Valstybės kontrolė, įvertinusi statybų srities įmonių ir specialistų atestavimo Lietuvoje įtaką statybų verslui ir darbų kokybei nustatė, jog valstybinė atestavimo sistema neužtikrina jai keliamo pagrindinio tikslo – statybos darbų kokybės.

Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės teigimu, Lietuvoje veikianti statybų srities specialistų ir įmonių atestavimo sistema yra paremta nustatytomis privalomomis įvykdyti procedūromis, o ne motyvavimu gerinti darbų kokybę. „Užsakovai turi turėti galimybę susipažinti su visa informacija apie statybos specialistų ir įmonių veiklą ir patys įvertinti jų kompetencijas. Šis viešumo principas taikomas ilgametes statybų tradicijas turinčiose pasaulio valstybėse. Šiuo keliu patariame eiti ir Lietuvai.“ – sakė G.Švedienė.

Valstybiniai auditoriai nustatė, kad Lietuvoje galiojanti statybų srities įmonių ir specialistų atestavimo tvarka neduoda laukiamų rezultatų, nes Aplinkos ministerijos išduodamas kvalifikacijos atestatas specialistui ar įmonei būtinas tam, kad jų veikla būtų teisėta, tačiau neužtikrina tinkamos darbų kokybės. Pavyzdžiui, 2009 metais 69 proc. įsigijusių iki 3,5 metų senumo butus buvo nepatenkinti statinio kokybe. Toks atestavimas kaip papildoma biurokratinė kliūtis galimai riboja ir užsienio kompanijų dalyvavimą Lietuvos statybų rinkoje. Atestavimo komisijos retai taiko poveikio priemones – nuo 2003 metų buvo panaikinti tik 12 statybos įmonių atestatai.

Atestuojančios komisijos neturi patikimų duomenų apie statybų srities subjektų veiklos trūkumus. Nesikeičiama informacija ir su teismais, nereglamentuotas informacijos apsikeitimas apie atestuojamus ir atestuotus subjektus tarp atestuojančių komisijų ir statybas prižiūrinčių institucijų. Auditoriai pastebėjo, jog neviešinama informacija apie pažeidimus, todėl užsakovai negali įvertinti statybų srities subjektų kvalifikacijos.

Lietuvoje galiojantys privalomi projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės draudimai statinio projektavimo ar rangos klaidų neapdraudžia, todėl užsakovas negauna garantijų, kad bus kompensuotos netinkamai atliktų statybos darbų taisymo išlaidos. Taip pat valstybės ar savivaldybių institucijos nekontroliuoja, ar visi veiklą vykdantys projektuotojai ir rangovai yra apsidraudę privalomaisiais projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės draudimais.

Tam, kad būtų efektyviau apsaugoti užsakovų bei statytojų lūkesčiai, Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei inicijuoti teisės aktų pakeitimus – atsisakyti privalomo statybų srities specialistų ir įmonių atestavimo, pakeičiant efektyvesnėmis priemonėmis. Siūloma praplėsti privalomųjų statybų srities civilinės atsakomybės draudimų ribas, kad jos apimtų ir padarytą žalą užsakovui, bei užtikrinti jų kontrolę. Auditoriai ragina Aplinkos ministeriją viešai teikti informaciją apie Lietuvoje dirbančių statybų srities subjektų kvalifikaciją ir jų prasižengimus

Liepos 4-ąją, darbą Kauno “Žalgirio” arenoje pradėjo valstybinė komisija. Ne kartą statybų pabaigos terminą keitusiai bendrovei “Vėtrūna” šįkart vis dėlto pavyko tesėti pažadą baigti statybas iki liepos 1 d.
“Kasdien tikrinu darbų eigą arenoje ir galiu pasakyti, kad dabar jie tikrai atrodo baigti. Vis dėlto turime laukti valstybinės komisijos įvertinimo”, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Antanas Navakauskas.
Vieni darbai arenos teritorijoje baigėsi, bet prasidėjo kiti: pagaliau pradėta tvarkyti aplinka. A.Navakauskas sako esąs nustebintas darbų tempo. “Pajėgos mestos didžiulės, darbininkai triūsia iki vėlaus vakaro, o jei reikės, dirbs ir visą parą”, – teigė direktorius. Suskubti konkursą laimėjusią bendrovę “Kamesta” skatina laiko stoka – darbai turi būti baigti iki rugpjūčio 30 d., prieš pat Europos vyrų krepšinio čempionato pradžią. Tiesa, Savivaldybė su rangovu sutarė, kad pirmiausia bus imtasi kurti estetinį vaizdą, o likę darbai bus pratęsti jau po čempionato. Iš karto atsiskaityti už visus darbus, kainuosiančius apie 10,5 mln. Lt, savivaldybė neturi lėšų. “Tikėtasi, kad užteks 8 mln. Lt, bet nė vienas konkurso dalyvis nepasiūlė mažesnės nei 10 mln. Lt kainos. Dėl trumpo termino statybininkai pakėlė kainą – savivaldybė buvo įvaryta į kampą”, – komentavo buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Tuo tarpu užbaigti Klaipėdos “Švyturio” arenos statybas iki birželio 28 d., kaip planuota, “Vėtrūnai” nepavyko: dar tebevyksta baigiamieji darbai. Vis dėlto artimiausiomis dienomis statybininkai tikisi juos užbaigti.

BFL

Statistikos departamento duomenimis, šių metų gegužę, palyginti su balandžio mėnesiu, statybos sąnaudų kainos padidėjo 0,6 procento. Bendrajam statybos sąnaudų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 1,9 procento padidėjęs darbo užmokestis ir pridėtinės išlaidos.

Per mėnesį daugiausia – 0,9 procento – pabrango gyvenamųjų namų statyba.

Statybinių medžiagų ir gaminių kainos šių metų gegužės mėnesį, palyginti su balandžiu, beveik nepasikeitė, nors izoliacinės medžiagos pabrango 1 procentu, betono ir gelžbetonio gaminiai – 0,6, įvairių rūšių betonas ir mišiniai – 0,5, metalo gaminiai – 0,4 procento. Gegužę 1,4 procento atpigo vamzdžiai.

Per metus (2011 m. gegužės mėnesį, palyginti su 2010 m. geguže) statybos sąnaudų kainos padidėjo 4,2 procento. Metinį kainų pokytį, anot Statistikos departamento, lėmė per dvylika mėnesių padidėjęs darbo užmokestis ir pridėtinės išlaidos bei pabrangusios statybinės medžiagos ir gaminiai.

"Veido" archyvas

Dabartinė valdžios viršūnė, tai yra prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Andrius Kubilius ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė bent vienoje srityje atrodo nepriekaištingai: visi jie yra skaidrūs ir neturi nė menkiausios korupcijos dėmelės. Ir svarbiausia, kad panašias normas ir tradicijas jie stengiasi įtvirtinti visoje šalyje. Ir jiems kažkiek sekasi.

Net plika akimi matyti, kad korupcijos lygis šalyje per pastaruosius trejus metus sumažėjo. Iš “otkatų” erdvės traukiami viešieji pirkimai, skaidrėja visa energetikos sistema, savivaldybėse – net ir be kyšių greitėja procedūros, žabojami monopolininkai ir ogopolininkai.

Tačiau yra viena sritis, kuri tarsi užkeikta, kurioje visos geros iniciatyvos ištirpsta – tai statybos. Per pastaruosius dešimt metų be skandalų ir korupcijos šešėlių Lietuvoje nepastatyta nė vieno didesnio objekto. Visi jie dažniausiai pabrangsta po kelis kartus nuo to, kas buvo planuota, ir visų jų atomazga labai vienoda – tyrimai prokuratūroje.

Pavyzdžius galima vardyti dešimtimis: pradedant Ignalinos atominės elektrinės panaudoto branduolinio kuro saugyklomis, Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalu, skirtingų miestų valymo įrenginiais, visokių mokslo slėnių statiniais, “Rail Balticos” projektu, valdžios rezidencijomis ir baigiant Valdovų rūmais. O jau visokiausių sporto objektų statybos Lietuvoje apskritai virto legendomis: ko vertos stadiono ant Šeškinės kalno statybos, dabar baigiamų statyti arenų Kaune ir Klaipėdoje ar visiškoje nežinioje prasmegę Žalgirio stadiono ir Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos projektai. Kažkoks didelis nesusipratimas ir liūnas. Ir svarbiausia, kad šiuose beviltiškuose projektuose nei kaltų, nei atsakingų nėra. Statiniai nebaigti, bet visi pinigai jau panaudoti ir išsidalyti iki cento. Tai labai primena sovietines tradicijas ir realijas.

Kontroliuojančios institucijos yra paklaikusios nuo machinacijų gausos statant panaudoto branduolinio kuro saugyklas ar stadioną Šeškinėje, bet galime lažintis, kad dėl milijonų ištaškymo niekas ne tik nebus patupdytas už grotų, bet apskritai liks nenubaustas. Didžiausia bausmė – sustabdyti statybas ir išvyti rangovą, nesvarbu, ko ir už kiek jis ten pridirbo.

Iš tiesų tai nėra kažkokia užkerėta sritis. Ir čia galima įpūsti skaidrumo ir antikorupcijos vėjų. Kaip kad dabar pamažu vyksta viešųjų pirkimų srityje. Estijoje ar Olandijoje tiek valstybinių, tiek privačių statybų srityje gana greitai pavyko įvesti tvarką. Ką jau kalbėti apie Vokietiją, kur vyrauja “ordnungas” ir kur lietuviškų statybų realijos atrodo kaip nesąmonė.

Tiesą sakant, ir Lietuvoje galima pasiekti proveržio, tik reikia mokytis iš kitų, reikia priversti dirbti visokias statybų inspekcijas, reikia už grotų patupdyti keletą statybinių projektų siurbėlių, reikia neskirti nė vieno papildomo lito bendrovei, kuri laimėjo konkursą ir įsipareigojo pastatyti reikiamą statinį, kartu reikia priversti tą statinį užbaigti. Dar reikėtų bent šiek tiek civilizacijos įnešti į teritorijų planavimo džiungles Lietuvoje, ir pamatytume, kad mokame gyventi kitaip. Taip pat pamatytume, kad, tarkime, stadioną galima pastatyti ne už 350 mln. Lt, o perpus pigiau.

BFL

Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose statybų bendrovės grįžta tęsti anksčiau pradėtas, tačiau sunkmečiu sustabdytas statybas.

Įmonės “Vilniaus kranai”, kuri statybų įmonėms nuomoja bokštinius kranus, specialistas Kęstas Dargevičius teigia, kad jau po Naujųjų metų statybininkai ėmėsi neužbaigtų komercinių statinių projektų, o dabar atnaujinamos ir daugiabučių namų statybos.

Šiemet jau antras daugiabutis statomas Vilniaus Pilaitės gyvenamajame rajone, trečias – Perkūnkiemyje. Daugiabučių namų rajonas planuojamas ir vietoje neseniai nugriauto buvusio Kino studijos pastato Antakalnyje.

“Vilnius plečiasi į visas puses. Tą patį galiu pasakyti ir apie Klaipėdą, kur statybos irgi atsigauna”, – aiškina specialistas.
Jo teigimu, apie atkuntančias statybas byloja ir tai, kad statybų bendrovės jau kreipiasi dėl didesnių kranų nuomos, nes sunkmečiu joms prireikdavo vos vieno kito mažesnio krano. Be to, statybų bendrovės vis dažniau kranus rezervuoja iš anksto, nors pastaruoju metu tokia praktika buvo visai išnykusi.

Statybų sektoriaus atsigavimą liudija ir tai, kad statybų bendrovės jau pajuto ir specialistų stygių: įsibėgėjant statyboms, reikia vis daugiau darbuotojų, tačiau didžioji dalis kvalifikuotų specialistų sunkmečiu darbo ieškoti išvyko į užsienio šalis.

"Veido" archyvas

Šį pavasarį Lietuvoje gerokai pagyvėjo individualių namų statybos. Tiesa, pats pigiausias metas statyti jau praėjo: vėl kyla ir statybinių medžiagų, ir darbų kainos.

Pavažinėjus po sostinės individualių namų rajonus, jokia ekonomine krize nebekvepia. Visur stato, gręžia, kala, tinkuoja: namų statybos virte verda. Pavyzdžiui, pasivaikščiojus po kiek atokiau nuo miesto centro esančios Drevininkų gatvės kvartalą (netoli Pagirių) gali suskaičiuoti maždaug penkiolikos namų statybas. Pradedami statyti ne tik nauji namai nuo pamatų, bet ir atnaujinamos sunkmečiu ar dar anksčiau atidėtos statybos. Gretimose gatvėse ir kituose rajonuose padėtis irgi panaši: statybos pajudėjo iš mirties taško.

Laukė, kol atpigs sklypai

Pasižvalgykime po naująsias namų statybas: kas ir ką stato, kodėl dabar ir už kiek?

“Lietuvos ryto” televizijos laidų prodiuserio Valdo Rakausko sklype Drevininkų g. statybininkai šiuo metu dengia stogą. Reikėjo daug medienos, todėl V.Rakauskas iškart pastebėjo, kad ji pabrango. “Medienos kaina pakilo vos ne iki šimto litų už kubinį metrą”, –  atkreipė dėmesį vyriškis. Pasak jo, kyla ir kitos kainos, bet didesnio pabrangimo kol kas padeda išvengti ankstesni susitarimai su statybininkais.

Kodėl V.Rakauskas namo statybas pradėjo būtent dabar? Sako, kad tai lėmė daug priežasčių: viena vertus, statybų kainos buvo palankios, kita vertus, šeima jau senokai norėjo naujo namo. Dabartinis Rakauskų būstas Pagiriuose nebeatitinka šeimos poreikių ir reikalauja remonto.

Tiesa, V.Rakausko su žmona ir jųdviejų atžalų (17 m. ir 18 m.) įkurtuvės įvyks kiek vėliau nei planuota: darbai vėluoja, nes pamatus kloję statybininkai padarė broką. “Pamatus “pastūmė” 87 cm į šoną, pakeitė matmenis, rūsys irgi atsidūrė ne toje vietoje. Negana to, padavė mane į teismą, neva nesumoku jiems už atliktą darbą, nors kai reikėjo taisyti klaidas, jie visą žiemą akių nerodė”, – piktinosi V.Rakauskas.

Tuo tarpu Urėdų g. šiuo metu kyla namo, kuriame įsikurs dailininko Juozo Sruogos duktė su žentu, sienos. Darbą statybvietėje organizuoja ir prižiūri pats menininkas, kuris tokios patirties jau turi: kadaise statėsi namą savo šeimai.

“Viskas brangsta – ir darbas, ir medžiagos, – tvirtino J.Sruoga. – Štai mūrijimo darbų kaina dar neseniai buvo 65 Lt/kub. m, o dabar pakilo iki 80 Lt/kub. m. Kad statybos atgijo, rodo kad ir toks dalykas: dar prieš savaitę galėjai bet kuriuo metu traktoriuką nors ir vienai valandai užsisakyti, o dabar turi samdyti žmogų mažiausiai dviem valandoms, nes visi apkrauti darbais ir dėl valandos nebevažiuoja.” Pasak J.Sruogos, pastatyti “dėžutę” ir uždengti stogą jie planuoja dar šiemet. Statybos vykdomos banko paskolos lėšomis, bet kiek iš viso jos gali atsieiti, pašnekovas nedrįso prognozuoti.

Gretimame sklype, kur jau ryškėja būsimo namo pamatai, triūsė pats sklypo šeimininkas 29-erių Valdas. Jaunas vyras sako išlaukęs, kada žemės kainos kris, ir šį 15 arų sklypą nusipirkęs daugiau nei perpus pigiau, nei buvo prašoma dar prieš dvejus trejus metus – už 80 tūkst. Lt. “Išlaukėme geriausio momento ir pradėjome statybas. Nors dabar kainos vėl kyla, mano pastebėjimu, ir kai kurios statybinės medžiagos, ir darbas šiemet, palyginti su pernai, jau pabrango iki 20 proc. Tarkime, tas pats maišas apšiltinimo vatos pabrango nuo 60 Lt iki 80 Lt”, – kainų pokyčius stebi pašnekovas, kol kas statyboms naudojantis šeimos santaupas, bet ilgainiui žadantis tartis ir dėl banko paskolos.

Atgijusios statybos ypač džiugina dabartinius gyventojus, kurie tikisi, kad ne tik visa gyvenvietė pagražės, bet ir Savivaldybė atkreips į ją didesnį dėmesį, pagaliau gal išasfaltuos ar bent aptvarkys vietos keliukus. Prieš trejus metus į namą su žmona įsikėlęs aviakompanijos “Air Baltic” pilotas, “Boeing 737″ kapitonas Antanas Paulauskas prisimena, kad tuo metu aplinkui beveik nebuvo namų, o dabar kaimynai arba nebaigtos statybos supa kone iš visų pusių. Tiesa, Paulauskų valdose prieš keletą dienų taip pat plušėjo darbininkai – sukaupusi lėšų pora nutarė iškloti plytelėmis garažą ir taip pagaliau baigti didžiuosius namo darbus.

Didelių namų niekas nebenori

Kaip skelbia Statistikos departamentas, pirmąjį 2011 m. ketvirtį šalyje baigti statyti 966 vieno dviejų butų namai. Tai yra 2,9 karto daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tiesa, naujų statybos leidimų išduodama vis dar palyginti mažai, o tai rodo, kad dabar matoma atidėtų statybų banga – t.y. nemažai dabar pajudėjusių statybų buvo pradėtos arba bent jau planuotos pradėti dar iki krizės arba vos jai prasidėjus.

Įdomu, kad krizei traukiantis lietuviai tapo racionalesni ir ėmė statyti mažesnius namus – naujose statybose vyrauja 120–150 kv. m gyvenamojo ploto namai.

“Daugiau kaip 200 kv. m namai jau nebepopuliarūs. Pavyzdžiui, šiuo metu vieniems užsakovams statome 84 kv. m namą, kuriame bus du miegamieji, svetainė, virtuvė, vonios kambarys ir katilinė. Šeima protingai pagalvojo, kad vaikai jau užaugo ir didesnio namo jiems tiesiog nebereikia”, – tendencijas komentuoja Klaipėdos statybų įmonės “Feltoma” direktorius Feliksas Žilevičius.

Dar viena nauja tendencija – statydinasi daugiausiai ne jaunos šeimos, o keturiasdešimtmečiai penkiasdešimtmečiai, kurie mažiau skolinasi iš bankų, nes turi santaupų, statyboms parduoda arba įkeičia kitą užgyventą nekilnojamąjį turtą. “Daug jaunimo emigravo, o tie, kurie liko, labiau linkę būstą nuomotis”, – teigia pagal verslo liudijimus dirbančiai statybininkų brigadai vadovaujantis Ramūnas Vaitkevičius.

Taigi po krizės pastatyti lietuvių namai bus mažesni, kuklesni ir ne taip praskolinti. Tokius pokyčius pastebi visų didžiausių šalies miestų statybos įmonių vadovai. “Vis dėlto žmonės pinigų turi – tą parodo indėlių bankuose dydis”, – apibendrina Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas.

Kalbant apie statybų kainas, jos vis dar gana patrauklios. Žinoma, statyti pernai, kai naujos statybos vyko ypač vangiai, buvo pigiau. Šiandien pamažu kyla ir statybinių medžiagų, ir darbų kaina, nes statybininkai ėmė spausti įmonių savininkus ir užsakovus didinti jiems atlyginimus. Juk kvalifikuotų statybininkų rinkoje jau ima stigti, o jų emigracija nepaliaujamai didėja. “Jau dabar neturime tiek darbininkų, kiek turime užsakymų”, – tvirtino R.Vaitkevičius.

Tai reiškia, kad statybininkų darbo užmokestis, kaip prognozuoja statybos įmonių vadovai, šiemet gali kilti 10–15 proc. Be to, toliau brangs statybinės medžiagos.

Nepaisant to, šiandien namą galima pastatyti maždaug trečdaliu pigiau nei iki krizės, tuo labiau kai taip kritusios žemės sklypų kainos. Be to, statyti naują vis dar apsimoka labiau nei pirkti jau pastatytą. Tai ir skatina statybų pagyvėjimą.

BFL

Urbanistinio paveldo sergėtojai pastebi gresiančią naują stiklinių pastatų invaziją į miestų istorines dalis ir įvardija konkrečias pinigų sumas, esą mokamas atsakingų valstybės tarnautojų leidimams “stiklainių” statyboms istorinėse miestų dalyse gauti.

Pastaruoju metu spaudoje plačiai nuskambėjo ant istorinio namo pastatyto stiklinio antstato atvejis Kaune, Laisvės alėjoje, ir suprojektuoti nauji pastatai Klaipėdos miesto istorinėje dalyje, kurių statybai uostamiesčio paveldosaugininkai bando užbėgti už akių.

“Klausiu, kas yra kaltas mūsų valstybėje – ar tas asmuo, kuris dėjo parašus, leido investuoti keletą milijonų ir dabar yra ieškoma kaltų, kaip čia taip galėjo atsitikti, ar tas, kuris laiku sustabdo ir laiku pasako, kad čia tokie statiniai atsirasti negali?” – retoriškai klausė Seimo narė Aurelija Stancikienė, trečiadienį Seime surengusi spaudos konferenciją “Ką renkamės: paveldą ar stiklinius sarkofagus?”

Kaip jau skelbta, UAB “Investicijų kvadrantas” detaliuoju planu numato nugriauti Klaipėdos centre esantį kino teatrą “Vaiva” ir naujai formuojamame sklype pastatyti šešis pastatus iš stiklo ir betono, iš kurių aukščiausias, pagal projektą, siektų 30 metrų.

Į teisėsaugos akiratį dėl savo tarnybinių veiksmų patekęs Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis sako dirbantis paveldosaugos srityje du dešimtmečius ir net nesapnavęs vieną dieną atsidurti Specialiųjų tyrimų tarnyboje. “Dabar byla yra perduota teismui, ir aš esu kaltinamas sugadinęs UAB “Investicijų kvadrantas” moralinę reputaciją, padaręs jiems didžiulę moralinę žalą bei 26 mln. litų nuostolio jiems sukėlęs”, – kalbėjo spaudos konferencijoje N. Puteikis.

Klaipėdos apygardos prokuratūra yra surašiusi kaltinamąjį aktą KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjui N. Puteikiui dėl piktnaudžiavimo tarnyba nevykdant teismo sprendimo, todėl valstybė patyrusi didelę žalą.

Ginti savo darbuotojo stojęs Kultūros paveldo departamentas mano, kad N. Puteikis, atlikdamas teismo įpareigojimą suderinti detalųjį planą H. Manto g. 11 Klaipėdoje pagal išduotas sąlygas, nediskreditavo valstybės institucijos ir valstybės tarnautojo vardo, nepažeidė įstatymų ir kultūros vertybių apsaugos principų.

“Aš labai džiaugiuosi, kad prokuratūra atliko šitą tyrimą, nes dokumentuose pamatėme, kiek kainuoja nusipirkti buvusio paminklosaugininko parašą. Iškilių paminklosaugininkų parašas, kad gautum “stiklainiui” palaiminimą, kainuoja vidutiniškai 25 tūkst. litų”, – teigė N. Puteikis.

Kultūros paveldo departamentas yra pateikęs prašymą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atnaujinti bylą. Taip pat pateiktas skundas dėl baudžiamosios bylos N. Puteikiui iškėlimo pagrįstumo ir teisėtumo.

BFL

Išankstiniais duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį atlikta 841 mln. litų vertės statybos darbų, tai 17 proc. daugiau nei pernai tokiu pat laikotarpiu.

Statistikos departamento duomenimis, trečią ketvirtį iš eilės statybos darbų atliekama daugiau, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Šalies teritorijoje atlikta 778 mln. litų vertės statybos darbų, arba 16 proc. daugiau nei pirmąjį 2010 m. ketvirtį, ne šalies teritorijoje – už 63 mln. litų, arba 36 proc. daugiau.

Statybos darbų masto padidėjimą lėmė negyvenamųjų pastatų statybos darbų plėtra – šių darbų šalyje atlikta už 403 mln. litų, arba 26 proc. daugiau nei pirmąjį 2010 m. ketvirtį. Gyvenamųjų pastatų statybos darbų vis dar mažėjo – šių darbų pirmąjį 2011 m. ketvirtį atlikta už 79 mln. litų, arba 6 proc. mažiau nei praėjusių metų atitinkamą laikotarpį.

Naujos statybos darbų atlikta už 291 mln. litų, tai sudaro 37 proc. visų šalyje atliktų statybos darbų vertės.

Pirmąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2010 m. ketvirčiu, įvertinus sezono įtaką, statybos darbų šalies teritorijoje atlikta 4 proc. mažiau.

Pasak Statistikos departamento, pirmąjį šių metų ketvirtį baigta statyti 980 naujų gyvenamųjų namų (iš jų 14 daugiabučių namų), juose įrengti 1362 butai, t. y. 2,6 karto daugiau nei pirmąjį 2010 m. ketvirtį. Šių butų naudingasis plotas sudarė 183 tūkst. m2, arba 2,5 karto daugiau nei atitinkamą 2010 m. laikotarpį. Vidutinis buto naudingasis plotas siekė 134,4 m2.

Pirmąjį šių metų ketvirtį 27 proc. visų pastatytų butų buvo Vilniaus apskrityje, daugiau kaip 20 proc. – Kauno, 17 procentų – Klaipėdos apskrityse. Kaip ir ankstesniais metais, pagal pastatytų butų skaičių akivaizdžiai pirmauja Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestai.

Reuters

Paskutinis pirmosios Šiaurės Europos dujotiekio atšakos vamzdis nuleistas į Baltijos jūros dugną, teigiama projekto operatorės “Nord Stream” pranešime.

Trys sekcijos, iš kurių sudaryta pirmoji dujotiekio atšaka, bus sujungtos tiesiog jūros dugne Suomijos ir Švedijos vandenyse šių metų vasarą. Gamtinių dujų tiesioginį tiekimą iš Rusijos į Europos Sąjungą Šiaurės Europos dujotiekiu planuojama pradėti paskutinį šių metų ketvirtį. Antrosios paralelinės atšakos statyba bus užbaigta 2012 metais.

Kompanija “Nord Stream” užbaigė pirmosios iš dviejų dujotiekio atšakų statybą pagal grafiką, per 13 mėnesių. Dujotiekio statyba buvo pradėta Vyborgo rajone 2010 m. balandžio 9 dieną.

ELTA primena, kad 1 tūkst. 224 km ilgio Šiaurės Europos dujotiekis tiesiogiai sujungs Rusiją ir Vokietiją, aplenkiant Baltijos šalis. Šiaurės Europos dujotiekis sujungs Rusijos Vyborgo uostą ir Vokietijos šiaurės rytuose esantį Greifsvaldo miestą Baltijos jūros dugnu ir užtikrins Rusijos dujų tiekimą Europai be tarpininkų. Projekto sausumos dalies statyba pradėta Rusijoje 2008 metais, o povandeninės dujotiekio dalies – 2010 m. balandį.

Pirmosios dujotiekio atšakos pajėgumas, tikimasi, sieks apie 27 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, o antroji atšaka leis padidinti pajėgumą iki 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.

Balandžio 26 d. V. Putinas pareiškė neatmetąs galimybės padidinti Šiaurės Europos dujotiekio pajėgumą, tačiau konkrečių skaičių nepateikė.

Šiaurės Europos dujotiekį tiesia 2005 metais įsteigta bendrovė “Nord Stream”, kuriai buvo pavesta suprojektuoti, nutiesti ir eksploatuoti magistralinį Šiaurės Europos dujotiekį. Pagrindinė kompanijos akcininkė yra Rusijos kompanija “Gazprom” (51 proc. akcijų). “Nord Stream” akcininkės yra ir Vokietijos “Wintershall Holding”, “E.On Ruhrgas”(po 15,5 proc.), Nyderlandų “N.V. Nederlandse Gasunie” ir Prancūzijos “GDF Suez”(po 9 proc.).

“Gazprom” jau pasirašė ilgalaikius kontraktus dėl dujų tiekimo Šiaurės Europos dujotiekiu klientėms keliose ES narėse (Vokietijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje).

BFL

“Ne pirmą kartą jau girdime, kad iškyla ekspertizės poreikis, pirmi apie tai prabilo prokurorai, kurie gavo nelengvą uždavinį ištirti, ar galimai nebuvo švaistomos valstybės lėšos. Prokuratūroje tokių ekspertų nėra, be jokios abejonės, jie turėtų būti išoriniai, kurie yra susipažinę su tokiomis statybomis ar atkūrimo procesais”, – sakė A. Gelūnas žurnalistams trečiadienį.

Ministras nesiėmė plačiau komentuoti darbų kokybės, kol nesulauks ekspertų nuomonės.

“Reikėtų išsiaiškinti, ar brokas neatsirado dėl nevykdomų statybų, buvo kalbama apie konservavimą, statybos nevyksta jau beveik pusė metų. Galbūt dėl nepriežiūros, dėl to, kad ten nesilanko darbininkai, nevyksta darbai, dėl to atsirado tas brokas”, – svarstė A. Gelūnas.

Pasak kultūros ministro, jei išaiškėtų, kad brokas atsirado dėl rangovo, tai yra “Panevėžio statybos tresto” (PST), kaltės, rangovas turėtų šį broką ir likviduoti.

Ministro teigimu, sprendimas dėl rangos sutarties nutraukimo dar nepriimtas, laukiama teisininkų išvadų.

“Šita istorija neturi precedento dėl savo masto ir sudėtingumo. Atkreipiu dėmesį į aplinkybę, kad Statybos įstatyme net nėra tokio žodžio atkūrimas, o čia yra būtent atkūrimo projektas”, – sakė A. Gelūnas.

kauno-arena199

Kauno “Žalgirio” arenos statybos darbų pabaiga vėl atidedama, šįsyk iki paskutinio įmanomo termino – liepos 1 dienos.

“Verslo žinios” rašo, kad vėluojančius darbus užfiksuos antstolis, o jiems paspartinti reikia greitesnių ne tik statybininkų, bet ir miesto valdžios apsisukimų.

Kaip garantą, kad iki šios datos arenoje statybininkai jau bus baigę darbus, “Vėtrūna” į banko sąskaitą pervedė 8,5 mln. litų. Balandžio 30 dieną arenoje laukiama antstolio, kuris aprašys konkrečiai atliktus darbus, kad teisinių ginčų atveju būtų įvardyta konkreti padėtis. Šį pavedimą antstoliui davė Kauno miesto savivaldybė, kuri yra arenos statybos užsakovė.

Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius sakė, kad šiuo metu daugiausia arenoje neatlikta inžinerinių darbų.

“Kad suspėtų iki liepos, statybininkai joje turėtų dirbti trimis pamainomis, tačiau to nėra. Todėl artimiausiu metu bus apsispręsta, ar paimti tą garantą, ar vėl geranoriškai tartis, kad darbai vyktų sparčiai. Mes sėdim vienoj valtyje su “Vėtrūna”, todėl esame suinteresuoti, kad arena iki liepos būtų pastatyta”, – patvirtino jis.

Kauno areną statančios bendrovės “Vėtrūna” atstovai patikino, kad darbai bus tęsiami ir iki liepos pradžios objektas bus baigtas. Tačiau, anot statybininkų, yra atlikta nemažai projekto pakeitimų, kurių derinimas miesto savivaldybėje užima laiko, todėl jei nebus šių dokumentų derinimui skirtas ypatingas dėmesys, arenos statybos darbų pabaiga gali pakibti ant plauko.

Kauno areną 25 metus koncesijos pagrindu valdys Ūkio banko investicinė grupė. Koncesininkas į šį projektą turės investuoti iki 32 mln. litų ir kasmet surengti iki 70 renginių. Kauno arenoje tilps apie 15 tūkst. žiūrovų.

Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos darbų apimtis 2010 metų pabaigoje toliau mažėjo, rašo “Verslo žinios”.

“Atskirais ketvirčiais, palyginti su 2009 metais, pernai jau buvo matyti augimas, bet metiniai duomenys to nerodo – vadinasi, nepasiekėme jokio statistinio dugno”, – teigė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas.

Anot jo, veikiausiai statybų sektorius dugną palies trečiąjį šių metų ketvirtį.

“Žiema buvo šalta, tęstinės ar naujos sutartys dėl inžinerinių komunikacijų, valomųjų įrenginių vykdomos nebuvo. Tad pirmą pusmetį labai gerų rezultatų nesitikėčiau. Nuo antros metų pusės jau po truputį lipsime į kalną”, – teigė A.Šeštakauskas.

Pašnekovų teigimu, labiausiai statybų sektorių šiemet, kaip ir pernai, maitins viešųjų pastatų renovacija – mokyklų, darželių, ligoninių, universitetų atnaujinimo darbai.

Dugną pirmąjį šių metų pusmetį statybos sektoriui prognozuoja SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.

“Statybos sektorius dar neklestės, bus vis dar sunkūs, tačiau jau pozityvesni metai”, – sakė ji.

Paskutiniais 2010 metų ketvirčiais, palyginti su analogiškais 2009 metų laikotarpiais, statybos įmonės atliko daugiau darbų, tačiau šį augimą lėmė investicijos į kelių infrastruktūrą. Specialistai prognozuoja, kad ketvirtinį augimą statybos darbų apimtys fiksuos ir pirmaisiais šių metų ketvirčiais, tačiau pabrėžia, kad reikėtų nepamiršti fakto, jog šis kilimas vyksta po itin didelio nuosmukio. 2009 metais ši ūkio šaka krito 48 procentais.

“Reikia įvertinti tai, kad kai kyli iš didžiulės duobės, net ir santykinai nedidelis augimas duoda pakankamai gražų metinį augimo tempą. Reikia įvertinti žemos bazės efektą, nes statybų sektorius buvo tas, kuris labiausiai nukentėjo sunkmečiu”, – pažymėjo “Danske” banko vyresnioji analitike Baltijos šalims Violeta Klyvienė.