"Fotopolis" nuotr.

Renata BALTRUŠAITYTĖ

Jau veikiantis tarptautinius keltus priimantis Centrinis Klaipėdos terminalas ir virš geležinkelio bėgių lanku kylanti estakada, vedanti į „Klaipėdos Smeltės“ teritoriją, – didžiausi visose trijose Baltijos šalyse dirbančią bendrovę „Latvijas tilti“ reprezentuojantys objektai Klaipėdos uoste.

Šiuo metu sparčiai plėtojamame Klaipėdos uos­te „Latvijas tilti“ specialistai rūpinasi trimis objektais: dviejų lygių transporto maz­­gu Nemuno gatvėje, klaipėdiečiams ge­riau ži­no­mu kaip „Klaipėdos Smeltės“ estakada, 66 kran­tinės rekonstrukcija prie „Begos“ nuomojamos teritorijos ir 101–104 krantinių, prie kurių vei­kia Birių krovinių terminalas, re­konstrukcija.

Dirbs netrukdydami krovai

„Sutartį dėl krantinių rekonstrukcijos Birių kro­­vinių terminale pasirašėme metų pradžioje. Prieš 12 metų statytų 101–104 krantinių plie­no įlaidai nebuvo pakankamai giliai sukalti, kad atlaikytų planuojamą uosto akvatorijos gilinimą iki 17 metrų. Todėl priešais krantinę esan­­čioje ak­va­­torijoje sukalsime naują ilgesnių įlaidų sienutę, dėl to krantinės kraštas pusmetriu pasistūmės į Kuršių marias“, – pasakoja Genadijus Kam­­kalovas, „Latvijas tilti“ valdybos pirmininkas.

Jau žinome, kad pateikėme geriausią pa­siū­lymą gegužės pabaigoje vykusiame Malkų įlankos gilinimo iki 14,5 metro ir povandeninės kran­­­­tosaugos sienutės įrengimo ties Smeltės bo­taniniu draustiniu viešųjų pirkimų konkurse.

Pasak jo, šiuo metu baigiamas rengti darbo pr­o­­jektas ir birželio pabaigoje bus pradėtos vež­­ti statybai reikalingos medžiagos. Liepos viduryje tikimasi pradėti pirmųjų dviejų krantinių re­kons­trukciją. Ją bendrovė planuoja už­baigti per pus­me­tį, nors įprastai panašios ap­im­ties dar­bai trunka 9–12 mėnesių. Tačiau šiuo metu į an­trą vie­tą pagal krovos apimtis Klai­pėdos uoste iš­si­veržęs Birių krovinių terminalas pageidauja kuo trumpiau riboti savo veiklą.

„Atidavę pirmąsias dvi krantines, vėl darysime pertrauką pasirengimui, o tada imsimės li­­­­­k­­u­­­sių dviejų krantinių“, – pasakoja G.Kam­ka­lo­vas.

Planuose – Malkų įlankos gilinimas

Liepą ketinama užbaigti virš geležinkelio bė­gių besidriekiančią 300 m ilgio dviejų eismo juos­tų estakadą į „Klaipėdos Smeltės“ terminalo nuomojamą teritoriją. Ji turėtų pašalinti iš Ne­­­­muno gatvės anksčiau prie pervažos ilgam iš­­­sirikiuodavusių vilkikų eiles. Dabar konteinerius gabenantis sunkusis transportas nebegaiš brangaus laiko eilėse ir galės be kliūčių pa­tekti į terminalo teritoriją.

Tiltų statymo meistrus bendrovė mūsų uosta­mie­s­­tin vežėsi iš Latvijos, o dauguma įdarbintų kran­­­­tinių statybos specialistų – aukštos kvalifikacijos lietuviai.

„Jau žinome, kad pateikėme geriausią pa­siū­lymą gegužės pabaigoje vykusiame Malkų įlankos gilinimo iki 14,5 metro ir povandeninės kran­­­­tosaugos sienutės įrengimo ties Smeltės bo­taniniu draustiniu viešųjų pirkimų konkurse. Jei būsime paskelbti šio konkurso nugalėtojais – darbo Klaipėdoje nestokosime ir toliau“, – džiaugiasi G.Kamkalovas.

„Latvijos tilti“ – vienos didžiausių Baltijos ša­lyse statybų ir inžinerinės grupės „LNK In­dus­tries“ da­lis. Šiuo metu bendrovė – pripažinta uos­­­tų statybos lyderė, įrenginėjanti krantines, pirsus ir ki­tus hidrotechninius statinius. Per dau­giau nei 70 me­tų bendrovės specialistai yra pastatę daugiau nei 2 tūkst. tiltų, viadukų bei krantinių.

Aukštos klasės suvirintojai, staliai, parketo klojėjai, dažytojai šiuo metu vėl uždirba po pusketvirto tūkstančio litų per mėnesį. O mažiau kvalifikacijos, bet daugiau fizinės ištvermės reikalaujančios specializacijos meistrai ir statybininkai – mūrininkai, tinkuotojai, betonuotojai gauna nuo 2,2 iki 2,5 tūkst. Lt algą.

Pagalbiniams darbininkams paprastai mokama apie pusantro tūkstančio litų. “Vidutinis statybininko atlyginimas šiandien vėl siekia 2,2 tūkst. Lt”, – patvirtina Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas.
Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos ekonomikos darbo grupės vadovo Antano Butkaus, šių metų vasarį darbo užmokestis bendroje statybos sąnaudų sąskaitoje pakilo apie 7,6 proc., o statybinės medžiagos brango 4,3 proc. “Vis dėlto, nors statybos šalyje pamažu atsigauna, tokių algų, kokias darbdaviai statybininkams ir meistrams mokėdavo ekonomikos pakilimo laikotarpiu, 2007–2008 m., artimiausiu metu dar tikrai nenumatoma”, – apibendrina A.Butkus.
O A.Šeštakauskas paantrina, kad nors formaliai statybininkų algos jau pasiekė ar net viršija daugelio specialistų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, algas, jos dar nevilioja grįžti į Lietuvą per sunkmetį į svečias šalis emigravusių aukštos kvalifikacijos statybininkų, o dirbančių Lietuvoje neskatina itin saugoti savo darbo vietos ar būti lojalių. Todėl darbdaviai ir toliau šneka, kad jiems vis labiau stinga aukštos kvalifikacijos statybininkų.
“Tiesa, dirbantieji su verslo liudijimais uždirba šiek tiek daugiau, tačiau tiksliai apskaityti jų pajamų neįmanoma. Beje, kai kurios mūsų asociacijai nepriklausančios statybų bendrovės darbuotojams taip pat yra nupirkusios verslo liudijus, tad šie uždirba didesnius atlyginimus nei kiti kolegos”, – paaiškina Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas.

BFL

Šiemet net keliuose vaikų darželiuose, mokyklose ir gimnazijose rugsėjo pirmąją vietoj šventiško vaikų klegesio pokšėjo statybininkų plaktukai. Vaikai į šias ugdymo įstaigas rinktis pradės tik nuo šiandien, tai yra nuo rugsėjo 5 d., ar dar vėliau.
Pasirodo, Sveikatos apsaugos ministerija šiuo metu dar tik skaičiuoja, kiek mokyklų yra nebaigusios remonto. Taip pat skaičiuojama, ar mokyklos ištaisė pernai nustatytus saugos pažeidimus, kurių pavasarį buvo užfiksuota beveik 80 proc. šalies mokyklų. Pavyzdžiui, išsiaiškinta, kad trečdalis mokyklų neturėjo atskirų tualetų berniukams ir mergaitėms, kai kur jie buvo net be durų. Ketvirtadalyje mokyklų reikalavimų neatitiko apšvietimas, grindų danga, kas dešimtoje mokykloje buvo nesaugios sporto salės ir stadionai.
Tačiau ir atėjus rugsėjui mokyklų, kuriose šie pažeidimai vis dar nepašalinti arba nebaigti kiti remonto darbai, yra kone kiekviename Lietuvos mieste ar rajone. Tarkim, Vilniaus Lazdynų mikrorajone yra mokyklų, kuriose statybininkai dirbs iki spalio vidurio.
Taip atsitiko todėl, kad savivaldybės viešųjų pirkimų konkursus dėl remonto darbų baigia tik vidurvasarį, tad statybininkai iki rugsėjo 1-osios mokyklų suremontuoti nespėja. Pavyzdžiui, Vilniaus Minties gimnazijos direktorė Teresė Sakalauskienė teigia, kad dėl remonto jos vadovaujamoje mokykloje sutartis su rangovu buvo pasirašyta tik liepos 11 d. Statybų bendrovės savo ruožtu aiškina, kad remonto darbai užtrunka ir dėl didėjančio statybininkų stygiaus.
Dalyje darželių rugsėjį vienu metu vyks ir remontas, ir ugdymo procesas. Kiek tokių darželių yra visoje Lietuvoje, Švietimo ir mokslo ministerija duomenų neturi. Pasak ŠMM Komunikacijos skyriaus vedėjos Aidos Janionytės, kiekviena savivaldybė pati sprendžia, kada ir koks remontas lopšeliuose-darželiuose atliekamas, kur ir kaip tuo metu globojami vaikai, o ministerija į tai nesikiša.