Pastaruoju metu pasigirsta kalbų apie statybos sektoriaus atsigavimą, tačiau džiūgauti dar nėra ko, nes šio itin reikšmingo visai ekonomikai sektoriaus augimas lėtas ir labai nežymus, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius.

Anot jo, statybos sektorius atsigautų greičiau, jei nestrigtų ES parama.

Tėvynėje užklupęs sunkmetis privertė veikliausius Lietuvos verslininkus ieškoti konkurencingesnės gamybos platformų užsienyje. Visų pirma žvilgsniai nukrypo į Baltarusiją, kuri, nepaisant neapibrėžtos politinės padėties, vilioja dvigubai mažesnėmis nei Lietuvoje energijos išteklių ir kitų svarbiausių žaliavų kainomis bei dar milžiniškus kiekius prekių galinčios praryti pustuštės rinkos galimybėmis.

Naujausias projektas – Lietuvos “Senukų” įmonių grupės birželio pabaigoje Minske atidarytas statybinių medžiagų prekybos centras, kurį ateityje ketinama išplėsti į plataus prekių asortimento prekybvietę. Grupės vadovas Augustinas Rakauskas planuoja iki 2013 m. Minske atidaryti dar keturis prekybos centrus ir sėkmės atveju neprisotintoje kaimyninės šalies rinkoje tikisi sulaukti didesnės apyvartos, nei šiandien turima Lietuvoje.
Apie 4 mln. eurų į naują gamyklą Baltarusijoje pasiryžusi investuoti “Vičiūnų” įmonių grupė. “Mums čia tiesiog apsimokės gaminti. Dideles galimybes atveria planuojama Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjunga”, – aiškina grupės valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis.

Apie 62 mln. Lt planuojamas investicijas į transporto logistikos terminalą Baltarusijoje skelbia “Vingės logistikos grupė”, 64 mln. investicijos į gamyklą Mogiliovo laisvojoje ekonominėje zonoje iškeliaus iš “Vakarų medienos grupės”.
Drauge su partneriais baltarusiais trąšų gamyklą šioje šalyje planuojantis įmonių grupės “Arvi ir Ko” valdybos pirmininkas Vidmantas Kučinskas aiškina, kad Baltarusija lietuviams tapo tokia patraukli dėl per pusę pigesnių energijos išteklių, žaliavų ir vis dar gerokai pigesnės darbo jėgos. “Žinoma, vertiname ir riziką – bet kur jos nėra? Lietuvos su visiškai nutrauktu bankų finansavimu svajonių šalimi juk irgi nepavadinsi”, – sako verslininkas. Beje, jis tariasi ir dėl gamyklos Rusijoje, Baškirijos srityje, statybos – pasak verslininko, gauti Rusijos bankų finansavimą šiuo metu daug paprasčiau, nei įtikinti bankininkus tėvynėje.

Tačiau esama ir kur kas tolimesnių ambicijų. Štai statybų bendrovė “Ranga IV” praėjusių metų pabaigoje pareiškė ketinanti užsiimti valstybiniais užsakymais Nigerijoje. Pasak įmonės atstovų, ši šalis yra turtinga gamtinių išteklių ir pastaraisiais metais sparčiai vystosi. Dirbti ten ketinama subrangovo statusu, atliekant darbus kitų stambių užsienio kompanijų užsakymu.

Lietuvos statybinių medžiagų gamybos rinkai sumažėjus apie 50 proc., įmonės žvalgosi į užsienio šalis.

Lietuvos statybininkų asociacijos direktorius Adakras Šeštakauskas tvirtino, kad pernai apie 50 proc. susitraukė cemento, langų ir durų, gelžbetonio konstrukcijų gamybos rinkos. “Nevyksta statybos, todėl sumažėjęs ir statybinių medžiagų poreikis. 2008 m. per statybų bumą prašėme cementininkų daugiau gaminti – jie išspaudė, kiek galėjo, ir cemento gamybą nuo pusės milijono tonų padidino 1,1 mln. tonų. Be abejo, dabar jų pardavimas krito”, – tvirtino A.Šeštakauskas.

Vienintelė Lietuvoje veikianti cemento gamybos įmonė “Akmenės cementas” pernai pardavė beveik du kartus mažiau cemento nei 2008 m. – 572 tūkst. tonų. Pardavimas Lietuvoje mažėjo ir pirmą šių metų ketvirtį, tačiau įmonė sugebėjo padidinti eksporto apimtis ir šiemet jau gavo daugiau pajamų.

Kaip paaiškėjo, geriau šiuo metu sekasi ir akmens vatos gamintojams, nes šoktelėjo jų eksporto apimtys į Latviją, kurioje pajudėjo renovacijos projektai.

A.Šeštakausko duomenimis, langų gamybos rinkoje taip pat geriau sekasi toms įmonėms, kurios daugiau eksportuoja. Pavyzdžiui, medinių langų gamybos rinka pernai susitraukė 30 proc., o plastikinių langų – net 60 proc. “Plastikiniai langai montuojami į naujus ar modernizuojamus pastatus, jiems dabar tiesiog nėra rinkos. O medinius langus gamintojai daugiau eksportuoja, tad jie palyginti neblogai verčiasi”, – sakė A.Šeštakauskas.

Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos direktorius Arvydas Klimkevičius tvirtina, kad jų sektoriaus įmonėms itin kenkia ir į šalį įvežami pigūs nekokybiški gaminiai. “Lietuva domisi kontrabandinėmis cigaretėmis ir degtine, o kad iš užsienio vežami nelegalūs statybos pramonės gaminiai ir medžiagos, valstybė nekreipia jokio dėmesio. Prieš dešimt minučių skambino moteris. Ji ieškojo įmonės, kuriai sumokėjo už langus. Tie langai netgi neatsidaro, o įmonės duotu adresu patalpos užrakintos, telefonai išjungti”, – tvirtino A.Klimkevičius.

Lietuvos statybininkų asociacijos duomenimis, statybos ir montavimo sektoriaus pardavimas 2009 m., palyginti su 2008-aisiais, krito 48 proc., o šiemet per pirmą ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat metu, dar 40 proc. Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, per pusantrų metų, nuo 2009-ųjų pradžios, Lietuvoje bankrutavo 565 statybos bendrovės – 22,5 proc. visų bankrutavusių įmonių.

Statistiniai duomenys rodo statybų atsigavimą, nors ir nežymų, praneša Aplinkos ministerija. Per pirmąjį šių metų ketvirtį šalies savivaldybių administracijos gavo 3140 prašymų išduoti statybos leidimus.

Leidimų prašė ne tik norintys statytis naujus pastatus, bet ir rekonstruoti ar remontuoti pastatus pasirengę gyventojai bei įmonės. Praėjusiais metais tuo pačiu metu gauta 2920 prašymų išduoti leidimus statybai.

Šių metų pirmąjį pusmetį išduoti 2928 leidimai statybai, iš jų 1364 – naujiems pastatams statyti. Pagal išduotus leidimus bus statoma 1070 1-2 butų gyvenamieji pastatai, 15 daugiabučių, 279 negyvenamosios paskirties statiniai.

Tradiciškai daugiausia naujų pastatų bus statoma Vilniaus apskrityje – 311. Iš jų 143 vienbučiai ar dviejų butų gyvenamieji namai bei 5 daugiabučiai bus statomi Vilniaus mieste. Nedaug atsiliekama ir Kauno apskrityje, čia pagal išduotus leidimus statybai bus statomi 294 nauji pastatai. Iš jų Kauno mieste bus statomi 133 vienbučiai ar dviejų butų gyvenamieji pastatai ir 7 daugiabučiai.

Klaipėdos apskrityje iš viso išduota 190 leidimų naujiems pastatams statyti. Klaipėdos mieste statyti vienbučiams ir dviejų butų gyvenamiesiems pastatams pirmąjį šių metų ketvirtį išduoti 136 leidimai, daugiabučiams – 3 leidimai.

"Veido" archyvas

Medicininių atliekų deginimo įmonės “Senovė” nestabdo, laukdama teismų pabaigos

Prestižinių objektų statytoja ir rekonstruotoja, pirmos Baltijos šalyse medicininių atliekų deginimo įmonės savininkė susidūrė su rimtomis bėdomis. Bet jos rodo, kad kažkas Lietuvoje keičiasi.

Pačiame sostinės centre į Lukiškių aikštę atsuktas didelis skydas su statybų bendrovės pavadinimu – “Senovė”. Čia vyksta Užsienio reikalų ministerijos (URM) pastato rekonstrukcijos darbai, įrodantys, kad kai kurie valstybės užsakymai dar gyvi. Ir netgi labai gyvi: vėlų vakarą, kai miesto gyvenimas rimsta, čia darbas nesustoja. Bendra šio rekonstrukcijos projekto vertė – beveik 50 mln. Lt.

"Veido" archyvas

“Senovė” rekonstruoja Užsienio reikalų ministerijos rūmus

Kitą, kuklesnio masto, bet taip pat prestižinį užsakymą “Senovė” yra gavusi Turniškėse – bendrovė dar ministro pirmininko Gedimino Kirkilo laikais laimėjo premjero rezidencijos rekonstrukcijos konkursą. Šiems darbams atlikti nuo 2006 m. iš valstybės biudžeto skirta beveik 5 mln. Lt. Šias dvi rekonstrukcijas – URM pastato ir rezidencijos – žiniasklaidai yra komentavęs vienas ir tas pats valstybės pareigūnas. Prasidėjus krizei tuometis URM valstybės sekretorius Deividas Matulionis apgailestavo, kad sunkmetis neleis ant ministerijos naujojo administracinio korpuso sumontuoti saulės baterijų – biudžetas tam neišgalės skirti lėšų.

O šį mėnesį D.Matulioniui, kaip ministro pirmininko kancleriui, teko visuomenę informuoti, kad premjero rezidencijos rekonstrukcijos darbai stabdomi. Mat Viešųjų pirkimų tarnyba pripažino, kad rangovas – “Senovė” – buvo pasirinktas neskaidriai. Nors šios bendrovės pasiūlyta kaina buvo didesnė, nei numatytos lėšos, konkursą laimėji ji. Be to, į Turniškes nuvažiavusiems Seimo Audito komiteto nariams kilo abejonių dėl pinigų naudojimo efektyvumo ir skaidrumo.

"Veido" archyvas

Ministro pirmininko kancleris paskelbė stabdąs “Senovės” darbus premjero rezidencijoje, nes konkursas buvęs neskaidrus

Daugiau patyrusi ir nusipelniusi

Keista, kad iki šiol auditoriams ar viešųjų pirkimų specialistams susidomėjimo nesukėlė faktas, kad būtent “Senovė” laimėdavo vieną po kito reprezentacinius valstybės užsakymus. Ji gali didžiuotis, kad darbavosi rekonstruodama Prezidentūros pastatų ansamblį, Vilniaus universiteto centrinius rūmus, Žemutinę pilį, Užutrakio dvarą, Lietuvos banko, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Tarptautinių santykių instituto, Švedijos, Prancūzijos, Danijos, Olandijos, JAV ambasadų pastatus, mūsų šalies ambasadą Paryžiuje, Mažąjį teatrą, viešbutį “Europa”, kino teatrą “Forum Cinema Vingis”. Ir visa tai – dar ne visas pastarųjų metų darbų sąrašas, ką jau kalbėti apie smulkius objektus, tokius kaip, tarkime, kotedžo statyba.

Bendrovei nuo 2002 m. vadovaujantis generalinis direktorius Audrius Kolka ne kartą yra pabrėžęs, kad “Senovė” – viena seniausių statybos ir remonto bendrovių Lietuvoje, atstatinėjusi dar karo sugriautą Vilnių, taigi kelianti didelį pasitikėjimą dėl sukauptos patirties. Beje, “Senovės” pavadinimas – nuo 1991-ųjų. Jį Vilniaus miesto statybos ir remonto kontora pasirinko, tarsi būtų tiksliai numačiusi savo objektų specifiką.

Pasitikėjimas šia bendrove neabejotinai turėjo būti patikrintas aukščiausiu lygiu. Statant ir rekonstruojant valstybinės svarbos objektus, tokius kaip Prezidentūra ar ambasados, reikia gauti Valstybės saugumo departamento leidimą. Vargu ar tai galėjo būti didelis vargas bendrovei, kuri, kaip tikina neoficialūs šaltiniai, turėjo neoficialų ankstesnės valdžios palaikymą. Tiesa, daugelis įsivaizdavo, kad tarp statybos bendrovių toks favoritas buvo tik Panevėžio statybos trestas.

Vis dėlto ne jis vienas. Tai savaip patvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos pateikta informacija, kad darbų pirkimo sutartis dėl premjero rezidencijos rekonstrukcijos buvo pasirašyta ir jos pakeitimai padaryti pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Pirkimo sąlygose buvo nustatyti tokie kvalifikaciniai reikalavimai, kad konkursui buvo pateikti tik du siūlymai. Kitos bendrovės, išskyrus “Kriautę”, turėjo susiprasti, kad šitas kąsnis ne joms.

Keista tai, kad nepaisant įspūdingo objektų sąrašo, didėjančio autoriteto ir numanomo palaikymo, 2007 m., kurie daugeliui statybų bendrovių buvo vieni sėkmingiausių, “Senovės” apyvarta mažėjo, tačiau 2008 m., kai kitų statybininkų reikalai ėmė smukti, bendrovė gana neblogai užbaigė finansinius metus. Bet praėjusių metų “Senovės” finansinių rezultatų iki šiol dar nematyti.

Japonų kompiuterio liudijimas

Ši bendrovė išskirtinė dar ir dėl to, kad prieš ketverius metus pradėjo veikti jai priklausanti pirmoji Baltijos šalyse moderni medicinos atliekų deginimo įmonė. Visos gydymo įstaigose susikaupiančios atliekos turėtų būti utilizuojamos čia: kūno dalys, organai, švirkštai, skalpeliai, mėgintuvėliai, popierinės slaugos atliekos, vartoti netinkami vaistai, atliekos su gyvsidabriu ir t.t. Tačiau ligoninės nelabai skubėjo naudotis šia galimybe: įmonė sudegindavo kur kas mažiau atliekų negu galėdavo.

O pernai išaiškėjo dar didesnė jos bėda. Sostinės Lazdynų mikrorajone įsikūrusi įmonė nuo pat veiklos pradžios nestokojo lazdyniečių bendruomenės dėmesio. Žmonės piktinosi, kad įmonė nuodija aplinką, ir prašė Aplinkos ministerijos ištirti taršos lygį. Kaip vėliau paaiškėjo, jie neklydo.

Prieš metus Čekijos bendrovė SMS CZ į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą atsiuntė pranešimą, kad 2006 m. ji “Senovės” įmonei pristatė, sumontavo ir pradėjo eksploatuoti pavojingų medžiagų deginimo technologinę įrangą. Jos bandymai buvo sėkmingi. Savarankiškai eksploatuoti įrenginį “Senovė” pradėjo 2007 m. Kitais metais patikrinę, kaip laikomasi eksploatavimo taisyklių, čekai buvo nustebinti. Paaiškėjo, kad lietuviai, užuot naudoję technologijoje numatytus belgiškus sorbentus, pasirinko rusiškus. Dėl šios priežasties į sostinės orą galėjo būti išleista įvairių pavojingų medžiagų.

Kaip rašoma čekų rašte, leistinas ribas viršijantį nuotėkį užfiksavo Japonijos kompanijos “Horiba” emisijos stebėsenos sistema – specialus kompiuteris. Regis, apie jo egzistavimą “Senovės” darbuotojai iš pradžių nė nesuprato. O kompiuteris kiekvieną minutę fiksavo pažeidimus.

Nuodingus dioksidus sulaikantį filtrą, turėjusį atlikti saugiklio funkciją, čekai rado be jokio užpildo. Tam, kad filtras veiktų, jame turėjo būti tam tikro tipo aktyvintos anglies. Po viso to Čekijos įmonės specialistai padarė išvadą, kad už aplinkos apsaugą atsakingi inspektoriai reguliariai nevykdė patikrinimų.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas sureagavo į čekų priekaištus ir su Antikorupcijos komisija surengė bendrą posėdį, kuriame dalyvavo ir “Senovės” vadovas A.Kolka. Sprendžiant iš posėdžio garso įrašo, labiausiai įmonę gynė Antikorupcijos komisijos narys socialdemokratas Bronius Bradauskas. Viskas baigėsi nurodymu Vilniaus savivaldybei ir Aplinkos ministerijai: iš oro užterštumą kontroliuojančių institucijų gavus tyrimų rezultatus, apie juos informuoti visuomenę.

O ji vis tiek veikia

Visuomenė irgi nesnaudė ir pati kaupė informaciją. Lazdynų bendruomenės aplinkos komiteto pirmininkas Algirdas Jaruševičius “Veidui” pasakojo, kad medicininių atliekų deginimo įmonėje japonų kompiuteris jau seniai nerodo pažeidimų. Bet gyventojams dėl to tik dar baisiau, nes netrūksta įtarimų, kad į “Horiba” kompiuterį buvo įsilaužta. Neva “Senovės” iniciatyva iškviesti specialistai iš Slovakijos prašė japonų kompiuterio kodų, bet jie nesutiko taip paprastai jų duoti.

Laikas ėjo, gyventojai valdžios institucijoms toliau siuntinėjo grėsmingus raštus apie masinį Vilniaus gyventojų nuodijimą, kol šių metų balandžio pradžioje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ryžosi stabdyti atliekų deginimo įmonės veiklą ir atimti jos leidimą. Bet praėjusią savaitę “Veidą” pasiekė žinia, kad teisme “Senovė” bent jau laikinai leidimą apgynė.

Ar įmonė jau veikia? Minėto departamento direktorius Rolandas Masilevičius sakė, kad neveikia – tai patikrino inspektorius. O dėl to leidimo iš tiesų esama tokios teismo nutarties. Tačiau tai nieko nekeičia – sprendimas dėl sustabdytos veiklos galioja. “Pagrindinė priežastis formali, – paaiškino R.Masilevičius. – Įmonė neįteisina stebėsenos sistemos. Bet valstybiniai matavimai neužfiksavo, kad būtų viršyti taršos normatyvai”.

Pati “Senovė” šią įmonę vadina medicininių atliekų deginimo baru. Jam vadovaujantis Linas Zigmantas akimirksniu paneigė departamento direktoriaus žodžius, kad įmonė neveikia. “Mes galime veikti, kol teismas priims galutinį sprendimą, nes ankstesnė nutartis yra apskųsta”, – sakė L.Zigmantas.

Taigi kol departamentas su “Senove” laukia, ką pasakys teismas, medicininės atliekos Vilniuje deginamos toliau. O Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroras Mindaugas Bliuvas laukia atsakymų iš Čekijos ir Slovakijos. Ir nors prokuroras nelinkęs  pasakoti apie atliekamą tyrimą, galima nujausti, kad čekai ir slovakai papildys jį vertinga informacija, ypač jeigu tiesa, kad “Senovė” nei su vienais, nei su kitais iki galo neatsiskaitė už atliktus darbus.

Šitoje vietoje svarbi tampa pirmoji šio straipsnio dalis apie statybinę “Senovės” veiklą, nes Lazdynų gyventojai spėja, kad bendrovė turi daug įtakingų užtarėjų, ir prognozuoja jai sėkmingą visų bylų pabaigą. Vis dėlto sustabdyta premjero rezidencijos rekonstrukcija rodo, kad šioje istorijoje kai kas keičiasi.

Norėjosi paties “Senovės” generalinio direktoriaus A.Kolkos paklausti, ar jis vis dar tikisi, kad atliekų deginimo įmonė degins ne vien medicinines atliekas, kaip jis optimistiškai kalbėjo šiai įmonei pradėjus dirbti. Bet direktorius neskubėjo atsiliepti į “Veido” skambučius. Nesunku suprasti: bylų teismuose – ne viena, turto areštų irgi ne vienas. Juk kuris nors iš jų ilgoje “Senovės” istorijoje gali padėti tašką.

Šiemet nekilnojamojo turto agentūros “Ober-haus” vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis geresnių ženklų mato daugiabučių namų statybos rinkoje.

“Ober-haus” specialistų skaičiavimais, šiuo metu Vilniuje statoma arba artimiausiu metu bus pradėta statyti devyni daugiabučiai namai, kuriuose bus įrengta apie 800 butų. Priminsime, kad pernai pradėtų statyti daugiabučių Vilniuje buvo vos vienas, 2008 m. – 25, 2007 – 59. “Dešimt, palyginti su šešiasdešimt, skamba neįspūdingai, tačiau tai dešimt kartų daugiau negu vienas daugiabutis”, – pabrėžia S.Vagonis.

Pasak jo, daugiabučių statybos projektus ima gaivinti tos statybų bendrovės, kurios turi nuosavo kapitalo, patirties ir palaiko gerus santykius su bankais. Pavyzdžiui, “Eika” šiemet tęs projektus Pilaitėje ir Santariškėse, “Hanner” toliau plėtos kvartalą “Bajorų kalvos”, “Realco” – “Ozo parką”, “Vilmesta” dirbs Pilaitėje, “Via Sportas” – “Helios city”. “Bendrovės “YIT Kausta” bei “Merko statyba” taip pat deklaruoja plėtosiančios naujus projektus, bet jie, matyt, bus pradėti šiek tiek vėliau – metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje”, – sako S.Vagonis.

“YIT Kaustos” gen. direktoriaus pavaduotojas Darius Vilkas tvirtina, kad jų bendrovė Kaune, Vytauto gatvėje, prieš du mėnesius pradėjo statyti 81 buto gyvenamąjį namą, kurį ketina baigti dar iki šių metų pabaigos. Projektas buvo pradėtas 2008 m. rudenį, tačiau 2009 m. žiemą sustabdytas dėl krizės. Kodėl darbai atnaujinti? “Dabar pats palankiausias momentas tęsti statybas, nes atpigo kai kurios statybinės medžiagos, sumažėjo darbo užmokestis. Be to, manome, kad butai baigiami išparduoti ir ateis momentas, kai rinkoje bus butų trūkumas”, – prognozuoja D.Vilkas.

Dėl kitų projektų įmonė kol kas neapsisprendė – netrukus pradės pardavinėti butus Kaune ir, atsižvelgdama į tai, kaip seksis, spręs, ar juos plėtoti. “Jei bus paklausa, pasiūlysime ir daugiau – turime sklypų ir Vilniuje, ir Klaipėdoje, ir Kaune. Projektavimas juose tęsiamas”, – sako pašnekovas.

Pašnekovas neslepia, kad šiemet įmonė turi daugiau darbų negu pernai. “YIT Kausta” aktyviai dalyvauja ir rangos projektuose – stato gamyklą, naują VU biblioteką, vykdo keletą ligoninių renovavimo projektų.

"Veido" archyvas

Gyventojai namus ėmė statyti aktyviau, nes pajuto recesijos pabaigą ir skuba pasinaudoti sumažėjusiais statybininkų darbų įkainiais

Nuo šio pavasario iš lėto daugėja individualiųjų namų ir daugiabučių statybų – nors iki prieškrizinių metų lygio dar neįsivaizduojami toliai, vis dėlto padėtis geresnė nei pernai.

Apžvelgus Vilniaus ir Kauno gyvenamuosius kvartalus akį džiugina po pernai įsivyravusio štilio prasidėjęs atsigavimas – šiemet individualiųjų namų statybų kelis kartus daugiau nei pernai.

“Nuo šio pavasario tam tikrose srityse pagyvėjimas neabejotinai juntamas – pajudėjo individualiųjų namų statyba ir remontas, daugiau kyla iki kelių milijonų litų vertės gamybinių pramoninių objektų, kuriuos įmonės greičiausiai stato iš savų lėšų. Šiemet daugiau ir valstybinio sektoriaus projektų – švietimo, gydymo, auklėjimo įstaigų remontų, finansuojamų iš ES lėšų bei valstybės biudžeto”, – geras tendencijas pastebi statybos darbų konkursų ir objektų paieška bei pasiūla statybos bendrovėms užsiimančios įmonės “Statybų birža” komercijos direktorius Vaidas Kačiušis.

Teigiamų ženklų mato ir sostinės bei Kauno architektai. Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintautas Blažiūnas įspūdį apie prasidėjusį didesnį sujudimą individualiųjų namų statybų rinkoje susidarė iš pokalbių su sąjungos nariais. O kaunietis architektas Tauras Kulikauskas jau sulaukia skambučių iš klientų, kurie statybas buvo sustabdę, – dabar jie konsultuojasi dėl darbų tęsimo.

Balsių gyvenamojo kvartalo Vilniuje bendruomenės pirmininkas Rimantas Micka prasidėjusias naujas statybas mato ir šioje gyvenvietėje. “Palyginti su pernai, šiemet jaučiasi pakilimas ir, manau, antrų metų pusėje statybos dar labiau pajudės, nes pavasarį buvo nupirkta nemažai sklypų, daug kas tvarkosi dokumentus dėl statybos leidimų”, – pasakoja R.Micka.

Žinoma, šie pirmieji pragiedruliai statybos padangėje dar nereiškia, kad padėtis primena pakilimo metus. Pasak V.Kačiušio, palyginti su 2008–2007 m., statybos darbų konkursų sumažėjo kelis kartus.

Namus planuoja statyti ir dešimt metų

Viena priežasčių, kodėl individualių gyvenamųjų namų statybų po metų pertraukos ėmė daugėti – kritusios statybos medžiagų kainos ir perpus sumažėję statybininkų įkainiai. Statybos kainodarą sudarančios bendrovės “Sistela” duomenimis, statybininko darbo valanda šiuo metu kainuoja 11–12 Lt, o 2008 m. siekė per 20 Lt.

“Be to, žiniasklaida pradėjo skelbti, kad ekonomika išeina iš krizės, tad natūralu, kad suveikia psichologinis veiksnys, kuris skatina gyventojus kažko imtis”, – mano vilnietis architektas Arvydas Katilius.

V.Kačiušis priduria, kad dabar namus statosi ir tie žmonės, kurie dokumentus dėl statybų leidimų pradėjo tvarkytis ekonominio pakilimo laikais, bet dėl didelio institucijų darbo krūvio piko metu juos gavo neseniai. Taip atsitiko ir Vilniuje, Pavilnyje, namą balandį pradėjusiam statytis vilniečiui Timūrui Kobeckiui. “Biurokratinis miesto aparatas neleido susitvarkyti dokumentų ir statybas pradėti ankščiau, bet iš kitos pusės – kainų kritimas mums į naudą. Manome, kad dabar yra geras metas statytis namą”, – įsitikinęs pašnekovas.

Prieš mėnesį namą Kaune statyti pradėjo ir 35 metų kaunietis Vilmantas. Dešimt metų apie nuosavą namą pamąstydavęs vyras tvirtino, kad tai, jog namą stato būtent dabar, lėmė aplinkybės – tėvai padovanojo Vilmantui sklypą.

Besistatantieji namus šiuo metu statybas finansuoti bando įvairiais būdais – iš santaupų ir parduodami butus, o jei išlaikė stabilias pajamas, beldžiasi į bankų duris dėl paskolos. Vilnietis T.Kobeckis namo statyboms gavo paskolą iš banko. Į banką kreipėsi ir ponas Vilmantas iš Kauno, tačiau jam sekasi sunkiai – vyras nėra tikras, ar pavyks ją gauti. Jei paskolos negaus, nuosavą namą jis ketina statyti etapais 3–4 metus. “Tiek lėšų, kad namą pastatyčiau iš karto, neturiu. Sudėjus visų šeimos narių santaupas, pinigų užteks tik pamatams išlieti ir blokeliams įsigyti. Iš pradžių pastatysiu “dėžutę”, tada parduosiu butą ir statysiu toliau”, – planuoja pašnekovas.

Architektas T.Kulikauskas pastebi, kad tokių klientų kaip ponas Vilmantas šiuo metu nemažai – dažniausiai kelerius metus namą ketina statyti vyresni žmonės. “Yra tokių, kurie namą planuoja statyti tiek, kiek galioja statybos leidimas – dešimt metų”, – priduria ir vilnietis architektas A.Katilius. Prieš kelerius metus tokių klientų pageidavimų praktiškai nebūdavo.

Šiuo metu dauguma klientų, norėdami sutaupyti, nebesamdo darbų vadovų – statybininkus prižiūri patys, važiuoja ieškoti statybinių medžiagų ir net patys dalyvauja statybose. Taip taupyti planuoja ir ponas Vilmantas – jis ketina ir pats prižiūrėti darbus, ir talkinti statybininkams kaip pagalbinis darbininkas. Beje, kaip pastebi A.Katilius, šiemet klientai pageidauja kuo detalesnių ir paprastesnių namų projektų, kad esant reikalui galėtų išsiversti ir be specialistų pagalbos. “Žmonės stengiasi išnaudoti ir turimus resursus – pavyzdžiui, statant namą panaudoti nuosavo miško medieną”, – pasakoja architektas.

Namo kaina – 300–500 tūkst. Lt

Šiuo metu statybininkų vardijamos kainos prieš kelerius metus būtų skambėjusios tarsi iš fantastinio filmo. T.Kobeckiui statybininkai apskaičiavo, kad namo kaina, be apdailos, sieks 1000 Lt/kv. m. Vyras mano, kad darbai atsieis daugiau, nes statydamas namą jis neketina itin taupyti. Nepaisant to, T.Kobeckio vertinimu, namas dabar kainuos 30 proc. pigiau, negu būtų kainavęs statant per piką.

V.Kačiušio teigimu, dabar rinkoje dažnai siūloma namo su kuklia apdaila kaina – 1600 Lt/kv. m. O T.Kulikausko pažįstamas darbų vadovas apskaičiavo, kad praėjusių metų pabaigoje Kaune pastatyto 250 kv. m namo be vidinės apdailos kaina neviršijo 150 tūkst. Lt, arba 600 Lt/kv. m.

Kaunietis darbų vadovas Virginijus Vyšniauskas priduria, kad už 2,5 tūkst. Lt/kv. m jau galima pastatyti prabangesnį namą su visa vidine apdaila. “Jei šiandien prašo daugiau, vadinasi, plėšikauja”, – neapsigauti pataria specialistas. Prieš kelerius metus namus bendrovės statydavo už 1000–1200 Lt/kv. m su daline apdaila, o parduodavo už 3–5 tūkst. Lt/kv. m.

Sunkmečiu namai atsieina pigiau dar ir dėl to, kad lietuviai pradėjo rinktis mažesnius. “Judame išsivysčiusios Europos link – namai pinga, konstrukcijos paprastėja, plotas mažėja”, – dėsto A.Katilius. Dabar klientai dažniausiai pageidauja 120–180 kv. m bendrojo ploto gyvenamųjų namų, o prieš kelerius metus norėdavo 200–280 kv. m.

Beje, projektuotojai ir statybininkai šiuo metu iš klientų dažniausiai girdi prašymą namą pastatyti kuo pigiau. Kartais numojama ranka net į kokybę. Darbų vadovą V.Vyšniauską stebina, kad dauguma jo klientų dabar renkasi kuo pigesnius karkasinius namus. “Žmonės, galvokite, ką darote statydami karkasinius namus ir imdami jiems paskolas. Po 25 metų toks namas bus 100 proc. susidėvėjęs. O juk Lietuvoje namas statomas dviem kartoms, ne taip kaip JAV, kur nugriaunamas po 20 metų”, – “Veido” žurnalistės įspėti skaitytojus prašė darbų vadovas.

Naujajai šiemet pradėjusiai galioti daugiabučių renovavimo tvarkai – jau kone pusmetis, o norą atsinaujinti iki šiol yra pareiškusios tik 22 bendrijos. Tačiau ir tarp jų dar yra dvejojančių teikti dokumentus, skaičiuojančių, kiek atsieis atnaujinimo darbai.

Viena pirmųjų kregždžių, daugiabučio namo bendrija A.Domaševičiaus g. Vilniaus Naujamiestyje, planuoja, kad realūs renovavimo darbai geriausiu atveju prasidės tik metų pabaigoje. “Jau paskelbėme konkursą parengti investicinį projektą, jį gavę įvertinsime, ar tikrai norime renovacijos. Jei taip – tada kiti konkursai dėl techninio projekto, rangovų. Taip ir sulauksime vėlyvo rudens”, – dėsto gyventojų atstovė Lina Lukminaitė.

Taigi darbo išsiilgusiems statybininkams neverta jau netrukus tikėtis renovavimo darbų antplūdžio, o iš menko bendrijų aktyvumo galima spėti, kad naujoji programa žmonėms iš viso nėra patraukli. Priminsime, kad pagal ją valstybė kompensuoja 15 proc. išlaidų namo energinį efektyvumą didinančioms priemonėms.

Šiemet per pirmąjį ketvirtį statybos darbų kainos nukrito 3 proc., tad šiuo metu statybininko darbo valanda kainuoja 11–12 Lt. Tai statybos kainodarą sudarančios bendrovės “Sistela” duomenys.

“Statybos darbų kainos mažėja toliau, bet jau ne tokiais tempais kaip pernai. Prognozuojame, kad kainos šį pusmetį laikysis panašios”, – komentuoja įmonės “Sistela” direktorius Albinas Vaitkevičius. Pasak jo, pernai gegužę statybininko darbo valanda kainavo 15–18 Lt, o 2008 m. – per 20 Lt. Tuo tarpu statybos medžiagų kainų lygis svyruoja mažiau ir išlieka panašus kaip pernai.

Vilniuje dirbantis mūrininkas Rimantas apgailestauja, kad statybos kainos krito perpus: prieš porą metų vieno kvadratinio metro tinkavimo kaina siekė 30 Lt, o dabar – 15 Lt, išmūryti kubinį metrą plytomis prieš keletą metų atsiėjo 250 Lt, o dabar – 90 Lt.

Tiesa, atpigusia statybininkų darbo jėga ėmė aktyviau naudotis gyventojai. Statybos darbų konkursų ir objektų paieška bei pasiūla statybos bendrovėms užsiimančios įmonės “Statybų birža” komercijos direktorius Vaidas Kačiušis tvirtina, kad pagyvėjo individualių namų statyba. “Jau nuo praėjusių metų spalio buvo matyti, kad padėtis daug geresnė negu 2008 m. spalį. Statybos darbų įkainiai nukrito, tad žmonės pamatė, kad dabar nebloga proga pasinaudoti situacija. Kad ir kaip būtų, Lietuvoje yra turtingų žmonių”, – neabejoja V.Kačiušis.

Vis dėlto individualieji namai sudaro gana nedidelę statybos objektų dalį. Pasak V.Kačiušio, daugiausiai statybos darbų šiuo metu užsako valstybinis sektorius – švietimo ir gydymo įstaigos. Šiek tiek užsakymų pateikia ir nedidelės gamybinės įmonės, norinčios statyti pramoninius objektus, kurių sąmatos siekia iki milijono litų.

Jau ir Vilniuje 1 kv. m naujos statybos būsto galima nusipirkti už 1500–2000 Lt. Priminsime, kad dar prieš keletą mėnesių statytojai prisiekinėjo nenuleisiantys naujos statybos būstų 1 kv. m kainos iki vidutinio darbo užmokesčio lygio.

Tačiau pigių ekonominės klasės butų pasiūlė į statybų verslo rinką sunkmečiu įsisukę žaidėjai iš visiškai kito verslo – prekybos tinklo “Norfa” sistemą valdanti UAB “Rivona” ir IT bendrovė “Penki kontinentai”.

Jie siūlo nestandartinius butus – “loftus” rekonstruotuose buvusių gamyklų patalpose. Tarkime, bendrovė “Rivona” buvusiame keturiolikos aukštų “Vingio” gamyklos administraciniame pastate įrengs butus nuo 25 iki 360 kv. m, o “Penki kontinentai” – buvusiose Kuro aparatūros ir Radijo prietaisų gamyklose nuo 50 iki 300 kv. m. Bet paklausiausi 50 kv. m butai.

“Iki šiol nebuvome apsisprendę, ar tikrai pradėsime šį projektą, bet kai paskelbėme, kad parduodame butus, kurių 1 kv. m kainuoja 1500 Lt, atsirado tiek norinčiųjų, kad greičiausiai jau birželį pradėsime keisti langus, įrengsime naujas komunikacijas, duris, laiptines, apšiltinsime pastatą. Darbus planuojame baigti per tris keturis mėnesius”, – “Veidui” sakė UAB “Rivona” gyvenamojo būsto projektų koordinatorius Ernestas Pavarotnikas.

Bendrovės “Penki kontinentai” rekonstruojamus “loftus” po 2 tūkst. Lt/kv. m pardavinėjantis brokeris Andrius Voišnis mano, kad pigiau parduoti butus gali tik tie plėtotojai, kurie nebrangiai įsigijo sklypus arba pastatus su sklypais.
“Tie, kurie sklypus pirko ir butus statė brangymečiu, mažų kainų pasiūlyti negali. Bet tie, kurie perka sklypus dabar, gali pigiai pastatyti naujų butų, nes darbo jėga gerokai atpigo. Kaip tik dėl to vėl pamažu pradedami statyti būstai”, – antrino E.Pavarotnikas.

Naujus pigesnius butus jau pradeda statyti ir bendrovės “Anreka”, “Eika”, “Kalnėnų statyba”, “Vimesta”. Tiesa, butus, statytus brangymečiu, jos vis dar parduoda brangiau nei po 3500 Lt/kv. m.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padėjo galutinį tašką byloje dėl bendrovės „Sabonio klubas ir partneriai“ statinių Kuršių nerijos Preilos gyvenvietėje. Išnagrinėjus kasacinį skundą, nutarta palikti nepakeistą Apeliacinio teismo sprendimą, kuris įpareigoja nugriauti neteisėtai pastatytus statinius Preiloje.

Teismo požiūriu, neteisėtomis statybomis iš esmės buvo pažeisti Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos režimo principiniai tikslai ir nuostatos, o neteisėtas teritorinis detalusis planavimas ir jo pagrindu atliktos statybos sukėlė grėsmę išskirtinės teritorijos išlikimui ir jos išsaugojimui būsimoms kartoms. Šią kasacinę bylą nagrinėjusi Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sutiko su Apeliacinio teismo išvada, kad pažeistas viešasis interesas tinkamai bus apgintas tik pritaikius kraštutinę neteisėtų statybų šalinimo priemonę – nugriovimą. Šiuo atveju viešasis interesas nusveria privatų statytojo interesą.

Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Jį įvykdyti bendrovė „Sabonio klubas ir partneriai“ turės per pusę metų.

Dėl šių neteisėtų statybų Kuršių nerijoje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2006 m. kreipėsi į prokuratūrą ir paprašė apginti viešąjį interesą. 2008 m. Klaipėdos apygardos teismas atmetė uostamiesčio apylinkės prokuratūros ieškinį, kuriuo prašyta nugriauti Preilos botelį ir kitus statinius. Viešąjį interesą gynę prokurorai prašė nugriauti neteisėtai pastatytus botelio pastatus, taip pat panaikinti detaliuosius planus, infrastruktūros plėtojimo sutartis, botelio administracinio pastato bei pontoninio pirso statybos leidimus. Klaipėdos apygardos teismo sprendimą panaikino Lietuvos apeliacinis teismas. Jis įpareigojo UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ nugriauti savavališkai pastatytus statinius per pusę metų. Buvo konstatuota, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) yra pamatinis dokumentas ir nukrypimai nuo jo negalimi. Apeliacinio teismo sprendimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti.