P.Malūko nuotr.

Įsismarkavę šalčiai prikėlė pamarį iš žiemos miego. Neringoje ir kitapus užšalusių marių –  sujudimas tarsi vasarą. Čia plūsta poledinės žūklės mėgėjai, nes dabar – pats stintų metas.

Jūratė Kiliulienė

Praėjusį savaitgalį ant ledo ties Nida leido keli tūkstančiai žvejų, šiek tiek mažesnis būrys buvo įsitaisęs ant vadinamųjų ak­me­nų, 6,5 km mariomis nuo Ventės. Lai­mi­kis džiugino – kai kam sekėsi ištraukti ir po 40 stintų per valandą, t.y. gerą kilogramą.

Šviežių stintų kilogramas Klaipėdoje dabar kai­nuoja penkis eurus. Tačiau dar nė vienas po­le­dinės žūklės mėgėjas iš jų nepraturtėjo. Prie­šingai, žvejai už savo pomėgį ploja nemenkus pinigus.

„Prieš dešimtmetį apklausus žvejus mėgėjus pa­aiškėjo, kad žvejybos malonumams per me­tus iš viso išleista 119–128 mln. Lt. Daugiau nei 80 proc. mėgėjų jiems skyrė didesnę nei 700 Lt sumą. 2013-aisiais šalyje buvo 242 meškeriojimo reikmenų prekyba bei paslaugomis užsiimančios įmonės, jų pardavimas siekė 183 mln. Lt, mokesčiai sudarė 66 mln. Lt“, – šio pomėgio indėlį į šalies ekonomiką skaičiais nusako Mėgėjų žvejybos tarybos pirmininkas Antanas Kontautas.

Poledinės žūklės mėgėjai irgi svariai prie to prisideda. Įrangą, kuri jiems reikalinga ant le­do, tenka gabentis net rogutėmis, būtini ir spe­­cialūs drabužiai, apavas. Žieminė meškerio­tojo ap­ranga – atsparūs drėgmei, neperpučiami kostiumai, specialūs apatiniai – kainuoja nuo 100 iki 500 eurų. Mados čia kol kas neįsisuko, bet dau­guma kostiumų papuošiami ryškiomis detalėmis, kad žvejys būtų matomas.

Būtinojo įrankių komplekto kaina prasideda nuo 20–80 eurų. Jį sudaro meškerėlės, valas, stintų gaudymo sistemėlės su kabliukais, suktukais, masalas, blizgės. Sąrašas gali ilgėti neribotai, priklauso nuo to, kiek žvejys gali praverti piniginę. Ledo grąžto kaina – 30–150 eurų. Būtina nusipirkti ir devynis eurus kainuojantį smaigą, kuris padeda išsilaikyti ant ledo įlūžus. Jo neturintiems žvejams skiriamos baudos.

Žvejybos dėžė, rogutės, išlankstomos kėdės, net gultai, palapinės, kuriose žvejys telpa visu ūgiu, akumuliatoriai, prožektoriai, lempos – visa tai nėra būtina, bet labai patinka komfortą vertinan­čiam ir savo įvaizdžiu besirūpinančiam žvejui.

Vyrai mėgsta papokštauti savo pirkinių te­ma: numiršta žvejys ir mato, kad žmona iš­par­duoda jo daiktus po eurą, už tiek, kiek jis sakė mokėjęs. Toks baisiausias žvejo sapnas. ,

P.Malūko nuotr.

P.Malūko nuotr.

P.Malūko nuotr.

P.Malūko nuotr.

P.Malūko nuotr.

P.Malūko nuotr.

P.Malūko nuotr.

P.Malūko nuotr.

P.Malūko nuotr.

P.Malūko nuotr.

P.Malūko nuotr.

P.Malūko nuotr.

P.Malūko nuotr.

P.Malūko nuotr.

P.Malūko nuotr.

P.Malūko nuotr.

P.Malūko nuotr.

P.Malūko nuotr.

P.Malūko nuotr.

P.Malūko nuotr.

P.Malūko nuotr.

P.Malūko nuotr.

P.Malūko nuotr.

P.Malūko nuotr.

P.Malūko nuotr.

P.Malūko nuotr.

P.Malūko nuotr.

P.Malūko nuotr.

P.Malūko nuotr.

P.Malūko nuotr.

P.Malūko nuotr.

P.Malūko nuotr.

P.Malūko nuotr.

P.Malūko nuotr.

Palangos pasididžiavimas – kasmet būrį svečių į kurortą priviliojanti šventė „Palangos stinta“ šiemet svečius pradžiugins ne tik tradicinėmis linksmybėmis, bet ir kulinarine išmone – kurorto verslininkai, besirengdami jau vienuoliktajai Stintų šventei ieško netradicinių būdų, kaip pateikti stintą, kad ji svečiams kuo labiau atskleistų savo ypatingą skonį.

Didžiulio populiarumo kasmet sulaukianti šventė „Palangos stinta“ šiemet svečius į Palangą sukvies vasario 15 d., šeštadienį. Tad kurorto verslininkams bei kultūros atstovams dabar – įtemptas darbymetis. Pasak Palangos Turizmo informacijos centro (TIC) direktorės pavaduotojos Egidijos Smilingienės, TIC-o darbuotojai kasdien atsakinėja į besidominčiųjų artėjančia švente telefono skambučius ar elektroninius laiškus. „Dažniausiai klausiama, kada vyks Stintų šventė bei kokia numatoma programa“, – sakė E. Smilingienė.
Šviežių stintų skonio pasiilgę pramogautojai ne tik domisi numatomomis linksmybėmis, bet ir rezervuoja vietas viešbučiuose. E. Smilingienė atkreipė dėmesį, jog kai kurie Palangos viešbučiai Stintų šventės savaitgalį jau nebegali pasiūlyti laisvų vietų. Tiesa, visiškai užpildyti yra ne visi viešbučiai, tad norintieji vasario 15 d. pasinerti į „Palangos stintos“ linksmybes, nakvynę kurorte dar gali rezervuoti be didelio vargo.
Telefono skambučių, artėjant Stintų šventei, kasdien sulaukia ir Palangos kultūros centro darbuotojai – į juos dažniausiai kreipiasi tautodailininkai, norintys savo gaminiais prekiauti Stintų šventės metu. „Kulinariniu paveldu kermošiaus dalyviai neprekiaus, tačiau šiltų kepurių, pirštinių ar kitų tautodailininkų kūrinių netrūks“, – žadėjo Palangos kultūros centro direktorius Žilvinas Kažys.
Šventės dalyviai, kaip ir kasmet, galės ne tik įsigyti originalių dirbinių, paskanauti keptų, virtų, rūkytų, vytintų ar kitaip paruoštų stintų, bet ir įsigyti šviežių agurkais kvepiančių žuvų – vietos žvejai, artėjant renginiui, taip pat rezervuoja vietas prekybai J. Basanavičiaus gatvėje.
O pavalgiusius bei apsipirkusius palangiškius ir kurorto svečius J. Basanavičiaus gatvėje tradiciškai linksmins folkloro kolektyvai, visi norintieji galės savo jėgas išbandyti stintų valgymo, inkaro laikymo ir kitose linksmose rungtyse, nereikalaujančiose išankstinio dalyvių pasirengimo.
Savo sugebėjimus, o kartu ir sėkmę, vasario 15 d. rytą galės išbandyti ir žvejai mėgėjai. Kaip ir kasmet, ant jūros tilto bus rengiamos stintų meškeriojimo varžybos, į kurias registruotis galima jau dabar.
Savo indėlį į „Palangos stintą“ įneš ir Lietuvos barbekiu kepėjų asociacija, šventės dieną Palangoje surengsianti Stintų barbekiu čempionatą.
Dar vieną atrakciją visiems, atvykusiems į Palangą, pateiks ir Lietuvos sveikuolių sąjungos nariai, šeštadienio popietę surengsiantys vadinamąsias ruonių maudynes prie jūros tilto.