Labiausiai krizės paveikti Lietuvos ūkio sektoriai – statybos ir krovinių pervežimo – buvo priversti radikaliai sumažinti savo darbuotojų gretas, o štai dabar, pradedant lįsti pirmiesiems atsigavimo daigeliams, ima jausti jų, ypač kvalifikuotų profesionalų, stygių.

Vežėjų asociacijos “Linava” prezidentas Algimantas Kondrusevičius sako, kad visų pirma darbo jėgos stygių pradėjo jausti tarptautiniais pervežimais užsiimančios bendrovės. Vilkikų parkas Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus sumažėjo nuo 26,5 iki 21 tūkst., o tai reiškė maždaug 11 tūkst. vairuotojų atleidimą iš darbo. “Dabar, kokius tris keturis mėnesius, jų jau sunku rasti. Rinkoje yra maždaug tūkstantis laisvų vairuotojų darbo vietų, o pretendentų į jas – tik 28″, – skaičiuoja vadovas.

Pasak jo, tai senos Lietuvos problemos, kurią krizė buvo laikinai nuslopinusi, atsinaujinimas. Dabartinė profesinio rengimo sistema parengia per mažai profesionalių vairuotojų, o sovietmečiu sukauptą potencialą gerokai retina pensinis vairuotojų amžius. Pasak A.Kondrusevičiaus, šiuo metu tolimųjų reisų vairuotojo atlyginimas, įskaitant už darbą užsienyje gaunamus dienpinigius, siekia 2,5–5 tūkst. Lt į rankas.

Kur kas mažesnio atlygio gali tikėtis dabar plušantieji statybų sektoriuje. Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Adakro Šeštakausko, vidutinis darbo užmokestis statybų aikštelėje šiuo metu tesudaro 1,5 tūkst. Lt į rankas. Ir nors rimto statybų atsigavimo kol kas nejusti, darbščių rankų šioje ūkio šakoje jau vėl pradeda reikėti daugiau nei prieš metus. “Daugiausia tai susiję su valstybiniais užsakymais”, – aiškina pašnekovas.

Pasak jo, smogus nedarbui, didelė dalis Lietuvos statybininkų išvyko uždarbiauti į užsienį, todėl šiuo metu kvalifikuotų betonuotojų, izoliuotojų, apdailininkų paklausa didesnė nei pasiūla.

Šiemet per pirmąjį ketvirtį statybos darbų kainos nukrito 3 proc., tad šiuo metu statybininko darbo valanda kainuoja 11–12 Lt. Tai statybos kainodarą sudarančios bendrovės “Sistela” duomenys.

“Statybos darbų kainos mažėja toliau, bet jau ne tokiais tempais kaip pernai. Prognozuojame, kad kainos šį pusmetį laikysis panašios”, – komentuoja įmonės “Sistela” direktorius Albinas Vaitkevičius. Pasak jo, pernai gegužę statybininko darbo valanda kainavo 15–18 Lt, o 2008 m. – per 20 Lt. Tuo tarpu statybos medžiagų kainų lygis svyruoja mažiau ir išlieka panašus kaip pernai.

Vilniuje dirbantis mūrininkas Rimantas apgailestauja, kad statybos kainos krito perpus: prieš porą metų vieno kvadratinio metro tinkavimo kaina siekė 30 Lt, o dabar – 15 Lt, išmūryti kubinį metrą plytomis prieš keletą metų atsiėjo 250 Lt, o dabar – 90 Lt.

Tiesa, atpigusia statybininkų darbo jėga ėmė aktyviau naudotis gyventojai. Statybos darbų konkursų ir objektų paieška bei pasiūla statybos bendrovėms užsiimančios įmonės “Statybų birža” komercijos direktorius Vaidas Kačiušis tvirtina, kad pagyvėjo individualių namų statyba. “Jau nuo praėjusių metų spalio buvo matyti, kad padėtis daug geresnė negu 2008 m. spalį. Statybos darbų įkainiai nukrito, tad žmonės pamatė, kad dabar nebloga proga pasinaudoti situacija. Kad ir kaip būtų, Lietuvoje yra turtingų žmonių”, – neabejoja V.Kačiušis.

Vis dėlto individualieji namai sudaro gana nedidelę statybos objektų dalį. Pasak V.Kačiušio, daugiausiai statybos darbų šiuo metu užsako valstybinis sektorius – švietimo ir gydymo įstaigos. Šiek tiek užsakymų pateikia ir nedidelės gamybinės įmonės, norinčios statyti pramoninius objektus, kurių sąmatos siekia iki milijono litų.