Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

Gruodžio pradžioje Vilniaus geležinkelio stotis kelioms dienoms pavirs senovine Sankt Peterburgo stotimi. Italų kino kompanija „Lux Vide“ stotyje filmuos dramos „Ana Karenina“ (rež. Christian Duguay) kulminacines scenas.
Filmavimo kūrybinė komanda jau porą savaičių pluša Vilniaus geležinkelio stotyje – ruošia dekoracijas, gamina senovinius žibintus, pagal dailininko brėžinius „sendina“ traukinių vagonus, kurie primins XIX a. antrąją pusę. Specialiai filmavimams kūrybinė komanda išsinuomojo ir senovinį lokomotyvą.
Milda Leiputė, „Nordic Productions“ prodiuserė, pasakoja, kad Vilniaus geležinkelio stotyje bus filmuojamos žinomiausios filmo scenos.
„Levo Tolstojaus romaną skaitę ar apie jį girdėję žmonės turbūt žino, kad Ana Karenina dėl nelaimingos meilės šoka po traukinio ratais. Šią sceną filmuosime būtent Vilniaus geležinkelio stotyje. Ten bus atliktas ir vienas sudėtingiausių filmo kaskadinių triukų“, – pasakoja su italų kompanija dirbanti prodiuserė.
Jūratės Pazikaitės, Vilniaus kino biuro direktorės, teigimu, italai iš pradžių tikėjosi nufilmuoti pagrindines scenas Maskvoje ar Sankt Peterburge, tačiau suteikus geresnes finansines sąlygas, jie kulminacines juostos scenas nusprendė filmuoti Vilniaus geležinkelio stotyje.
„Užsienio kino gamintojai vertina unikalias sostinės vietas ir  lietuvių profesionalumą. Mūsų geležinkelio stotis savo dydžiu neprilygsta milžiniškoms Maskvos ar Sankt Peterburgo stotims, tačiau šiuo atveju, svarbiausia – lankstumas ir sugebėjimas prisitaikyti prie kūrėjų poreikių. Atsakingas ir kūrybiškas požiūris bei konkurencingos kainos – neabejotini lietuvių privalumai“, – sako J. Pazikaitė.
„Anos Kareninos“ filmavimai planuojami ir Lukiškių aikštėje, Verkių rūmuose, literatūriniame Aleksandro Puškino muziejuje, Šv. Nikolajaus cerkvėje, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Vilniaus kino biuras, siekiantis į sostinę pritraukti kuo daugiau kino kūrėjų iš užsienio, bendradarbiavo su prodiuseriais ir išdavė būtinus leidimus filmuoti minėtose Vilniaus vietose.
Spalio pabaigoje prasidėję filmavimai Lietuvoje planuojami iki gruodžio vidurio, kelias dienas kūrėjai dirbs Latvijoje, Rundalėje. Dviejų dalių filmas „Ana Karenina“ kuriamas anglų kalba. Pagrindinės filmo herojės vaidmenį atlieka žinoma italų aktorė Vittoria Puccini, juostoje taip pat vaidina garsi ispanų aktorė Angela Molina, Santjago Cabrera, Maxas Von Thunas.

Rusijos kosminis laivas “Sojuz”, papuoštas pirmojo į kosmosą pakilusio žmogaus portretu, ketvirtadienį susijungė su Tarptautine kosmine stotimi (TKS), likus kelioms dienoms iki Jurijaus Gagarino istorinio skrydžio 50-ųjų metinių.

JAV astronautas Ronas Garanas ir Rusijos kosmonautai Aleksandras Samokutiajevas bei Andrejus Borisenka artimiausiu laiku susitiks su orbitinės stoties įgula.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) pranešė, kad abiejų aparatų susijungimas įvyko 3 val. 9 min. Maskvos (2 val. 9 min. Lietuvos) laiku.

J.Gagarino vardu pavadintas kosminis laivas “Sojuz TMA-21″, ant kurio šono pavaizduotas pirmojo kosmonauto portretas, startavo antradienį paryčiais iš Rusijos Baikonūro kosmodromo Kazachstane. Raketa nešėja pakilo nuo tos pačios aikštelės, iš kurios 1961 metų balandžio 12 dieną startavo istorijoje įsiamžinęs J.Gagarinas.

Ankšta “Sojuz” kosminė kapsulė mažai skiriasi nuo kosminio laivo “Vostok-1″, kuriuo J.Gagarinas per 108 minutes vieną kartą apskriejo Žemę. Ši misija apstulbino pasaulį ir tapo svarbia Sovietų Sąjungos pergale Šaltojo karo laikų kosminėse lenktynės su Jungtinėmis Valstijomis.

Tai buvo “milžiniškas šuolis mūsų kaip rūšies evoliucijoje”, R.Garanas nurodė savo paskutinėje tinklaraščio žinutėje prieš startą.

R.Garanas vaikystėje buvo įsitikinęs, kad yra susijęs giminystės ryšiais su Sovietų Sąjungos kosmoso didvyriu, nes jo prosenelis buvo Ivanas Gagarinas, emigravęs į Jungtines Valstijas. Astronautas sakė, kad J.Gagarino skrydis atvėrė erdvę bendradarbiavimui tarp dviejų branduolinį ginklą turinčių supervalstybių.

“Manau, neabejotina, kad mūsų dienomis pasaulis yra saugesnė ir taikesnė vieta, nei būtų buvusi, jeigu mes nebūtume žengė pirmųjų žingsnių į kosmosą”, – rašo R.Garanas.

Jis pridūrė, kad “netgi gūdžiausiu Šaltojo karo laikotarpiu Rusija ir JAV kažkaip rasdavo būdų bendradarbiauti “Apollo-Sojuz” programoje, per kurią įvyko pirmasis JAV ir Rusijos kosminių aparatų susijungimas” 1975 metais.

“Sojuz TMA-21″ įgulos vadas A.Samokutiajevas vaikystėje taip pat žavėjosi didvyrišku J.Gagarino skrydžiu, pavertusiu tikrove mokslinėje fantastikoje aprašytas kosmines keliones.

Mokykloje draugai jį juokais vadindavo Saša Gagarinu, nes jis beveik nepaleisdavo iš rankų žaislinės raketos, pasakojo kosmonautas.

Kosminiais laivais “Sojuz” skraidantys JAV astronautai perėmė Rusijos kosmonautų tradiciją per kiekvieną startą pakartoti istorinį J.Gagarino šūkį “Važiuojam!” (Pojechali!).

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, kuriam 1961 metų balandį tebuvo dveji metai, ketvirtadienį aplankys J.Gagarino gimtąjį miestą, esantį už maždaug 150 kilometrų į vakarus nuo Maskvos ir dalyvaus istorinio skrydžio metinių renginiuose.

Balandžio 12 dieną, antradienį, Maskvoje taip pat įvyks pasaulio kosminių agentūrų vadovų susitikimas ir derybos dėl pilotuojamų kosminių skrydžių ateities, kai baigsis TKS eksploatacija – veikiausiai 2020 metais.