Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius informuoja, kad po spalio 6 d. naktį siautusio itin stipraus vėjo elektros energijos tiekimas sutrikdytas apie 140 tūkst. elektros vartotojų. Didelį vartotojų be elektros energijos skaičių lemią pažeistos aukštos ir vidutinės įtampos linijos, daugiausia pažeidimų užfiksuota Utenos, Panevėžio ir Kauno regionuose.

LESTO duomenimis, šį rytą elektros energijos tiekimas buvo sutrikęs apie 39000 vartotojų Utenos regione, apie 36000 vartotojų Panevėžio regione ir apie 29000 vartotojų Kauno regione. Šiaulių regione elektros energijos tiekimas sutriko maždaug 16000 vartotojų, Vilniaus – 13000 vartotojų, Klaipėdos – 10000 vartotojų, Alytaus regione – apie 1000 vartotojų.

Atsižvelgdama į didelį elektros tiekimo sutrikimų mastą, LESTO bendrovėje paskelbė ekstremalią situaciją ir ėmėsi organizuoti gedimų šalinimą, pasitelkdama maksimalias pajėgas. Gedimai šalinami visose gamtos stichijų pažeistose elektros tinklo dalyse: šiuo metu dirba ne tik kelis kartus daugiau LESTO brigadų, bet ir bendrovės rangovų personalo brigadų.

LESTO Dispečerinio centro Režimų planavimo skyriaus vadovas Ervinas Pareigis aiškina, kad daugiausia elektros tiekimo sutrikimų šiąnakt įvyko dėl pažeistų aukštos ir vidutinės įtampos elektros oro linijų, kuriomis elektros energija tiekiama dideliam vartotojų skaičiui. Ant elektros linijų atramų ir laidų virto medžiai, krito šakos, gedimų šalinimą šiuo metu labiausiai apsunkina tai, kad daug gedimų yra visose Lietuvos regionuose, ant kelių išvirtę medžiai, kurie trukdo pasiekti gedimų vietas, ir šlapias dirvožemis.

Vartotojų pranešimai apie elektros tiekimo sutrikimus priimami LESTO klientų informavimo telefonu 1802, tačiau LESTO  jau žino apie daugumą gedimų ir gyventojų prašo kantrybės. Pranešti apie gedimus reikėtų tik nutolusių vietovių  gyventojams (vienkiemiuose, mažuose kaimeliuose). Visuose miestuose informacija apie gedimus LESTO pasiekia automatiškai. Bendrovei paskelbus ekstremalią situaciją, gyventojų pranešimų priimama kelias dešimtis kartų daugiau nei įprastomis dienomis..

Gamtos stichijų atvejais elektros energijos tiekimo atstatymo laikas priklauso nuo gedimų masto, konkrečių gedimų priežasčių, jų sudėtingumo ir gedimų vietos pasiekimo galimybių (privažiavimo sąlygų). Pirmiausia bendrovės operatyvinės brigados pašalina tuos gedimus, kurie susiję su elektros tiekimu didesnei vartotojų daliai ir ypatingos reikšmės visuomeninės paskirties objektams. Pirmiausia šalinami gedimai aukštos ir vidutinės įtampos tinkluose, po to žemos įtampos įrenginių gedimai.

LESTO primena gyventojams, jog siaučiant gamtos stichijoms, būtina laikytis saugaus elgesio reikalavimų. Atsakingi ir apdairūs veiksmai padės išvengti nelaimingų atsitikimų.

„Klientų prašome supratimo, kantrybės bei pagalbos šalinant gamtos stichijų padarinius. Didžiausia pagalba – pasirūpinti savo saugumu, nesiartinti prie pažeistų elektros skirstomojo tinklo vietų. Pastebėjus nutrūkusį elektros energijos oro linijos laidą ar elektros energijos linijos atvado laidą, jokiu būdu negalima priartėti prie jo arčiau kaip 8 metrus. Nelieskite ant žemės ar automobilių nukritusių laidų, o laukite, kol į gedimo vietą atvyks operatyvinės brigados. Užtikriname, kad imamės visų būtinų priemonių, kad elektros energijos tiekimas būtų atstatytas kaip galima greičiau“, – teigia E. Pareigis.

Negalima artintis ir liesti ant elektros energijos laidų užvirtusių medžių, kadangi jie taip pat gali būti pavojingi žmogaus gyvybei. Pastebėjus apgadintus ar kibirkščiuojančius elektros energijos įrenginius, ant gatvės, automobilių ir kitur nukritusius, nutrauktus laidus, nuverstas elektros linijų atramas, ant linijų užvirtusius medžius, būtina nedelsiant pranešti LESTO telefonu 1802 arba bendruoju pagalbos telefonu 112. Siekiant padėti nuo elektros srovės nukentėjusiam žmogui, būtina laikytis atsargumo ir iškviesti greitąją pagalbą telefonu 112.

Scanpix

Per kovo 11 dienos stiprų žemės drebėjimą ir cunamį Japonijoje žuvo 14 340 žmonių, pirmadienį naujausius duomenis paskelbė nacionalinė policijos agentūra.

Žinybos duomenimis, iki pirmadienio 10 val. vietos laiku aukų sąrašą papildė 46 pavardės. Didžiausias žuvusiųjų skaičius užfiksuotas Mijagio prefektūroje – 8669 žmonės. Ivatės ir Fukušimos prefektūrose, kurios taip pat labai nukentėjo nuo stichijos, žuvo 4160 ir 1448 žmonės. Nurodoma, kad 84 proc. kūnų jau atpažinti.

Dingusiųjų be žinios sąrašuose taip pat daugiausia minėtų prefektūrų gyventojai. Juose pateikiami duomenys apie 11 889 dingusius asmenis. Nukentėjusiųjų sąraše randame 5314 žmones.

Tuo tarpu pirmadienį prasideda per stichiją dingusių žmonių paieškos operacija. Joje dalyvaus savigynos pajėgos kartu su amerikiečių kariškiais.

Operacijoje dalyvaus 25 tūkst. japonų karių, policijos ir pakrančių apsaugos pajėgos, taip pat 90 sraigtasparnių ir 50 laivų.

Paieškos operacija vyks pakrantės rajonuose ir trijų prefektūrų – Mijagio, Ivatės ir Fukušimos – akvatorijose. Taip pat paieškos grupės 30 km spinduliu apieškos teritoriją prie avariją patyrusios I-osios Fukušimos atominės elektrinės.

Kovo 11 dieną 130 km nuo Japonijos Honšiu salos šiaurės rytų pakrantės įvyko 8,9 balo stiprumo žemės drebėjimas, kuris sukėlė didžiulį cunamį. Dėl to kai kuriose Japonijos atominėse elektrinėse kilo problemų, rimčiausios – I-ojoje Fukušimos AE, kur sugedus reaktorių aušinimo sistemoms įvyko keletas gaisrų ir sprogimų, radiacija pateko į atmosferą ir vandenį.

Nacionalinės policijos agentūros duomenimis, Japonijos evakuacijos centruose lieka apie 145 tūkst. žmonių, evakuotų iš stichijos sugriautų ir radiacija užkrėstų šalies rajonų.

Lietuvoje antradienį siautęs gūsingas vėjas pridarė daug nuostolių – per 40 tūkst. žmonių liko be elektros, Kėdainių rajone sugriuvo dalis namo, įvairiose Lietuvos vietose sugadinti automobiliai, o eismą trukdė ant kelių užvirtę medžiai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas BNS pranešė, kad iki 16 val. buvo gauta apie 60 iškvietimų dėl vėjo padarytų nuostolių.

Kėdainių rajone, Jankūnų kaime, po pietų nugriuvo dalis gyvenamojo namo, bet išgirdusi įtartiną garsą ir laiku iš jo išėjusi moteris su vaikais nenukentėjo.

“Nugriuvo gyvenamojo namo skliautai ir pavojingai pakibo visa stogo konstrukcija. Namas medinis, apmūrytas. Name gyvena moteris ir du vaikai – pusantrų bei septynerių metų. Išgirdusi traškesį moteris su vaikais išėjo į lauką ir griūties metu viduje nebuvo”, – BNS sakė PAGD atstovas Vladas Rakštelis.

Vilniuje vėjas nuplėšė gabalą sienos nuo statomo namo, šis krisdamas apgadino keletą šalia stovėjusių automobilių.

Panevėžio rajone, Paliūniškio gyvenvietėje, dėl vėjo nugriuvus vandens bokštui be vandens tiekimo liko apie 150 gyventojų.

Klaipėdoje buvo sužalotas Latvijos pilietis. Jam pakelėje vėjas iš rankų išplėšė taisomą krovininio automobilio tentą ir smogė į galvą. Nukentėjusysis buvo nuvežtas į ligoninę, nes reikėjo siūti sužalotą galvą.

“Ryte Neringoje griūvantis medis prispaudė automobilį, kelyje Klaipėda-Palanga nuverstas reklamos skydas, Karklėje virsdamas medis kliudė elektros laidus, po visą Klaipėdos miestą buvo išvartyti konteineriai, šiukšlių dėžės, praeiviams pavojų kėlė atplėšta metalinio stogo dalis”, – pasakojo kitas PAGD atstovas G.Druktenis.

Stiprus vėjas galėjo būti ir netiesiogine dviejų vyrų žūties priežastimi. Juos ankstų antradienio rytą Kretingos geležinkelio stotyje traukinys mirtinai sužalojo du vyrus. Bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” pranešė, kad pirminiais duomenimis, žuvę vyrai ėjo tarp bėgių ir dėl stipraus vėjo neišgirdo jiems iš už nugarų artėjančio signalizuojančio traukinio.

Neringoje dėl stipraus vėjo antradienį kelioms valandoms buvo paskelbta ekstremali padėtis. Apie 15 valandą ji buvo atšaukta.

Įvairiuose šalies regionuose 46 tūkst. vartotojų nutrūko elektros tiekimas. Kelininkai perspėja, kad siaučiant vėjui daug kur keliuose pasitaiko nulaužtų medžių ar jų šakų.

Lietuvos savivaldybės pasipiktinusios: kieme jau ruduo, o Vyriausybė iki šiol dar nėra nė litu kompensavusi per galingus šio pavasario potvynius jų patirtų nuostolių.

“Centrinė valdžia demonstruoja visišką nepagarbą ir abejingumą. Politikams terūpi prieš žurnalistų kameras papozuoti stichijų niokojamose vietose, o paskui visi pažadai dedami į stalčių. Jau atsibodo beviltiškai siuntinėti vis naujus popierius”, – piktinasi pavasarinių potvynių kasmet labiausiai niokojamos Šilutės rajono meras Virgilijus Pozingis. Ši savivaldybė prašymą bent keliais šimtais tūkstančių litų kompensuoti patirtus nuostolius yra pateikusi iš karto po potvynio.

Finansų ministerija į tai atsako, kad nuostoliai iš Vyriausybės rezervo fondo bus kompensuojami pagal šių metų liepą patvirtintą naują ekstremalių situacijų žalos kompensavimo tvarką, pagal kurią savivaldybės turi pateikti prašomų lėšų poreikį pagrindžiančius dokumentus, o kai kurios savivaldybės tokių detalių dokumentų nėra pateikusios. Kol jų laukiama, esą neįmanoma įvertinti viso prašomų lėšų poreikio ir jų paskirstyti.

“Tai ar čia normalus, logiškas planavimas? Potvynis įvyko pavasarį, dokumentus pristatėme per kelias savaites, kelis mėnesius – jokios reakcijos, o rugpjūtį per televizorių išgirstame, kad liepą įsigaliojo nauja tvarka ir mes kažko nesame pateikę”, – nepatenkintas dėsto Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytas Bancevičius.

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys sako, kad jiems Vyriausybė jokių pastabų neturi, visi dokumentai parengti tinkamai, tačiau kompensacijos iki šiol nesumokėtos. “Mums yra labai blogai, lėšų visai neturime, iki šiol neatstatyti potvynio sugriauti tiltai, vaikai dar ir rudenį negalės per upę eiti į mokyklą”, – sako direktorius.

Prašymus suteikti valstybės finansinę paramą gyventojams už patirtą žalą dėl potvynio (iš viso 2,1 mln. Lt) yra pateikusios Joniškio, Jurbarko, Kauno, Panevėžio, Šilutės, Tauragės rajono savivaldybės. Vyriausybė paprašė kauniečių pateikti papildomus žalos dydį pagrindžiančius dokumentus – jie užsiprašė net 1,8 mln. Lt. Aiškinama, kad tokia didelė suma susidarė dėl to, kad potvynis nuniokojo tvarkingą Radikių gyvenvietę.

Rekordiškai karšta ir stichinėmis nelaimėmis visame pasaulyje paženklinta vasara kelia ne tik nerimą, ko laukti toliau, bet ir verčia ieškoti atsakymų, kiek žmogaus valioje pristabdyti klimato kaitą. Gal už Europos Komisijos (EK) politiką klimato kaitos klausimais atsakingas Klimato klausimų generalinis direktoratas po šių metų nelaimių siūlys imtis kardinalesnių priemonių kovojant su pasauliniu atšilimu? To klausiame direktorato politikos pareigūno Eduardo Kazakevičiaus.

E.K.: Pastangos apriboti klimato kaitą nėra vienų metų projektas. Net ir pagal patį optimistiškiausią scenarijų atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis pavyks smarkiai sumažinti tik apie 2050 metus. Todėl Europos Sąjungos klimato politika orientuota į ilgalaikį ir nuoseklų šiltnamio dujų išmetimo mažinimą visose žmonių veiklos srityse.

Šios vasaros karščiai bei kitos stichinės nelaimės, manau, atkreips daugelio šalių piliečių dėmesį į tai, kad klimato kaitos negalima ignoruoti, nuo jos negali pabėgti ar atsitverti sienomis, muitais ar vizomis. Tai globalus reiškinys, veikiantis visus ir reikalaujantis globalaus atsako.

VEIDAS: Kokia EK politika klimato kaitos klausimais – tiksliau, ką eurobiurokratai gali šioje srityje nuveikti?

E.K.: Beveik viskas mūsų gyvenime susiję su šiltnamio dujų emisijomis. Kai prausiamės, naudojame elektrinėse pagamintą elektrą, šilumą, vandenį. Elektrinės, naudojančios dujas, anglis ar naftą, išmeta anglies dvideginį, o valant sunaudotą vandenį gali išsiskirti metanas. Valgydami esame atsakingi už žemės ūkio bei su produktų transportavimu bei laikymu susijusias emisijas. Jei į darbą vykstame automobiliu ar autobusu, reikėtų pridėti šių transporto priemonių išmetamas dujas. Išmetame buitines atliekas į šiukšlių konteinerį – esame atsakingi už sąvartyno bei su atliekų transportavimu susijusias emisijas. Didžiąją laiko dalį praleidžiame pastatuose, todėl prie savo “anglies dvideginio pėdsako” turėtume pridėti emisijas, susijusias su jų statyba, priežiūra, šildymu.

Visos šios iškastiniu kuru pagrįstos ekonomikos kardinalus keitimas yra grandiozinis uždavinys, kokio žmonija dar nebuvo sprendusi. Viena Europa, mažindama savo emisijas, negali išspręsti šios problemos, nes ES anglies dvideginio emisijos sudaro tik apie 10 proc. viso pasaulio išmetamo CO2 kiekio ir šis procentas nuosekliai mažėja. Todėl vienas iš pagrindinių ES klimato tikslų yra naujo tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos sudarymas.

ES vidinę klimato politiką reglamentuoja 2009 m. įsigaliojęs ES klimato kaitos ir energetikos paketas, kuriuo siekiama iki 2020 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 20 proc. palyginti su 1990 m. išmestu kiekiu (arba 30 proc., jei bus sudarytas išsamus tarptautinis susitarimas dėl klimato kaitos). Norima, kad atsinaujinančios energijos dalis sudarytų 20 proc. visų energijos sąnaudų, o biokuras sudarytų bent 10 proc. viso transporto kuro sąnaudų. Taip pat užsibrėžta sutaupyti 20 proc. pirminės energijos diegiant energiją taupančias priemones.

Tai pasiekti turėtų padėti keturių pagrindinių teisės aktų paketas – direktyvos dėl ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, dėl atsinaujinančių išteklių energijos skatinimo, dėl anglies dioksido geologinio saugojimo ir sprendimas dėl valstybių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Tačiau labai svarbu atsiminti, kad kiekvienas mūsų sprendžia, į darbą važiuoti dviračiu ar visureigiu, ar apsišiltinti būstą, ar rūšiuoti atliekas. Nuo to taip pat priklausys, ar pavyks apriboti klimato kaitą, ar mūsų vaikų laukia nelabai šviesi ateitis.

Be to, aplinkai draugiškų technologijų kūrimas ir diegimas yra labai didelis verslas, kuriantis gerai apmokamas darbo vietas ir skatinantis ekonomikos plėtrą. Šalys, kurios pirmiau įsisavins atsinaujinančius energijos išteklius, efektyviai naudos kitus gamtos resursus, gamins ir diegs aplinką neteršiančias transporto sistemas, statys energiją taupančius namus, turės neabejotinų konkurencinių pranašumų šiame ribotų resursų pasaulyje.

VEIDAS: Kokiais mokslo tyrimais EK remiasi formuodama savo politiką klimato kaitos klausimais?

E.K.: Pirmosios mokslinės publikacijos šia tema pasirodė XIX amžiaus pirmoje pusėje, tačiau daugiau nei 95 proc. visų mokslinių straipsnių paskelbta po 1950-ųjų. Paskutiniais dešimtmečiais kas vienuolika metų mokslinių straipsnių šia tema skaičius padvigubėja. Todėl nėra lengva susigaudyti šiame informacijos vandenyne. Pavyzdžiui, 1970-aisiais dalis mokslininkų teigė, kad dėl atmosferos taršos mūsų laukia klimato atšalimas. Jie šį efektą aiškino kartu su šiltnamio dujomis išmetamų aerozolių poveikiu, kurie susikaupę atmosferoje atspindi saulės radiaciją. Tiktai patikslinus aerozolių ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų gyvavimo atmosferoje trukmes buvo prieita prie išvados, kad ilgalaikis emisijų poveikis kelia temperatūrą ties Žemės paviršiumi.

Didžiulį darbą sisteminant žinias apie klimato kaitos atlieka Tarpvyriausybinis klimato kaitos komitetas, kurį 1989 m. įsteigė Jungtinės Tautos ir Pasaulinė meteorologijos organizacija. Jis jungia kelis tūkstančius savanorių mokslininkų, kurie periodiškai peržiūri mokslinę literatūrą šia tema ir parengia naujausius mokslinius tyrimus apibendrinančias ataskaitas.

Pirmoji ataskaita (1990 m.) tapo kertiniu akmeniu rengiant Jungtinių Tautų Bendrąją Klimato kaitos konvenciją.

Antroji, 1995 m., prisidėjo rengiant Kioto protokolą. Paskutinė, ketvirtoji, parengta 2007 metais. Beje, tais metais Tarpvyriausybinis klimato kaitos komitetas už savo veiklą buvo apdovanotas Nobelio taikos premija.

Ketvirtoje ataskaitoje pateiktos klimato kaitos prognozės artimiausiam šimtmečiui nėra labai optimistinės: jei atmosferos tarša nebus ženkliai sumažinta, galime tikėtis žymiai daugiau ir baisesnių stichinių nelaimių, nei buvo šią vasarą.

VEIDAS: Kiek, EK disponuojamais tyrimų duomenimis, klimato atšilimui turi įtakos žmogaus veikla?

E.K.: Tarpvyriausybinio klimato kaitos komiteto ketvirtosios ataskaitos duomenimis, daugiau nei 90 proc. tikimybė, kad dabartinis klimato atšilimas sukeltas žmonių veiklos. Kitos galimos klimato kaitos priežastys, tokios kaip saulės aktyvumo padidėjimas ar vulkanų veikla, negali paaiškinti visų stebimų pokyčių.

Vidutinė anglies dvideginio koncentracija atmosferoje išaugo nuo 280 dalelių milijonui oro molekulių (t.y. viename milijone oro molekulių buvo 280 CO2 molekulių) priešindustriniais laikais iki 379 dalelių 2005 m. Dar įspūdingesnis metano koncentracijos padidėjimas – nuo 715 dalelių milijardui oro molekulių priešindustriniais laikais iki 1774 dalelių 2005 m. Diazoto monoksido (N2O) koncentracija atmosferoje taip pat padidėjo nuo 270 iki 319 dalelių milijardui oro molekulių. Šių bei kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijų padidėjimas atmosferoje per paskutinius dešimtmečius yra labiausiai tikėtina klimato kaitos priežastis.

VEIDAS: Ar nemanote, kad taršos leidimų pardavinėjimo sistema neskatina investuoti į kardinalius pokyčius mažinant taršą ir net amorali, nes už baustiną teršimą gali išsipirkti pinigais?

E.K.: ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema yra viena radikaliausių ir efektyviausių priemonių sumažinti emisijas tuo pačiu užtikrinant, kad šis sumažinimas yra pasiekiamas mažiausia kaina. Klimato kaita yra tik viena iš daugelio problemų, kurias reikia spręsti. Juk reikia gerinti ir gyvenimo kokybę, mažinti skurdą ir nedarbą, užtikrinti tinkamą išsilavinimą bei sveikatos priežiūrą, todėl klimato kaitos prevencijos tikslai neturėtų būti pasiekiami šių tikslų sąskaita.

ES prekybos taršos leidimais sistemoje įmonės, kurioms sumažinti šiltnamio dujų išmetimus yra pigiau, parduoda atsilaisvinusius leidimus įmonėms, kurioms tai padaryti brangiau. Kadangi leidimų kiekis yra ribotas ir nuosekliai mažėjantis, ES mastu užtikrinama, kad emisijos yra mažinamos ir mažinamos minimaliomis sąnaudomis. ES prekybos sistemoje dalyvauja virš 10 tūkst. didelių pramonės įmonių bei elektrinių. Panašios schemos yra planuojamos JAV, Australijoje ir kitose šalyse, tačiau šiuo metu vienintelė veikianti tokio masto schema yra ES.

VEIDAS: Ar realu Lietuvai įgyvendinti ES rekomendacijas didinti alternatyvių energijos šaltinių plėtrą?

E.K.: Lietuva turi visas galimybes 2020 metais pasigaminti 23 proc. energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kaip ir numatyta atitinkamoje ES direktyvoje. Tačiau žinant neprastus Lietuvos santykius su naftos ir dujų tiekėjais, mūsų šalis galėtų būti ir ambicingesnė. Pavyzdžiui, Latvijos tikslas siekia 40 proc., o švedai 2020 m. planuoja iš atsinaujinančių energijos šaltinių pasigaminti praktiškai pusę visos suvartojamos energijos.

Svarbu nepamiršti, kad kiekvienas energijos vienetas, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, kuria darbo vietas ir turtą Lietuvoje, o kiekvienas suvartotas kubinis metras importuotų dujų krauna į mūsų šalį dujas tiekiančių kompanijų pelnus.

Pavasarinio potvynio nuostolius atlyginti prašantys gyventojai vis dar nesulaukė daugiau nei 2,1 mln. litų.

Finansų ministerijos atstovai teigia, jog savivaldybės vis dar nėra baigusios žalos skaičiavimo – šiuo metu iš prašomų 2,1 mln. litų dokumentais pagrįsti maždaug 300 tūkst. litų nuostoliai. Tuo metu savivaldybių pareigūnai tvirtina, kad reikalingi dokumentai pateikti dar gegužę, tačiau liepą Vyriausybei pakeitus ekstremalių situacijų žalos kompensavimo tvarką, ministerija paprašė papildomų dokumentų.

Pasak finansų ministrės patarėjos visuomenės informavimo klausimais Giedrės Balčytytės, klausimas dėl Vyriausybės rezervo lėšų potvynio padarytiems nuostoliams iš dalies kompensuoti bus svarstomas tuomet, kai savivaldybės pateiks žalą pagrindžiančius dokumentus ir bus žinomas tikslus lėšų poreikis.

“Kadangi ne visos savivaldybės pateikė žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, (…) Finansų ministerija paprašė papildomai pateikti dokumentus”, – BNS sakė G.Balčytytė.

Jos duomenimis, Kauno rajono savivaldybės dokumentais vis dar nėra pagrįsta 1,83 mln. litų nuostolių suma.

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Vyto Bancevičiaus teigimu, dar gegužės mėnesį savivaldybės parengti dokumentai pristatyti Finansų ministerijai, tačiau liepos pabaigoje Vyriausybė patvirtino naują ekstremalių situacijų žalos kompensavimo tvarką.

“Mes parengėm medžiagą dar gegužę pagal 2005 metų metodiką, o jie liepos 21 dieną pakeitė metodiką ir reikalingą medžiagą”, – BNS antradienį sakė V.Bancevičius.

V.Bancevičiaus duomenimis, papildomų dokumentų rengimo darbai Kauno rajono savivaldybėje eina į pabaigą ir tikimasi FM juos pateikti dar šią savaitę.

Pagal naujai patvirtintą ekstremalių situacijų žalos kompensavimo tvarką, savivaldybės turi pateikti prašomų lėšų poreikį pagrindžiančius dokumentus.

Valstybės finansinės paramos nuo potvynio nukentėjusiems gyventojams prašo Joniškio, Jurbarko, Kauno, Panevėžio, Šilutės, Tauragės rajono savivaldybės.

Pasak Finansų ministerijos, Vyriausybės rezervo lėšos, skiriamos iš dalies kompensuoti gyventojų dėl stichijos patirtus nuostolius skiriamos per savivaldybes, o jas skiriant Vyriausybė atsižvelgia į šiuos prioritetus – gyventojo gyvenamąjį (vienintelį) būstą, socialinę gyventojo padėtį bei patirtos žalos mastą.

Pavasarį vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis teigė, kad gyventojų nuostoliai siekia 2,5 mln. litų. Tuomet ministras neslėpė, kad visų jų atlyginti nepavyks.

Jo teigimu, potvynio zonoje gyvenamuosius namus pasistatę žmonės ir leidimus išdavusios savivaldybės grėsmes turėjo numatyti.

Kovo pabaigoje Kauno mieste ir prieigose bei Panevėžio apylinkėse, o vėliau ir pamaryje dėl pavasarinio potvynio apsemtų namų nukentėjo keli šimtai žmonių.

Vyriausybė dabar žada, kad iš rezervo fondų bus skiriama lėšų atlyginti ir škvalo padarytus nuostolius.

Elektros skirstymo bendrovei Rytų skirstomieji tinklai (RST) pirmadienio naktį praūžusi liūtis su perkūnija vėl padarė nuostolių – be elektros liko apie 3 tūkst. įmonės klientų. VST aptarnaujamoje teritorijoje be elektros ankstų pirmadienio rytą buvo 900 klientų, tačiau jų skaičių per kelias valandas įmonei pavyko sumažinti iki 300-ų.

VST atstovė Giedrė Vinickienė BNS sakė, kad beveik visi elektros tiekimo netekę vartotojai yra Kaišiadorių rajone.

“Tačiau gedimai šalinami gana greitai, todėl tikimės, kad elektros tiekimą klientams pavyks atnaujinti netrukus”, – teigė G.Vinickienė.

Dėl kol kas nežinomų priežasčių pirmadienio rytą elektra atsijungė ir Vilniaus gyvenamųjų rajonų Viršuliškių-Karoliniškių ruože link Gariūnų.

“Priežastis, kodėl taip atsitiko, dabar aiškinasi RST specialistai. Kol kas nežinome, ar tai vėtros padarinys, ar gedimas kabeliuose”, – BNS sakė RST dispečerinės centro vadovas Ervinas Pareigis.

Anot jo, daugiausia nukentėjusių RST vartotojų – Trakų, Marijampolės, Molėtų rajonuose, taip pat vėtra kliudė Druskininkų, Vilniaus rajonus.

“Pagrindinės elektros tiekimo gedimų priežastys – griuvę medžiai, perkūnijos sugadinti įrenginiai. Šįsyk gedimai nėra tokie sudėtingi kaip praeitą kartą, todėl turėtų būti pašalinti greičiau”, – sakė E.Pareigis.

Ypač didelė audra Lietuvoje praūžė pirmąjį rugpjūčio savaitgalį.

Pakistano potvynių, Kinijos nuošliaužų vaizdai pribloškia. Ar jie tikrai be galo toli, ar mums tik taip atrodo? Gali būti, kad su šylančiu klimatu didžiosios stichinės nelaimės gręžiasi ir mūsų pusėn.

Rusijos gaisrai palyginti visai netoli, ten jau darbuojasi ir Lietuvos ugniagesių gelbėtojų komanda. Lenkijos potvyniai, regis, čia pat, todėl paaukoti pinigų nelaimės ištiktiems kaimynams – savaime suprantamas dalykas. O škvalo nusiaubti miškai, nuniokotos gyvenvietės, užversti keliai ir miestų gatvės – jau mūsų tikrovė. Lietuvoje yra šeimų, kurioms stichijos padariniai taip pat virto didžiule nelaime. Ar po rugpjūčio 8-osios susiklosčiusi padėtis mūsų šalyje buvo priartėjusi prie ekstremalios?
Skelbti ar ne?

Valstybės kontrolės (VK) 4-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Sigita Gorovniova sako, jog vertinant pagal tai, kad nuo škvalo nukentėjo daugiau nei trys savivaldybės, ekstremali situacija peržengė ribas, pagal kurias ją būtų galima laikyti vietine.

Auditorei šį klausimą “Veidas” uždavė neatsitiktinai, nes prieš dvejus metus VK atliko ekstremalių situacijų valdymo organizavimo auditą. Kaip tik tuo metu visa Lietuva buvo nukreipusi žvilgsnį į užsiliepsnojusį AB “Rėkyva” durpyną Rokiškio rajone. Iš pradžių jį mėginta gesinti vietos ugniagesių pajėgomis, vėliau prisidėjo Panevėžio zonos komandos, o joms iš paskos ir kariškiai. S.Gorovniova prisimena, kad prieš dvejus metus auditoriams lankantis Rokiškyje buvo paskelbta ir ekstremali situacija.

Praėjusią savaitę vienintelėje Kaišiadorių savivaldybėje taip pat ryžtasi skelbti ekstremalią situaciją. Šiame rajone vien Viliūnų kaime buvo nuplėšti 35 namų stogai ir sugriautas grūdų sandėlis. Iš viso rajone elektros buvo netekę apie 12 tūkst. gyventojų. Dovainonių paukštynas, kuriam taip pat buvo nutrauktas elektros tiekimas, vos neprarado 40 tūkst. jau išaugintų broilerių.

“Argi ne ekstremali padėtis, kai žmonės kelias dienas lieka be vandens? – klausė Kaišiadorių savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Streikauskas. – Juk vienas iš tokią padėtį apibūdinančių kriterijų yra tas, kad pablogėja socialinės sąlygos. Jos iš tiesų pablogėjo, nes vandenį kai kurie žmonės atgavo tik ketvirtadienį. Ir tų kriterijų buvo ne vienas. Jeigu nepaskelbsi, žmonės sakys – šitiek bėdų, o mūsų valdžia delsia”.

Taip kalbėdamas direktorius tarsi tęsė diskusiją su Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovu, kuris posėdžiaujant ekstremalių situacijų komisijai vienintelis susilaikė, kai buvo balsuojama – skelbti ar ne. V.Streikauskas atkreipė dėmesį, jog Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas, kalbėdamas per Lietuvos televiziją, taip pat pripažino, kad rajone buvo susidariusi ekstremali situacija, tiesa, iš karto pridurdamas, kad ji “kontroliuojama”.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos viršininkas Jurijus Targonskas įsitikinęs, kad praėjusią savaitę ekstremalių situacijų skelbti nevertėjo nei pavienėse savivaldybėse, nei tuo labiau Lietuvos mastu – juk daugumoje rajonų buvo ramu. Tačiau neseniai tarpžinybinė komisija susirinkusi svarstė baigiamą parengti ekstremalių situacijų valdymo planą ir tikriausiai netrukus jis bus priimtas. Iki šiol tokio plano Lietuva neturėjo, o kad jo reikia, nurodė minėtas auditas.

Bet iš kur žmogui žinoti, kad artėja pavojus, jeigu net meteorologai gali įžvelgti besiformuojantį škvalą tik likus maždaug trims valandoms iki jam užgriūvant? Kaip sakė PAGD Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus viršininko pavaduotojas Donatas Gurevičius, šiuo metu yra įgyvendinamas Gyventojų perspėjimo ir informavimo, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų tiekėjų tinklų infrastruktūrą, sistemos sukūrimo projektas. Jis turėtų būti baigtas po metų.

Visi nori vadovauti

Prieš dvejus metus, kai auditoriai ėmė gilintis, kaip šalyje gali būti organizuojamas ekstremalių situacijų valdymas, Vidaus reikalų ir Krašto apsaugos ministerijos susikirto, kas turėtų vadovauti esant ekstremalioms situacijoms. Mat prie Krašto apsaugos ministerijos dar buvo ir Krizių valdymo centras. Buvo iškilęs klausimas: o gal viską sujungti į viena? Auditorė S.Gorovniova sako, kad kitose šalyse šiems reikalams vadovauja ne kariškiai. Krizių valdymo centras kovą pralaimėjo ir buvo panaikintas, užtat atsirado Krizių valdymo komitetas, kuriam vadovauja pats premjeras. Dar yra Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, kuriai vadovauja vidaus reikalų ministras. Ir komitete, ir komisijoje – ministrai, viceministrai, kancleriai.

Auditoriams niekas negalėjo ir, matyt, dabar taip pat negalėtų paaiškinti, kuo krizė skiriasi nuo ekstremalios situacijos. Dėl pastarosios aišku – įstatyme apibrėžta, kad tokia situacija gali atsirasti dėl gamtos ar fizinio poveikio, kai gresia pavojus gyvybei ir turtui. O kas yra krizė? Į tai bus atsakyta, kai bus priimtas Krizių valdymo įstatymas. Nors jo dar nėra, sistema jau kuriama. “Mes siūlėme kurti bendrą, integruotą, gerai valdomą sistemą – tokią kaip kitose šalyse. Kad bet kada žmogui būtų galima padėti”, – sakė S.Gorovniova.

Naujos redakcijos Civilinės saugos įstatymas buvo priimtas 2009 m. gruodį – jį tobulinti taip pat buvo pasiūlę auditoriai. Štai šis įstatymas ir reglamentuoja ekstremalių situacijų skelbimo tvarką. Bet procedūras turėtų nustatyti Vyriausybė, kuri kol kas šio darbo nepadarė.

“Kad žmonės laiku gautų pagalbą, reikia turėti ekstremalių situacijų valdymo planą šalies mastu – kokios institucijos ir kada turėtų reaguoti. Beje, beveik visos savivaldybės, išskyrus penketą, turi savo planus, nors jokie teisės aktai jų nereikalavo”, – pasakoja auditorė.

Be plano

S.Gorovniovą stebina, kad tuo pačiu metu žadama parengti ir krizių valdymo planą, kuris bus sudarytas derinant savivaldybių ir šalies ekstremalių situacijų valdymo planus. Auditorės nuomone, tai akivaizdus nesusikalbėjimo pavyzdys, kuriame nesunku įžvelgti ir veiksmų dubliavimo, ir galimo pinigų švaistymo riziką.

Be to, pataisytame Civilinės saugos įstatyme įrašyta, kad kai kuriose valstybės institucijose turės būti steigiami ekstremalių situacijų valdymo centrai. Kurioms bus privalu juos įsteigti, turės patvirtinti Vyriausybė. Beje, pagal senąjį įstatymą tokius centrus privalėjo turėti daugelis – ir pati Valstybės kontrolė, ir net Lietuvių kalbos inspekcija. Absurdas, ir tiek.

Visai kas kita, kad savo planą, kaip savaime suprantamą dalyką, turi elektros tiekėjai. Pasak Rytų skirstomųjų tinklų atstovės Editos Sirutienės, bendrovėje yra nustatyta ekstremalių situacijų valdymo tvarka. Gamtos stichijų padariniai elektrikams, šiuo metu atstatinėjantiems ištisus kilometrus elektros stulpų Dzūkijoje, ne naujiena.

Ekstremaliu išgyvenimu daugeliui žmonių tapo ir finansų krizė. Valstybės kontrolės auditoriai prieš dvejus metus, artėjant krizei, buvo įspėję Vyriausybę, kad turi būti oficialiai skelbiama ne tik ekstremali situacija, bet ir krizė. Tačiau tik tada, kai Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas skundą dėl sumažintų pensijų, atkreipė dėmesį, kad apie jokį sunkmetį nebuvo oficialiai paskelbta, Vyriausybei teko skubiai taisyti klaidą.

Pasirodo, tik esant tokiam Vyriausybės nutarimui gali būti teisėtai mažinamas finansavimas, darbo užmokestis. “Manau, toks dokumentas turėjo būti priimtas vos gavus mūsų audito išvadas, tada visi finansiniai apribojimai būtų iš karto įgavę juridinį pagrindą”, – teigia Valstybės kontrolės atstovė.

Už lietų – nė cento!

Kol praėjusį ketvirtadienį kalbėjomės su auditore, meteorologai spėjo paskelbti, kad artėjantis savaitgalis po naujos karšto oro bangos vėl gali būti neramus, nors žmonės dar nespėjo net nuplėšytų stogų sulopyti. Vadinasi, net ir paprasto lietaus tikimybė tapo grėsminga.

Didesnis lietus virsta rimta problema ir dėl patvinstančių gatvių. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Vandentvarkos katedros vedėjas Mindaugas Rimeika ne be apmaudo sako, kad ši problema įsisenėjo, bet niekas nesiima jos spręsti. Vandentvarkos sektoriuje Lietuva europinę paramą naudoja tik geriamajam vandeniui ir buitinėms nuotekoms tvarkyti, o lietaus nuotekų tvarkymo sistema pamiršta. “Nei tikro šeimininko nematyti, nei mokesčiai renkami, nei investuojama į šią sistemą. Viskas palikta, kaip Dievas duos. Ta va, kaip duoda, taip ir turime, – ironizuoja mokslininkas. – Kai statomas koks nors naujas objektas – prekybos centras, viešbutis, duodamos sąlygos prisijungti prie esamo tinklo. Bet tas tinklas neatnaujintas nuo kokių 1980-ųjų”.

Kai kuriuose miestuose jau buvo parengtos lietaus nuotekų renovavimo galimybių studijos, buvo mėginama skaičiuoti, kiek tai kainuotų. Vos išgirdę tokią naujieną gyventojai puldavo komentuoti, kad politikai, apmokestinę lietų, tikriausiai apmokestins ir saulę, ir orą. “Primityvios šnekos, bet politikams jos daro įspūdį, ir investicijos sustabdomos. Bet kai tie patys gyventojai susiduria su problema, labai piktinasi”, – įvertino padėtį M.Rimeika.

Bendrovės “Grinda” lietaus nuotekinės grupės vadovo Nerijaus Narkūno “Veidas” teiravosi, kiek kainuotų sutvarkyti smarkiai patvinstančias sostinės gatves. “T.Narbuto gatvei reikėtų maždaug 6–7 mln. Lt, o Geležinio Vilko gatvei – net 20 mln. Lt. Mes kiekvienais metais sudarome problemų sąrašą, bet pinigų nėra – niekas už lietų pinigų nerenka”, – sakė specialistas.

Bendrovės atstovai domėjosi galimybe gauti europinių lėšų, bet gavo atsakymą, kad iki 2014 m. jos išdalytos.

Premjerą pavaduojanti finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako, kad savivaldybėms, kurios suteikė nuo škvalo nukentėjusiems gyventojams pagalbą, bus kompensuota iš Vyriausybės rezervo fondo.

“Kai kam buvo sugadinti namai, kuriuose žmonės gyveno – paprastai kalbant, nunešti stogai. Tvarkant tą situaciją labai smarkiai pasistūmėta. Natūralu, kad tam reikia išleisti pinigų, ir savivaldybės, organizavusios pagalbą, tikėsis iš Vyriausybės rezervo kažkokios išlaidų kompensacijos. Manau, toks lūkestis visiškai pagrįstas, ir tas bus padaryta”, – ketvirtadienį “Žinių radijui” sakė I.Šimonytė.

Vis dėlto ministrė pažymėjo, kad valstybės paramos nereikėtų “suabsoliutinti”, o toks turtas kaip laisvalaikio sodybos turi būti draudžiamas.

“Tuomet išlaidas turėtų atlyginti draudimo kompanijos, ne Vyriausybė. Miško atkūrimui, atsodinimui paramos bus galima tikėtis iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, bet rūpestis dabartiniu miško sutvarkymu yra kiekvieno savininko prerogatyva”, – aiškino I.Šimonytė.

Rugpjūčio 8-osios naktį siautėjusi audra plėšė pastatų stogus, laužė medžių šakas, vertė medžius, kurie krito ant elektros oro linijų, gadino laikančiąsias metalo konstrukcijas, traukė elektros laidus, dėl žaibo sukeltų elektros išlydžių buvo sugadinti elektros įrenginiai.

Gamtos stichiją tąkart nusinešė keturių žmonių gyvybes. Nuo škvalo smarkiausiai nukentėjo Kaunas, Varėnos, Alytaus, Trakų ir Šalčininkų rajonai.

Kaune vėtros padaryta žala viršijo pirmines prognozes – miestas, jo gyventojai ir įmonės patyrė per 1 mln. litų nuostolių, antradienį paskelbė Kaune posėdžiavusi Ekstremalių situacijų valdymo grupė.

Pirmadienį savivaldybė skelbė, kad škvalo miesto įmonėms ir gyventojams padaryti nuostoliai, preliminariais duomenimis, siekia daugiau nei 703,6 tūkst. litų.

“Civilinės saugos tarnyba buvo paskaičiavusi preliminarius škvalo padarytus nuostolius, kurie siekė 703 tūkst. litų. Šiandien, remiantis patikslinta informacija, šie nuostoliai iš viso gali siekti daugiau nei vieną milijoną litų. Artimiausiu metu kreipsimės į Vyriausybę dėl dalies nuostolių kompensavimo”, – pareiškė Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Mieste jau sutvarkyti gatvių apšvietimo tinklai, atnaujintas elektros tiekimas, pašalinti pavojingiausi išvirtę ar nulūžę medžiai, bet nespėjama rinkti šakų.

Ekstremalių situacijų valdymo grupės posėdyje pabrėžta, kad tai jau kelia grėsmę parkų ir miškų teritorijose. Nuspręsta telkti papildomas pajėgas miestui tvarkyti, kad darbai būtų baigti iki rugsėjo pirmosios.

Iki rugsėjo pradžios tarnybos įpareigotos patikslinti žalą, seniūnijos ir Socialinės paramos skyrius – duomenis apie nukentėjusius gyventojus.

Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Kerševičius informavo, kad po škvalo buvo sulaukta 3500 skambučių. Per pirmąją parą ugniagesiai-gelbėtojai pašalino 300 medžių.

Bendrovė “Irgita”, kurios darbuotojai šalino vėtros padarinius miesto želdynuose ir miškuose, informavo, kad tvarkymo išlaidos sudarė 274 tūkst. litų. Įmonės vadovas Robertas Mačiulis pažadėjo, kad per porą savaičių įmonė baigs miesto valymo darbus. Kol kas nėra pateikti duomenys, kiek pinigų bus gauta už parduotą medieną.

Bendrovės “Kauno švara” vadovas Dalius Tumynas pažymėjo, kad darbuotojams sutvarkius ir išvežus šakas, gyventojai tos pačiose vietose vėl sukrauna nelegalų sąvartyną.

“Šakų kiekiai yra tikrai didžiuliai, todėl reikės papildomų pajėgų”, – teigė D.Tumynas.

Bendrovė “Autrolis” nuostolių patyrė dėl to, kad kai kuriais maršrutais negalėjo važiuoti troleibusai, reikėjo atstatinėti nutrauktus kontaktinius tinklus ir pan. Bendrovės nuostoliai – per 16 tūkst. litų. Bendrovė “Eismo juosta” remontavo šviesoforų įrangą už 20 tūkst. litų.

Bendrovės VST Kauno skyriaus viršininkas Saulius Alekna teigė, kad be elektros antradienį dar buvo keli abonentai.

Įvairiose Kauno kapinėse buvo nuversti 263 medžiai, apgadintos 186 kapavietės. Šakos jau ir medžiai jau baigiami tvarkyti, tačiau dar reikės kelmus ir šakas išvežti iš kapinių.

“Kauno gatvių apšvietimas” jau dabar skaičiuoja 153 tūkst. litų nuostolius. Atstatymui buvo panaudota 4000 metrai oro kabelio, 1500 metrai laidų, 75 šviestuvai ir 62 gelžbetoninės atramos, 14 metalinių, 62 lempos. Sugadinti 8 valdymo pultai, dingo 2 kilometrai laidų.

Miesto tvarkymo skyriaus skaičiavimu, miestui tvarkyti gali prireikti dar apie 450 tūkstančių litų. Kol kas nežinoma, kiek kainuos miškų teritorijų sutvarkymas. Preliminariai skaičiuojama, kad miškuose išversta, nulaužta apie 3000 kubinių metrų medienos. Dalį medienos iš miškų jau išsivežė gyventojai.

Savivaldybė patirtus nuostolius ketina kompensuoti patikslinus miesto biudžetą bei skyrus daugiau pinigų miesto tvarkymui.

Gyventojų patirta žala dėl vėtros metu sugadintų stogų, automobilių, paminklų kapinėse siekia apie 170 tūkst. litų.

Socialiai remtini gyventojai, nukentėję dėl škvalo, gali kreiptis dėl vienkartinės pašalpos per seniūnijas į Socialinės paramos skyrių.

Praėjusią savaitę Finansų ministerija informavo, kad nuo vėtros nukentėjusiems gyventojams parama bus skiriama ne piniginėmis išmokomis, bet iš dalies kompensuojant stichinės nelaimės padarinių šalinimo išlaidas per savivaldybes.

Skiriant lėšas Vyriausybė atsižvelgs į tai, ar nukentėjęs gyvenamasis būstas gyventojui yra vienintelis, į gyventojų socialinę padėtį, padarytos žalos mastą.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba informuoja, jog antradienį, rugpjūčio 17-ąją tarp 14-17 val. Lietuvoje prasidės perkūnijos, jų metu kai kur numatomas škvalas iki 15-20 m/s. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus būti atsargiems. Pučiant stipriam vėjui gali sutrikti elektros energijos tiekimas, virsti dideli medžiai, lūžti jų šakos. Būtina perspėti darbuotojus apie artėjantį pavojingą hidrometeorologinį reiškinį ir informuoti, kokie darbai turi būti nutraukti.

Rekomenduojama išnešti iš balkonų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas. Svarbesniuose objektuose reikia patikrinti avarinius elektros energijos šaltinius, pasirūpinti kuro atsargomis ir pasirengti gamybos proceso avariniam sustabdymui. Taip pat negalima stovėti po aukštais medžiais, prie elektros linijų, statyti automobilių po medžiais. Poilsiaujant gamtoje, rekomenduojama nestatyti palapinių po aukštais medžiais ar šalia aukštų konstrukcijų. Namuose pravartu turėti žibintuvėlį, atsarginių elementų, radijo imtuvą, žvakių.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas siūlo nepalikti gyvenamosios vietos be ypatingos priežasties. Jeigu vis dėlto privalote išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms.

Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdžius, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, prie kurių auga aukšti medžiai. Nuo žaibo patikimai apsaugo ir automobilis, tik reikia įtraukti anteną, užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.

Jeigu vėtra užklupo lauke, geriausiai pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius. Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsiant reikia skubėti į krantą. Griaudžiant nebėgiokite, nevažiuokite motociklu ar dviračiu, nelaikykite rankose metalinių daiktų. Palikite juos atokiau nuo savęs ir pralaukite perkūniją.

Scanpix

Kelioms smarkioms audroms su perkūnija nuslinkus per JAV Vidurio Vakarų regioną, Mičigane žuvo vairuotojas, Čikagoje buvo išdaužyti dangoraižio langai, o šimtai tūkstančių žmonių liko be elektros.

Pareigūnai pranešė, kad vienas vairuotojas žuvo vėtrai užvertus medį ant automobilio netoli Deksterio miesto Mičigane, maždaug už 64 kilometrų į vakarus nuo Detroito.

Čikagoje smarkus vėjas ir liūtis išdaužė langus 110 aukštų dangoraižyje “Willis Tower”, kuris anksčiau buvo vadinamas “Sears Tower”. Pasak liudininkų, stiklo nuolaužos krito nuo pastato tarsi ledo varvekliai.

Komunalinių tarnybų darbuotojai pranešė, kad Čikagos regione be elektros liko apie 280 tūkst., o Mičigane – apie 150 tūkst. žmonių.

Indianoje smarkūs gūsingi vėjai, kurių greitis siekė daugiau nei 120 kilometrų per valandą, paliko be elektros apie 60 tūkst. žmonių. Dar apie 19 tūkst. gyventojų liko be šviesos Viskonsine.