Svarbiausia naujiena stojantiesiems į universitetus ir kolegijas – reikalavimas išlaikyti matematikos egzaminą. Tai vienas iš trijų privalomų egzaminų, jei nori studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje.

Apie šį privalomą egzaminą dabartiniai abiturientai sužinojo dar prieš dvejus metus, tačiau prieš pat egzaminų maratoną dar buvo bandymų jo išvengti ir prašymų atidėti, nes abiturientai esą dar nepasirengę, o po dvejų metų viskas jau eitų kaip per sviestą.

Apie 14 tūkst. pirmakursių šiemet gaus valstybės krepšelius studijoms.

Vis dėlto Švietimo ir mokslo ministerija nepersigalvojo: privalomas matematikos egzaminas bus jau šiemet, o jo nelaikyti galės tik stojantieji į menų studijas. Tiesa, šis reikalavimas sušvelnėjo: pakaks tik išlaikyti egzaminą – surinkti 16 balų. O nuo 2018 m. abiturientams šiame egzamine jau reikės pademonstruoti pagrindinį pasiekimų lygį ir surinkti 36 balus. Bet ir tada minimali išlaikymo riba galios stojantiesiems į humanitarinių mokslų studijas, pedagogiką, o pasirinkusieji menus apsieis be jo.

Priėmimo procedūros pokyčių šiemet beveik nėra: jo etapai, kalendorius, pageidavimų skaičius lieka panašūs kaip 2015 m. Gera naujiena stojantiesiems: visų reikalingų dokumentų skenuotas kopijas bus galima pateikti internetu ir apsieiti be Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) punktų.

„LAMA BPO visiškai pereina į virtualią erdvę: stojantieji visų dokumentų kopijas galės pateikti internetu, o jų duomenis įves mūsų darbuotojai“, – patvirtina LAMA BPO prezidentas prof. Pranas Žiliukas.

Jo manymu, dėl tokio pokyčio vargiai kils noro sukčiauti, nes dokumentų autentiškumas vis tiek bus tikrinamas, kai studentas atvyks pasirašyti studijų sutarties su aukštąja mokykla: „Taigi galimybės apgauti nebus. Jei paaiškės, kad dokumentai nėra tikri, sutartis bus nutraukta, o gal bus ir blogesnių pasekmių.“

LAMA BPO visiškai pereina į virtualią erdvę: stojantieji visų dokumentų kopijas galės pateikti internetu, o jų duomenis įves mūsų darbuotojai.

Apie 14 tūkst. pirmakursių šiemet gaus valstybės krepšelius studijoms. Universitetuose numatyta per 7 tūkst., kolegijose – 6,5 tūkst. valstybės finansuojamų studijų vietų. Daugiausia jų šiemet skirta technologijų mokslams: 2 tūkst. universitetuose, 2,8 tūkst. – kolegijose. Kaip ir pernai, daugėja informacinių technologijų (IT) studijų vietų: per 1 tūkst. universitetuose, 300 – kolegijose.

Stojantieji gali pretenduoti ir į tikslinio finansavimo studijų – valstybei būtinų, nepopuliarių – vietas. Pasirinkęs tokias studijas jaunuolis baigęs mokslus trejus metus turi atidirbti pagal įgytą specialybę. Pildyti tikslinio finansavimo prašymą taip pat reikia LAMA BPO informacinėje sistemoje.

Pirmuoju numeriu pageidavimų sąraše tiesiog būtina įrašyti savo svajonių studijas, o rašant kitose eilutėse – pasverti savo galimybes ir norus.

LAMA BPO prezidentas P.Žiliukas stojantiesiems pataria nepulti į kraštutinumus ir pildant pageidavimų sąrašą paisyti ir savo asmeninių norų bei galimybių, ir valstybės interesų. Pirmuoju numeriu pageidavimų sąraše tiesiog būtina įrašyti savo svajonių studijas, o rašant kitose eilutėse – pasverti savo galimybes ir norus. Pavyzdžiui, jei iš visų pusių skelbiama, kad trūksta inžinierių, o aukštosiose mokyklose atsiranda daugiau nemokamų šių sričių studijų vietų, nereiškia, kad staiga turi užsinorėti tapti inžinieriumi ir kaipmat rinktis studijas, apie kurias anksčiau gal nė nepagalvojai.

„Puiku, jei valstybė turi interesą ir didina paramą, pavyzdžiui, patvirtina, kad 50 proc. daugiau vietų skirs IT studijoms, tačiau tai nereiškia, kad valstybėje nebebus medikų, menininkų ar kitų sričių specialistų. Žmogus turi rinktis tai, kas jam artima, įvertinti savo asmenines, fizines galimybes. Nemėgstama specialybė netiks nei jam, nei valstybei ir nepadės sukurti geros karjeros. Svarstant apie atlyginimo galimybes reikia suprasti, kad kelių šimtų eurų atlyginimo skirtumas reikšmingas gali būti iš pradžių, kelis mėnesius, bet ne visą gyvenimą. Tad reikia būti protingam, išmintingam ir gudriam – atsižvelgti į rinkos situaciją ir valstybės poreikius, tačiau remtis savo norais ir galimybėmis“, – būsimiems pirmakursiams pataria P.Žiliukas.