Rugpjūčio 29 d., pirmadienį, Prezidentė Dalia Grybauskaitė Molėtuose pagerbė Holokausto aukų atminimą.

Tądien prieš 75 metus buvo sunaikinti visi miestelio žydai. Vo-kiečiams vadovaujant juos sušaudė būrys, sudarytas daugiausia iš lietuvių. Pagerbimo ceremonija įvyko 13 val. prie memorialo žydų kapavietei įamžinti. Vėliau surengtos eitynės.
Ši data ir jos paminėjimas išjudino viešąją erdvę, kai gegužės mėnesį rašytojas Marius Ivaškevičius išspausdino straipsnį „Žydai.
Lietuvos prakeiksmas“, kuriame rašė: „Molėtų gi niekaip nepavadinsi pūvančio sovietmečio liekana, Molėtai kasmet gražėja, europėja, tiesiami nauji dviračių takai, pėsčiųjų takai aplink ežerus, dygsta teniso kortai, naujos „norfos“ ir „maximos“, ir tik ten, kur guli žydai, visiškas štilis. Pernai dar buvo nuplėšta ir atminimo lenta, kartu su Dovydo žvaigžde. Nežinodamas niekaip nebesupra-si, kokia tai vieta, kam tas skverelis skirtas.“

Atsakyme M.Ivaškevičiui Molėtų rajono savivaldybės meras Stasys Žvinys rašė: „Savivaldybė prisiėmė įsipareigojimus sutvarkyti bendrą kapavietės infrastruktūrą (apšviesti, išpjauti žmonėms ir memorialui grėsmę keliančius medžius), organizuoti informacinę konferenciją „Žydai Molėtuose“, eiseną ir tam skirti atitinkamas lėšas… Sutinkame, kad memorialo projekto derinimo procedūros užsitęsė, nes masinės žydų kapavietės vieta yra saugoma valstybės, ir visi sprendiniai turėjo būti suderinti su Kultūros paveldo departamentu, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru bei Lietuvos
žydų (Litvakų) bendruomene.“

Šį vasarį kilo vieša diskusija, ar dera Molėtuose dalį Darbo gatvės pervadinti kunigo Jono Žvinio (1901–1994) vardu. Mat kilo įtarimas, kad būtent jo organizuotas būrys sušaudė 1200 Molėtų žydų (toks skaičius nurodytas J.Žvinio sovietinėje baudžiamojoje byloje). J.Žvinys 1999-aisiais Prezidento Valdo Adamkaus buvo po mirties apdovanotas Vyčio kryžiumi. J.Žvinys – 1920 m. Lietuvos savanoris, dalyvavo mūšiuose su lenkais prie Širvintų ir Giedraičių; 1941 m. partizanų sukilėlių Molėtų valsčiuje vadas; 1947 m. buvo areštuotas ir 10 metų kalėjo Vorkutos, Intos ir Abezės lageriuose.

Klausimai dėl J.Žvinio galiausiai suplaukė į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. Pasak istoriko Arūno Bubnio, J.Žvinys sukilėlių būryje buvo pirmomis karo dienomis (1941 m. birželio pabaigoje), po to jis grįžo prie savo darbo ir jokių reikalų su žydų žudynėmis neturėjo. J.Žvinys vokiečių okupacijos metais buvo Dubingių klebonu, jis
tapo Armijos Krajovos 1944 m. birželio 23 d. šiame miestelyje ir jo apylinkėse įvykdytų civi-lių lietuvių žudynių liudininku. Sovietinėje byloje J.Žvinio pavardė nenurodyta tarp asme-nų, kurie asmeniškai šaudė žydus. A.Bubnys tada išreiškė nuomonę, kad J.Žvinio klausimu derėtų atlikti detalų tyrimą.
Tinklalapio „Virtualusis štetlas“ (http://shtetl.lt) duomenimis, žydai Molėtuose galėjo apsigyventi XVII amžiuje. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, naciams vadovaujant buvo išžudyti Utenos ir Molėtų žydai. 1941 m. rugpjūčio 29 d. žuvo 3752 žmonės.