Nors gamtos stichijų pastaraisiais dešimtmečiais daugėja, ir aukų, ir ekonominių nuostolių mastą galima sumažinti vykdant atsakingą miestų plėtros politiką, geriau pasirengiant nelaimėms ir prisitaikant prie gamtos realijų.

Nors Filipinuose lapkričio pradžioje įvykusi tragedija nepretenduoja būti įrašyta į didžiausių pasaulio stichinių nelaimių dešimtuką, praūžęs stipriausias kada nors užfiksuotas taifūnas „Haiyan“ priminė pasauliui gamtos jėgą, o kartu privertė susimąstyti apie vis dažnėjančių gamtos anomalijų priežastis bei sukeliamus nuostolius. Aišku viena, kad pamokas, kurias žmonija išmoksta skaudžiai nukentėdama per tokius įvykius, galima išmokti sparčiau, o šėliojančios gamtos sukeliamas netektis galima gerokai sumažinti. Skirtingų šalių patirtys tą įrodo jau šiandien.

Filipinai užklupti netikėtai

Filipinuose praūžęs supertaifūnas suniokojo daugybę regionų ir paliko gyventojus be susisiekimo priemonių, pastogės, maisto bei gėlo vandens. Katastrofą savo akimis matę žmonės teigia, kad beveik visi taifūno kelyje atsidūrę statiniai buvo nušluoti nuo žemės. „80 proc. pastatų sugriauta“, – tvirtina 220 tūkst. gyventojų turėjusio Leitės miesto gyventojas.
Jau dabar suskaičiuojama beveik 3 tūkst. žuvusiųjų, tačiau ilgainiui šis skaičius gali išaugti penkiagubai. Be to, Jungtinės Tautos (JT) praneša, kad 673 tūkst. gyventojų buvo priversti palikti savo gyvenamąją vietą, o vienaip ar kitaip stichija palietė net 11 mln. gyventojų.
Į Vakarus judantis taifūnas kirto šešias centrinės Filipinų dalies salas, pasiekė ir Vietnamą, iš kurio pranešama apie mažiausiai 13 žuvusiųjų. Kinijos žiniasklaida skelbia, kad ir Pietryčių Kinijoje užfiksuota audra pasiglemžė šešių žmonių gyvybes. Jungtinės Karalystės nelaimingų įvykių gelbėjimo komiteto pirmininkas Salahas Saeedas palygino Taklobano miesto nuniokojimą su 2004 m. cunamiu, kuris po Indijos vandenyne prasidėjusio 9,3 balo žemės drebėjimo nusiaubė Indoneziją, Šri Lanką, Tailandą bei kitas kaimynines salas, pareikalaudamas 230–280 tūkst. gyvybių.
Pasak BBC žurnalisto Jonathano Heado, katastrofa atskleidė ir tai, kad valdžia nebuvo jai pasirengusi: „Žuvusiųjų kūnai vis dar nesurinkti guli gatvėse, vietos valdžia yra išsekusi, o centrinės valdžios pastangų beveik nematyti.“
Pranešama, kad išgyvenę filipiniečiai nesulaukdami pagalbos darosi vis piktesni. „Jie šlapi, alkani ir pikti. Mačiau, kaip gyventojai keliauja ilgą kelią iki Taklobano ieškodami maisto ir grįžta tuščiomis rankomis“, – teigia žurnalistas.
Apie tai, kad Filipinai nėra pasirengę kiek įmanoma labiau užkirsti kelią tragedijai ir pažaboti jos padarinius, buvo žinoma jau anksčiau: JT universiteto sudarytame pasaulio gamtinių stichijų rizikos indekse, kurį sudaro 173 pasaulio valstybės, 2012 m. Filipinai užėmė trečią vietą. Svarbu paminėti, kad tai lėmė ne tik geografinė padėtis ir gamtinės sąlygos, bet ir itin blogi rodikliai, nusakantys valstybės bei visuomenės pasirengimą.

Pasaulinis rizikos indeksas Lietuvai palankus

Minėtame pasauliniame rizikos indekse atsižvelgiama ne tik į objektyvias geografinių aplinkybių lemiamas grėsmes, bet ir į šalių pasirengimą susidoroti su kylančiais iššūkiais: visuomenės pažeidžiamumą nelaimių atžvilgiu, pasirengimą sušvelninti ir likviduoti padarinius, gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.
Indekse konstatuota, kad pažeidžiamiausi planetos regionai – Afrika, Azija bei rytinė Pietų Amerikos dalis. Šioje rikiuotėje svarbiausias veiksnys, žinoma, yra geografinė padėtis, tačiau labai svarbūs ir kiti veiksniai: svarios įtakos turi ir kryptingas bei atsakingas veikimas – tą patvirtina tarp Europos Sąjungos narių rizikingiausia šalimi laikoma Olandija. Pagal natūralias grėsmes dėl geografinės padėties ir kylančio jūros lygio ji užima net 12 vietą, tačiau geros socialinės, ekonominės, ekologinės bei institucinės sąlygos sąraše ją nustumia į 51 vietą. Kitaip tariant, pripažįstama, kad pati Olandija tą riziką stipriai sumažino.
Lietuva, žvelgiant į šį indeksą, itin saugi visais požiūriais: užimdama 148 vietą mūsų šalis nusileidžia tik 25 valstybėms. Ir pagal gamtinius, ir pagal socialinius kriterijus Lietuva yra tarp pažangiausių, o prasčiausias mūsų rezultatas – visuomenės jautrumo nelaimėms skalėje, kurioje akcentuojama infrastruktūra, maitinimosi sąlygos, gyvenamųjų erdvių išdėstymas, ekonominė padėtis. Nederėtų baimintis ir dėl artimiausių kaimynų: Skandinavijos šalys, kaip įprasta, yra tarp lyderių, o Latvija, Baltarusija, Lenkija ir Estija taip pat priskiriamos prie saugiausių.
Tyrimą atlikę mokslininkai pabrėžia, kad žmonija privalo rimtai vertinti grėsmes ir imtis konkrečių priemonių joms pažaboti. Jie ragina mažinti žmonijos indėlį į klimato kaitos procesą ir dirvožemio degradaciją, gerinti pažeidžiamiausių socialinių grupių gyvenimo sąlygas, efektyvinti institucinį veikimą bei įspėjimo apie artėjančią nelaimę mechanizmus, gamtos paveikiamas vietas pritaikyti saugiam gyvenimui.

Šiltuoju metų laiku padažnėjusios gamtos stichijos dažnai sukelia gedimų skirstomajame elektros tinkle, kurie gali kelti pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei.

AB LESTO primena apie saugų elgesį tokių situacijų metu: nesiartinti prie elektros įrenginių ar oro linijų, pastebėjus gedimus pranešti telefonu 1802, pirmąją pagalbą nuo elektros smūgio nukentėjusiems asmenims suteikti tik įsitikinus, kad pašalintas elektros srovės šaltinio poveikis.

Dėl aukštos oro temperatūros kylančių gamtos stichijų (gausių liūčių, stipraus vėjo ir perkūnijų, škvalų) skirstomajame elektros tinkle padažnėja gedimų.

„Norime priminti gyventojams, kad siaučiant gamtos stichijoms, kyla pavojus žmonių sveikatai, ypač jei jie pavojingu atstumu priartėja prie elektros įrenginių ar oro linijų. Pastebėję nukritusį elektros oro linijos laidą, pasirūpinkite, kad prie jo nesiartintų žmonės, gyvuliai, ir kuo skubiau informuokite apie tai LESTO telefonu 1802. Prie nukritusio elektros linijos laido negalima priartėti arčiau kaip 8 metrus. Taip pat rizikinga artintis ir liestis prie medžių, užvirtusių ant elektros laidų, oro linijų atramų, nes jais gali tekėti elektros srovė“, – įspėja Ervinas Pareigis, LESTO Dispečerinio valdymo departamento Režimų planavimo skyriaus vadovas.

Norint išvengti elektros poveikio, kai ant šlapios žemės ar žolės yra nukritęs nutrauktas elektros linijos laidas, reikia eiti smulkiais žingsneliais, laikant kuo arčiau koją prie kojos arba šokinėti ant vienos kojos. Jei elektros linijos laidas užkristų ant automobilio esant jame, iš jo negalima išlipti įprastu būdu. Kad nebūtų sukurta elektros grandinė ir žmogus nepatirtų elektros smūgio, iš automobilio reikia iššokti abiem kojomis. Likus automobilio viduje reikia stengtis nesiliesti prie metalinių detalių.

„LESTO specialistai taip pat nuolat seka orų prognozes ir planuoja savo veiksmus bei priemones, kurios panaudojamos prasidėjus elektros tiekimo sutrikimams. Operatyvinės brigados budi visą parą ir operatyviai šalina atsiradusius gedimus“, – teigia E. Pareigis.

LESTO telefonu 1802 nedelsiant kreiptis pagalbos reikėtų pastebėjus apgadintus, apsemtus ar kibirkščiuojančius elektros įrenginius, ant žemės, ant gatvės, ant automobilių ar kitur nukritusius laidus. Pavojus gyvybei gali kilti ir būnant arti elektros oro linijų atramų, transformatorinių, elektros energijos paskirstymo punktų, metalinių konstrukcijų, vielinių tvorų.

„Gamtos stichijų metu ypač pavojinga lauke naudotis elektros prietaisais – žoliapjovėmis, elektriniais pjūklais, vandens siurbliais ir panašiai. Patariame nesinaudoti elektros prietaisais net esant pastatų viduje, perkūnijos metu patartina nepalikti atvirų langų ir durų“, – primena E. Pareigis.

Pasak jo, labai svarbu, kad patys gyventojai laiku apgenėtų savo želdinius, augančius šalia elektros oro linijų, kad šie audros metu nepažeistų elektros laidų ir jų atramų. Planuodami išvykas, gyventojai turėtų pasidomėti meteorologų pranešimais.

Meteorologų duomenimis, apie 70 proc. dienų su perkūnija pasitaiko birželio – rugpjūčio mėnesiais. Pavasarį perkūnijos dažnesnės rytinėje Lietuvos dalyje, rudenį – vakarinėje.

Pirmoji pagalba nukentėjusiesiems

Norint padėti žmogui, nukentėjusiam nuo elektros srovės, būtina laikytis atsargumo. Suteikti pirmąją pagalbą gali tik tie, kas tiksliai žino, kaip tai padaryti. Bet kokiu atveju pirmiausia būtina iškviesti greitąją pagalbą.

Pastebėjus, kad žmogus patyrė elektros smūgį (elektros šoką), saugumo priemonių būtina imtis kuo skubiau – žmogui dar galima išgelbėti gyvybę. Elektros šokas gali sustabdyti žmogaus širdies darbą, nudeginti ar lemti raumenų susitraukimą, bet skubi pagalba gali padėti žmogui.

„Įvykus elektros iškrovai, pirmiausia apsaugokite save ir netoliese esančius žmones nuo galimybės patirti daugiau elektros smūgių. Nesilieskite prie žmogaus, kuris ką tik nukentėjo – jo kūnu dar gali tekėti elektra. Atitraukti nukentėjusįjį nuo elektros srovės šaltinio galima tik stovint ant sausos lentos ar sausų rūbų, viena ranka. Rankas apsaugokite sausomis pirštinėmis ar sausu drabužiu. Tempti nukentėjusįjį patartina laikant už  drabužių, neliečiant jo kūno“, – teigia E. Pareigis.

Anot jo, jei įmanoma, išjungti elektros prietaisą ir elektros srovę galima tik tuo atveju, jei nėra grėsmės nukentėti. Svarbu kuo skubiau iškviesti greitąją pagalbą tel. 112.

„Jei mokate suteikti pirmąją pagalbą, pradėkite gelbėti nukentėjusįjį, kai tik jis nebebus veikiamas elektros srovės. Siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų, svarbu būti atidžiam, laiku pašalinti pavojus ir, reikalui esant, kreiptis į specialistus. Atsakingas elgesys padės apsisaugoti patiems ir apsaugoti kitus“, – sako E. Pareigis.

Praėjusią savaitę Turkiją ir Japoniją sukrėtę žemės drebėjimai, o Airiją, Italiją, Tailandą siaubę potvyniai pareikalavo ne tik žmonių gyvybių, bet netgi pakeitė geopolitinę situaciją.

Tiek daug gamtos išdaigų per vieną savaitę pasaulyje nebuvo jau seniai. Pati skaudžiausia praėjusį sekmadienį sukrėtė Turkiją: šalies pietrytinėje dalyje esanti Vano provincija nukentėjo nuo 7,2 balo žemės drebėjimo, sugriovusio kelis tūkstančius pastatų ir nusinešusio (bent jau oficialiais duomenimis) daugiau nei 500 gyvybių, nors žuvusiųjų skaičius gali pasiekti ir tūkstantį.
Turkijai tai didžiulis smūgis, užklupęs šalį visiškai tam nepasirengusią. Apie tai galima spręsti vien iš to, kaip vangiai gyventojams teikiama humanitarinė pagalba, kaip stinga gelbėtojų ir medikų, kaip keli tūkstančiai žmonių jau daugiau nei savaitę gyvena po atviru dangumi, nes negauna ne tik laikinos pašiūrės, bet ir paprasčiausių palapinių.
Tačiau ši nelaimė turi ir nemenką geopolitinę reikšmę, mat jos dėka, kad ir kaip paradoksalu, gali pagerėti Turkijos santykiai su Izraeliu. Priminsime, kad šias dvi valstybes, anksčiau palaikiusias palyginti draugiškus santykius, supriešino būtent humanitarinė pagalba, dėl kurios dabar jos gali vėl suartėti.
Mat pernai Turkijos ir Izraelio konfliktas įsiliepsnojo tuomet, kai Izraelis užpuolė Turkijai priklausančius laivus, gabenančius humanitarinę pagalbą į Izraelio blokuojamą Gazos ruožą. Nuo to laiko Turkijos tonas tik agresyvėjo, o Izraelis aikštingai laikėsi pozicijos neatsiprašyti už laivų atakas.
Tačiau Turkiją ištikusi bėda atskleidė Izraelio silpnumą – paaiškėjo, kad ši šalis, pasijutusi vieniša vis priešiškiau nusiteikusiame arabiškame regione, labai norėtų su Turkija iš naujo rasti bendrą kalbą.
Tad Izraelio prezidentas Shimonas Peresas vienas pirmųjų iš visų pasaulio lyderių pačią pirmą nelaimės dieną telefonu pareiškė užuojautą Turkijos vadovui Abdullah Gului ir pasiūlė pagalbą. Tiesa, Turkija iš pradžių jos išdidžiai atsisakė, tačiau praėjusios savaitės viduryje vis dėlto apsigalvojo – Turkijos vadovai patys kreipėsi į Izraelį prašydami paramos.
„Beveik neabejotina, kad Izraelis Turkijai savo pagalbą pasiūlė ne vien iš geraširdiškumo, bet ir siekdamas pagerinti dvišalius santykius, mat Turkija – Izraeliui labai paranki sąjungininkė, kurią šalis buvo beprarandanti“, – teigia „The Guardian“ analitikai. O Turkijos ir Izraelio susitaikymas gerokai keistų jėgų pusiausvyrą Artimuosiuose Rytuose, ypač dabar, Palestinai siekiant valstybės pripažinimo, o arabų šalims vis priešiškiau grūmojant Izraeliui.

Potvyniai augins kainas
Kitos praėjusią savaitę šėlusios nelaimės irgi turės įtakos tarptautinei situacijai, visų pirma – ekonominei. Mat pragaištingi potvyniai, siaubiantys Tailandą, pasaulio rinkoms žada maisto produktų, ypač ryžių, brangimą. Juk didžiausias per daugiau nei pusę amžiaus potvynis nušlavė jau per dešimtadalį ryžių pasėlių, ir dar kaip tik šalyje, kuri ryžių eksportuoja daugiausiai pasaulyje.
Tailando vyriausybė jau paskelbė, kad tropinės liūtys ne tik pridarė beveik 5 mlrd. JAV dol. nuostolių, bet ir užliejo 62 iš 77 Tailando provincijų, padarydamos žalos 1,4 mln. hektarų žemės plotui ir sunaikindamos apie 7 mln. tonų pasėlių.
Pasak didžiausios Tailande pakuotų ryžių eksporto bendrovės „C.P. Intertrade“ prezidento Sumetho Laomarophorno, dėl to tailandietiškų ryžių eksporto kaina jau gruodį gali pakilti 21 proc., iki 750 JAV dol. už toną. Tai reiškia, kad kils ir kitų maisto produktų kainos, vadinasi, didės skurdas, o Jungtinių Tautų prognozės, kad kasmet augančios maisto kainos bent šiemet sumažės, greičiausiai netaps realybe.
Be to, tikriausiai didės ir automobilių, kompiuterių ir kitų prekių kainos, mat Tailande užlietos „Honda“, „Toyota“ gamyklos, kai kurių pasaulinių IT kompanijų padaliniai, o jų pagrindinės bendrovės jau spėjo paskelbti didinsiančios produkcijos kainas visame pasaulyje.
Savas pataisas šalių ekonomikai padarė ir praėjusią savaitę Europą siaubę potvyniai. Štai skolose skendinti Italija turės sukrapštyti keliasdešimt milijonų eurų nuo potvynių ir nuošliaužų nukentėjusiems Spezijos, Toskanos ir Ligūrijos regionams, o ne ką tvirčiau besilaikanti Airija bus priversta rasti pinigų potvynių padarytiems nuostoliams Dubline kompensuoti.

Per 24 valandas Indoneziją ištiko net trys stichinės nelaimės. Per parą salą sukrėtė žemės drebėjimas, užliejo cunamio banga ir išsiveržė vienas aktyviausių ugnikalnių.

Trys stichinės nelaimės per vieną parą – nuo spalio 26-osios iki spalio 27 dienos – nusinešė apie 1000 Indonezijos gyventojų gyvybių. Po žemės drebėjimo be žinios laikomi dingusiais mažiausiai 500 šalies gyventojų. Cunamio aukų skaičius jau priartėjo prie 350. O ugnikalnio išsiveržimas pareikalavo mažiausiai 18 gyvybių.

Ir tokios nelaimės šiame regione ne pirmos šiais metais. Priminsime, kad rugpjūčio pabaigoje tūkstančiai Indonezijos kaimų gyventojų buvo evakuoti išsiveržus keturis šimtmečius snaudusiam ugnikalniui. Birželį Indonezijai priklausančioje Papua įvyko stiprus 7 balų žemės drebėjimas, gegužę – 5 balų, o balandį žemės drebėjimas buvo dar stipresnis – 7,8 balų pagal Richterio skalę.

Apskritai per pastarąjį dešimtmetį Indoneziją galima laikyti pavojingiausia pasaulyje šalimi. Prisiminkime vien 2004-ųjų katastrofą, kai milžiniška cunamio banga, kurią sukėlė prie Sumatros įvykęs 9,3 balų stiprumo žemės drebėjimas, pareikalavo net 300 tūkst. aukų.

Pavojingiausia šalimi Indoneziją galima laikyti todėl, kad Indonezija yra Ramiojo vandenyno vadinamąjame Ugnies žiede, kur susiduria žemynų plokštės. Šioje tektoninių lūžių juostoje yra itin aktyvūs ugnikalniai ir didelis seisminis aktyvumas. Jei skaičiuotume visus žemės drebėjimus nuo mažiausiųjų iki didžiausių, jų Indonezijoje per metus įvyksta po kelis tūkstančius.

Štai kodėl britų seismologas Brianas Baptie pažymi, kad Indonezija yra bene labiausiai seismiškai aktyvioje vietoje visame pasaulyje, tad pavojus, kad čia bet kada išsiverš ugnikalnis ar atslinks cunamio banga, tikrai didelis.

Pavojingiausiųjų sąrašas

Tiesa, tokių pavojingų vietovių kaip Indonezija pasaulyje yra ir daugiau. Minėtasis Ramiojo vandenyno Ugnies žiedas tęsiasi šimtus kilometrų iš vakarinės hemisferos per Japoniją ir visą pietryčių Aziją, o seismiškai itin pavojingomis laikoma per 17,5 tūkst. salelių Ramiajame vandenyne ir jo pakrantėse.

Beje, į pavojingiausių vietų sąrašą patenka ir pietvakarinės JAV pakrantės,kurias dėl seisminių procesų Ramiojo vandenyno dugne dažnai niokoja uraganai ir stiprios liūtys.

Jei kalbėtume apie tektoninius lūžius kitose pasaulio dalyse, tai gaublys jais būtų tiesiog išvagotas. Mat mūsų žemės paviršius yra tarsi sulipdytas iš stambių šukių, kurių susidūrimų vietose ir vyksta požeminiai smūgiai.

Stambiausios vadinamosios siūlės, jei taip galima sakyti, daugeliu atvejų yra po vandenynais. Tačiau didžiulis tektoninis lūžis yra ir po Arabų pusiasaliu, ir po Centrine Amerika, ir netoli Šiaurės ašigalio.

Gana didelė cunamių tikimybė yra ir Australijoje bei Naujojoje Zelandijoje, mat netoli jų krantų driekiasi “Java” tektoninis lūžis.

Europoje, kuri iš esmės nėra tarp pavojingiausių gyventi vietų pasaulyje, seismiškai rizikingiausios šalys, esančios virš palyginti nedidelių tektoninių susidūrimų, yra Italija, Balkanų šalys, iš dalies – Vokietija, Danija ir Švedija.

Škvalo ir potvynio nuostoliams iš dalies kompensuoti iš Vyriausybės rezervo fondo šalies savivaldybėms skirta 3 mln. 441 tūkst. litų, didžioji dalis lėšų atiteks gyventojų būstų remontui. Pinigai skirti išnagrinėjus informaciją apie stichijos sukeltas nelaimes, įvertinus patirtas gyventojų ir savivaldybių išlaidas. Kaip žinia, škvalai bei potvyniai daug nuostolių padarė Kauno, Varėnos, Alytaus, Trakų ir kituose rajonuose.

Patirtus nuostolius, atsižvelgdamos į gyventojo (šeimos) socialinę padėtį ir stichinės nelaimės padarytos žalos mastą, kompensuos pačios savivaldybės.

Iš Vyriausybės rezervo fondo nėra kompensuojami gyventojų patirti nuostoliai dėl potvynio sugadintų asmeninių daiktų, buities apyvokos reikmenų ar prabangos prekių. Vyriausybės rezervo fondo lėšomis galima kompensuoti tik tas savivaldybių, gyventojų patirtas išlaidas, kurios būtinos atkuriant tinkamas gyvenimo sąlygas, bet ne gerovę. Taip pat nėra kompensuojami verslo subjektų patirti nuostoliai.

Vyriausybės rezervo fondo nuo škvalo ir potvynio nukentėjusių nuostoliams iš dalies kompensuoti savivaldybėms siūloma skirti 3 mln. 441 tūkst. litų.

Prioritetas yra teikiamas gyventojams, kurių patirti nuostoliai susiję su tinkamų gyventi sąlygų atkūrimu gyvenamajame (vieninteliame) būste, tad absoliučiai didžioji skiriamų lėšų dalis skiriama gyventojų būstų patirtai žalai iš dalies kompensuoti. Patirtus nuostolius, atsižvelgdamos į gyventojo (šeimos) socialinę padėtį ir stichinės nelaimės padarytos žalos mastą kompensuos pačios savivaldybės.

Vyriausybės rezervo lėšos skiriamos kompensuoti tas savivaldybių ir per jas – gyventojų patirtas išlaidas, kurios buvo reikalingos atkuriant tinkamas gyvenimo sąlygas, bet ne turėtą gerbūvį.

Rekordiškai karšta ir stichinėmis nelaimėmis visame pasaulyje paženklinta vasara kelia ne tik nerimą, ko laukti toliau, bet ir verčia ieškoti atsakymų, kiek žmogaus valioje pristabdyti klimato kaitą. Gal už Europos Komisijos (EK) politiką klimato kaitos klausimais atsakingas Klimato klausimų generalinis direktoratas po šių metų nelaimių siūlys imtis kardinalesnių priemonių kovojant su pasauliniu atšilimu? To klausiame direktorato politikos pareigūno Eduardo Kazakevičiaus.

E.K.: Pastangos apriboti klimato kaitą nėra vienų metų projektas. Net ir pagal patį optimistiškiausią scenarijų atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis pavyks smarkiai sumažinti tik apie 2050 metus. Todėl Europos Sąjungos klimato politika orientuota į ilgalaikį ir nuoseklų šiltnamio dujų išmetimo mažinimą visose žmonių veiklos srityse.

Šios vasaros karščiai bei kitos stichinės nelaimės, manau, atkreips daugelio šalių piliečių dėmesį į tai, kad klimato kaitos negalima ignoruoti, nuo jos negali pabėgti ar atsitverti sienomis, muitais ar vizomis. Tai globalus reiškinys, veikiantis visus ir reikalaujantis globalaus atsako.

VEIDAS: Kokia EK politika klimato kaitos klausimais – tiksliau, ką eurobiurokratai gali šioje srityje nuveikti?

E.K.: Beveik viskas mūsų gyvenime susiję su šiltnamio dujų emisijomis. Kai prausiamės, naudojame elektrinėse pagamintą elektrą, šilumą, vandenį. Elektrinės, naudojančios dujas, anglis ar naftą, išmeta anglies dvideginį, o valant sunaudotą vandenį gali išsiskirti metanas. Valgydami esame atsakingi už žemės ūkio bei su produktų transportavimu bei laikymu susijusias emisijas. Jei į darbą vykstame automobiliu ar autobusu, reikėtų pridėti šių transporto priemonių išmetamas dujas. Išmetame buitines atliekas į šiukšlių konteinerį – esame atsakingi už sąvartyno bei su atliekų transportavimu susijusias emisijas. Didžiąją laiko dalį praleidžiame pastatuose, todėl prie savo “anglies dvideginio pėdsako” turėtume pridėti emisijas, susijusias su jų statyba, priežiūra, šildymu.

Visos šios iškastiniu kuru pagrįstos ekonomikos kardinalus keitimas yra grandiozinis uždavinys, kokio žmonija dar nebuvo sprendusi. Viena Europa, mažindama savo emisijas, negali išspręsti šios problemos, nes ES anglies dvideginio emisijos sudaro tik apie 10 proc. viso pasaulio išmetamo CO2 kiekio ir šis procentas nuosekliai mažėja. Todėl vienas iš pagrindinių ES klimato tikslų yra naujo tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos sudarymas.

ES vidinę klimato politiką reglamentuoja 2009 m. įsigaliojęs ES klimato kaitos ir energetikos paketas, kuriuo siekiama iki 2020 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 20 proc. palyginti su 1990 m. išmestu kiekiu (arba 30 proc., jei bus sudarytas išsamus tarptautinis susitarimas dėl klimato kaitos). Norima, kad atsinaujinančios energijos dalis sudarytų 20 proc. visų energijos sąnaudų, o biokuras sudarytų bent 10 proc. viso transporto kuro sąnaudų. Taip pat užsibrėžta sutaupyti 20 proc. pirminės energijos diegiant energiją taupančias priemones.

Tai pasiekti turėtų padėti keturių pagrindinių teisės aktų paketas – direktyvos dėl ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, dėl atsinaujinančių išteklių energijos skatinimo, dėl anglies dioksido geologinio saugojimo ir sprendimas dėl valstybių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Tačiau labai svarbu atsiminti, kad kiekvienas mūsų sprendžia, į darbą važiuoti dviračiu ar visureigiu, ar apsišiltinti būstą, ar rūšiuoti atliekas. Nuo to taip pat priklausys, ar pavyks apriboti klimato kaitą, ar mūsų vaikų laukia nelabai šviesi ateitis.

Be to, aplinkai draugiškų technologijų kūrimas ir diegimas yra labai didelis verslas, kuriantis gerai apmokamas darbo vietas ir skatinantis ekonomikos plėtrą. Šalys, kurios pirmiau įsisavins atsinaujinančius energijos išteklius, efektyviai naudos kitus gamtos resursus, gamins ir diegs aplinką neteršiančias transporto sistemas, statys energiją taupančius namus, turės neabejotinų konkurencinių pranašumų šiame ribotų resursų pasaulyje.

VEIDAS: Kokiais mokslo tyrimais EK remiasi formuodama savo politiką klimato kaitos klausimais?

E.K.: Pirmosios mokslinės publikacijos šia tema pasirodė XIX amžiaus pirmoje pusėje, tačiau daugiau nei 95 proc. visų mokslinių straipsnių paskelbta po 1950-ųjų. Paskutiniais dešimtmečiais kas vienuolika metų mokslinių straipsnių šia tema skaičius padvigubėja. Todėl nėra lengva susigaudyti šiame informacijos vandenyne. Pavyzdžiui, 1970-aisiais dalis mokslininkų teigė, kad dėl atmosferos taršos mūsų laukia klimato atšalimas. Jie šį efektą aiškino kartu su šiltnamio dujomis išmetamų aerozolių poveikiu, kurie susikaupę atmosferoje atspindi saulės radiaciją. Tiktai patikslinus aerozolių ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų gyvavimo atmosferoje trukmes buvo prieita prie išvados, kad ilgalaikis emisijų poveikis kelia temperatūrą ties Žemės paviršiumi.

Didžiulį darbą sisteminant žinias apie klimato kaitos atlieka Tarpvyriausybinis klimato kaitos komitetas, kurį 1989 m. įsteigė Jungtinės Tautos ir Pasaulinė meteorologijos organizacija. Jis jungia kelis tūkstančius savanorių mokslininkų, kurie periodiškai peržiūri mokslinę literatūrą šia tema ir parengia naujausius mokslinius tyrimus apibendrinančias ataskaitas.

Pirmoji ataskaita (1990 m.) tapo kertiniu akmeniu rengiant Jungtinių Tautų Bendrąją Klimato kaitos konvenciją.

Antroji, 1995 m., prisidėjo rengiant Kioto protokolą. Paskutinė, ketvirtoji, parengta 2007 metais. Beje, tais metais Tarpvyriausybinis klimato kaitos komitetas už savo veiklą buvo apdovanotas Nobelio taikos premija.

Ketvirtoje ataskaitoje pateiktos klimato kaitos prognozės artimiausiam šimtmečiui nėra labai optimistinės: jei atmosferos tarša nebus ženkliai sumažinta, galime tikėtis žymiai daugiau ir baisesnių stichinių nelaimių, nei buvo šią vasarą.

VEIDAS: Kiek, EK disponuojamais tyrimų duomenimis, klimato atšilimui turi įtakos žmogaus veikla?

E.K.: Tarpvyriausybinio klimato kaitos komiteto ketvirtosios ataskaitos duomenimis, daugiau nei 90 proc. tikimybė, kad dabartinis klimato atšilimas sukeltas žmonių veiklos. Kitos galimos klimato kaitos priežastys, tokios kaip saulės aktyvumo padidėjimas ar vulkanų veikla, negali paaiškinti visų stebimų pokyčių.

Vidutinė anglies dvideginio koncentracija atmosferoje išaugo nuo 280 dalelių milijonui oro molekulių (t.y. viename milijone oro molekulių buvo 280 CO2 molekulių) priešindustriniais laikais iki 379 dalelių 2005 m. Dar įspūdingesnis metano koncentracijos padidėjimas – nuo 715 dalelių milijardui oro molekulių priešindustriniais laikais iki 1774 dalelių 2005 m. Diazoto monoksido (N2O) koncentracija atmosferoje taip pat padidėjo nuo 270 iki 319 dalelių milijardui oro molekulių. Šių bei kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijų padidėjimas atmosferoje per paskutinius dešimtmečius yra labiausiai tikėtina klimato kaitos priežastis.

VEIDAS: Ar nemanote, kad taršos leidimų pardavinėjimo sistema neskatina investuoti į kardinalius pokyčius mažinant taršą ir net amorali, nes už baustiną teršimą gali išsipirkti pinigais?

E.K.: ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema yra viena radikaliausių ir efektyviausių priemonių sumažinti emisijas tuo pačiu užtikrinant, kad šis sumažinimas yra pasiekiamas mažiausia kaina. Klimato kaita yra tik viena iš daugelio problemų, kurias reikia spręsti. Juk reikia gerinti ir gyvenimo kokybę, mažinti skurdą ir nedarbą, užtikrinti tinkamą išsilavinimą bei sveikatos priežiūrą, todėl klimato kaitos prevencijos tikslai neturėtų būti pasiekiami šių tikslų sąskaita.

ES prekybos taršos leidimais sistemoje įmonės, kurioms sumažinti šiltnamio dujų išmetimus yra pigiau, parduoda atsilaisvinusius leidimus įmonėms, kurioms tai padaryti brangiau. Kadangi leidimų kiekis yra ribotas ir nuosekliai mažėjantis, ES mastu užtikrinama, kad emisijos yra mažinamos ir mažinamos minimaliomis sąnaudomis. ES prekybos sistemoje dalyvauja virš 10 tūkst. didelių pramonės įmonių bei elektrinių. Panašios schemos yra planuojamos JAV, Australijoje ir kitose šalyse, tačiau šiuo metu vienintelė veikianti tokio masto schema yra ES.

VEIDAS: Ar realu Lietuvai įgyvendinti ES rekomendacijas didinti alternatyvių energijos šaltinių plėtrą?

E.K.: Lietuva turi visas galimybes 2020 metais pasigaminti 23 proc. energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kaip ir numatyta atitinkamoje ES direktyvoje. Tačiau žinant neprastus Lietuvos santykius su naftos ir dujų tiekėjais, mūsų šalis galėtų būti ir ambicingesnė. Pavyzdžiui, Latvijos tikslas siekia 40 proc., o švedai 2020 m. planuoja iš atsinaujinančių energijos šaltinių pasigaminti praktiškai pusę visos suvartojamos energijos.

Svarbu nepamiršti, kad kiekvienas energijos vienetas, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, kuria darbo vietas ir turtą Lietuvoje, o kiekvienas suvartotas kubinis metras importuotų dujų krauna į mūsų šalį dujas tiekiančių kompanijų pelnus.

Scanpix

Kelioms smarkioms audroms su perkūnija nuslinkus per JAV Vidurio Vakarų regioną, Mičigane žuvo vairuotojas, Čikagoje buvo išdaužyti dangoraižio langai, o šimtai tūkstančių žmonių liko be elektros.

Pareigūnai pranešė, kad vienas vairuotojas žuvo vėtrai užvertus medį ant automobilio netoli Deksterio miesto Mičigane, maždaug už 64 kilometrų į vakarus nuo Detroito.

Čikagoje smarkus vėjas ir liūtis išdaužė langus 110 aukštų dangoraižyje “Willis Tower”, kuris anksčiau buvo vadinamas “Sears Tower”. Pasak liudininkų, stiklo nuolaužos krito nuo pastato tarsi ledo varvekliai.

Komunalinių tarnybų darbuotojai pranešė, kad Čikagos regione be elektros liko apie 280 tūkst., o Mičigane – apie 150 tūkst. žmonių.

Indianoje smarkūs gūsingi vėjai, kurių greitis siekė daugiau nei 120 kilometrų per valandą, paliko be elektros apie 60 tūkst. žmonių. Dar apie 19 tūkst. gyventojų liko be šviesos Viskonsine.