Daugiabučio namo su apdaila kvadratinio metro statybos kaina – 2,1–2,2 tūkst. Lt, rodo bendrovės “Sistela”, rengiančios rekomendacijas statybos sąmatų skaičiavimams, duomenys. Įmonės direktorius Albinas Vaitkevičius priduria, kad ji apskaičiuota vertinant visas numatomas statybos išlaidas ir bent 5 proc. pelno. Individualaus namo su apdaila statybos savikaina didesnė – kvadratinio metro statybos kaina siekia tris tūkstančius litų.

UAB “Eika” generalinio direktoriaus Roberto Dargio komentaras:

“Vidutinė statybos kaina šiek tiek didesnė, nors reikia įvertinti daug faktorių – kokios naudojamos medžiagos, kiek aukštų namas. Per metus pabrangimas statybose tikrai bus – spėju, kad apie 7 proc., jei tik nepasikeis kiti dalykai – kuro kaina, mokesčiai. Štai nuo praėjusių metų rudens vien metalo kaina pašoko 70 proc. Be to, jaučiamas bendras darbuotojų trūkumas – tendencija tokia, kad apie metų vidurį atlyginimai jiems gali imti didėti.”

Policija vietoj planuotų 125 mln. litų sistemos plėtrai pernai tegavo apie 13 mln., iš jų beveik 2,7 mln. skyrė automobiliams įsigyti, 5,7 mln. – policijos įstaigų statiniams statyti ir rekonstruoti.

Policijos sistemos plėtros programos 2010 metų ataskaitoje nurodoma, kad policijos informacinių sistemų, žinybinių registrų ir informacinių technologijų plėtojimui pernai išleista 2,8 mln. litų.

Tuo metu telekomunikacinės įrangos ir radijo ryšio priemonių plėtojimui ir modernizavimui skirta 600 tūkst., nusikaltimų prevencijos ir kontrolės įgyvendinimo priemonėms – 300 tūkst., saugaus eismo užtikrinimo priemonėms – 200 tūkst., priemonėms kovai su terorizmu įsigyti – 100 tūkst.

Likę pinigai panaudoti įvairiems renginiams, prevencinėms, švietimo programoms, tarp kurių – Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programa (100 tūkst. litų), Nacionalinė smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams programa (50 tūkst. litų).

Pasak ataskaitos, 2010 metais policijos sistemos plėtrai buvo planuota gauti 125 mln. litų, tačiau skirtas buvo dešimtadalis šios sumos – apie 13 mln. litų.

Pagal šiuo metu galiojantį Seimo nutarimą, programa turi būti įgyvendinta iki 2011 pabaigos, tačiau pats parlamentas dėl lėšų stygiaus numato programos finišą nukelti iki 2015 metų pabaigos. Tokiam pasiūlymui išvadą parengusi Vyriausybė numato dar metais pavėlinti programos pabaigą.

Programa siekiama kryptingo kompleksinio policijos įstaigų veiklos tobulinimo, kad būtų sukurta veiksmingai ir racionaliai veikianti policijos sistema.

Iš viso programai įgyvendinti numatoma skirti daugiau kaip 562 mln. litų.

Statybų verslas pagerėjusios padėties kol kas nejaučia, tačiau optimistiškiau žvelgia į ateitį ir tikisi daugiau užsakymų.

Artimiausiu metu daugiau 37 proc. statybos įmonių vadovų prognozuoja darbų užsakymų didėjimą, 16 proc. – mažėjimą – atitinkamai 14 punktų daugiau ir 5 punktu mažiau negu prieš mėnesį, pranešė Statistikos departamentas.

Anot statistikų, per mėnesį sumažėjo įmonių vadovų, ketinančių mažinti darbuotojų skaičių, – tai padaryti žada 15 proc., arba 7 punktais mažiau nei prieš mėnesį, 33 proc. žada darbuotojų skaičių didinti.

Kainų didėjimą statybos sektoriuje artimiausiu metu prognozuoja 37 proc. įmonių vadovų, 56 proc. mano, kad kainos nesikeis.

Nekilnojamojo turto plėtotojai savo investicijas kreipia ne tik į Lietuvą, bet ir grįžta prie anksčiau planuotų projektų užsienyje. Bendrovės dairosi į Rusiją ir Baltarusiją, neatsisako planų pabandyti laimę ir Vakaruose, antradienį rašo “Verslo žinios”.

Jau anksčiau skelbta, kad vienai didžiausių Lietuvoje statybos įmonių Panevėžio statybos trestas (PST) priklausanti įmonė “PST investicijos” kartu su įmone “Panevėžio keliai” šiemet planuoja imtis statybų Kaliningrade.

“PST investicijos” yra suplanavusi ištisą daugiafunkcį kompleksą, jo plėtrą rengiasi pradėti nuo prekybos, pramogų ir laisvalaikio centro. Investicijos į jį turėtų siekti apie 100 mln. eurų (345 mln. litų).

“PST investicijų” direktoriaus pavaduotojas Audrius Globys sako, kad šis projektas buvo pradėtas dar prieš ketverius metus – tada įsigytas sklypas, bet statybas sustabdė prasidėjusi krizė.

“Nuo praėjusių metų antros pusės pastebime Rusijos prekybininkų atsigavimą, Kaliningradas tampa patrauklus stambioms tarptautinėms bendrovėms, be to, ten investicijos į infrastruktūrą nesustojo ir sunkmečiu. Tai rodo, kad Rusijai Kaliningradas yra svarbus regionas ir šalis nusiteikusi ten investuoti”, – sako A.Globys.

Kol kas projektas įgyvendinamas iš nuosavų lėšų, bendrovė iš pradžių turėjo paėmusi jam paskolų, bet šiuo metu jas yra grąžinusi. Vėliau, kai jau bus preliminariai sutarta su naujo prekybos centro nuomininkais, planuojama pritraukti Rusijos bankų, Rusijos ar tarptautinių plėtotojų.

Prieš krizę pradėto logistikos centro Sankt Peterburge statybas atnaujina ir nekilnojamojo turto investicijų bendrovė “Hanner” . Į projekto pirmojo etapo plėtrą bendrovė šiemet ketina investuoti apie 10 mln. JAV dolerių (apie 25 mln. litų).

Skandinavijos link krypsta ir statybos bendrovės “Eika” žvilgsnis.

Pasak “Eikos” vadovo Roberto Dargio, Švedijos rinkoje svarstoma imtis gyvenamųjų daugiabučių projektų. Iš pradžių tai veikiausiai būtų nedidelės apimties projektai – tiesiog bandymas, kaip plėtra atrodytų šioje šalyje.

Pajūrio politikai stabdo vėjo energetikos vystymą rajone – Klaipėdos rajono taryba nusprendė nuo šiol nepritarti vėjo jėgainių plėtojimui iki kol nebus priimti valstybės institucijų teisės aktai, reglamentuojantys vėjo jėgainių statybą bei nebus parengtas specialusis jėgainių plėtros planas, penktadienį informuoja “Vakarų ekspresas”.

Pasak rajono mero Vaclovo Dačkausko, dėl gaivališkos vėjo jėgainių statybos stabdymo kreipėsi 13 rajono bendruomenių, esą kol nėra atitinkamos įstatymų bazės, nustatytų sanitarinių normų, iškyla grėsmė gyventojų sveikatai, normalioms gyvenimo sąlygoms ir nuosavybės nuvertėjimui.

Specialistų nuomone, vėjo jėgainių plėtra rajone sunkiai vyksta todėl, nes rajonas yra tankiai apgyvendintas, žmonės nori rekreacinių, o ne pramoninių zonų šalia savo namų.

Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vida Vytienė akcentavo, kad savivaldybė jau beveik 10 metų inicijuoja įvairių teisės aktų, reglamentuojančių vėjo jėgainių plėtrą, priėmimą, tačiau jų iki šiol nėra.

Dar pernai pati savivaldybė, bandydama sureguliuoti jėgainių statybą, nusprendė rengti jų išdėstymo specialųjį planą. Toks planas po visų konkursinių procedūrų dar tik pradedamas rengti ir rajono biudžetui kainuos 48 tūkst. litų. Bet ir parengus šį planą, anot V. Vytienės, jis bus pateiktas tvirtinti rajono tarybai tik tuomet, kai Vyriausybė priims atitinkamus teisės aktus.

Tuo tarpu rajono savivaldybė jau yra išdavusi nemažai planavimo sąlygų veiklai, susijusiai su vėjo jėgainių statyba rajone – ne mažiau kaip 50 vėjo jėgainių statyti. Tačiau, anot V. Vytienės, verslininkai žino ir planavimo sąlygose yra įrašyta, kad jėgainių statyba nebus galima, kol nebus priimti atitinkami teisės aktai.

Lietuvoje viešintys Egipto verslininkai teigia, kad jiems patrauklus Lietuvos statybų bei nekilnojamojo turto sektorius, realios bendradarbiavimo galimybės ir logistikos srityje.

O Egipte verslo perspektyvų gali turėti Lietuvos maisto, lengvosios, statybų pramonės ar biotechnologijų bendrovės, rašo “Verslo žinios”.

“Mus domina Lietuvos leidžiamos euroobligacijų emisijos. Taip pat norime pasižvalgyti, kokį arabų investicijų portfelį galime pritraukti į Lietuvą. Mes manome, kad Lietuva po metų ar kelerių bus patraukli auganti rinka ir arabų fondai domėsis investicijomis čia. Mes norime patekti į žaidimą iki to laiko”, – sakė finansų maklerio įmonės “Arab Finance” generalinis direktorius Osama Mouradas.

“Galima gerokai padidinti vežimo apimtį tarp Egipto ir Šiaurės Europos šalių – per Ukrainą ir Klaipėdos uostą. Jei pavyktų sukurti vežimo liniją jūra tarp Egipto ir Odesos, po penkių dienų mūsų kroviniai būtų Klaipėdoje ir per 10 dienų pasiektų Šiaurės Europą. Mes tuo labai suinteresuoti, nes dabar kroviniai gabenami ilgiau”, – sakė “Mahoney Shipping & Marine Services” vykdomasis viceprezidentas ir valdybos pirmininkas.

Egiptiečiai Lietuvoje yra investavę 2,42 mln. litų – 1,93 mln. litų į administravimo ir aptarnavimo veiklą, 0,49 mln. litų – į privatų nekilnojamąjį turtą. Lietuvos ir Egipto dvišalės prekybos apyvarta 2010 metais sausio-rugsėjo mėnesiais siekė 68,6 mln. litų.

+370 5 2058524

Iš visų Lietuvos verslo bendrovių šiemet labiausiai sublizgėjo ne prekybininkai, ne gamybininkai, o kelininkai. Omenyje turime statybų bendrovę “Tiltra Group”.

Šiuo metu “Tiltra Group” yra didžiausia Lietuvos statybų įmonė – per devynis šių metų mėnesius jos apyvarta pasiekė 820,6 mln. Lt ir buvo 13,1 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu.
Šiais rezultatais džiaugiasi ne tik įmonės vadovybė ir joje dirbantys žmonės. Investuotojams tai dar vienas ženklas, kad “Invaldos” valdomi verslai yra vertingi ir augantys. Beje, svarbu ne tik tai, kad didėja “Tiltra Group” apyvarta, bet ir tai, kad šiemet “Tiltra Group” susijungė su lenkų “Trakcja Polska” (sandorio vertė 800 mln. Lt) ir laimėjo milžiniškus užsakymus Lenkijoje (net 70 proc. veiklos vykdoma Lenkijoje).
Prie svarbesnių metų darbų derėtų priskirti ir ką tik atidarytą Jakų žiedo net 610 metrų estakadą Klaipėdoje, už kurią Lietuvos pramonininkų konfederacija jungtinei grupei “Tiltra Group” skyrė “Lietuvos metų gaminio 2010″ aukso medalį ir įvertino tai kaip reikšmingiausią pastarųjų metų šalies kelių rekonstrukcijos projektą.
Kyla klausimas, kokios priežastys 2010-aisiais lėmė “Tiltra Group” veiklos sėkmę ir įmonės plėtrą. “Tiltra Group” plėtros departamento vadovas Romas Matiukas teigia, kad vienas kertinių “Tiltra Group” strategijos elementų yra nuoseklus pardavimo rizikos valdymas, plečiant grupės veiklą tiek geografiniu, tiek paslaugų spektro požiūriu.
“Šiuo metu daugiau nei 70 proc. pajamų uždirbama Lenkijoje. Tai didžiulė susisiekimo infrastruktūros rinka, šiuo metu siūlanti daug galimybių. O mes tiesiog gerai pasirengėme jomis pasinaudoti. Vien 2010 metais “Tiltra Group” valdomos įmonės Lenkijoje į laboratorijas bei įrenginius investavo 35 mln. Lt. Tai padėjo laimėti nemažai svarbių užsakymų, tarp jų ir A-1 autostrados statybą prie Lodzės – didžiausią kontraktą visoje “Tiltra Group” įmonių istorijoje”, – pasakoja R.Matiukas.

Didžiausių darbų metai

Verčiant jau besibaigiančių 2010 metų kalendorių, “Tiltra Group” svarbiausiems ir reikšmingiausiems darbams suskaičiuoti vos užtenka dviejų rankų pirštų. Dar vasarį “Kauno tiltai” baigė įrengti pirmąjį Lietuvoje transporto kontrolės punktą. Šio prie Klaipėdos įrengto punkto tikslas – tikrinti visų automagistrale važiuojančių sunkiasvorių mašinų (daugiau nei 3,5 t) masę, siekiant apsaugoti Lietuvos kelių dangas ir tiltus nuo žalingo perkrauto transporto poveikio.
Gegužės pabaigoje buvo baigtas remontuoti Kauno Raudondvario tiltas per Nevėžį, kuris atstatytas naujai, praplatintas, jame nutiestas šaligatvis ir dviračių takas.
Tačiau kaip ir pridera, didžiausi darbai baigti metų pabaigoje. Lapkritį baigtas Vilniaus aplinkkelio IA etapas, žymintis Lazdynų tilto rekonstrukcijos pabaigą. Tiltas buvo ne tik atnaujintas, bet ir išplatintas – anksčiau važiavę šešiomis eismo juostomis, dabar automobiliai gali važiuoti aštuoniomis.
O Kaune baigtas antrasis “Kauno tiltų” pastatytas į Žalgirio areną Nemuno saloje vedantis tiltas, pavadintas Karmelitų vardu.
Taip pat lapkritį baigtas rekonstruoti Kauno tarptautinio oro uosto kilimo ir nusileidimo takas. Pirmą kartą šalyje darbai atlikti nestabdant oro uosto darbo. Naktimis dirbdavę bendrovės “Kauno tiltai” darbuotojai pakeitė tako dangą, įrengė šviesų signalinės sistemos žiburius ir atliko tako žymėjimo darbus.
Metų pabaigoje laukė vienas svarbiausių įmonių grupės istorijoje įvykių – “Tiltra Group” susijungimas su Lenkijos geležinkelių infrastruktūros statybų grupe “Trakcja Polska”. Po šio įvykio kuriama jungtinio kapitalo grupė “Trakcja Tiltra”, kurios akcijos bus kotiruojamos Varšuvos akcijų biržoje. Tikimasi, kad šis lygus susijungimas leis suformuoti vieną stipriausių Lenkijoje kelių ir geležinkelių segmento žaidėjų. Teigiama, kad “Trakcja Tiltra” akcininkų struktūrą sudaro “Comsa Group”, išliekanti kaip strateginis partneris ir valdanti 35 proc. akcijų, dabartiniams “Tiktra Group” akcininkams atiteko 31 proc., o kitiems dabartiniams “Trakcja Polska” akcininkams – 34 proc. akcijų.
Beje, liepą “Tiltra Group” tapo vienintele Lenkijos kelių ir tiltų statybos įmonių grupės “Poldim”, kurią sudaro šešios bendrovės, akcininke. Tarp reikšmingiausių “Tiltra Group” darbų Lenkijoje – pagrindinės į Varšuvą vedančios Generolo S.Maczeko gatvės rekonstrukcija. Taip pat pradėti vieno svarbiausių Lenkijos kelių A-1 prie Lodzės tiesimo darbai.
O kokie “Tiltra Group” ateities planai? “Tiltra Group” 2012 metams iškeltų strateginių tikslų sąraše numatyta toliau stiprinti pozicijas Lenkijoje ir plėstis į geležinkelių tiesimo segmentą. Susijungimas suteikia puikią galimybę įgyvendinti  šiuos tikslus. Svarbu tai, kad abi besijungiančios bendrovės turi viena kitą papildančias strategijas, užtikrinsiančias sinergiją. Tai padidins bendrovės konkurencingumą ir suteiks naujų plėtros galimybių”, – įsitikinęs R.Matiukas.

Nors statybinių medžiagų prekyba Lietuvoje jau liovėsi smukti, kalbėti apie šios rinkos atsigavimą vis dėlto dar anksti, nes statybų sektorius tebėra apmiręs.

Lietuvos statybinių medžiagų prekybos įmonių asociacijos valdybos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius šioje rinkoje didelių permainų neprognozuoja nei šių metų pabaigoje, nei kitais metais. “Kol kas geriau sekasi tik namams renovuoti skirtų statybinių medžiagų sektoriui – stogų dangos, apšiltinimo medžiagų gamintojams ir prekybininkams. Na, dar stabilizavosi pernai smarkiai kritęs cemento pardavimas, šiek tiek atsigauna betono prekyba. Tačiau bendros prekybos apimtys nedidėja”, – sako jis.

Asociacijos vadovo teigimu, tam, kad tiek statybinių medžiagų, tiek pačių statybų rinka atsigautų, pirmiausia reikia didėjančio vidinio vartojimo bei naujų statybų. “Tačiau kol kas nei statybose, nei statybinių medžiagų rinkoje prošvaisčių nematau”, – teigė M.Sinkevičius.

Patys prekybininkai taip pat dar negali pasigirti klientų gausėjimu. Statybinių ir apdailos medžiagų bei namų apyvokos prekių tinklo “Ermitažas” rinkodaros ir pardavimo direktorė Jurga Petrauskienė pastebi, kad šiek tiek gyvesnė tik kai kurių statybinių medžiagų prekyba: “Dabar didžiausią paklausą turi apšiltinimo medžiagos, taip pat santechnikos, apšvietimo prekės. O labiausiai šiemet krito grindų dangos prekių grupės paklausa”.

Priminsime, kad, Statistikos departamento duomenimis, per 10 šių metų mėnesių iš viso šalyje bankrutavo 1163 įmonės, iš jų 261 – statybos įmonė (22,44 proc.). Pernai per tą patį laikotarpį bankrutavo 1396 įmonės, iš jų 374 – statybos įmonės.

Lietuvos energetinei nepriklausomybei itin svarbus suskystintų dujų terminalas Klaipėdos jūrų uoste turėtų pradėti veikti po ketverių metų, o jo statybos kaina neturėtų perkopti 200 mln. eurų.

Energetikos ministro įsakymu įsteigta tarpžinybinė darbo grupė, nuo birželio nagrinėjusi 15 galimų vietų, kur būtų galima statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą (SGDT), pateikė išvadas, kad tinkamiausia vieta strateginio energetikos objekto statybai yra pietinė Klaipėdos jūrų uosto dalis ties vadinamąja Kiaulės nugaros sala, o geriausias techninis sprendimas – plaukiojantis išdujinimo įrenginys, kuriame būtų ir galimybė saugoti suskystintas gamtines dujas.

Darbo grupei buvo pavesta parengti pasiūlymus dėl SGDT statybos vietos, technologijos ir galimos finansavimo schemos.

„Lietuvos žinios“ rašo:

“Toks sprendimas yra sparčiausiai įgyvendinamas, jis vienas pigiausių, tokį terminalą lengviausia būtų prijungti prie magistralinių dujotiekių, meteorologinių sąlygų įtaka – minimali, be to, perspektyvoje esama plėtros galimybių”, – svarbiausius pasirinkimo argumentus nurodė darbo grupės pirmininkas, energetikos viceministras Romas Švedas.

Pagal siūlomą terminalo technologiją numatoma, kad laivas, kurio talpyklose būtų laikomos dujos, nuolat stovėtų prie kranto, o prie jo priplauktų kitas laivas, kuris atgabentų dujų.

Viceministro R.Švedo teigimu, preliminariais vertinimais, toks terminalas galėtų kainuoti iki 200 mln. eurų (apie 690 mln. litų), ir tai gerokai mažiau nei SGDT statant sausumoje. Tačiau terminalo finansavimo modelis kol kas nenumatytas. “Šiandien atsakymų neturime. Toks klausimas buvo suformuluotas tarpžinybinei darbo grupei, tačiau mes savo ataskaitoje rašome, kad, deja, negalime pasisakyti šiuo klausimu, kadangi tai priklauso nuo daugelio faktorių. Formuojant patį projektą bus atsakyta, kas statys, kaip statys, kiek tai kainuos, iš kur finansuosime”, – sakė R.Švedas.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas anksčiau yra teigęs, kad Lietuva svarsto galimybę SGDT pastatyti savo lėšomis, paskui pasidalyti jo akcijomis su Latvija ir Estija atsižvelgiant į suvartojamų dujų kiekį. “Tam, kad suskystintų dujų terminalą pastatytume greitai, o ne vestume ilgas derybas su partneriais, preliminariai matome, kad turime jį pastatyti savo jėgomis, bet vėliau mielai pasidalysime to terminalo akcijas su Latvija ir Estija, atsižvelgdami į suvartotų gamtinių dujų kiekį. Šios valstybės turės atitinkamai sumokėti, kiek Lietuva investavo už tą dalį, kuri joms atitektų”, – yra sakęs A.Sekmokas.

Kaip žinoma, Lietuva gamtines dujas gauna tik iš Rusijos dujų monopolininkės “Gazprom” vieninteliu keliu – vamzdynais tranzitu per Baltarusiją. Su Vakarų dujų tinklais Lietuvos dujotiekių sistema iki šiol nesujungta. Vertinama, kad SGDT yra greičiausiai ir efektyviausiai dujų tiekimo priklausomybę panaikinantis projektas. Jis leistų dujas atsigabenti iš kitų šalių, tikėtina, ir už mažesnę kainą, jei tokia nusistovėtų rinkoje. Ekspertai teigia, kad Lietuvai turint alternatyvą jai parduodamų dujų kainą greičiausiai sumažintų ir “Gazprom”. Taip pat būtų išvengta rizikos dėl dujų tiekimo vamzdynais sutrikimų. Anot viceministro, manoma, kad SGDT pradės veikti 2014 metais.

Pagal dujų suvartojimo kiekį pagrindiniai dujų vartotojai yra išsidėstę šalies rytinėje ir vidurinėje dalyse, o šiuo metu dujotiekio pralaidumas iš Klaipėdos rytų kryptimi yra ribotas ir siekia vos 0,6 mlrd. kubinių metrų per metus.

Taip pat svarstoma, kad ateityje, siekiant efektyviai naudoti tiek SGDT, tiek galimos požeminės dujų saugyklos pajėgumus, dujų perdavimo sistemos pralaidumą iš Klaipėdos į šalies rytinę dalį būtų galima dar labiau padidinti.

Anot energetikos viceministro, darbo grupė svarstytus 15 terminalo statybos vietų suskirstė į 4 grupes – bene geriausiu variantu pripažinta vieta ties Kiaulės nugaros sala, buvo nagrinėta galimybė statyti įrenginius prie šiaurinio Klaipėdos uosto molo, įrengiant krantinę arba išorinį giliavandenį uostą, taip pat uosto šiaurinėje dalyje prie I-III krantinių bei atviroje jūroje tarp Palangos ir Būtingės į vakarus nuo Kuršių nerijos.

Statybų prie uosto I-III krantinių variantas įvertintas nepalankiai dėl to, kad terminalo statyba sausumoje būtų gerokai brangesnė, be to, būtų itin apsunkinta jūrų uosto navigacija. Terminalo atviroje jūroje variantas netenkina dėl ypač didelės meteorologinių sąlygų įtakos terminalo darbui. “Vidutiniškai per metus būna tik 86 neaudringos dienos, todėl saugumas vargu ar būtų užtikrintas”, – sakė R.Švedas.

Energetikos viceministras teigė, kad prieš pradedant įgyvendinti terminalo projektą bus atsižvelgta ir į aplinkosaugos kriterijus: “Išsami aplinkosaugos studija turės būti atlikta – tik gavę aplinkosaugininkų pritarimą galėsime toliau įgyvendinti tokį projektą.

„Vakarų ekspresas“ praneša:

Vakar Energetikos ministerija oficialiai patvirtino tai, kas jau buvo kalbama senokai – geriausia vieta suskystintų dujų terminalui yra Kiaulės Nugaros sala pietinėje Klaipėdos uosto dalyje. Tiesa, vakar patikslinta, kad geriausias yra plaukiojančio terminalo variantas – čia stovėtų laivas-saugykla su specialia įranga, o prie jo periodiškai atplauktų tankeriai su suskystintomis dujomis.

Darbo grupė, kurioje dalyvavo premjero tarnybos, Energetikos, Užsienio reikalų, Aplinkos ir Susisiekimo ministerijų, Uosto direkcijos, AB “Klaipėdos nafta” ir “Achemos grupės” atstovai, apsvarstė 15 galimų terminalo statymo vietų alternatyvų.

Teigiama, kad suskystintų dujų terminalas yra “didžiausia dujų tiekimo saugumo efektą duodanti ir greičiausiai dujų tiekimo priklausomybę panaikinant alternatyva”.

Dabartinis metinis dujų poreikis Lietuvoje svyruoja nuo 2,5 iki 3,2 mlrd. kub. m. Atsižvelgiant į pramonės poreikį ateityje prognozuojama, kad jis išaugs iki 3-5 mlrd. litų. Anot išvadų, pirminiame etape reikėtų pastatyti 2-3 mlrd. kub. m metinio pajėgumo terminalą.

Ties Kiaulės Nugara stovėtų laivas-saugykla su suskystintų dujų sudujinimo įranga. Laivas nuolat stovėtų prie kranto, o prie jo priplauktų tankeris su dujomis.

Statyti tokį terminalą tarpžinybinei grupei siūlė Belgijos kompanija “Exmar”. Anot jos ekspertų, nedidelis, 60 tūkst. kub. m talpos laivas dujovežis į tokį terminalą turėtų atplaukti kartą per 8 dienas.

Skaičiuojama, kad tokio terminalo statyba kainuotų iki 200 mln. eurų. Techninę terminalo užduotį planuojama parengti iki šių metų pabaigos, o jis veikti galėtų pradėti 2014-aisiais.

Kaip antra alternatyva nurodytas giliavandenis uostas (neigiami argumentai – neaiškios tokio uosto statybos perspektyvos ir kaina, ilgai užtruksiantis ir sudėtingas prisijungimas prie magistralinio dujotiekio dėl būtinybės aplenkti Klaipėdą). Trečia alternatyva įvardinama šiaurinė uosto dalis prie “Klaipėdos naftos” (neigiami argumentai – brangesnis terminalo įrengimas, mažas atstumas iki gyvenamųjų rajonų, apsunkinta navigacija, sudėtingas prisijungimas prie magistralinio dujotiekio, ribotos galimybės terminalo plėtrai).

Akcentuojama, kad vandenyje įrengiamų terminalų technologiniai sprendimai gali būti įvairūs, tad būtina atlikti išsamią galimybių studiją, kuri pateiktų techninę analizę dėl tinkamiausios technologijos.

Finansavimo sistemos klausimo darbo grupė nenagrinėjo, nes ji yra susijusi su konkrečiais technologiniais sprendimais.

Terminalo statyba ties Kiaulės Nugara ne kartą buvo kritikuota aplinkosaugininkų, nes saloje esą peri reti paukščiai. Darbo grupės vadovas, energetikos viceministras Romas Švedas patikino, kad bet kokia kaina terminalas šioje vietoje nebus statomas.

“Be jokios abejonės, detali aplinkosauginė studija, analizė, tyrimas turės būti padaryti ir, tik gavę aplinkosauginį pritarimą galėsime toliau įgyvendinti patį projektą. Jei aplinkosaugininkai iškels raudoną vėliavą, ieškosime kitos vietos”, – kalbėjo R. Švedas.

Skaičiai

Suskystinimo proceso metu gamtinės dujos atšaldomos iki -162 laipsnių Celsijaus.
Transportavimui skystos dujos suslegiamos iki 2-3 atm slėgio.

Skystų dujų kiekis yra 600 kartus mažesnis negu jų kiekis dujiniu pavidalu.
Suskystintos gamtinės dujos gabenamos tankeriais, kurių talpa svyruoja nuo 5 000 iki 266 000 kub. m skystų dujų. Tad vidutinis 120 000 kub. m talpos tankeris perveža 72 mln. kub. m dujų.

Šalčiausią žiemą Lietuvoje per parą suvartojama 18 mln. kub. m dujų.

„Verslo žinios“ informuoja:

Vieta suskystintų dujų terminalui pagaliau įvardyta – ties Kiaulės Nugara. Kol bus galutinai apsispręsta dėl finansavimo modelio ir gauti reikalingi leidimai, statybų įmonės dar turi pakankamai laiko pasiruošti rungtynėms dėl nemažos apimties darbų.

Tinkamiausia vieta suskystintų dujų terminalo (SDT) statybai yra pietinė Klaipėdos jūrų uosto dalis ties Kiaulės Nugara vadinama sala. Geriausia įrengti plaukiojantį terminalą vandenyje, jame taip pat būtų galimybė laikyti dujas. Tokias išvadas Energetikos ministerijai pateikė 4 mėn. dirbusi suskystintų dujų terminalo tarpžinybinė darbo grupė.
„Toks sprendimas yra sparčiausiai įgyvendinamas ir vienas iš pigiausiųjų. Tokį terminalą lengviausia prijungti prie mūsų magistralinių dujotiekių, meteorologijos sąlygų įtaka minimali, perspektyvoje yra galimybių plėtrai“, – pasirinktos vietos pranašumus vardija Romas Švedas, energetikos viceministras ir darbo grupės pirmininkas.
Anot “Verslo žinių”, šiuo metu esą jau yra atlikti visi reikiami projektavimo darbai ir ieškoma finansavimo šaltinių. Šis projektas kainuotų apie 160 mln. Lt. Nuo darbų pradžios Jurbarko ir Klaipėdos dujotiekį  planuojama nutiesti per porą metų

Valdovų rūmų Vilniaus centre statyboms kitąmet planuojama skirti 16 mln. litų, tačiau abejojama, ar 2011 metais jie bus atidaryti.

Nacionalinio muziejaus “Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmai” direktorius Vydas Dolinskas BNS sakė, kad atidarius rūmus, būtų sudėtinga juos išlaikyti.

“Jeigu rūmai atsidarytų, tada būtų tragedija, nes ir šildymui, ir elektrai reikėtų daugiau lėšų”, – sakė direktorius.

Anot jo, jei pirmasis statybos darbų etapas būtų baigtas ir būtų atidaryta 50 proc. visos Valdovų rūmų erdvės -

reprezentacinė dalis su dviems beveik pilnai įrengtomis nuolatinėmis ekspozicijomis – tektų samdyti papildomai personalo darbuotojų, o tam lėšų nėra.

Kultūros ministerijos Finansų ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Veronika Virginavičiūtė BNS sakė, kad statybos darbams pagal biudžeto projektą būtų skiriama apie 16 mln. litų, o nacionaliniam muziejui “Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmai” – 4,9 mln. litų.

“Aišku, kad kaip kiekviena biudžetinė įstaiga, kultūrinė įstaiga, jaučiame trūkumą, tačiau yra minusas, kuris gali tapti teigiamu dalyku – jeigu statyboms nebus skirta reikiama suma lėšų ir rūmai neatsidarys, mes neplėsime etatų, galbūt ir sutaupysime”, – kalbėjo V.Dolinskas.

Valdovų rūmų atstatymu besirūpinančios Vilniaus pilių direkcijos laikinojo vadovo Vytauto Povilaičio komentaro BNS gauti nepavyko.

Valdovų rūmų statytojai sako, kad baigti pirmajam etapui reikia apie 32 mln. litų. Anot jų, tuomet būtų įrengta ir lankytojams pritaikyta apie 50 proc. visų rūmų patalpų.

Pagal naujausius duomenis, į Valdovų rūmų atkūrimą įdėta 230 mln. litų, o galutinė darbų sąmata siekia per 367 mln. litų.

Galimą lėšų švaistymą tiria Generalinė prokuratūra. Tyrimas pradėtas susipažinus Valstybės kontrolės duomenimis, kad per dešimt metų nuo projektavimo ir statybų pradžios LDK valdovų rūmų projektas pabrango 250 mln. litų.

Sprendimas atstatyti Valdovų rūmus sulaukė prieštaringų vertinimų ir visuomenėje, ir tarp istorikų, ypač abejojama dėl jų autentiškumo.

Spalio pradžioje Seime patvirtintos statybų įstatymo pataisos iš esmės keičia iki šiol nusistovėjusias statybos taisykles. Atsisakyta terminuoto statybų leidimo, kuris anksčiau buvo išduodamas dešimčiai metų su galimybe jį prasitęsti dar trejiems metams, atsisakyta ir draudimo gyventi nebaigtame statyti pastate.

Aplinkos ministerijos atstovų teigimu, tokie sprendimai būtini rinkos ekonomikos sąlygomis. “Statybos leidimo galiojimo termino ribojimas – tipiškas planinės ekonomikos pavyzdys, tai buvo viena priemonių, skatinusių laiku įvykdyti penkmečio ar kitus planus”, – priminė aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas. Jo vertinimu, statybų trukmė neturi būti ribojama, nes statytojai ir taip suinteresuoti viską baigti anksčiau. “Statybos vilkinimas – sovietinis reliktas, šiais laikais investuotojas nėra suinteresuotas vilkinti, nes tai paprasčiausiai neapsimoka”, – sakė R.Klovas.

Vis dėlto praktika rodo, kad kai kuriems statytojams darbus vilkinti vis dėlto apsimoka. Klaipėdos miesto savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius sako, kad atidėlioti būsto atidavimą eksploatuoti skatina keli dalykai: “Atiduoti eksploatuoti baigtą statyti pastatą sudėtinga dėl techninių reglamentų ir keliamų reikalavimų, taip pat, žinoma, visada išlieka ir finansavimo klausimas”. Kitas Lietuvoje vešintis aspektas – galimybė išvengti mokesčių, mat kol būstas neįregistruotas kaip baigtas statyti, nereikia mokėti privalomo nekilnojamojo turto mokesčio.

Čia svarbu paminėti, kad dažnai statybų vilkinimas kelia daug rūpesčių neatiduotų eksploatuoti būstų gyventojams: rangovams nepasirašius sutarčių, sutrinka ar iš viso nutrūksta elektros, dujų ar vandens tiekimas. Aplinkos ministerijos kanclerio nuomone, to išvengti galima sugriežtinus įvairių paslaugų teikimo taisykles, pavyzdžiui, ėmus drausti sudaryti tiekimo sutartis, jei statinys nėra baigtas.

Įdomu tai, kad pagal anksčiau galiojusį įstatymą, draudusį gyventi nebaigtame statyti name, pirmiausia turėjo būti baudžiami ne patys statytojai, o nelegalūs gyventojai, įsikūrę teisėtai jiems priklausančiuose namuose.

Deja, nustatyti, kiek šiuo metu Lietuvoje yra nebaigtų statyti būstų, regis, neįmanoma. To neskaičiuoja nei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, nei Registrų centras, nei miestų savivaldybės.

Už nesudėtingo statinio savavališką remontą gyventojai nebus baudžiami.

Seimas ketvirtadienį priėmė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas dėl nuo baudų už nelegalias statybas, neteisėtus remontus: už balsavo 77 Seimo nariai, prieš – 7, o susilaikė 24 parlamentarai. Pataisos įsigalios nuo spalio.

Seimas taip pat pritarė parlamentarės Dalios Kuodytės pataisai, leidžiančiai 2-5 tūkst. litų baudomis nebausti asmenų už neypatingo statinio savavališką griovimą: už balsavo 56 Seimo nariai, prieš – 42 parlamentarai.

Tačiau Seimas nepritarė parlamentarės pataisai, leidžiančiai žmogui jam priklausantį statinį naudoti ir ne pagal paskirtį.

“Jeigu savo garaže laikysiu bulves, pareigūnas man gali pasakyti, kad patalpas naudoju ne pagal paskirtį”, – sakė parlamentarė.

Aplinkos komiteto pirmininko Jono Šimėno teigimu, gyvenamąjame name turi gyventi žmonės, bet “ne ožkos ar kiaulės būti, ir neturi ten būti lydomos plastmasės”.

Seimas taip pat nustatė apie 100 baudų dydžius už konkrečius pažeidimus, vykdant statybas ar remontuojant statinius.

Sugriežtinta ir atsakomybė už statybos valstybinę priežiūrą ir statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų reikalavimų nevykdymą, už tyčinį kliudymą jiems atlikti savo pareigas.