BFL

Sekmadienio popietę Vilniuje prie Operos ir baleto teatro automobilis BMW įlėkė į viešojo transporto stotelę ir sužalojo aštuonis žmones, iš kurių du – dvylikametė mergaitė ir 52 m. amžiaus moteris – atsidūrė reanimacijoje.

Prieš porą metų stotelėje Vilniaus gatvėje autobuso laukiantys žmonės taip pat rizikavo gyvybe. Toje pačioje stotelėje jau buvo įvykusi nelaimė – pernai gruodžio mėnesį, irgi sekmadienio pavakarę, nesuvaldytas BMW automobilis trenkėsi į stotelę. Tiesa, žmonės tąkart nenukentėjo, nes spėjo pabėgti: nuo smūgio tik išdužo stotelės langai ir nulinko stulpas.

Tačiau tokia laiminga pabaiga veikiau yra atsitiktinumas nei taisyklė, nes pastaruoju metu panašių įvykių, kai automobiliai trenkiasi į viešojo transporto stoteles ir sužaloja jose autobusų ar troleibusų laukiančius žmones, labai padaugėjo.

Sekmadienį visuomenę sukrėtęs įvykis kitų tokių nelaimių kontekste atrodo kaip ryškėjanti tendencija. Todėl šią savaitę įsižiebė diskusijos ir apie tokių nelaimių priežastis, ir apie priemones, kurios padėtų ateityje išvengti panašių įvykių. Prisidėjo ir įvairiausių spekuliacijų apie tai, kad nepakankamai saugios yra viešojo transporto stotelės, ir net tokių, jog esą egzistuoja ryšys tarp eismo nelaimių pobūdžio ir automobilio gamintojo – neva į stoteles dažniausiai trenkiasi būtent BMW automobiliai.

Beje, Vilniaus savivaldybės specialistai užtikrina, kad stotelės čia niekuo dėtos, o jų papildomai apsaugoti nėra nei galimybių, nei tikslo. „Pažymime, kad nereikėtų įvardinti, kad stotelė yra nesaugi. Dirbtinai įrengiant tvoreles, atitvarus atsirastų keleivių įlipimo ar išlipimo nepatogumų problema. Dabar stotelė atitinka viešojo transporto infrastruktūros saugos reikalavimus. Stotelės yra projektuojamos ir įrengiamos vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu, eismo saugumo teisės aktais, kuriuose yra reikalavimai viešojo transporto infrastruktūrai“, – teigia savivaldybės atstovai.

Dėl kokių priežasčių įvyko ši nelaimė, specialistai dar aiškinasi, nors manoma, kad susidėjo keli veiksniai: vairuotojo nepatyrimas, viršytas greitis ir slidi kelio danga.

Tiesa, BMW vairavimo akademijos vadovas, buvęs autolenktynininkas Darius Jonušis įsitikinęs, kad tokiai nelaimei didelio greičio nereikia. „Priklausomai nuo kelio dangos sąlygų, automobilis dėl netinkamų vairuotojo veiksmų nevaldomas gali tapti ir esant 40–50 km/val. Užtenka 60 km/val. greičio ant sausos dangos, kad atlikęs keletą netinkamų veiksmų prarastum automobilio kontrolę“, – aiškina D.Jonušis, labiausiai šioje situacijoje kaltinantis vairuotojo įgūdžių stoką.

Tai, kad galingą automobilį vairavo patirties kelyje neturintis dvidešimtmetis jaunuolis, grupę Seimo narių „darbiečių“ paskatino įregistruoti įstatymo pataisas, pagal kurias 2 metų vairavimo stažo neturintys asmenys galėtų vairuoti tik negalingus automobilius. Siūloma numatyti, kad pradedantiems vairuotojams būtų draudžiama vairuoti B kategorijos transporto priemones, kurių galios ir masės be krovinio santykis didesnis kaip 0,06 kW/kg.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius tokią idėją vertina atsargiai ir siūlo pirmiausia pradėti nuo eismo taisyklių mokėjimo, propagavimo, atsakomybės diegimo. Be to, nors sekmadienį automobilį vairavęs vaikinas buvo blaivus, ministro nuomone, siekiant mažinti skaudžių eismo įvykių skaičių, vertėtų pagalvoti apie idėją automobiliuose diegti vadinamuosius alkolokus, kurie neleistų užvesti automobilio išgėrus. „Tie vairuotojai, kurie buvo užfiksuoti vairuojantys neblaivūs, turėtų teisę pasirinkti – arba už savo pinigus įsigyti alkoloką – kitaip sakant sistemą, kuri neleidžia užvesti variklio, kol tu nepapūti į tam tikrą prietaisą ir kol neįsitikinama, kad esi blaivus, – arba, jeigu nenori rinktis tokios sistemos, gali būti pasiūlytas profilaktinis gydymasis arba profilaktinis paskaitų kurso išklausymas ir bauda. Jeigu renkiesi tobulesnę sistemą kaip alkoloką – tada baudos dydis galėtų būti mažesnis ir teisių atėmimo periodas taip pat mažesnis. Žodžiu, svarstytinos įvairios priemonės“, – naujovių siūlo R.Sinkevičius.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius mano, kad efektyviausia priemonė šiuo atveju – baudų griežtinimas.