BFL

Stipendijos, kurias gauna aukštųjų mokyklų studentai ir besimokantys profesinėse mokyklose, nebus įskaičiuojamos į šeimos pajamas, kai apskaičiuojamas socialinės pašalpos dydis.

Taip pat pinigais gaunama labdara nebus įskaičiuojama į pajamas, kai apskaičiuojami piniginės socialinės paramos dydžiai. Naujoji tvarka įsigalios nuo kitų metų.

Tokiems parlamentarų inicijuotiems Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo projekto siūlymams pirmadienį pritarė Vyriausybė. Tiesa, dar dėl to galutinį žodį tars Seimas.

“Pasitarime yra aptarta dėl teigiamos išvados, tai yra pritarti šiems pasiūlymams. Vien dėl to, kad nereikėtų šiemet tikslinti biudžeto, Seimui pasiūlyta apsispręsti dėl šių pataisų įsigaliojimo nuo 2012 metų sausio 1 dienos”, – pirmadienį sakė socialinės apsaugos ir darbo ministro Donatas Jankauskas.

Šiuo metu labdara piniginėmis lėšomis yra įskaičiuojama į pajamas, jei bendra tokios labdaros suma viršija 1 tūkst. 400 litų.

Todėl pasitaikydavo tokių situacijų, kai šeima prarasdavo teisę tam tikrą laiką gauti socialinę pašalpą ir (ar) būsto šildymo, karšto ir šalto vandens išlaidų kompensacijas, nes tuo metu gavo ir labdarą pinigais, kuri buvo įskaičiuojama į pajamas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atkreipia dėmesį, kad piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimu užtikrinamos minimalios lėšos pagrindiniams fiziologiniams poreikiams tenkinti (tai gali būti išlaidoms maistui, drabužiams) bei būtiniausioms komunalinėms paslaugoms apmokėti. Piniginės socialinės paramos tikslas yra užtikrinti minimalias gyvenimo sąlygas.

Tuo tarpu labdara nepasiturinčioms šeimoms yra teikiama konkrečiam tikslui – būsto sąlygoms pagerinti (pavyzdžiui, stogo remontui, langams pakeisti), sveikatos priežiūrai užtikrinti (pavyzdžiui, sunkios ligos atveju), padėti likviduoti stichinių nelaimių pasekmes ir kitiems svarbiems poreikiams, kurių nepasiturinti šeima, gaudama socialinę pašalpą ir (ar) kompensacijas, negalėtų patenkinti.

BFL

Vilniaus universitetas (VU) ir jo studentų atstovybė kreipėsi Seimą, ragindami kuo skubiau pakeisti įstatymą, kad studentų gaunama materialinė parama nebūtų įskaičiuojama į šeimos pajamas, sprendžiant dėl galimybės skirti socialines pašalpas.

Atitinkamos Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pataisos įregistruotos Seimo posėdžių sekretoriate, tačiau studentai baiminasi, kad neįtraukus į pavasario sesiją jų priėmimas nusikels rudeniui, praneša VU.

Projekte numatyta galimybė savivaldybių socialinės rūpybos skyrių darbuotojams, skiriant socialinę pašalpą, neatsižvelgti į stipendijas ir kitą iš aukštųjų mokyklų gaunamą materialinę paramą.

Aukštosios mokyklos atstovai tvirtina, kad šiuo metu galiojantis įstatymas užkerta kelią daliai socialiai remtinų studentų gauti socialines pašalpas ir socialines stipendijas. Šiuo metu galiojantis įstatymas nustato, kad į šeimos pajamas įskaičiuojamos visos aukštųjų mokyklų studentams skiriamos išmokos, išskyrus socialinę stipendiją.

“Socialiai remtinas ir labai gerai besimokantis, visuomeniškai aktyvus studentas, gavęs kad ir nedidelį paskatinimą iš universiteto, gali atimti socialinę pašalpą iš visos savo šeimos bei pats netekti socialinės stipendijos. Studentai dabar skaičiuoja, ką labiau apsimoka rinktis: pašalpas ar stipendijas. Sistema viena ranka duoda, kita atima”, – pranešime cituojama VU Akademinio konsultavimo ir paramos studentams skyriaus vedėja Rasa Matonienė.

VU Studentų atstovybės socialinės srities koordinatorė Roma Fedosejevaitė teigė, kad dažnai sulaukiama studentų klausimų dėl stipendijų įtraukimo į pajamas. Pasak jos, tokia situacija atima motyvaciją siekti geresnio studijų rezultato ir mažina studentų pasitikėjimą ne tik universitetu, bet ir pačia valstybe.

“Blogiausia, kad iš studentų atimama galimybė gauti priklausantį paskatinimą už savo darbą ar būtiną paramą. Jei pati pašalpa ar stipendija būtų tokio dydžio, kad iš jos galima būtų pragyventi, didelės bėdos gal ir nebūtų. Bet šiuo metu kiekviena prarandama galimybė labai skaudi. Tenka ilgai skaičiuoti, ar verta studentui prašyti finansinės paramos. Stipendija yra, o norinčių ją gauti – ne”, – sako R. Fedosejevaitė.

R. Matonienė teigė, jog studentus remia ne vienas išeivijos fondas ar universiteto garbės daktaras, tačiau jų teikiamos paramos socialiai remtini studentai bijo prašyti.

Po penkiakovininkės Donatos Rimšaitės išvykimo į Rusiją Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas Vyriausybei siūlo maksimalias sportininkų stipendijas padidinti beveik dvigubai, tačiau patrumpinti sąrašą, kas į jas galėtų pretenduoti.

Departamentas siūlo pakeisti Vyriausybės nutarimą “Dėl didelio meistriškumo sportininkų ir kitų rinktinės narių skatinimo”.

Pagal projektą, maksimali valstybės stipendija sportininkui būtų nebe 1963 litai, o 3497 litai. Neįgaliems sportininkams ji būtų pakelta iki 1963 litų. Kartu siūloma praplėsti neįgalių sportininkų, galinčių pretenduoti gauti valstybės stipendijas, sąrašą.

Siūlymą didinti stipendijas departamentas grindžia būtinybe užtikrinti sportininkams bent vidutinį pragyvenimo lygį.

“Siekis padidinti valstybės stipendijas siejamas su tuo, kad sportininkai, galintys pretenduoti į valstybės stipendiją dažniausiai yra 25-35 metų, tačiau pajamas jie gauna tik iš sportinės veiklos (…) Gaunamas pajamas sportininkas naudoja ir tokiems būtiniems poreikiams, kaip sveikatos draudimas, pensijos kaupimas, nes šiomis garantijomis didelio meistriškumo sportininkas turi rūpintis pats”, – teigiama departamento parengtame aiškinamajame rašte.

Valstybės stipendijos mokamos sportininkams, kurie pagal savo meistriškumo lygį patenka į atitinkamos sporto šakos pasaulinių reitingų dešimtukus, laimi medalius arba būna arti jų pagrindinėse tarptautinėse varžybose taip garsindami Lietuvą pasaulyje.

Aiškinamajame rašte departamentas primena, kad kitos valstybės moka gerokai didesnes stipendijas savo sportininkams. Pateikiamas Rusijos pavyzdys, šios šalies olimpinės rinktinės sportininkai, besirengiantys 2014 metų Sočio žiemos olimpinėms žaidynėms, gauna nuo 3023 iki 10,3 tūkst. litų atlyginimą.

“Tokia disproporcija tarp šalių, suprantama, apspręsta ir šalies finansinėmis galimybėmis, tačiau sudaro prielaidas paties aukščiausio lygio sportininkų pasirinkimui atstovauti kitą šalį pagrindinėse tarptautinėse varžybose”, – teigia Kūno kultūros ir sporto departamentas.

Praėjusių metų gruodžio pabaigoje Lietuvos sporto pasaulį sukrėtė žinia, kad geriausia Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės atstovė Donata Rimšaitė netikėtai paliko Lietuvą ir išvyko gyventi bei treniruotis į Rusiją. Ji teigė tai padariusi dėl geresnių sąlygų sportuoti ir didesnės stipendijos.

Kūno kultūros ir sporto departamento duomenimis, 2009 metais Lietuvos sportininkų stipendijoms išmokėta 856 tūkst., 2010 metais – 692 tūkst. litų. Neįgalių sportininkų stipendijoms 2009 metais panaudota 355,1 tūkst. , 2010 metais – 630 tūkst. litų.

Padidinus stipendijas iki siūlomų dydžių, pagal dabartinės Lietuvos olimpinės rinktinės sportininkų rezultatus šiemet, prognozuojama, reikės apie 1 mln. litų valstybės stipendijoms. Tačiau departamentas teigia, kad papildomai biudžeto lėšų nereikės ieškoti, nes šias lėšas planuojama sukaupti optimizavus olimpinių, parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių programų įgyvendinimui skirtas lėšas.

Tačiau, pagal projektą, norima iš gaunančiųjų valstybės stipendijas sąrašo išbraukti sportininkus, kurie pasiekė aukštų rezultatų olimpinės sporto šakos pasaulio ir Europos jaunimo čempionatuose. Sporto valdininkų teigimu, pasaulio ir Europos jaunimo čempionatuose dalyvauja 16-21 metų sportininkai, kurių pasiekti rezultatai dar neužtikrina atitinkamo rezultato tarp suaugusiųjų ateityje.

Šių sportininkų išlaikymą esą planuojama užtikrinti organizuojant jų dalyvavimą treniruočių stovyklose, sudarant sąlygas naudotis sporto bazėmis, skiriant trenerius ir apmokant jų darbą, aprūpinant maitinimu, medikamentais, apmokant jų dalyvavimo varžybose išlaidas.

Be to, projektu siūloma, kad stipendijas gautų 1-4 vietas olimpinių sporto šakų suaugusiųjų Europos čempionatuose užėmę sportininkai, o nebe 1-6 vietas, kai valstybei varžybose gali atstovauti vienas atstovas. Stipendijų nebegautų ir 7-8 vietas užėmę sportininkai, kai valstybei gali atstovauti du ar daugiau sportininkų arba komandų.