Kaliningrade Maskvos rajono gyventojai surengė jau trečiąjį protesto piketą prieš mečetės statybą miesto Pietų parke.

Protesto akcijoje, kuriai surengti leidimą davė miesto administracija, dalyvavo maždaug šimtas žmonių. Šis piketas, kaip ir ankstesnieji, vyko prie įėjimo į Pietų parką šalia tos vietos, kur prasidėjo mečetės statyba.

Akcija vyko su transparantais ir plakatas, kuriuose reikalaujama, kad Kaliningrado valdžia sustabdytų medžių kirtimą parke ir nutrauktų prasidėjusią statybą. Kai kurie jų buvo adresuoti konkretiems Miesto apygardos tarybos deputatams.

Piketo organizatoriai rinko parašus prieš šią statybą, taip pat kitų Kaliningrado parko zonų naikinimą ir užstatymą. Pasak jų, mes jau turime surinkę 10 tūkst. parašų, kurie bus panaudoti kalbantis su miesto valdžia.

Akcija, kurią stebėjo daug milicijos darbuotojų, vyko be incidentų.

Kaip jau pranešta, lapkričio pabaigoje Kaliningrado musulmonų bendruomenė pradėjo statyti mieste mečetę.

Žemės sklypas, skirtas mečetei, yra už municipalinio kultūros ir poilsio parko ribų. Jis yra tolokai nuo gyvenamųjų namų ir yra visuomeninėje verslo zonoje, kur leidžiama statyti konfesinius objektus.

Musulmonų bendrija siekė gauti leidimą mečetei statyti srities centre nuo 1993 metų. Miesto valdžia buvo numačiusi jos statybą keliose vietose, bet gyventojai dėl to pareiškė didelį nepasitenkinimą. Šiuo metu Kaliningrado srityje veikia tik viena mečetė, esanti Bolšoje Isakovo kaime. Ji buvo atidaryta 2010 metų pradžioje.

Telšių statybų bendrovė “Vėtrūna” prašo Klaipėdos arenos pratęsti terminą trimis mėnesiais. “Verslo žinios” rašo, kad ar bus suskubta pastatyti ir įrengti objektą iki naujo termino, priklausys ir nuo, kaip bus išspręstas kėdžių klausimas. Klaipėdos daugiafunkcis sporto ir pramogų kompleksas turėtų būti pastatytas iki gruodžio pabaigos, tačiau rangovė prašo terminą pratęsti iki 2011-ųjų kovo pabaigos. “Vėtrūna” nurodo, kad pagrindinė to priežastis – įstrigęs atsiskaitymas, dėl to buvo pristabdyti statybų darbai.

„Verslo žinios“ rašo:

Nukėlus Kauno arenos statybų darbų pabaigą, panašus scenarijus neaplenkė ir Klaipėdos – UAB „Vėtrūna“ ir čia prašo pratęsti terminą trimis mėnesiais. Ar bus suskubta pastatyti ir įrengti objektą iki naujo termino, priklausys ir nuo, kaip bus išspręstas kėdžių klausimas.

Klaipėdos daugiafunkcis sporto ir pramogų kompleksas turėtų būti pastatytas iki gruodžio pabaigos, tačiau rangovė prašo terminą pratęsti iki kovo pabaigos. UAB „Vėtrūna“ nurodo, kad pagrindinė to priežastis – įstrigęs atsiskaitymas, dėl to buvo pristabdyti statybų darbai. VŽ rašė (2010 09 09), kad ilgai nebuvo išspręsta, kas mokės pridėtinės vertės mokestį (PVM), dėl to užsakovas rangovui buvo įsiskolinęs apie 3 mln. Lt.

„Dėl to subrangovai buvo atsisakę teikti paslaugas, nebuvo galima dirbti. Antra, praėjusi žiema buvo šalta, dėl didelio įšalo iš pat pradžių darbai vėlavo tris savaites, o vėliau atsirado trikdžių, paaiškėjus, kad metru aukščiau nei manyta yra gruntiniai vandenys“, – priežastis vardija Paulius Tamulionis, UAB „Vėtrūna“ atstovas.
Jis pabrėžia, kad į savivaldybę dėl termino pratęsimo kreiptasi prieš pusantro mėnesio. Aloyzas
Každailevičius, savivaldybės administracijos vadovas, tikina, kad pasiūlymą nagrinėja, o pagal sutartį yra galimybė terminą pratęsti kaip tik tris mėnesius.
„Jokios tragedijos neįžiūriu, čempionatas vyks rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje, tad laiko dar
pakankamai. Reikia pripažinti, kad buvo trikdžių dėl PVM“, – nuolat tikinęs, kad arena bus pastatyta laiku, optimizmą vis dar demonstruoja Rimantas Taraškevičius, Klaipėdos miesto meras.
Ponas Tamulionis negalėjo patvirtinti, kad gavę daugiau laiko užbaigti statybas darbus tikrai baigs laiku, nes rangovas vis dar negali užsakyti 6.800 kėdžių, jų gamyba truks apie tris mėnesius ir dar mėnesį reiks montuoti.
Arenos valdytoja UAB „Klaipėdos arena“ nesutinka, kad būtų montuojamos rangovo siūlomos Kinijos kompanijos gaminamos kėdės.
„Mes remiamės objektyviu dalyku – siūlomos kėdės, jų specifikacija neatitinka techninio projekto“, – pabrėžia Jolita Krickė, UAB „Klaipėdos arena“ direktorė ir valdybos pirmininkė.
„Vėtrūnos“ atstovas tvirtina, kad, jų specialistų teigimu, siūlomos kėdės atitinka techninio projekto
reikalavimus.
„Kokia buvo konkursinė kaina, už tokią ir bus pastatytas objektas. Dabar norima akustinių, trijų spalvų kėdžių – tokio reikalavimo sąlygose nebuvo. Tad, jei bus papildomų pageidavimų, jie gali papildomai kainuoti“, – sako p. Tamulionis.

Registrų centro duomenimis, šiemet per pirmus penkis mėnesius individualių gyvenamųjų namų parduota tik šešiais daugiau negu pernai tuo pat metu – 1906. Palyginti su 2008 m. sausiu–geguže, pardavimas susitraukė beveik du kartus.

Tuo tarpu individualių gyvenamųjų namų kainos ir toliau krinta. Preliminariais Registrų centro duomenimis, 2010 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su laikotarpiu prieš metus, Vilniuje senos statybos individualūs gyvenamieji namai atpigo 19 proc. – iki 1850 Lt/kv. m, naujos statybos – 29 proc., iki 2582 Lt/kv. m. Likusioje šalies dalyje senos statybos namus jau galima įsigyti 32 proc. pigiau nei prieš metus – už 734 Lt/kv. m, naujos statybos 29 proc. pigiau – atsieis 1343 Lt/km. m.

Nekilnojamojo turto agentūros “Re/Max” centras vadovas Žiuljenas Galeckas tvirtina, kad per dvejus metus namai atpigo dvigubai – 800–900 tūkst. Lt kainavusius namus šiuo metu galima įsigyti už  450–550 tūkst. Lt. “Todėl pastaruoju metu stebime pirkėjų, kuriuos vadiname dugno gaudytojais, suaktyvėjimą”, – sakė “Re/Max” centro vadovas. Tai dažniausiai gerus darbus išsaugoję darbuotojai, kuriems bankai duoda paskolas.

Ž.Galecko pastebėjimais, dažniausiai žmonės ieško 180–200 kv. m ploto namo geroje vietoje, o nepopuliariausi – 1990–1995 m. statyti 300–350 kv. m namai. “Šiuo metu tokių namų parduodama nemažai ir jų galima pigiai įsigyti – tie, kurie prieš dvejus metus kainavo 1,5–2 mln. Lt, dabar parduodami už 800 tūkst. Lt, bet ir tai niekas neperka, nes jie neekonomiški”, – komentuoja ekspertas.

Šiuo metu gana populiarūs ir statybai parengti sklypai.

"Veido" archyvas

Trejus metus mažėję, 2009-aisiais savavališkų statybų tempai vėl šoktelėjo 48 proc. ir perkopė 430 atvejų per metus. Ekspertai šį šuolį sieja su atrastomis įstatymų landomis.

Trejus metus aplinkosaugininkai ir statybų inspektoriai turėjo mažiau rūpesčių – savavališkų statybų mažėjo, o nelegalūs statiniai smulkėjo. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė Laura Nalivaikienė teigė, kad didžiąją savavališkų statybų dalį sudaro nesudėtingi statiniai: tvorelės, malkinės, padidintas ar sumažintas namo langas, pastatų šiltinimo, stogo dangos keitimo darbai ir pan.

Vis dėlto 2009 m. savavališkų statybų padaugėjo 48 proc. ir perkopė 400 atvejų per metus. Tokį skaičių pažeidimų inspektoriai fiksuodavo iki 2006 m., kai buvo galima pakankami lengvai įteisinti savavališkas statybas – tereikėjo sumokėti baudą ir susitvarkyti dokumentus. 2005 m. papildžius Statybos įstatymą tokios galimybės nebeliko – savavališkai pastatyti statiniai, darantys žalą aplinkai ir visuomenei, privalo būti nugriauti.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai pažeidimų gausėjimą laiko atsitiktinumu, o Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Stancikienė mano, kad pažeidėjai jau rado būdų apeiti įstatymus.

“2005 m. žmonės išsigando, pamanė, kad negalės įsiteisinti savavališkų statybų, tačiau vėliau nišų ir landų atrado – advokatai padarė didelį darbą. Šiuo metu net visiškai naujos statybos pradėtos inventorizuoti senomis datomis, renkami kaimynų liudijimai, kad statybos vyko iki 2005 m.”, – sako Seimo narė.

Kuršių nerijoje nenugriautas nė vienas nelegalus statinys

Pažeidėjus greičiausiai padrąsino ir metų metais besitęsiantys teismai dėl savavališkų pastatų griovimo. Nors statistika rodo, kad teismo sprendimu nugriautų nelegalių statinių daugėjo: 2006 m. nugriauta 42, o 2008 m. – 73 statiniai, kai kurie teismo procesai gerokai užsitęsę. Pasak L.Nalivaikienės, kreiptis į teismus inspekcijos pareigūnams tenka po to, kai savavaliautojai atsisako vykdyti savavališkos statybos aktuose surašytus reikalavimus. Kartais ignoruojami ir teismo įpareigojimai pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tokiais atvejais teismų sprendimai skundžiami aukštesnės instancijos teismui, o kol nebūna priimtas galutinis sprendimas, nugriauti savavališkai pastatytų statinių praktiškai neįmanoma.

Įsisukus tokiam ratui aplinkosaugininkai jau patyrė, kad sulaukti tos dienos, kai gražioje vietoje išdygęs nelegalus statinys dings, nėra taip lengva. Tokia diena dar nė karto neišaušo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojams. Direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Sergejus Juzikas informavo, kad dėl nelegalių statybų Kuršių nerijoje pradėtos 35 bylos – iš jų jau baigta devyniolika, tačiau iki šiol nenugriautas nė vienas nelegalus statinys.

“Aš neįsivaizduoju, kodėl viskas stovi vietoje. Teisėtvarkos institucijos privalo kreiptis į statybos inspekciją su reikalavimu nugriauti tuos pastatus, bet jokios informacijos, ar prokurorai kreipėsi, nors praėjo metai dveji nuo bylų išnagrinėjimo, neturime”, – stebisi specialistas.

Inspektoriai pačiu įžūliausiu atveju pajūryje vadina dziudo trenerio Arvydo Lapinsko pastatytą nelegalų statinį šalia Thomo Manno muziejaus. Nors jau buvo paskelbtas teismo sprendimas griauti statinius, o šį sausį netgi atrinkti griovimo rangovai ir parengti buldozeriai, byla vėl grįžo į teismą.

“Dar labiau negu nevykdomi teismo sprendimai nugriauti nelegaliai pastatytus namus, man nerimą kelia tendencija paskiausiose bylose, susijusiose su esminiais pažeidimais Kuršių nerijoje. Pastarosios bylos buvo laimėtos Klaipėdos apygardos teismuose, bet Vyriausiajame administraciniame teisme sprendimai panaikinti dėl formalių priežasčių – pavyzdžiui, neva dėl praleistų terminų”, – nauja tendencija stebisi Seimo narė.

A.Stancikienė įsitikinusi, kad valstybė iš esmės nesusitvarko su uždaviniu kovoti prieš nelegalias statybas. “Viename teismo sprendime parašyta, kad byla atmesta, nes prokuratūra per ilgai rinko įrodymus. Ar teismas kaltas, kad dėl formalių priežasčių nenagrinėjo bylos, ar prokuratūra, nes per ilgai rinko medžiagą, ar abi kaltos, nes formaliai atlieka pareigas?” – retoriškai klausia A.Stancikienė.

Pasidžiaugti galima bent tuo, kad bene gražiausiame Lietuvos kampelyje pažeidimų mažėja: 2008 m. užfiksuota 40 savavališkų statybų, o pernai – jau tik devynios. “Nebėra ir drastiškų bei įžūlių statybos atvejų”, – teigiamas tendencijas įžvelgia Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorius Tomas Tukačiauskas.

"Veido" archyvas

Tradicinė pavasarinė statybos ir remonto paroda “Resta 2010″, nepaisant sunkiausio laiko statybų rinkoje, įvyks. Šiemet paroda sulauks 15 proc. mažiau dalyvių nei pernai, bet rengėjai žada, kad naujovių netrūks.

Į didžiausią Baltijos šalyse statybos ir remonto parodą, kuri “Litexpo” rūmuose rengiama jau aštuonioliktus metus, ketina atvykti daugiau kaip 300 bendrovių. Pernai, pačiu sunkiausiu statybų sektoriui metu, parodoje dalyvavo 466 įmonės, ir tai, žinoma, buvo kone dviem šimtais mažiau nei užpernai. Taigi šiųmetė paroda bus sekliausia per pastaruosius dešimt metų.

“Bet žmonės vis dar tvarkosi ir namus, ir aplinką, tik daug lėčiau nei ekonominio pakilimo metais”, – sako “Litexpo” projektų vadovė Mira Kajackienė.

Svečiai – kaimynai

Kaip ir kasmet, dauguma dalyvių pristatys statybines ir apdailos medžiagas, bet ekspozicijoje bus galima rasti ir medžio gaminių, įvairių tipų pastatų projektų, šildymo, vėdinimo, vandentiekio ir nuotekų sistemų, santechnikos, elektros instaliacijos gaminių, su statybomis susijusias paslaugas ir konsultacijas teikiančių įmonių.

Didžiausius ekspozicinius plotus parodoje tradiciškai užsisakė šiltinimo medžiagų gamintojas “Paroc”, dažų įmonė “Tex-color” ir plytų, keraminių blokų bei čerpių gamintojas iš Belgijos “Wienerberger”. Lankytojai parodoje ras ir ištikimų dalyvių ekspozicijas: šiltinimo medžiagų “Isover”, stogo dangų “Monier” bei garažo vartų “Hormann”.
Nepaisant sunkmečio, norą dalyvauti parodoje pareiškė du naujokai. Tai plytomis, grindinio trinkelėmis, kaminų sistemomis, stogo danga ir dekoratyviniu tinku prekiaujanti bendrovė “Alnida” bei vokiškų plytų ir čerpių pardavėja “GS keramika”.

Sulauksime ir dalyvių iš užsienio šalių. Žinoma, gausiausiai savo šaliai atstovaus lenkų įmonės. Net keturiolika bendrovių supažindins su šildymo ir vėdinimo sistemomis, langais, durimis, garažo vartais, izoliacinėmis ir interjero apdailos medžiagomis, dažais, laku, gruntu, grindų danga ir net plastikinėmis pavėsinėmis. Negana to, lankytojai greičiausiai bus nustebinti, pamatę reklamuojamas poligrafijos paslaugas.

Nedaug nuo lenkų atsilieka ir kiti kaimynai latviai. Šiųmetėje “Restoje” dalyvaus vienuolika jų įmonių, kurios siūlys fasadų apdailos medžiagas, grindinio trinkeles, plytas, cinkuotos skardos gaminius, stiklo audinius, sodo baldus ir, žinoma, dažus. Estai tradiciškai pristatys stogo dangas ir stiklo fasadus. O “Henkel Balti” įmonė siūlys buitinę chemiją. Šių prekių atsiveš ir Rusijos didmenininkai. Be to, šios šalies gamintojai supažindins su polikarbonato ir lakštinio plastiko gaminiais.

Parodoje dalyvaus ir bendrovių iš Vokietijos, Olandijos. Pirmąkart prisistatys kaimynai baltarusiai. Jie siūlys savo gamybos plytas ir silikatinius blokelius.

Taupiau ir sveikiau

Šiltas, ekonomiškas ir sveikas būstas, ypač šiandieninės ekonomikos sąlygomis, yra ne prabanga, o būtinybė – taip būtų galima nusakyti šiųmetės parodos leitmotyvą. Vienas tokių gaminių – čekų įmonės “Velox” naujovė pilko polistireno lakštai. Tai ypatinga medžiaga – namams statyti naudojami su grafitu sumaišyto polistireno lakšai. Jie ne tik lengvi, bet ir turi ypač didelę šiluminę varžą.

Bemaž ketvirtadalis dalyvių supažindins su alternatyviomis statybinėmis medžiagomis, kurios leidžia taupiau ir ekonomiškiau statyti, eksploatuoti bei panaudoti tiek gyvenamuosius, tiek kitokios paskirties pastatus. Viena tokių įmonių – “Metal fach Jacek Kucharewicz” iš Lenkijos, demonstruosianti energiją taupančią ir atsinaujinančios energijos pastatų techninę įrangą.

Bet ne iš kelmo spirti šioje srityje ir lietuviai. Bus galima pamatyti mūsų gamintojų ekologiškos statybos ir apdailos medžiagų bei technologijų, veiksmingai šilumą tausojančių stogo, sienų, grindų izoliacinių ir šiltinimo medžiagų, pažiūrėti, kaip atrodo statiniai iš natūralių gamtinių medžiagų – medžio, molio, šiaudų ir akmens.

Parodoje bus galima rasti ir alternatyvios energetikos pasiūlymų – geoterminio šildymo ir vėdinimo sistemų, biokatilų, biožidinių, apšvietimo ir instaliacijos sprendimų – LED technologijų, taupiųjų lempučių ir netgi žaibosaugos sistemų. Bus pristatomos ir energiją taupančio bei draugiško aplinkai namo koncepcijos. O saulės kolektoriai, kurie šiuo metu populiarėja visoje Europoje, bus rodomi net ne viename parodos stende. Štai “Solar Technik” siūlys naujovę Lietuvoje – vokiškus saulės modulius.

O lietuviška įmonė “Tassa Baltic” siūlys vokiškas ir olandiškas vėjo jėgaines, kurias pagal kišenę įsigyti ir privačiam asmeniui. Jų galia gali būti nuo 5 iki 30 kW, ir šios energijos visiškai pakanka buitinėms reikmėms patenkinti. O įmonė iš Mažeikių “Juodasis gintaras” pristatys kanadietišką naujovišką medžiagą, kuri ne tik šiltina namą, bet jį ir sandarina. Pasak įmonės direktoriaus pavaduotojo Egidijaus Petriko, ši medžiaga dar ir ekologiška.
Paroda, kaip ir kasmet, vyks balandžio 14–17 d.

Parodos “Resta” statistika

Metai     Plotas     Dalyvių     Lankytojų
2006     30 857     559     60 000
2007     35 000     600     65 200
2008     36 000     652     65 200
2009     30 857     466     40 000

Šaltinis: “Litexpo”