūkst. m2, arba 2,5 karto daugiau nei atitinkamą 2010 m. laikotarpį. Vidutinis buto naudingasis plotas siekė 134,4 m2.

Pirmąjį šių metų ketvirtį 27 proc. visų pastatytų butų buvo Vilniaus apskrityje, daugiau kaip 20 proc. – Kauno, 17 procentų – Klaipėdos apskrityse. Kaip ir ankstesniais metais, pagal pastatytų butų skaičių akivaizdžiai pirmauja Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestai.

FB-SM180936

Antrajame visuotinio surašymo etape, kai būstus lanko surašinėtojai ar gyventojai patys atvyksta į surašymo skyrius, per dvi savaites surašyta 1 milijonas 7 tūkstančiai gyventojų, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.

Pasak departamento, balandžio 5-19 dienomis surašyme dalyvavo 463 tūkst. vyrų ir 544 tūkst. moterų, surašyta 462 tūkst. būstų.

Departamentas primena, kad visi surašymo metu surinkti duomenys yra konfidencialūs ir naudojami tik statistinei informacijai rengti.

“Patikiname būstų nuomininkus, būstus nuomojančius gyventojus ir visus kitus, kad surašymo lapuose pateikti duomenys apie gyventojus ir būstą jokiai kitai institucijai nėra ir nebus teikiami”, – teigiama pranešime.

Užpildyti surašymo lapą gyventojai gali ir atvykę į artimiausią surašymo skyrių ar Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio teritorines statistikos valdybas.

Surašinėtojai gyventojus lankys iki gegužės 9 dienos. Atkreipiamas dėmesys, kad per šv. Velykas – balandžio 24 ir 25 dienomis – gyventojai nebus surašinėjami.

Pirmajame surašymo etape internetu dalyvavo 1 mln. 39 tūkst. gyventojų.

Antrajame visuotinio surašymo etape, kai būstus lanko surašinėtojai ar gyventojai patys atvyksta į surašymo skyrius, surašyta 417 tūkst. gyventojų ir 185 tūkst. būstų, skelbia Statistikos departamentas.

Šiuo metu jau surašyta 19 proc. planuojamų surašyti gyventojų, kurie nedalyvavo elektroniniame surašyme, o kartu su sėkmingai dalyvavusiais elektroniniame surašyme – maždaug 45 proc. Lietuvos gyventojų.

Ši dalis skaičiuojama nuo išankstinių duomenų, kad kovo 1-ąją Lietuvoje buvo 3 mln. 235,2 tūkst. gyventojų.

Aktyviausiai gyventojai buvo surašomi Jonavos, Kupiškio rajonuose ir Pagėgiuose (26 proc.), Varėnos ir Klaipėdos rajonuose (25 proc.), Ukmergės, Šilalės rajonuose ir Kazlų Rūdoje (24 proc.).

Pirmajame surašymo etape internetu jau dalyvavo 1 mln. 39 tūkst. gyventojų. Be jų, elektroninio surašymo sistemoje yra užfiksuota dar apie 160 tūkst. gyventojų, kurie jungėsi prie sistemos, bet surašymo lapus užpildė ne iki galo arba netinkamai, pavyzdžiui, užpildyti ne visų būsto gyventojų duomenys, netiksliai nurodyti ryšiai tarp namų ūkio narių.

Dar 58 tūkst. gyventojų užpildė elektroninio surašymo lapą tinkamai, bet nepatvirtino, kad surašyti visi būsto gyventojai. Yra ir tokių internetu užpildytų surašymo lapų, kuriuose nurodytas netikslus, nepilnas adresas, pavyzdžiui, gatvė arba buto numeris. Dėl šių priežasčių surašinėtojai beldžiasi į tokių gyventojų būstų duris.

Surašinėtojai lanko ir tuos būstus, kurių adresai (gatvė, namo, buto numeris) nėra įrašyti Adresų registre, nepriklausomai nuo to, ar tokio būsto gyventojai susirašė patys, ar buvo surašyti internetu.

Daug tokių būstų yra kaimo vietovėse ir miestų naujų namų kvartaluose. Jeigu tokių būstų gyventojai susirašė internetu, surašinėtojas užeis tik pasitikslinti, kas būste gyvena ir ar visi jo gyventojai surašyti, o papildomai atsakinėti į surašymo lapo klausimus neprašys.

Surašinėtojai gyventojus lankys iki gegužės 9 dienos.

Nuo balandžio 5 dienos užpildyti surašymo lapą bus galima ir darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. atvykus į surašymo skyrius ar Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio teritorinėse statistikos valdybose.

Kitą savaitę prasidės antrasis gyventojų surašymo etapas, kuriam vykstant bus siekiama apsaugoti gyventojus nuo sukčių, pranešė Statistikos departamentas.

Anot pranešimo, vykstant gyventojų apklausai namuose bus bendradarbiaujama su Policijos departamentu. Policija, bendradarbiaudama su seniūnijomis, padės informuoti gyventojus, kaip atrodo surašinėtojai ir kaip išvengti jais apsimetusių asmenų.

Surašymo darbuotojais dirbs gyventojai iš tų pačių gyvenamųjų apylinkių, todėl ypač kaimo gyventojai surašinėtojus turėtų pažinoti.

Pareigūnai rūpinsis ne tik gyventojų, bet ir surašinėtojų saugumu – suteiks jiems informaciją apie galimą pavojų lankantis tam tikruose būstuose. Prireikus pareigūnai surašinėtojus palydės iki šių būstų ir užtikrins surašinėtojo saugumą šiam apklausiant.

Su Policijos departamentu taip pat tariamasi, kaip surašyti asocialius asmenis, benamius.

Gyventojų apklausa vyks nuo balandžio 5 iki gegužės 9 dienos.

Surašinėtojai lankys tuos būstus, kurių gyventojai nedalyvavo elektroniniame surašyme ar jo metu pateikė ne visus surašymo duomenis, pvz., susirašė kiekvienas atskirai ir negalima nustatyti namų ūkių ryšių tarp gyventojų.

Vis dėlto Statistikos departamentas perspėja gyventojus būti budrius ir prisiminti, kaip atpažinti surašinėtoją.

Pasak pranešimo, gyventojus surašinėtojai lankys darbo dienomis ne vėliau kaip iki 21 val., savaitgaliais – iki 20 val. Kitu laiku ir per šv. Velykas surašinėtojai gyventojų nelankys.

Surašinėtojo darbo pažymėjimas turi būti patvirtintas teritorinės statistikos valdybos antspaudu ir su oranžine ryškios spalvos juostele, ant kurios yra surašymo ženklas ir baltos spalvos užrašas “Surašymas 2011″. Surašinėtojas turi tamsiai žalią arba pilkšvą (su žalsvais šonais) portfelį su užklijuotu surašymo ženklu.

Pranešime perspėjama, kad surašinėtojai neturi skambinti ir prašyti į surašymo lapo klausimus atsakyti telefonu, taip pat neturi klausinėti apie banko sąskaitas, santaupas, pinigus ar slaptažodžius. surašinėtojai neturi prašyti už ką nors susimokėti ar aukoti.

Kilus abejonių dėl surašinėtojo tapatybės gyventojai raginami paklausti surašinėtojo pavardės ir pasitikslinti ją paskambinus darbo dienomis nemokamais telefonais.

Nuo balandžio 5 dienos užpildyti surašymo lapą bus galima užpildyti ir atvykus į surašymo skyrius.

Kovo 17-ąją pasibaigusiame pirmąkart surengtame elektroniniame visuotiniame gyventojų surašyme iš viso dalyvavo 1 mln. 38,7 tūkst., arba beveik trečdalis (apie 32 proc.), šalies gyventojų.

Pirmą kartą Lietuvoje vykstančiame elektroniniame gyventojų surašyme, tikėtina, dalyvaus 30 proc. šalies gyventojų, mano statistikai.

Elektroniniame surašyme iki trečiadienio 10 val. savo duomenis jau pateikė 816 tūkst., arba daugiau kaip 25 proc. Lietuvos gyventojų. Surašymas baigsis trečiadienį.

“Tikėtina, kad susirašys (iki trečiadienio vakaro – BNS) apie 30 proc. gyventojų. Manau, kad tikrai galima sakyti, kad susirašymas sėkmingas”, – antradienį spaudos konferencijoje sakė laikinai Statistikos departamento generalinės direktorės pareigas einanti Vilija Lapėnienė.

Anot V.Lapėnienės, aktyviausias buvo pirmadienis, kai planuota baigti surašymą.

“Susirašė 110 tūkst. gyventojų – didžiausias skaičius per visą susirašymo laikotarpį”, – sakė V.Lapėnienė.

Aktyviausiomis dienomis prie sistemos per valandą jungėsi vidutiniškai 17 tūkst. gyventojų. V.Lapėnienė pripažino, jog dėl didelio aktyvumo nepavyko išvengti ir laikinų sistemos sutrikimų. Iki trečiadienio ryto buvo registruota 320 tūkst. būstų, arba 33 proc. visų namų ūkių.

V.Lapėnienė BNS po konferencijos teigė, jog elektroninio surašymo trukmė parinkta atsižvelgus į kitų šalių patirtį, optimaliausiu laikomas 10 dienų laikotarpis.

“Ilgesnis laikotarpis brangiau kainuotų, atsižvelgėme ir į gyventojų duomenų konfidencialumo išsaugojimą”, – kalbėjo V.Lapėnienė, pastebėjusi, jog kai kuriose šalyse elektroniniu būdu gyventojai galėjo registruotis vos 3-4 dienas.

Pirmadienį turėjęs pasibaigti elektroninis gyventojų surašymas pirmadienį buvo pratęstas dviem dienomis iki trečiadienio 24 valandos. Anot V.Lapėnienės, toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į ypač aktyvų gyventojų dalyvavimą elektroniniame surašyme ir pačių gyventojų pageidavimus.

Pasibaigus elektroniniam surašymui, mėnesį truks gyventojų lankymas – surašinėtojai gyventojus pradės lankyti balandžio 5-ąją ir lankys iki gegužės 9 dienos. Surašinėtojai lankys ir neteisingai ar ne visus duomenis pateikusius gyventojus.

Aktyviausiai elektroniniame gyventojų ir būstų surašyme dalyvavo didžiųjų miestų gyventojai: jau susirašė 36 proc. Vilniaus, 34 proc. Kauno, 30 proc. Šiaulių, 29 proc. Panevėžio, 28 proc. Klaipėdos gyventojų.

Išankstiniais duomenimis, kovo 1-ąją Lietuvoje buvo 3 mln. 235,2 tūkst. gyventojų.

+370 5 2058524

Per 10 šių metų mėnesių daugiausiai avarijų įvyko Kauno apskrityje, o daugiausiai gyvybių nusinešė eismo įvykiai Vilniaus apskrityje. Avaringiausia savaitės diena – penktadienis, daugiausiai gyvybių keliuose užgeso liepos mėnesį.

Tokia 2010 metų statistika pateikiama trečiadienį išplatintame Lietuvos kelių policijos tarnybos pranešime.

Per šių metų dešimt mėnesių Lietuvoje užregistruota 3 tūkst. 13 eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 245 eismo dalyviai, 3 tūkst. 618 buvo sužeisti. Palyginti su 2009 metų tuo pačiu laikotarpiu, eismo įvykių skaičius sumažėjo 3,7 proc., žuvo 19,4 proc. mažiau žmonių, sužeistųjų sumažėjo 0,9 proc.

Eismo įvykiuose žuvo 84 vairuotojai, 77 pėstieji (iš jų 42 žuvo tamsiuoju paros metu), 56 keleiviai ir 20 dviračių vairuotojų. Tarp žuvusių vairuotojų – 12 motociklų vairuotojų ir 3 mopedus vairavę žmonės. Eismo įvykiuose žuvo 14 nepilnamečių, tai 57,6 proc. mažiau nei pernai per dešimt mėnesių, kuomet žuvo 33 nepilnamečiai. Sužeista 716 nepilnamečių (7,4 proc. mažiau).

Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 211 eismo įvykių, tai 21 proc. mažiau negu per 2009 metų dešimt mėnesių. Šiuose įvykiuose žuvo 21 žmogus, 292 sužeisti. Teisės vairuoti neturintys asmenys sukėlė 183 eismo įvykius, juose žuvo 21 žmogus, 267 buvo sužeisti.

Daugiausia užregistruota automobilių susidūrimo atvejų (1 tūkst. 371), užvažiavimų ant pėsčiųjų (931) ir susidūrimų su dviračiais (290).

Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos, daugiausia eismo įvykių užregistruota Kauno apskrityje (752), per šį laikotarpį daugiausia žmonių eismo įvykiuose žuvo Vilniaus apskrityje (59).

Avaringiausios savaitės dienos yra penktadienis (užregistruoti 532 eismo įvykiai), šeštadienis (436) ir pirmadienis (428), o daugiausia žmonių žuvo liepos ir rugsėjo mėnesiais (atitinkamai 38 ir 37), mažiausiai – vasarį ir balandį (po 12).

Prastesni nei prognozuota pramonės produkcijos gamybos rugsėjo mėnesio rodikliai dar kartą parodė, kad šalies pramonei ir toliau didelę įtaką daro vienkartiniai, sunkiai prognozuojami veiksniai, teigia “Danske Bank” analitikė.

“Pramonė rugsėjį sumažino apsukas. Mes prognozavome, kad rugsėjį metinis augimas sieks 12,2 proc., tuo tarpu faktinis rezultatas mažesnis – 8,1 procento. Nuvylė ir mėnesinis pramonės sumažėjimas 1 proc.”, – BNS sakė banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.

Anot jos, rugpjūčio mėnesį užfiksuotą 10,9 proc. metinį pramonės augimą lėmė vienkartiniai, tikriausiai laivų statybos sektoriaus užsakymai, tuo tarpu rugsėjį tokių palankių veiksnių nebuvo. Netikėtas buvo ir mėnesio pramonės smukimas.

“Prielaidų jam (mėnesio sumažėjimui) kaip ir nebuvo, rugsėjį skelbti pramonės pasitikėjimo rodikliai augo”, – sakė V.Klyvienė.

Jos teigimu, bendra pramonės augimo tendencija išlieka, ją lemia ir žema palyginamoji 2009 metų bazė, tačiau mėnesio rodiklių svyravimų artimiausių metu išvengti tikriausiai nepavyks. Tai, anot analitikės, būdinga ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai bei Estijai.

Pasak V.Klyvienės, pagrindinė pramonės augimo priežastis ir toliau išlieka eksportas, tą rodo ir nuolat auganti užsienio rinkoms tenkanti Lietuvos pramonės produkcijos pardavimų dalis, kuri per devynis šių metų mėnesius siekė 66,3 procento.

Statistikos departamento duomenimis, pramonės gamyba ir pardavimai Lietuvoje per devynis šių metų mėnesius, palyginti su 2009-ųjų sausiu-rugsėju, padidėjo 3,2 proc. iki 38,996 mlrd. litų. Pašalinus darbo dienų įtaką, pramonės produkcijos augimas šiemet siekė 3,1 procento.

Visa pramonės produkcija rugsėjį, palyginti su 2009-ųjų rugsėjo mėnesiu, padidėjo 8,1 proc. iki 4,552 mlrd. litų, o palyginti su šių metų rugpjūčiu – sumenko 1 proc. (pašalinus sezono įtaką – smuko 3,7 proc.).

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, bendrasis šalies kuro ir energijos sunaudojimas 2009 m., palyginti su 2008 m., sumažėjo 8,7 procento ir sudarė 8507,6 tūkstančio tonų naftos ekvivalentu. Pagrindinė šio sumažėjimo priežastis – Lietuvos ekonomikoje pastaruoju metu išgyvenamas sunkmetis.

Šalies kuro ir energijos sunaudojimo struktūra 2009 m. buvo: 30,3 procento atominės energijos, 29,3 procento naftos produktų, 25,6 procento gamtinių dujų, 12,9 procento vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių bei 1,9 procento akmens anglių ir kokso.

Šalies vartotojų poreikiams patenkinti naudojami tiek šalies, tiek importuoti kuro ir energijos ištekliai. Lietuva importuoja pagrindinius kuro išteklius: gamtines dujas, naftą, akmens anglis. 2009 m., palyginti su 2008 m., kuro buvo importuota 10,2 procento mažiau, iš jų gamtinių dujų – 12,4, akmens anglių – net 43,8 procento mažiau nei 2008 m. Lietuvos energetinė priklausomybė nuo importo sumažėjo nuo 58 procentų 2008 m. iki 49,8 procento 2009 m., tačiau, uždarius Ignalinos atominę elektrinę, kurioje 2009 m. buvo pagaminta 70,7 procento visos šalyje gaminamos elektros energijos, Lietuvos priklausomybė nuo importuojamo organinio kuro išaugs.

Siekiant sumažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro bei mažinti organinio kuro įtaką aplinkai, Europos Sąjunga skatina atsinaujinančiųjų ir vietinių energijos išteklių naudojimą.

Per aviacijos istoriją lėktuvų katastrofose žuvo mažiausiai 15 valstybės vadovo rango politikų, rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė.

1. Wladyslawas Sikorskis (Vladislavas Sikorskis), Lenkijos vyriausybės tremtyje ministras pirmininkas.

Jis buvo Lenkijos vyriausybės tremtyje, veikusios po šalies okupacijos 1939 metų rugsėjo- spalio mėnesiais, ministras pirmininkas.

1941 metų liepos 30 dieną W.Sikorskis ir SSRS ambasadorius Londone Ivanas Maiskis pasirašė sutartį atkurti SSRS ir Lenkijos diplomatinius santykius.

Tačiau 1943 metų balandyje diplomatiniai santykiai su teisėtais prieškarinės Lenkijos valdžios perėmėjais vėl buvo nutraukti – dėl W.Sikorskio prašymo ištirti masinį Lenkijos karininkų nužudymą Katynėje.

1943 metų liepą W.Sikorskis žuvo, kai jo lėktuvas, kuriame jis buvo, nukrito į jūrą netrukus po pakilimo iš Gibraltaro.

Tikslios šios lėktuvo katastrofos priežastys iki šiol galutinai nežinomos.

2. Ramonas Magsaysay (Ramonas Magsaisaijus), Filipinų prezidentas.

Per Antrąjį pasaulinį karą R.Magsaysay kovėsi iš pradžių JAV armijos gretose, o po to buvo vienas partizanų pajėgų vadų. Po karo jis dalyvavo politikoje ir buvo išrinktas prezidentu 1953 metais.

R.Magsaysay buvo artimas Jungtinių Valstijų sąjungininkas ir nenuilstantis komunizmo priešininkas. Tarp jo nuopelnų yra iš karto kelios žemės ūkio reformos Filipinuose.

1957 metų kovo 17 dieną lėktuvas, kuriame buvo prezidentas, atsitrenkė į kalną Sebu saloje. Tikslios katastrofos priežastys iki šiol nežinomos.

3. Bartelemi Boganda (Bartelemis Boganda), pirmasis autonominės Centrinės Afrikos Respublikos ministras pirmininkas.

Nuo XIX amžiaus pradžios iki 1958 metų CAR buvo viena Prancūzijos kolonijų. B.Boganda tapo pirmuoju autonominės CAR ministru pirmininku Prancūzijos Bendrijos sudėtyje.

B.Bogandos vyriausybės pirmieji įstatyminiai aktai uždraudė viešą nuogumą ir valkatavimą. B.Boganda turėjo tapti pirmuoju nepriklausomos CAR prezidentu.

1959 metų kovo 29 dieną jis žuvo įvykus sprogimui lėktuve, kuriame jis buvo. Tragedijos priežastys iki šiol nežinomos.

4. Dagas Hammarskjoldas (Dagas Hamaršeldas), JT generalinis sekretorius.

Buvęs Švedijos diplomatas D.Hammarskjoldas tapo JT generaliniu sekretoriumi 1953 metais.

1960 metais Kongo vyriausybė, ką tik gavusi nepriklausomybę nuo Belgijos, kreipėsi į JT prašydama padėti kovoti su didėjančiu smurtu šalyje.

D.Hammarskjoldas nusiuntė į Kongą JT taikdarių. Šį sprendimą 1960 metų rugsėjyje pasmerkė SSRS vadovybė ir pareikalavo, kad jis atsistatydintų.

1961 metų rugsėjyje D.Hammarskjoldas išskrido į Kongo Katangos provinciją. Lėktuvas nukrito netoli Ngolos miesto tuometinėje Šiaurės Rodezijoje (dabartinėje Zambijoje).

5. Rene Barrientosas (Renė Barientosas), Bolivijos prezidentas.

Generolas R.Barrientosas atėjo į valdžią per valstybės perversmą 1964 metais.

Valdant R.Barrientosui šalies ginkluotosios pajėgos slopino bet kuriuos opozicinius judėjimus, tarp jų ir sukilimą, kuriam vadovavo Che Guevara (Če Gevara). Bolivijos armija sučiupo ir įvykdė Che Guevarai mirties bausmę 1967 metais.

Prezidentas R.Barrientosas žuvo 1969 metų balandyje – sraigtasparnis, kuriame jis buvo, nukrito Kočabambos provincijoje.

Bolivijoje iki šiol sklando gandai, kad sraigtasparnis buvo numuštas, nors oficiali tyrimo komisija priėjo prie išvados, kad orlaivis užkliuvo už elektros linijos laidų.

6. Cemalis Bijedičius (Džemalis Bijedičius), Jugoslavijos ministras pirmininkas

Gimė ir užaugo Bosnijoje. Per Antrąjį pasaulinį karą kovėsi Josipo Brozo Tito partizanų gretose. 1971 metais tapo Jugoslavijos ministru pirmininku.

1977 metų gruodyje lėktuvas, kuriame buvo C.Bijedicius, atsitrenkė į kalną netoli Kreševo Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Dalis Bosnijos gyventojų mano, jog lėktuvo katastrofa buvo C.Bijediciaus priešininkų serbų Jugoslavijos vyriausybėje rankų darbas, nors iki šiol nebuvo pateikta jokių šios teorijos įrodymų.

7. Francisco de Sa Carniero (Fransišku di Sa Karnieru), Portugalijos ministras pirmininkas

Vadovavo pirmajai po Gvazdikų revoliucijos 1974 metais sudarytai vyriausybei. Laikėsi centristų, antimarksistinės pozicijos.

1980 metų gruodyje, netrukus po išskridimo iš oro uosto Lisabonoje, jo lėktuvas rėžėsi į pastatą ir sudužo. Tikslios katastrofos priežastys iki šiol nežinomos.

8. Jaime Roldosas Agilera (Chaimė Roldosas Agilera), Ekvadoro prezidentas.

Žinomas tuo, kad siekė įtvirtinti žmogaus teisių gerbimą Lotynų Amerikoje.

Prezidentas J.R.Agilera buvo valdžioje trumpiau nei dvejus metus. 1981 metų gegužę jo lėktuvas atsitrenkė į Huairapungo kalną.

9. Omaras Torrijosas (Omaras Torichosas), Panamos prezidentas

Būdamas valdžioje vykdė populistinę politiką ir pasiekė JAV sutikimą pamažu perduoti Panamos kanalo zonos suverenitetą į pačios Panamos rankas.

O.Torrijosą rėmė JAV, nes jis buvo aršus komunizmo priešininkas. 1981 metų liepą jo lėktuvas sudužo esant prastoms oro sąlygoms.

10. Samora Machelis (Samora Mašelis), Mozambiko prezidentas.

Vadovavo išsivadavimo judėjimui ir tapo pirmuoju nepriklausomo Mozambiko prezidentu 1975 metais.

1986 metais prezidento lėktuvas atsitrenkė į kalną virš PAR teritorijos, netoli Mozambiko ir Svazilendo sienos.

Avarijos tyrimo komisija priėjo prie išvados, kad katastrofos priežastis buvo lakūno klaida. Prezidento našlė Graca Michel (Grasa Mišel) iki šiol šiomis išvadomis netiki.

11. Muhammadas Zia ul Haqas (Mahamadas Zija ul Hakas), Pakistano prezidentas.

Atėjo į valdžią per karinį perversmą. Žinomas tuo, kad SSRS kariuomenei veržiantis į Afganistaną teikė subsidijas ir rėmė antisovietinį mudžahidų sukilėlių režimą šioje šalyje.

1988 metų rugpjūčio 17 dieną žuvo per lėktuvo katastrofą. Tyrimo komisija paskelbė išvadą, jog labiausiai tikėtina, kad katastrofos priežastis buvo diversija.

12. Juvenalis Habyarimana (Žiuvenalis Habjarimana), Ruandos prezidentas

Buvo prezidento poste 20 metų. Vykdė politiką, nukreiptą prieš tutsių etnines mažumas.

Žuvo 1994 metais balandžio 6 dieną, kai jo lėktuvas, kuriame taip pat buvo gretimo Burundžio prezidentas Cyprienas Ntaryamira (Siprienas Ntarjamira), buvo apšaudytas raketomis.

Po abiejų prezidentų žūties buvo pradėta vykdyti etninių tutsių genocidą Ruandoje, po to buvo nuvesta ir etninių hutų vyriausybė.

13. Cyprienas Ntaryamira (Siprienas Ntarianira), Burundžio prezidentas.

Žuvo lėktuve kartus su Ruandos prezidentu 1994 metų balandyje.

14. Borisas Traikovskis, Makedonijos prezidentas

Pradėjo dalyvauti politinėje veikloje, kai Makedonija atgavo nepriklausomybę.

Valdant B.Traikovskiui padidėjo įtampa santykiuose tarp etninių makedoniečių ir etninių albanų.

B.Traikovskis žuvo 2004 metų vasaryje, kai jo lėktuvas atsitrenkė į kalną Bosnijoje ir Hercegovinoje. Tikslios katastrofos priežastys iki šiol nežinomos.

15. Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis), Lenkijos prezidentas.

Žuvo 2010 metų balandžio 10 dieną per lėktuvo katastrofą netoli Smolensko.

Skrido į Katynę dalyvauti ceremonijoje, skirtoje Lenkijos karininkų, sušaudytų SSRS vadovybės įsakymu Antrojo pasaulinio karo pradžioje, atminimui pagerbti.