Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, ką tik išrinktas Europos Vadovų Tarybos pirmininku, tapo antru pagal svarbą žmogumi Europoje po Europos Komisijos pirmininko. Ši D.Tusko pustrečių metų kadencija bus svarbi ne tik Lenkijai, bet ir visai Europai.

Tai, kad dabartinis Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Hermanas Van Rompuy, kurio kadencija baigsis gruodį, yra belgas, žino gal ir ne kiekvienas. Užtat naujiena, kad jį pakeisiantis D.Tuskas – mūsų kaimyninės Lenkijos premjeras, tapo svarbiausia praėjusio savaitgalio žinia ne vien jo tautiečiams, bet ir visai Rytų Europai.

Gal ir ne visai pagrįstai dabar plakamės prie lenkų sakydami, kad vieną svarbiausių Europos Sąjungos postų užėmė „mūsiškis“, bet čia yra krislas tiesos. Juk D.Tuskas pateko į uždarą ES senbuvių klubą ir tapo pirmuoju Rytų Europos politiku, kuriam patikėtas svarbus Europos postas.

Tradiciškai pirmuoju smuiku groja Europos Komisijos (EK) pirmininkas, kuriuo išrinktas liuksemburgietis Jeanas Claude’as Junckeris, lapkritį pakeisiantis Jose Manuelį Barroso.

Tačiau EVT pirmininko postas kai kuriais atžvilgiais yra net svarbesnis: būtent jis, o ne EK pirmininkas vadovauja keturis kartus per metus susirenkančiai Europos Viršūnių Tarybai, priimančiai pačius svarbiausius Europos likimą lemiančius sprendimus.

Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis iš karto po D.Tusko pergalės pareiškė, kad tai didžiulis Lenkijos pripažinimas: juk šis lenkas bus antras svarbiausias žmogus Europos Sąjungoje po Bendrijos prezidento J.C.Junckerio. Tai reiškia, kad galima tikėtis ne tik Lenkijos pozicijų sustiprėjimo Europoje, bet ir nemenkų pokyčių visos Europos politikoje.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 342014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt/1,16 EUR. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-34-2014-m

Baigiantis kadenciją europarlamentaras mano, kad Europos Parlamentas (EP) savo šansą gali turėti, bet su sąlyga, jei bus rasta formų, kaip tuštybės mugę ir gana hermetišką politiką pakeisti labai gyvais piliečių forumais.

Po kelių dienų vyksiančiuose EP rinkimuose, tikėtina, ir vėl balsuos vos koks ketvirtadalis europiečių rinkėjų. O EP mandatą kaip kokį aukso puodą vėl laimės politikos pensininkai, triukšmadariai, net euroskeptikai, penkerius metus nežinia už ką gausiantys milžiniškas algas, – bent jau taip apie EP mano nemažai europiečių.
Pokalbį su kadenciją baigiančiu europarlamentaru prof. dr. Leonidu Donskiu ir pradedame nuo klausimo, su kuo jam, mačiusiam EP iš vidaus, dabar asocijuojasi ši institucija: su rūpinimusi europiečių gerove ar biurokratija ir išlaidavimu?

L.D.: Atsakymas, kaip sako lietuvių liaudies išmintis, kažkur ties viduriu. Taip, EP nėra toks efektyvus, operatyvus, greitai reaguojantis į iššūkius kaip nacionaliniai parlamentai. Mes labiau priminėme kažkokį europinį forumą be didelių įgaliojimų, o ne tikrą parlamentą.
Tai viena įtakingų ES institucijų, bet ne tokia galinga, kokia turėtų būti. Europos Komisija, nors yra ne renkama, o komplektuojama iš nacionalinių vyriausybinių nominacijų, vadinasi, yra Europos funkcionierių institucija, akivaizdžiai galingesnė. Kad joje galima padaryti kur kas daugiau nei EP, rodo ir dabartinių EP vadų noras žūtbūt siekti Europos Komisijos pirmininko posto.
EP turi mažiau įtakos ir už Vadovų Tarybą – šiame tarpvyriausybiniame forume realiai įvyksta susitarimai ir priimami svarbūs sprendimai.
Tačiau yra ir teigiamų EP pusių. EP kažkada buvo nominuojama institucija – valstybės teikė nusipelniusių asmenų sąrašus, o dabar reikia nacionaliniu mastu būti išrinktam, ir tai rimta, nes tu gauni mandatą. Antra vertus, tai pažymėta tam tikru dvilypumo ženklu: per nacionalinius rinkimus kandidatai pasakoja vienas istorijas, nors realiai supranta, kad patekę į EP gyvens visai kitomis problemomis.
Man atrodo, EP yra jauna savęs tebeieškanti institucija.
VEIDAS: Jei ir po Lisabonos sutarties, kai EP įgijo daugiau galių, jis neranda savo vietos, tai gal jis apskritai nereikalingas?
L.D.: EP turi įrodyti, kad yra reikalingas, man tai nėra savaime aišku. Ši institucija yra nuveikusi labai prasmingų ir gerų darbų, suteikia daug daugiau legitimumo visai europinei politikai. Bet suvokiant, kad euroskepsio ne mažėja, o daugėja, ir ypač Vakaruose, EP turi tikrai įrodyti, kad jis ne, kaip sako anglai, riebių kačių buveinė, o piliečių institucija. Tam jis turi maksimaliai priartėti prie Europos piliečių. Neabejoju, EP savo šansą gali turėti, bet su viena sąlyga – jei bus rasta naujų formų, kaip tuštybės mugę ir gana hermetišką politiką pakeisti labai gyvais europiniais piliečių forumais. Matyčiau EP prasmę ir kaip tam tikro tilto tarp nacionalinių parlamentų, kaip interparlamentinės asamblėjos. EP prasmė – ir žmogaus teisių srityje: po Jungtinių Tautų tai turbūt antra pagal svarbą institucija pasaulyje.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 202014" bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-20-2014-m

Prireikus ekspertų iš šalies pagalbos Lietuvos įmonės nebemato prasmės žvalgytis vien tik į užsienį ir apie 90 procentų užsakymų patiki vietos specialistams. Prie to daugiausiai prisideda rinkos lyderės, suteikdamos lietuvių ekspertams galimybių dirbti su įdomiais projektais ir taip augindamos jų kompetencijas.

Bandymų ir atradimų kelias

Pasak bendrovės „Stumbras“ marketingo vadovo Algirdo Čiburio, rinkai pristatant naujus produktus ne taip ir retai tenka iš šalies pasitelkti įvairių sričių profesionalus: pakuočių dizaino, reklamos, etikečių spausdinimo, butelių kamštelių gamybos, gamybinių įrenginių priežiūros, gėrimų specialistus ir t.t. Vis dažniau šiems darbams samdomi vietiniai ekspertai – pastaruoju metu devyniais atvejais iš dešimties į pagalbą pasitelkiami lietuviai.

Prieš keletą ar kelioliką metų užsienio ekspertų Lietuvos įmonėms prireikdavo dažniau, bet šiandien kompetencijų netrūksta ir vietos specialistams. Prie tokių pokyčių prisideda ir pačios Lietuvos bendrovės – vis daugiau užsakymų patikėdamos lietuviams, jos padeda mūsų šalies ekspertams kaupti patirtį ir mokytis bandymų bei atradimų keliu.

„Absoliučia dauguma atvejų renkamės lietuvių specialistus. Taip, gal jie kartais turi mažiau patirties nei užsieniečiai. Tačiau pasitikėdami vietos ekspertais mes savotiškai prisidedame prie jų ugdymo, o tai duoda impulsą visai mūsų rinkai“, – teigė A. Čiburys.

Kuria Lietuvai, bet įvertinami ir svetur

Kaip vieną sričių, kuriose lietuvių specialistai sėkmingai konkuruoja su užsienio kolegomis, A. Čiburys nurodo produktų pakuočių dizainą.

Tiek su vietos, tiek su užsienio kūrėjais dirbusiai bendrovei įvairiuose konkursuose daugiausiai laurų pelnė būtent lietuvių kurtų pakuočių dizainas. Itin sėkmingai teko bendradarbiauti su Edvardu Kavarsku, „LT Identity“ komanda, Asta Kaušpėdaite ir dizaino studija „Creata“. Šiuo metu taip pat vykdomi keli nauji projektai, prie kurių dirba Lietuvos dizaineriai.

„Konkurencija tarp gėrimų gamintojų vis stiprėja, produktų pasirinkimas milžiniškas, rinkoje nuolat atsiranda naujų. Tai reiškia, kad reikia išsiskirti, todėl pakuočių dizainas įgyja labai didelę reikšmę. Konkurencija ne tik su lietuviškais, bet ir su užsienio prekės ženklais neleidžia stovėti vietoje ir skatina ieškoti inovatyvių sprendimų“, – aiškino 0,5 mln. litų į pakuočių dizainą šiemet ketinančios investuoti bendrovės atstovas.

Pasak jo, lietuvių dizainerių darbo kokybę geriausiai įrodo tai, kad jų darbai sulaukia pasisekimo užsienyje, nors būna kurti mūsų šalies rinkai. Pavyzdžiui, degtinės „Lithuanian vodka“ Auksinė Black Edition pakuotės dizainas ne tik buvo įvertintas įtakingų dizaino leidinių, bet ir padėjo šiai degtinei įsitvirtinti Amerikos, Azerbaidžano, Turkijos rinkose.

„Vos atsirado dizaino paslaugų poreikis, iškart atsirado ir pasiūla. Patys kūrėjai ieško naujų veiklos sričių ir pakuočių dizainą mato kaip puikią erdvę saviraiškai“, – sakė A. Čiburys.

Užsieniečiams – specifiniai darbai

Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai mūsų verslui pagalbos tenka žvalgytis už Lietuvos ribų. Gamintojai priversti taip elgtis, kol nedidelėje Lietuvos rinkoje rasti tam tikrų specifinių sričių specialistų vis dar sudėtinga.

„Yra tam tikros sritys, pavyzdžiui, pilstymo įrenginių įrengimas ir priežiūra ar tam tikrų labai specifinių techninių savybių etikečių spausdinimas, kuriose lietuviai tiesiog nesispecializuoja“, – aiškino A. Čiburys.

Kita priežastis, kodėl kartais samdomi užsieniečiai, yra ta, kad dėl vietinių specialistų konkuruoja labai daug įmonių, todėl jie paprastai būna labai apkrauti darbu ir ne visuomet gali imtis naujų projektų.

„Reikia pabrėžti, kad mūsų produktai pirmiausia konkuruoja su visame pasaulyje gerai žinomais prekių ženklais, todėl negalime atsilikti nė vienu aspektu. Kartais tenka pasitelkti užsieniečius, tačiau džiaugiamės, kad vis dažniau randame talentingų specialistų Lietuvoje“, – sakė „Stumbro“ atstovas.

Pakistano potvynių, Kinijos nuošliaužų vaizdai pribloškia. Ar jie tikrai be galo toli, ar mums tik taip atrodo? Gali būti, kad su šylančiu klimatu didžiosios stichinės nelaimės gręžiasi ir mūsų pusėn.

Rusijos gaisrai palyginti visai netoli, ten jau darbuojasi ir Lietuvos ugniagesių gelbėtojų komanda. Lenkijos potvyniai, regis, čia pat, todėl paaukoti pinigų nelaimės ištiktiems kaimynams – savaime suprantamas dalykas. O škvalo nusiaubti miškai, nuniokotos gyvenvietės, užversti keliai ir miestų gatvės – jau mūsų tikrovė. Lietuvoje yra šeimų, kurioms stichijos padariniai taip pat virto didžiule nelaime. Ar po rugpjūčio 8-osios susiklosčiusi padėtis mūsų šalyje buvo priartėjusi prie ekstremalios?
Skelbti ar ne?

Valstybės kontrolės (VK) 4-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Sigita Gorovniova sako, jog vertinant pagal tai, kad nuo škvalo nukentėjo daugiau nei trys savivaldybės, ekstremali situacija peržengė ribas, pagal kurias ją būtų galima laikyti vietine.

Auditorei šį klausimą “Veidas” uždavė neatsitiktinai, nes prieš dvejus metus VK atliko ekstremalių situacijų valdymo organizavimo auditą. Kaip tik tuo metu visa Lietuva buvo nukreipusi žvilgsnį į užsiliepsnojusį AB “Rėkyva” durpyną Rokiškio rajone. Iš pradžių jį mėginta gesinti vietos ugniagesių pajėgomis, vėliau prisidėjo Panevėžio zonos komandos, o joms iš paskos ir kariškiai. S.Gorovniova prisimena, kad prieš dvejus metus auditoriams lankantis Rokiškyje buvo paskelbta ir ekstremali situacija.

Praėjusią savaitę vienintelėje Kaišiadorių savivaldybėje taip pat ryžtasi skelbti ekstremalią situaciją. Šiame rajone vien Viliūnų kaime buvo nuplėšti 35 namų stogai ir sugriautas grūdų sandėlis. Iš viso rajone elektros buvo netekę apie 12 tūkst. gyventojų. Dovainonių paukštynas, kuriam taip pat buvo nutrauktas elektros tiekimas, vos neprarado 40 tūkst. jau išaugintų broilerių.

“Argi ne ekstremali padėtis, kai žmonės kelias dienas lieka be vandens? – klausė Kaišiadorių savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Streikauskas. – Juk vienas iš tokią padėtį apibūdinančių kriterijų yra tas, kad pablogėja socialinės sąlygos. Jos iš tiesų pablogėjo, nes vandenį kai kurie žmonės atgavo tik ketvirtadienį. Ir tų kriterijų buvo ne vienas. Jeigu nepaskelbsi, žmonės sakys – šitiek bėdų, o mūsų valdžia delsia”.

Taip kalbėdamas direktorius tarsi tęsė diskusiją su Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovu, kuris posėdžiaujant ekstremalių situacijų komisijai vienintelis susilaikė, kai buvo balsuojama – skelbti ar ne. V.Streikauskas atkreipė dėmesį, jog Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas, kalbėdamas per Lietuvos televiziją, taip pat pripažino, kad rajone buvo susidariusi ekstremali situacija, tiesa, iš karto pridurdamas, kad ji “kontroliuojama”.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos viršininkas Jurijus Targonskas įsitikinęs, kad praėjusią savaitę ekstremalių situacijų skelbti nevertėjo nei pavienėse savivaldybėse, nei tuo labiau Lietuvos mastu – juk daugumoje rajonų buvo ramu. Tačiau neseniai tarpžinybinė komisija susirinkusi svarstė baigiamą parengti ekstremalių situacijų valdymo planą ir tikriausiai netrukus jis bus priimtas. Iki šiol tokio plano Lietuva neturėjo, o kad jo reikia, nurodė minėtas auditas.

Bet iš kur žmogui žinoti, kad artėja pavojus, jeigu net meteorologai gali įžvelgti besiformuojantį škvalą tik likus maždaug trims valandoms iki jam užgriūvant? Kaip sakė PAGD Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus viršininko pavaduotojas Donatas Gurevičius, šiuo metu yra įgyvendinamas Gyventojų perspėjimo ir informavimo, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų tiekėjų tinklų infrastruktūrą, sistemos sukūrimo projektas. Jis turėtų būti baigtas po metų.

Visi nori vadovauti

Prieš dvejus metus, kai auditoriai ėmė gilintis, kaip šalyje gali būti organizuojamas ekstremalių situacijų valdymas, Vidaus reikalų ir Krašto apsaugos ministerijos susikirto, kas turėtų vadovauti esant ekstremalioms situacijoms. Mat prie Krašto apsaugos ministerijos dar buvo ir Krizių valdymo centras. Buvo iškilęs klausimas: o gal viską sujungti į viena? Auditorė S.Gorovniova sako, kad kitose šalyse šiems reikalams vadovauja ne kariškiai. Krizių valdymo centras kovą pralaimėjo ir buvo panaikintas, užtat atsirado Krizių valdymo komitetas, kuriam vadovauja pats premjeras. Dar yra Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, kuriai vadovauja vidaus reikalų ministras. Ir komitete, ir komisijoje – ministrai, viceministrai, kancleriai.

Auditoriams niekas negalėjo ir, matyt, dabar taip pat negalėtų paaiškinti, kuo krizė skiriasi nuo ekstremalios situacijos. Dėl pastarosios aišku – įstatyme apibrėžta, kad tokia situacija gali atsirasti dėl gamtos ar fizinio poveikio, kai gresia pavojus gyvybei ir turtui. O kas yra krizė? Į tai bus atsakyta, kai bus priimtas Krizių valdymo įstatymas. Nors jo dar nėra, sistema jau kuriama. “Mes siūlėme kurti bendrą, integruotą, gerai valdomą sistemą – tokią kaip kitose šalyse. Kad bet kada žmogui būtų galima padėti”, – sakė S.Gorovniova.

Naujos redakcijos Civilinės saugos įstatymas buvo priimtas 2009 m. gruodį – jį tobulinti taip pat buvo pasiūlę auditoriai. Štai šis įstatymas ir reglamentuoja ekstremalių situacijų skelbimo tvarką. Bet procedūras turėtų nustatyti Vyriausybė, kuri kol kas šio darbo nepadarė.

“Kad žmonės laiku gautų pagalbą, reikia turėti ekstremalių situacijų valdymo planą šalies mastu – kokios institucijos ir kada turėtų reaguoti. Beje, beveik visos savivaldybės, išskyrus penketą, turi savo planus, nors jokie teisės aktai jų nereikalavo”, – pasakoja auditorė.

Be plano

S.Gorovniovą stebina, kad tuo pačiu metu žadama parengti ir krizių valdymo planą, kuris bus sudarytas derinant savivaldybių ir šalies ekstremalių situacijų valdymo planus. Auditorės nuomone, tai akivaizdus nesusikalbėjimo pavyzdys, kuriame nesunku įžvelgti ir veiksmų dubliavimo, ir galimo pinigų švaistymo riziką.

Be to, pataisytame Civilinės saugos įstatyme įrašyta, kad kai kuriose valstybės institucijose turės būti steigiami ekstremalių situacijų valdymo centrai. Kurioms bus privalu juos įsteigti, turės patvirtinti Vyriausybė. Beje, pagal senąjį įstatymą tokius centrus privalėjo turėti daugelis – ir pati Valstybės kontrolė, ir net Lietuvių kalbos inspekcija. Absurdas, ir tiek.

Visai kas kita, kad savo planą, kaip savaime suprantamą dalyką, turi elektros tiekėjai. Pasak Rytų skirstomųjų tinklų atstovės Editos Sirutienės, bendrovėje yra nustatyta ekstremalių situacijų valdymo tvarka. Gamtos stichijų padariniai elektrikams, šiuo metu atstatinėjantiems ištisus kilometrus elektros stulpų Dzūkijoje, ne naujiena.

Ekstremaliu išgyvenimu daugeliui žmonių tapo ir finansų krizė. Valstybės kontrolės auditoriai prieš dvejus metus, artėjant krizei, buvo įspėję Vyriausybę, kad turi būti oficialiai skelbiama ne tik ekstremali situacija, bet ir krizė. Tačiau tik tada, kai Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas skundą dėl sumažintų pensijų, atkreipė dėmesį, kad apie jokį sunkmetį nebuvo oficialiai paskelbta, Vyriausybei teko skubiai taisyti klaidą.

Pasirodo, tik esant tokiam Vyriausybės nutarimui gali būti teisėtai mažinamas finansavimas, darbo užmokestis. “Manau, toks dokumentas turėjo būti priimtas vos gavus mūsų audito išvadas, tada visi finansiniai apribojimai būtų iš karto įgavę juridinį pagrindą”, – teigia Valstybės kontrolės atstovė.

Už lietų – nė cento!

Kol praėjusį ketvirtadienį kalbėjomės su auditore, meteorologai spėjo paskelbti, kad artėjantis savaitgalis po naujos karšto oro bangos vėl gali būti neramus, nors žmonės dar nespėjo net nuplėšytų stogų sulopyti. Vadinasi, net ir paprasto lietaus tikimybė tapo grėsminga.

Didesnis lietus virsta rimta problema ir dėl patvinstančių gatvių. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Vandentvarkos katedros vedėjas Mindaugas Rimeika ne be apmaudo sako, kad ši problema įsisenėjo, bet niekas nesiima jos spręsti. Vandentvarkos sektoriuje Lietuva europinę paramą naudoja tik geriamajam vandeniui ir buitinėms nuotekoms tvarkyti, o lietaus nuotekų tvarkymo sistema pamiršta. “Nei tikro šeimininko nematyti, nei mokesčiai renkami, nei investuojama į šią sistemą. Viskas palikta, kaip Dievas duos. Ta va, kaip duoda, taip ir turime, – ironizuoja mokslininkas. – Kai statomas koks nors naujas objektas – prekybos centras, viešbutis, duodamos sąlygos prisijungti prie esamo tinklo. Bet tas tinklas neatnaujintas nuo kokių 1980-ųjų”.

Kai kuriuose miestuose jau buvo parengtos lietaus nuotekų renovavimo galimybių studijos, buvo mėginama skaičiuoti, kiek tai kainuotų. Vos išgirdę tokią naujieną gyventojai puldavo komentuoti, kad politikai, apmokestinę lietų, tikriausiai apmokestins ir saulę, ir orą. “Primityvios šnekos, bet politikams jos daro įspūdį, ir investicijos sustabdomos. Bet kai tie patys gyventojai susiduria su problema, labai piktinasi”, – įvertino padėtį M.Rimeika.

Bendrovės “Grinda” lietaus nuotekinės grupės vadovo Nerijaus Narkūno “Veidas” teiravosi, kiek kainuotų sutvarkyti smarkiai patvinstančias sostinės gatves. “T.Narbuto gatvei reikėtų maždaug 6–7 mln. Lt, o Geležinio Vilko gatvei – net 20 mln. Lt. Mes kiekvienais metais sudarome problemų sąrašą, bet pinigų nėra – niekas už lietų pinigų nerenka”, – sakė specialistas.

Bendrovės atstovai domėjosi galimybe gauti europinių lėšų, bet gavo atsakymą, kad iki 2014 m. jos išdalytos.

Audros ir škvalai vis dažnesni svečiai Lietuvoje. Per juos daugybė gyventojų patiria nemažai nuostolių, taigi nusprendėme pasidomėti, ar šiųmetė neįprasta vasara pakeitė lietuvių požiūrį į savo pačių bei turto saugumą.

Paradoksalu, bet paaiškėjo, kad daugumos požiūris nepasikeitė. Kaip sužinome iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios apklausos, net 87 proc. apklaustųjų mano, kad jie savo pačių bei turto saugumu rūpinasi pakankamai. Pastarosios nelaimės pakeitė tik maždaug dešimtadalio respondentų požiūrį į saugumą: tai yra jie arba apsidraudė, arba įsirengė naujų apsisaugojimo priemonių, arba ėmė atsargiau elgtis.

Įdomu tai, kad nors patys keistis po pastarųjų savaičių įvykių dauguma lietuvių neketina, tačiau jie pageidautų, jog po audrų, liūčių, žaibų ir škvalo geriau ir operatyviau dirbtų valdžios institucijos, ir dar jos turėtų labiau padėti nukentėjusiems žmonėms.

Ar po pastarojo mėnesio karščių, audrų, škvalų, liūčių ir žaibų pasikeitė jūsų požiūris į savo bei savo turto saugumą?

Ne, saugumu aš ir anksčiau rūpinausi pakankamai    87 proc.
Taip, ėmiau rūpintis, kad mano būstas turėtų ne tik šildymo, bet ir vėsinimo sistemą    5,4 proc.
Taip, įsirengiau žaibolaidį, nestatau automobilių ir palapinių po medžiais, pasirūpinau, kad mano būsto neapsemtų    3,8 proc.
Ne, nes nebūtina, juk audros, liūtys ir žaibai Lietuvoje reti reiškiniai    1,8 proc.
Taip, apdraudžiau save ir savo turtą    1 proc.
Nežinau    1 proc.

Jūsų nuomone, ar ištikus nelaimėms šalies ir vietos valdžia, ekstremalių situacijų komisijos Lietuvoje veikia tinkamai, operatyviai ir ar pakankamai padeda nukentėjusiems žmonėms?

Ne    58,2 proc.
Iš dalies    37,8 proc.
Nežinau    2,8 proc.
Taip    1,2 proc.

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. rugpjūčio 9–11 d. atlikta 500 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą nuoroda į “Veidą” būtina.

Savaitgalį per Lietuvą slinko škvalų linija, sekmadienį kai kuriose šalies vietose iškrito iki 41 milimetro kritulių, sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikai.

Anot sinoptikės Juditos Liukaitytės, karštą šeštadienio dieną temperatūra rekordinių aukštumų nepasiekė, labiausiai sušilo Druskininkuose – iki 34 laipsnių karščio. Kitur buvo 30-33 laipsniai. Tačiau visą dieną laikėsi didelė santykinė drėgmė.

Jos žodžiais, po drėgno ir karšto šeštadienio naktį į sekmadienį susidarė palankios sąlygos aukštiems kamuoliniams debesims formuotis: “Su tuo turėjome škvalinius vėjus, kartu buvo liūtys, perkūnija”.

“Čia tiesiog ėjo škvalų linija, ir susidarius konvekciniams debesims, daugelyje Lietuvos vietų kilo škvalai, pridarė nemažai nuostolių. Tam pagrindinės sąlygos buvo tai, kad buvo karšta, drėgna ir pusantro kilometro aukštyje turėjome truputį vėsesnio oro įsiveržimą. Tai davė nedidelį impulsą formuotis, ir tas nedidelis impulsas pridarė daug bėdos”, – sakė J.Liukaitytė.

Sinoptikės teigimu, stipriausias škvalinis vėjas sekmadienio naktį užregistruotas meteorologijos stotyse Kaune ir Šeduvoje – čia jo greitis siekė 26 metrus per sekundę. J.Liukaitytė neatmetė galimybės, jog kurioje nors vietoje galėjo kilti ir stipresnis vėjas, kurio meteorologijos stotys galimai neužfiksavo.

Specialistė pasakojo, kad daug žalos Lietuvoje pridaręs škvalinis vėjas veikia kaip “kombainas”, verčiantis medžius. Medžiai esą dažniau virto ir dėl to, kad vėjas juos lengviau išvertė iš drėgnos žemės, be to, jie patys prisisotinę drėgmės.

“Debesys virš Lietuvos išsivystė iki 12 kilometrų aukštyje – iš tiesų galingas debesis. Pačiame debesyje (…) priekinėje dalyje oras veržiasi į viršų, o atvėsęs užnugaryje leidžiasi žemyn. Tada susidaro sūkurys, bet ne toks kaip ciklonas, uraganinis vėjas ar viesulas. Tai jau yra, sakykime, važiuoja kombainas ir pjauna javus – kaip koks volas eina. Škvalinio vėjo yra tokia savybė, kad jis pjauna viską”, – pasakojo sinoptikė.

Tačiau, anot jos, toks vėjas nėra rekordinis – 1986-aisiais užfiksuotas 40 metrų per sekundę vėjo greitis.

Sekmadienio naktį daugiausia – iki 17-18 milimetrų – prilijo Raseiniuose ir Dotnuvoje, tuo metu sekmadienį dieną Telšiuose ir Laukuvoje iškrito per 40 milimetrų lietaus.

“Gausesni lietūs buvo sekmadienį dieną, kai per Lietuvą slinko šaltasis atmosferos frontas. Jį lydėjo ir visoje Lietuvoje griaudė perkūnijos, paskui frontą ėjo lietaus zona – prilijo Telšiuose, Laukuvoje ir iki 41 milimetro”, – sakė J.Liukaitytė.

Pasak jos, artimiausiomis dienomis panašūs škvalai neturėtų užgriūti, tačiau tikėtina, kad stichijos šėlsmas gali pasikartoti savaitės pabaigoje.

Ufartas

Sekmadienio naktį per škvalą Lietuvoje žuvo mažiausiai keturi žmonės. Trakų rajone smarkus vėjas apgadino 22 namus, šeši iš jų liko be stogų.

Dėl siautėjusios gamtos stichijos du žmonės žuvo Varėnos rajone, dar po vieną gyvybę audra nusinešė Prienų ir Šiaulių rajonuose.

Varėnos Pirminės sveikatos priežiūros centras iš viso sulaukė aštuonių iškvietimų į nelaimės vietas, du sužeistieji išvežti gydyti į Kauną.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, Trakų rajone, Dusmenų kaime, nuo smarkaus vėjo nukentėjo 22 namai. Šešiems iš jų nuplėšti stogai, nutrauktas elektros energijos tiekimas.

Kadangi Trakų rajone išversta daug medžių, apie susidariusią padėtį informuotas Trakų savivaldybės administracijos direktorius, vicemeras, jie buvo atvykę į incidento vietą.

Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Kulys pirmadienį BNS sakė, kad rajone vėjas nuplėšė apie 1200 kvadratinių metrų stogų dangos. Pusės nuplėštų stogų savininkai turto nebuvo apdraudę, apie 600 kvadratinių metrų sugadintų stogų yra gyvenamųjų namų.

“Žiūrėsime pagal galimybes, kaip padėti žmonėms”, – sakė R.Kulys.

Anot jo, ypač nukentėjo Varlių kaimo namai. Vėtra taip pat gerokai apgadino Onuškio ir Aukštadvario kapines.

“Keliai buvo taip užversti medžiais, kad ir įsivaizduoti sunku”, – tvirtino administracijos direktorius.

Jo duomenimis, sekmadienį pavyko išvalyti daugumą kelių, nepravažiuojami liko tik vietos keliai, privačiuose miškuose. “Ne visi savininkai pajėgūs taip greitai sutvarkyti medžius”, – sakė R.Kulys.

Šiuo metu seniūnai apvažiuoja atokiausius Trakų rajono kaimus ir apžiūri, kokia ten padėtis.

Audra Trakų rajone prasidėjo sekmadienio naktį apie 2 val. Pasak R.Kulio, vietos gyventojai pasakojo, kad žaibavo taip intensyviai, jog esą buvo galima skaityti knygą be papildomo apšvietimo.

Stichija smarkiai nusiaubė ir Varėnos rajono miškus – vėtra laužė ne tik jaunuolynus, bet ir brandų mišką, pranešė savivaldybė.

Jos duomenimis, nuplėšti stogai ir apgadinti namai Matuizų, Pamerkių, Biekšių, Pamusių, Meškučių, Sarapiniškių, Barčių, Dainavos, Panočių, Žilinų, Kareivonių, Vazgirdonių, Puodžių kaimuose.

Dėl nuvirtusių medžių buvo nepravažiuojamų kelių, apgadinti automobiliai, be elektros ir vandens buvo likę 9,5 tūkst. gyventojų.

Alytaus rajone, savivaldybės duomenimis, vėtra didžiausių nuostolių padarė Pivašiūnų ir Butrimonių seniūnijose. Pivašiūnų seniūnijoje išlaužyta per 300 medžių, nukentėjo kapinės, dalis gyventojų liko be elektros, piliakalnyje išvartytos pušys. Butrimonių seniūnijoje išlaužyti medžiai, kai kurie seniūnijos kaimai liko be elektros, yra pastatų su apgriautais stogais.

Seniūnai įpareigoti surinkti tikslesnę informaciją dėl audros padarinių ir pateikti ją Alytaus rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdžiui. Jis vyks pirmadienį.

Daug medžių išversta ir Kauno mieste. Nuo audros itin nukentėjo Ąžuolyno parkas, nutraukta elektros tinklų, sutriko troleibusų eismas. Šiuo metu savivaldybėje vyksta Ekstremalių situacijų komisijos posėdis.

Dėl praūžusios vėtros ugniagesiai gelbėtojai sekmadienį nespėjo šalinti ant kelių užvirtusių medžių. Kauno apskrityje laisvinti kelių vykta 69 kartus, Alytaus apskrityje – 31, Vilniaus apskrityje – 15, Šiaulių apskrityje – 14, Utenos apskrityje – 11, po 4 kartus – Tauragės ir Marijampolės apskrityse, Panevėžio apskrityje – 3 , Klaipėdos apskrityje – 2, Telšių apskrityje – 1 kartą.

Po praūžusios audros pirmadienį elektra dar netiekiama apie 13 tūkst. vartotojų, iš jų apie 8 tūkst. – VST ir apie 5 tūkst. – Rytų skirstomųjų tinklų aptarnaujamoje teritorijoje.

Pirmadienio rytą Lietuvoje elektros tiekimas dar buvo neatstatytas maždaug 13 tūkst. gyventojų, didžioji dauguma kurių gyvena Kauno ir Alytaus regionuose.

Elektros tiekimas dar neatstatytas maždaug 8 tūkst. skirstomųjų tinklu bendrovės VST ir 5 tūkst. bendrovės Rytų skirstomieji tinklai gyventojams, pranešė Lietuvos radijas.

VST atstovai pirmadienio rytą BNS sakė, kad elektros tiekimas neatstatytas maždaug 3 tūkst. Kauno rajono gyventojų, 2,7 tūkst. Prienų rajono gyventojų ir maždaug po 1 tūkst. Kaišiadorių ir Jonavos rajonų gyventojų.

Rugpjūčio 8-osios naktį siautėjusi audra laužė medžių šakas, vertė medžius, kurie krito ant elektros oro linijų, gadino izoliatorius, laikančiąsias metalo konstrukcijas, traukė elektros laidus, dėl žaibo sukeltų elektros išlydžių buvo sugadinti elektros įrenginiai.

Turėtume be perstojo dėkoti aukštesnėms jėgoms už tai, kad kol kas jos apsaugo mus nuo gamtos kataklizmų, siautėjančių jau visai netoli Lietuvos sienos. Žiebtų Lietuvai tokį vasarinį potvynį, kokie jau kelinti metai siaubia Vidurio Europos valstybes, – išplauktumėm į jūrą be jokių stabdžių, mat pas mus galybė posėdžiauti labai mėgstančių ekstremalių situacijų komisijų, tačiau kiekviena gamtos stichija mus visada užklumpa nepasiruošusius.

Pastarasis toks atvejis – stipri vienos nakties liūtis Kaune birželio pradžioje, paralyžiavusi laikinosios sostinės gatves ir kitą dieną sušaukusi į posėdį savivaldybės ekstremalių situacijų komisiją. “Netikėtai didelis kritulių kiekis, netvarkinga miesto lietaus kanalizacija”, – posėdyje nustatytas bėdos priežastis vardija Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Abramavičius. Tarsi ir be komisijos posėdžių mes to nežinotume. Liūties padarytų nuostolių suma – maždaug 0,5 mln. Lt. Ar dabar kanalizacija jau išvalyta? “Tai kad ji ne mūsų, o miesto vandentiekininkų, mes į jų ūkį nesikišame”, – aiškina Kauno valdininkas. Čia kyla klausimas, kam apskritai tos ekstremalių situacijų komisijos reikalingos, jei jos nieko negali ir nieko nedaro.

Posėdžiauti mėgsta ir centriniai šalies ekstremalių situacijų valdytojai – Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija. Ne per seniausiai ji buvo susirinkusi į posėdį įvertinti šį pavasarį pusę Lietuvos užtvindžiusio pavasarinio ledonešio pamokų. “Mes galime tik suvaldyti pasekmes, bet ne jų išvengi – su gamta nepakovosi”, – posėdžiuose tvyrančią dvasią perteikia Civilinės saugos valdybos viršininkas Jūris Targonskas. Pavyzdžiui, energetikai ruošiasi geriau izoliuoti savo pastotes, kad jų nesugadintų vanduo, o Šilutės policininkai pirks motorinę valtį, kad visada galėtų pasiekti vandens atkirstus Rusnės gyventojus.

O gal rasta kokių originalių receptų, kaip išvengti tokio smarkaus potvynio? Pavyzdžiui, galbūt nutarta pagaliau įsigyti ledlaužį? “Manome, kad toks sprendimas būtų neekonomiškas – juk nežinome, ar dar bus tokių gilių žiemų”, – aiškina valdybos vadovas. Priminsime, kad šio pavasario potvynio nuostoliai valstybei kainavo 8,7 mln. Lt.

Kaip jums toks pasiruošimas stichinėms nelaimėms, kokį matome Lietuvoje?

Balandį Čilės laukia 45 nauji žemės drebėjimai, ir tai – dar ne pabaiga. Šiemet gamtos stichijų ir jų pridarytų nuostolių, regis, bus daugiau nei ankstesniais metais.

Gamtos stichijų pridaryta žala šiemet vien draudikams kainuos per 110 mlrd. JAV dol. – penkis kartus daugiau nei pernai. Apie tai praneša Šveicarijoje įsikūrusi žalų atlyginimo bendrovė “Swiss Reinsurance Co”.

“Rengiamės tam, kad šie metai bus patys nuostolingiausi. Jau per pirmus šių metų mėnesius darosi aišku, kad stichinių nelaimių griaunamoji jėga bus kur kas didesnė nei anksčiau”, – prognozuoja bendrovės ekonomistas Thomas Hessas.
Jis primena, kad šiemet stichinės nelaimės labiausiai nuniokojo Čilę. Čia kilęs žemės drebėjimas pridarė kur kas daugiau nuostolių nei JAV Naujojo Orleano valstiją nusiaubęs uraganas “Katrina”. O vėtra “Xynthia” Prancūzijoje pridarė tiek pat žalos, kiek 2008-aisiais siautę “Ike” ir “Gustavo” uraganai kartu sudėjus. O kur dar žemės drebėjimo nusiaubtas Haitis, kurio patirti nuostoliai prilygsta 2008-aisiais Mianmarą nuplovusio potvynio padariniams.

Kompanijos “Stifel Nicolaus Co” analitikas Michaelas Paisanas prognozuoja, kad šiemet, prasidėjus rudeniniam uraganų sezonui, jų pridaryti nuostoliai gali viršyti visų laikų rekordus, o kiekvieno stipresnio uragano eibės gali būti didesnės nei pernai žalingiausiu vadinto Europą šturmavusio “Klauso”, pridariusio apie 2,5 mlrd. eurų nuostolių.

Nieko gero šiemet draudikai nelaukia net iš “antraeilių stichijų” – potvynių, nuošliaužų, tornadų ar sausrų, kurios pernai lėmė maždaug pusę visų gamtos stichijų pridarytų nuostolių.

“Sprendžiant iš mokslininkų prognozių ir iš to, ką matome patys, galime nujausti, kad šiemet pasaulyje gamtos stichijos pridarys tiek žalos, kiek dar nebuvome patyrę nė vienais metais”, – perspėja ir Amerikos plėtros banko analitikai bei pabrėžia, kad ir aukų šiemet gali būti daugiau nei ankstesniais metais.

Priminsime, kad žemės drebėjimas Haityje nusinešė per 300 tūkst. žmonių gyvybių, o praėjusią savaitę dėl antrojo šiemet žemės drebėjimo vėl apie 700 žmonių neteko Čilė. “Žmonių žūva vis daugiau. Ir tai šiemet – toli gražu ne riba”, – gąsdina specialistai.

Dėl to, kad stichijos pareikalauja vis daugiau aukų ir dėl jų nuolat patiriama vis didesnių nuostolių, didžiausios pasaulyje draudimo bendrovės “Munich Re” rizikos analitikas Peteris Hoppe linkęs kaltinti klimato kaitą. Jis cituoja klimato kaitos tyrimų tarnybos ataskaitas, kuriose prognozuojama, kad nors stichijų galbūt mažės, jos taps vis galingesnės ir pridarys vis daugiau žalos.

“Iš esmės vienas galingas uraganas dabar padaro tiek nuostolių, kiek anksčiau pridarydavo du ar trys”, – skaičiuoja JAV Baltųjų rūmų mokslo ir technologijų aplinkos kokybės tarnyba. Ir perspėja, kad artimiausiomis savaitėmis kelioms JAV valstijoms – Šiaurės ir Pietų Dakotai, Minesotai ir Ajovai gresia istorinis potvynis, kurio padarinius sunku net prognozuoti.

Smogia vienas po kito

Ypač mokslininkai nerimauja dėl to, kad stichijos vis labiau linkusios kartotis. Pavyzdžiui, po žemės drebėjimo paprastai sulaukiama dar kelių silpnesnių požeminių smūgių, o vėliau neretai būna dar vienas galingas žemės drebėjimas.

Taip nutiko ir Haityje – nespėjus atsigauti po vienos nelaimės sausio pradžioje, čia netrukus vėl drebėjo žemė, griuvo pastatai ir žuvo žmonės. Iš viso nuo pirmojo septynių balų žemės drebėjimo Haityje užfiksuoti 52 silpnesni žemės drebėjimai, o sausio pabaigoje salą sukrėtė gana stiprus 5,9 balo žemės drebėjimas.

Taip pat nutiko ir Čilėje – po galingo 8,8 balo žemės drebėjimo, sukrėtusio šalį vasario pabaigoje, seismologai užfiksavo dar 229 požeminius smūgius, o kovo 11-ąją Čilę sudrebino du galingi drebėjimai – 7,2 ir 6,9 balo pagal Richterio skalę.
Ir tai – ne pabaiga. “Čilės gyventojų laukia dar ne vienas žemės drebėjimas. Ir greičiausiai – artimiausiu metu”, – perspėja šalies seismologai. Na, o JAV geologinių tyrimų centro mokslininkas Walteris Mooney tvirtina, kad visi požymiai rodo, jog balandį laukia rekordiškai daug žemės drebėjimų iki 5 balų. Jų bus tarp 25 ir 45 ir visi jie drebins Čilę. Taip pat neatmetama galimybė, kad Čilę artimiausiu metu sudrebins vienas septynių balų žemės drebėjimas, griaunamąja galia prilygsiantis tam, kuris sausį sukrėtė Haitį.

Stichinių nelaimių nuniokotos šalys sąmoningai iškraipo skaičius, kad žala atrodytų kuo didesnė ir tai padėtų gauti kuo solidesnę užsienio paramą.

Įsivaizduokite, kad einate paupiu ir pamatote skęstantį vaiką. Jei šoksite į vandenį, išlipus teks išmesti naujus batus. Bet kas galėtų galvoti apie batus, kai reikia apsispręsti, gelbėti vaiką ar ne? Tai Australijos filosofo Peterio Singerio mintis, kad kritinę akimirką žmogus visuomet linkęs elgtis altruistiškai ir nesvarstyti, kiek materialinės naudos ar žalos pridarys jo poelgis.

Lygiai taip pat elgiamasi ir tada, kai kurią nors pasaulio valstybę nusiaubia stichinė nelaimė: milijonai viso pasaulio žmonių skuba paaukoti pinigų ar maisto, mąstydami tik apie Haičio ar Čilės vaikų, o ne savo dolerių tolesnį likimą.

Tarkime, Haičiui per mėnesį, praėjusį nuo galingo žemės drebėjimo, iš viso pasaulio surinkta apie 3 mlrd. JAV dolerių – tai kol kas bene didžiausia visų laikų parama, suaukota po stichijos nukentėjusiai šaliai.

Iš tiesų kaip neaukosi, kai Haičio valdžia jautriai ir subtiliai praneša, kas šalyje nutiko per tą vieną mėnesį. Milijonas žmonių vis dar neturi stogo virš galvos. Pusė milijono vaikų liko našlaičiai. Daugiau nei 20 tūkst. vaikų iki penkerių metų gresia mirti iš bado. Gydytojai atliko daugiau nei 4 tūkst. galūnių amputacijų, o 80 proc. Haičio sostinės Port o Prenso teritorijos vis dar neturi elektros.

Taigi Haičiui labai reikia pagalbos. Tiksliau, kiekvienam Haičio gyventojui reikėtų maždaug 3 dol. per dieną, kad gyvenimas šalyje pamažu atsistotų ant kojų.

Tačiau šie gražūs žodžiai ne visai teisingi. Ir čia vėl labai tiktų prisiminti batus, kad ir kaip keistai tai skambėtų.

Pasirodo, už 3 dolerius Haityje galima nusipirkti keletą porų naujų batų. Tokią sumą dažnas skurdžios salos gyventojas sunkiai dirbdamas gali užsidirbti tik per savaitę. Stogo virš galvos ir iki žemės drebėjimo neturėjo daugiau nei pusė milijono haitiečių. Ir beveik tiek pat – tai yra apie 20 tūkst. vaikų iki penkerių metų – grėsė mirti iš bado.

O dabar pats svarbiausias skaičius. Kaip minėjome, paramos iš viso pasaulio Haitis gavo jau apie 3 mlrd. dol. Priminsime, kad žala, kurią žemės drebėjimas pridarė Haičiui, siekė 3,5 mlrd. dol. Taigi teoriškai beveik visus šiuos nuostolius būtų galima padengti vien iš per mėnesį suaukotos paramos.

Deja, taip nėra. Niekas tiksliai nežino, kur nukeliauja užsieniečių aukos ir kas iš jų lobsta. Mat kol kas neatstatyta dar nė viena sugriauta mokykla, neveikia daugelis ligoninių, žmonėms nepakanka maisto ir drabužių, o sužeistieji nesulaukia net minimalios medicininės pagalbos.

Ne ką mažiau klausimų kelia ir Čilės atvejis. Nelaimė nelaime, bet šalies valdžia jau sulaukė kaltinimų manipuliuojant skaičiais – esą materialinė žala gerokai padidinta.

Bostone įsikūrusi žalos vertinimo institucija “AIR Worldwide” skaičiuoja, kad materialinė žemės drebėjimo Čilei padaryta žala siekia apie 15 mlrd. dol. Kita kompanija, vertinanti žalą Pietų Amerikoje “Gateway to South America”, skelbia, esą materialinė žala gali siekti per 30 mlrd. dol. O štai Čilės valdžia nepasikuklino ir nuostolius įvertino net 300 mlrd. dol. – beveik šimtą kartų didesne suma nei 2005-aisiais prarado uragano “Katrina” nuniokota JAV Naujojo Orleano valstija.

Siekia pasipelnyti

Toks skaičių neatitikimas neturėtų labai stebinti. Viena vertus, nuo stichinių nelaimių nukentėjusioms šalims visada sunku tiksliai įvertinti nuostolius. Juk viena yra įvertinti, kiek pastatų sugriauta ir kiek kainavo gelbėjimo tarnybų darbas, kita – kiek nuostolių prarado verslas, kiek mokesčių nebus sumokėta per ateinančius metus.

Vis dėlto šios sumos neturėtų skirtis dešimtimis ar juolab šimtais kartų.

Kanados paramos agentūra, kuri nuo 1994 iki 2002 metų Haičio salai skyrė 273 mln. dol., perspėja, kad šios šalies valdžia sąmoningai iškreipia faktus apie žalą, siekdama gauti kuo didesnę užsienio paramą. “Skaičiai dažnai skiriasi keletą kartų, o rezultatai nuvilia – vienam Haičio gyventojui per metus tenka 23 dol. paramos, bet žmonės šių pinigų nėra matę”, – tvirtina specialistai.

Iš tiesų Haitis yra viena labiausiai korumpuotų valstybių pasaulyje. Pagal “Transparency International” korupcijos lygio indeksą Haitis yra 168-oje vietoje tarp 180 valstybių, ir perspėjama, kad po kiekvieno žemės drebėjimo ar kitokios stichinės nelaimės šis indeksas paprastai dar labiau pablogėja.

Šis faktas Čilei – vienintelė paguoda, mat šioje šalyje korupcijos lygis netgi mažesnis nei pas mus ir apskritai vienas mažiausių pasaulyje (25 vieta iš 180). Tad ekspertai tarp Haičio ir Čilės valdžios bandymų padėtį po nelaimės parodyti dramatiškesnę, nei ji yra iš tikrųjų, mato vienintelį skirtumą: Haityje pasipelnyti siekia korumpuoti valdžios atstovai, o Čilėje, bent jau taip reikia tikėtis, pasipelnys ne pavieniai valdininkai, bet valstybės biudžetas. Mat tikimasi, kad bus sulaukta apie 10 mlrd. dol. įvairių organizacijų ir gyventojų paramos.