Scanpix nuotr.

Aušra LĖKA

Specialiai „Veidui“ iš Strasbūro

Klausantis diskusijų Europos Parlamento sesijoje Strasbūre apetitas mažėja: pasirodo, dėl besaikio veterinarinių antibiotikų naudojimo valgydamas mėsą ar gerdamas pieną gauni dozę antibiotikų. O Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad netrukus daugiau žmonių gali mirti nuo neveiksmingų antibiotikų nei nuo vėžio. Pasijunti sveikesnis ir dėl to, kad iš vakaro susilaikei nuo bokalo vokiško alaus, mat jis – su piktžolių, bet galbūt ir žmonių žudiku glifosatu.

„Have a good weekend and avoid Ger­­­­man beer“, – Europos Par­la­mento (EP) Žaliųjų frakcijos/Eu­ropos laisvojo aljanso narė prancūzė Michéle Rivasi laiške, raginančiame toliau kovoti prieš glifosatą, kolegoms linki gero savaitgalio ir pataria vengti vokiško alaus. Mat naujausi tyrimai alaus mėgėjams sukėlė šoką: Miuncheno aplinkos institutui ištyrus 14 populiariausio vo­kiško alaus rūšių, visose buvo aptikta glifosato.

Įtakingas Vokietijos savaitraštis „Spiegel“ rašo, kad tyrimams alus pirktas pernai metų pabaigoje ir šių metų pradžioje Vokietijos prekybos centruose. Garsaus prekės ženklo „Ha­sseröder“ litre alaus aptikta 29,74 mikrogramų glifosato, „Jever Pils“ – 23,04, „Wars­tei­ner Pils“ – 20,73, „Radeberger Pilsner“ – 12,01, „Vel­­­­tins Pilsener“ – 5,78 mikrogramų litre, tiksliau – nuo kelių iki šimtų kartų daugiau, nei leistina norma geriamajame vandenyje.

O šis „piktžolių žudikas“, kaip reklamuojamas glifosato produktas „Roundup“, gali žudyti ir žmogų. 2015 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra pripažino, kad „labiausiai tikėtina“, jog glifosatas yra žmonių kancerogenas, sukeliantis vėžį. Maža to, alaus mėgėjų siaubui, kai kurie tyrimai rodo, kad jis gali kenkti ir vyrų vaisingumui.

Tiesa, Vokietijos federalinis rizikos vertinimo institutas ramina, jog grėsmės alaus mėgėjų sveikatai nėra, mat net didžiausias nustatytas glifosato kiekis toks mažas, kad būtų žalingas, jei žmogus kasdien išgertų 1 tūkst. litrų.

Bet prieš glifosato naudojimą kovojantį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Europos Parlamento narį Bronį Ropę piktina nuolatinis bandymas įtikinti, kad mažos glifosato dozės niekam nekenkia, nes iš esmės nėra įvertinama, kiek mes jo gauname per dieną su skirtingais maisto produktais. „Tyrimai rodo, kad per 15 metų glifosato koncentracija žmonių šlapime gerokai padidėjo. Tad jei jau jo aptinkama šlapime, kokius kiekius mes iš tiesų jo gauname?“ – nerimauja europarlamentaras.

B.Ropė vs V.Andriukaitis

Šią vasarą baigs galioti leidimas prekiauti ES pesticidais, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas, ir Europos Komisija (EK) turės nu­spręsti, ar išduoti naują. EP Žaliųjų frakcijai/Eu­ropos laisvajam aljansui ir EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui priklausantis B.Ro­pė nusiteikęs prieš. Jo teigimu, Vokie­tijoje atlikti tyrimai rodo, kad glifosato gali būti daugelyje produktų, ir šiandien būtų daugiau nei naivu kalbėti, jog šis chemikalas nedaro jokio neigiamo poveikio žmogaus organizmui.

Bet kitas Lietuvos atstovas europinėse institucijose, EK narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Andriukaitis – priešingoje barikadų pusėje. EK linkusi ignoruoti prieš­taringus glifosato pavojaus sveikatai vertinimus ir siūlo dar 15 metų (iki 2031 m.) pratęsti jo naudojimą ES.

Išsiskyrė ir ekspertų pozicijos: Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra 2015 m. kovą pateikė išvadą, kad glifosatas yra tikėtinas žmogaus kancerogenas, o Europos maisto saugos agentūra lapkritį nutarė, kad mažai tikėtina, jog glifosatas kelia kancerogeninį pavojų žmonėms.

Išvados skirtingos, tačiau, europarlamentarų nuomone, Europos maisto saugos agentūros išvados remiasi ir neskelbtais tyrimais, per 80 proc. nacionalinių ekspertų, oficialiai vertinusių glifosatą, atsisakė viešai atskleisti savo vardus, o tai neužkerta galimų interesų konfliktų, pavyzdžiui, pataikaujant pesticidą gaminančioms įmonėms, galimybės.

Šias išvadas griežtai kritikavo ir mokslo bend­ruomenė: 96 autoritetingi šios srities Europos mokslininkai paskelbė pasipiktinimo laišką V.Andriukaičiui, kuriame reikalaujama Eu­ro­pos maisto saugos agentūros tyrimą pripažinti ne­galiojančiu, nes jame nebuvo vertinama daug reikšmingų sveikatai dalykų.

65 įvairių frakcijų europarlamentarai, tarp jų ir Lietuvos atstovas B.Ropė, taip pat kreipėsi į V.Andriukaitį atviru laišku, prašydami susilaikyti nuo leidimo toliau naudoti glifosatą, kol nėra aiškių tyrimų rezultatų.

V.Andriukaitis atsakyme europarlamentarams išreiškė viltį, jog išsklaidys jų abejones dėl siū­­lymo tinkamumo, ir atmetė kritiką, kad išvadoms dėl glifosato galimos žalos stinga skaidrumo ar kad jos remiasi nepakankamai išsamia me­­­džiaga. Tiesa, jis pripažįsta, kad turimi duome­­nys neleidžia nei patvirtinti, nei paneigti glifo­sa­to po­veikio endokrininei sistemai, o išvados rė­­mėsi ir neskelbtais tyrimais, kurių autorystė ne­atskleista.

Europarlamentarų V.Andriukaičio argumentai neįtikino. EP Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso narys, Žemės ūkio ir visuomenės sveikatos komiteto atstovas iš Vokietijos Mar­tinas Häuslingas pavadino skandalu, kad EK pasirengusi tiesiog ignoruoti dalies mokslinin­kų susirūpinimą dėl glifosato keliamo pavojaus sveikatai ir siūlo leisti toliau jį naudoti 15 metų be jokių apribojimų.

„PSO išvada, kad glifosatas gali būti kancerogeniškas žmonėms, turėtų vesti prie pasaulinio jo moratoriumo. Tačiau pramonės lobistai agresyviai stumia išlaikyti šiuos produktus rinkoje žmonių sveikatos sąskaita. O endokrininiai sutrikimai dėl glifosato naudojimo dar visai nebuvo ištirti. Atsižvelgdama į rimtas sveikatos problemas ir prieštaringas mokslines išvadas EK turėtų teikti pirmenybę prevencijos principui, o ne siūlyti patvirtinti šią labai prieš­ta­ringai vertinamą medžiagą“, – piktinasi M.Häus­­­lingas, pabrėždamas, kad negalima žaisti kauliukais, kai yra aiškių įrodymų apie riziką aplinkai ir poveikį žmonių sveikatai. Kol gamintojai nesugeba įrodyti žalos nebuvimo, glifosatas neturėtų būti leidžiamas naudoti ES.

O pagrindo nerimauti yra. Žiniasklaida skelbė, kad Vokietijos universitetui atlikus užterštumo glifosatu tyrimus tarp miesto gyventojų, kurie niekada neturėjo tiesioginio kontakto su glifosatu, nustatyta, kad visuose tiriamųjų šlapimo mėginiuose glifosato likučiai 5–20 kartų viršija jo koncentraciją, leidžiamą geriamajame vandenyje. O vienintelis ti­kėtinas užterštumo šaltinis – maistas. Maža to, glifosatas dabar plačiai naudojamas, dauguma žmonių jo veikiami reguliariai, tad poveikis gali pasireikšti per ilgą laiką.

„Žinoma, išgėręs butelį ar net kibirą alaus žmogus iš karto nemirs, kaip ir nemiršta nuo radiacijos po rentgeno nuotraukos. Bet jei kasdien gautume rentgeno spindulių, nebūtų ge­rai. Tad faktai, kad glifosato likučių jau randama ir žmogaus šlapime, yra šokiruojantys“, – atkreipia dėmesį B.Ropė.

Lietuviški produktai švaresni

Europarlamentaro B.Ropės prašymu Valsty­bi­nė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) iš­tyrė, ar nėra glifosato ir Lietuvoje parduodama­me aluje, taip pat ir vokiškame, bet pažeidimų nenustatė. Tačiau glifosatą aptikti labai sudėtinga, nes jis suskyla per maždaug 10 dienų. Tad, VMVT di­rektoriaus dr. Jono Miliaus spėjimu, Vokietijos aludariai arba buvo atsivežę apynių, arba salyklo iš tų kraštų, kur dabar nuimamas derlius, arba glifosatu buvo užterštas vanduo.

J.Milius pasakoja, kad jų tarnyba jau apie penkerius metus vykdo miltinių produktų – duonos, bandelių, konditerijos gaminių stebėseną, tirdama, ar juose nėra glifosato likučių. Nuo šių metų į stebėseną įtraukti ir gyvuliniai – mėsos, pieno produktai. Glifosato VMVT lietuviškuose maisto produktuose nėra aptikusi, bet juk mūsų prekybos centruose prekiaujama ir kitų šalių produktais.

Pesticidų ir herbicidų kiekio, viršijančio leistiną normą, iš užsienio atvežtuose produktuose VMVT aptinka nemažai. Per metus grąžinama apie 2 tūkst. tonų maisto produktų, neatitinkančių reikalavimų.

Intensyviausiai miltiniai produktai tiriami laikotarpiu, kai būna ką tik nuimtas grūdų derlius. Grūdus purkšti šia medžiaga draudžiama, tačiau nesąžiningi ūkininkai naudoja glifosatą ne tik pagal paskirtį – piktžolėms naikinti, bet ir grūdinėms kultūroms džiovinti. J.Milius sako, kad apie tokius atvejus plačiai kalbama ir Lietuvoje, pasakojama, esą šio produkto pardavėjai moko purkšti jį ant grūdinių kultūrų, kad jos greičiau išdžiūtų, ar ant bulvių jų daigumui sumažinti sandėliuojant, nors tai ir draudžiama.

Tačiau tokius atvejus nustatyti labai sunku, nes herbicidų junginiai, turintys glifosato, augaluose aktyvūs išlieka neilgai. Bet, kaip aiškina J.Milius, jų skilimas toliau vyksta ekosistemose, žinduolių, taip pat ir žmogaus, kūne. Pastebėta, kad purškimo metu tose dirvožemio arealuose sunaikinama daugybė dumblių ir ki­tų rūšių mikroorganizmų.

Tyrimai atskleidė, kad glifosatas gali sukelti sveikatai ilgalaikių pasekmių. J.Milius aiškina, kad jis susijęs su žinduolių nevaisingumu bei ne­taisyklingu embriono vystymusi, galimais apsigimi­mais. Glifosatas kaupiasi kauluose, silpnina imuninę sistemą, skatina vėžinių ląstelių formavimąsi. Net ir labai nedidelės glifosato dozės in vitro sąlygomis skatina žmogaus ląstelių žūtį. Jei gli­fosatas iš dirvožemio patenka į vandens telkinius, jame išsilaiko ilgiau ir glifosato li­kučių žmo­gus gali gauti per žuvį, kitus produktus.

Besaikio antibiotikų vartojimo pasekmės – mirtinos

Su maistu į burną gali įsidėti ne tik nuodų, kaip kai kas vadina glifosatą, bet ir vaistų. Tik ir tuo nereikia džiaugtis. Žmogui antibiotikų gydytojas skiria tik išskirtiniais atvejais, užtat gyvuliai jo gauna ir profilaktiškai, kai kur, o dar visai neseniai ir ES, jų gyvuliams jų duodavo net norint padidinti svorio prieaugį (nuo 2006 m. ES tai uždrausta).

„Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad netrukus daugiau žmonių gali mirti nuo ne­veiksmingų antibiotikų nei nuo vėžio. Todėl laikas imtis ryžtingų veiksmų ir gyvulininkystėje: drausti profilaktinį antibiotikų naudojimą, veng­ti masinio gydymo jais ir nutraukti šių vais­tų pardavimą internetu“, – pabrėžė EP Eu­ropos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijai atstovaujanti Franc¸oise Gro­sse­teˆ­te iš Prancūzijos.

Europarlamentarai pritarė veterinarinių vaistų taisyklių pataisoms, kuriomis skatinami naujoviškų vaistų tyrimai ir ribojamas prevencinis antibiotikų skyrimas gyvūnams.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ve­terinarijos akademijos Mikrobiologijos ir virusologijos instituto vyr. mokslo darbuotojas dr. Marius Virgailis aiškina, jog pramoninėje gyvulininkystėje gyvūnų koncentracija didelė, tad didelė rizika, kad iš karto susirgs daug gy­vulių. Su tuo galima kovoti arba vakcinacija, arba antibiotikais. Vakcinuoti įmanoma ne nuo visų ligų, todėl antibiotikai kuo toliau, tuo dažniau naudojami.

„Tačiau juos naudojant dideliais kiekiais il­gą laiką bakterijos tampa jiems atsparesnės. O atsparios antibiotikams bakterijos per gyvulininkystės produktus patenka ir į žmogaus or­ganizmą. Ir gyvūnai, ir žmonės turi daug ben­drų ligų ir ligų sukėlėjų, kurie pavojingi tiek vie­niems, tiek kitiems. Net nereikia, kad atsirastų kokių naujų bakterijų ar virusų – ir esamos įgyja atsparumą ir vis naujoms, kartais net ke­lioms iš karto antibiotikų rūšių grupėms. Problema rimta, nes paskui nebus kuo gydytis“, – kad šiandien, atrodytų, gana lengvai iš­gy­domos ligos gali tapti vėl mirtinos, įspėja M.Vir­gailis, primindamas, kad šis klausimas bu­vo svarstomas net Didžiojo aštuoneto susitikime, o tai rodo bręstant pasaulinę problemą.

M.Virgailis vadovavo mokslininkų grupei, šiuo aspektu tyrusiai Lietuvoje vartotojams parduodamą paukštieną, augintą tiek Lietuvos didžiuosiuose ūkiuose, tiek pavienių ūkininkų, tiek atvežtinę. Tai ypač aktualu, nes vištiena – vienas pigiausių mėsos produktų, tad ir vienas perkamiausių. Mokslininkai priėjo prie išvados, kad Lietuvoje paukštienos kokybė kol kas nėra bloga.

Nors kartais baiminamasi, kad daug valgydamas akyse užaugančių broilerių mėsos rizikuoji paskatinti auglių vystymąsi, VMVT direktorius J.Milius ramina, jog auginant vištas ES uždrausti hormoniniai preparatai ir šio reikalavimo pažeidimų nenustatoma, nors atliekama reguliari stebėsena. Tačiau J.Milius pripažįsta, kad vištų auginimas tikrai yra labai in­tensyvus, tam naudojant labai daug baltyminių medžiagų, pavyzdžiui, sojų, taip pat įvairių baltyminių priedų. Bet, eksperto vertinimu, taip užaugintų vištų mėsa nėra kenksminga.

Vis dėlto veterinarinių antibiotikų naudojimo mastai tikrai kelia susirūpinimą, tad šiuos metus VMVT skelbia antibiotikų mažinimo metais. VMVT inicijuoja susitarimą su Paukš­čių augintojų asociacija, kad paukščiai būtų už­au­ginti be ar su kuo mažiau antibiotikų, siekia su­sitarimo ir su kar­vių augintojais, kad šie ne­naudotų antibioti­kų prieš karvių veršiavimąsi, kaip dabar ma­siškai daroma.

„Besaikis antibiotikų naudojimas skatina bakterijų atsparumą ir vis daugiau  antibiotikų tampa neveiksmingi. Tai didžiausia problema pasaulyje. Kasmet Europoje apie 25 tūkst. žmo­nių miršta dėl tos priežasties, kad jų neveikia antibiotikai. 4 mln. pacientų Europos ligoninėse jau turi problemų dėl antibiotikų neveikimo. Prognozuojama, kad 2050 m. pasaulyje dėl bakterijų atsparumo kasmet mirs apie 10 mln. žmonių“, – liūdnas prognozes dėsto J.Mi­lius.

Pavyzdžiui, 2008 m. VMVT specialistai tyrė iš paukščių išskirtų Campylobacter bakterijų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms. Iš visų tais metais tirtų šių bakterijų 27 proc. buvo atsparios trims antimikrobinėms medžiagoms. 2014-aisiais net 46 proc. minėtų bakterijų buvo atsparios jau penkioms antimikrobinėms me­džia­goms. Šie skaičiai iliustruoja tikrąją padėtį, o ji, akivaizdu, nėra gera.

O štai skandinavai įgy­vendino keletą programų, kurių esmė – ke­letą metų nenaudoti antibiotikų. Re­zultatai pra­noko lūkesčius, mat an­tibiotikai vėl tapo veiks­mingi, o atsparių bak­­terijų gerokai sumažėjo.

Oficialiais  duomenimis, Lietuvoje veterinarinių antibiotikų naudojimas mažėja, ir sparčiau nei ES. Pavyzdžiui, Lietuvoje nuo 2010 iki 2014 m. jų pardavimas sumažėjo 22 proc. (nuo 16 iki 13 t). Skaičiuojant vienam biomasės ki­logramui Lietuvoje sunaudojama 36,6, o ES – 109,7 miligramų. Tačiau, pasak J.Miliaus, ži­nant mū­sų mentalitetą reikėtų padaryti nemažą pa­klai­dą, nes ypač pasienio rajonuose su Bal­tarusija, Rusijos Kaliningrado sritimi yra daug neoficialios prekybos veterinariniais anti­biotikais. Bloga ir tendencija, kad daugiausiai įtakos atsparumo plitimui da­rančių antibiotikų daugėja: pavyzdžiui, fluorokvinolonų par­davimai nuo 2010 m. padidėjo 3,5 karto, 2014 m., palyginti su 2013 m., išaugo net 71,7 proc.

Bet lietuviška mėsa sudaro tik dalį parduodamos, kita – atvežtinė. O importuojančiose į Lietuvą šalyse veterinarinių antibiotikų vartojama gerokai daugiau.

Vartotojai turi žinoti, ką valgo

„Lietuviškas maistas tikrai kokybiškas. Štai pienas eksportuojamas į 170 valstybių, ir blogų at­siliepimų negaunama. Problemiškiausi – at-vež­­tiniai produktai. Yra mūsų verslininkų, ku­rie veža tai, kas kitur išmesta, kitur netinka. Kiek esame sustabdę tokių produktų, kiek su­naikinę. Bet didieji prekybos centrai diktuoja ir pagal vieną parametrą – kas pigiau“, – neslepia apmaudo VMVT vadovas J.Milius.

Jo vadovaujamai tarnybai tenka susidurti su tikrai apmaudą keliančiomis situacijomis. „Tarp­­tautinė įmonė „Mars“, nustačius jos pa­gamintame šokoladuke plastikinį darinį, pasiel­gė solidžiai – atšaukė savo produkciją iš be­veik pusšimčio valstybių. Tačiau „Mars“ atstovas Lietuvoje mums melavo, kad į Lietuvą tos partijos produkcijos neįvežta, nors mes radome įvežtą ir paskirstytą po parduotuves didelį kiekį. O kai kilo įtarimas, kad mirtinos E.ko­li infekcijos užkrato šaltinis – agurkai, mū­siškis verslininkas sugebėjo skubiai nuvažiuoti į už­krato zoną ir atsivežti tų agurkų – matyt, nemokamai davė. O ko tik nebandoma įvežti į Lie­tu­vą, pavyzdžiui, aliejaus su benzopirenu“, – pa­sakoja J.Milius.

Jo manymu, didelė problema – visuomenės švietimas apie sveiką maistą ir gyvenimo būdą, apie gyvūnų gerovę. „Per televiziją rodoma, kaip kokį „pijoką“ vežioja visą vakarą, o visuomenės švietimui neskiriama dėmesio“, – piktinasi J.Milius.

Jis stebisi, koks mūsų vartotojas neišprusęs, nereiklus. VMVT sugauna kokius nesąžiningus maisto tiekėjus, informuoja tarnybos interneto puslapyje, bet jie toliau pardavinėja savo produkciją, o žmonės toliau perka.

B.Ropės manymu, reikia ne tik daugiau mais­to kontrolės mechanizmų, bet ir labai aiškaus maisto produktų ženklinimo: „Vartotojas tu­ri žinoti, kokį produktą perka, kokios jo su­dedamosios dalys. Tada, kaip ir dabar aiškiai ženk­linamų cigarečių atveju, vartotojo teisė ap­sispręsti – pirkti ar ne.“

Vis dėlto, europarlamentaro nuomone, šiandien, kai Europoje turime produktų pertek­lių, būtų geras laikas pamąstyti apie jų ko­kybę ir atsisakyti kenksmingų dalykų, be kurių galima apsieiti. Kam gaminti, o paskui už ačiū parduoti? Ir taip kiekvienas žmogus per me­tus išmeta apie 150 kg kokybiškų maisto produktų. Ekologinis ūkininkavimas, B.Ropės vertinimu, dabar pakankamai remiamas, tad ūkininkai turėtų pereiti prie jo, o vartotojai turėtų gauti sveikų produktų už atitinkamą kainą.

VMVT vadovas taip pat laikosi pozicijos, kad Lietuva turėtų auginti tik ekologiškus produktus. Juolab esame maža šalis, su dideliais ir intensyviais Vokietijos ar Nyderlandų ūkiais ne­pakonkuruosime. Taip, ekologiški produktai daug brangesni, bet, J.Miliaus manymu, Eu­ro­pos vartotojas labai aktyviai juos pirktų.

VMVT vadovas sako esąs prieš glifosato naudojimą Lietuvoje. O jei vis dėlto leidimas jį naudoti būtų pratęstas, bent jau turėtų būti nustatytas labai griežtas jo naudojimo reglamentavimas.

Bet kol kas neaišku, ar EP pastangos užkardyti pasauline problema tampantį perteklinį veterinarinių antibiotikų naudojimą ar galimą gyvulių ir žmonių sveikatos ardymą glifosatu duos rezultatą. Juk už to stovi didžiulio verslo interesai.

Simboliška, kad EP kovo sesijoje Strasbūre prisimintas talidomidas – atkreiptas dėmesys, ar jo aukoms teikiama pakankama parama. Pra­ėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje ir septintojo pradžioje šis vaistas buvo skiriamas rytiniam nėščiųjų pykinimui sumažinti, tačiau jį vartojusių motinų kūdikiai gimė su baisiais apsigimimais: vieni kurti, kitiems neišsivystė ausys, galūnės ar stuburas, treti turėjo regos bei veido raumenų, širdies, skrandžio, šlapimo pūslės ir kitų vidaus organų defektų. Juk ne koks maniakas tyčia sukūrė žiaurų ginklą, bet ir tuomet nepaisyta įtarimų, kad vaistas gali būti žalingas.

Arba praėjusio šimtmečio viduryje buvo labai giriamas taip pat plačiai, kaip dabar glifosatas, žemės ūkyje naudotas insekticidas DDT, liaudiškai vadintas dustu, kuris net buvo pelnęs Nobelio premiją. DDT gamintojams, ypač kompanijai „Monsanto“ (tai pa­čiai, kuri dabar gamina ir glifosatą), tai buvo didelis verslas. Tačiau dustas kaupėsi gyvūnų ir žmonių riebaliniuose audiniuose, išryškėjo kancerogeninės jo savybės. 1970 m. jis buvo už­draustas.

Kažin ar „Roundup“ gamintojai ir juos pa­laikantys EK komisarai patys jį naudoja savo kiemelyje, po kurį laksto jų vaikai ar anūkai?

BFL

Seimo pirmininkė Irena Degutienė kitą savaitę dalyvaus trišalės Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos Parlamentinės Asamblėjos prezidiumo posėdyje Strasbūre ir lankysis Varšuvoje, penktadienį pranešė jos sekretoriatas.

Antradienį Strasbūre rengiamame posėdyje dalyvaus ne tik trijų valstybių parlamentų pirmininkai, bet ir Europos Parlamento (EP) vadovas Jerzy Buzekas (Ježis Buzekas) bei Europos Parlamento nariai.

Dar šių metų vasario mėnesį įvykusiame Lietuvos ir Ukrainos parlamentų pirmininkų susitikime sutarta, kad posėdis bus skirtas pirmosios Konstitucijos Europoje – 1791 metų gegužės 3 dienos Konstitucijos – 220-osioms metinėms paminėti ir jame būtų kalbama ne tik apie politinius bei ekonominius klausimus, bet ir svarstomi vertybiniai Europos pamatai, diskutuojama apie europietiškąją tapatybę, sakoma pranešime spaudai.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų vadovai antradienį taip pat stebės EP plenarinį posėdį ir susitiks su Europos Komisijos nariu, atsakingu už finansinį programavimą ir biudžetą Algirdu Šemeta, kuris pristatys energijos apmokestinimo reformos direktyvą.

Pirmadienį, vykdama į Strasbūrą, I.Degutienė sustos Varšuvoje, kur Lietuvos ambasadoje susitiks su Didžiojo Seimo palikuonių organizacijos vadovais, apžiūrės Kordegardo galerijoje eksponuojamą 1791 metų gegužės 3 dienos Konstitucijos dokumentų parodą.

Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) paskelbus sprendimą pašalintojo prezidento Rolando Pakso byloje būtina keisti Lietuvos Konstituciją, pirmadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).

Konstitucijos sargų teigimu, EŽTT konstatavus, jog Lietuvos teisėje įtvirtintas “nuolatinis ir negrįžtamas draudimas” asmeniui, pašalintam iš pareigų apkaltos proceso tvarka, užimti parlamento nario pareigas yra neproporcingas ir neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos teisės į laisvus rinkimus, atsirado nesuderinamumas tarp pagrindinio šalies įstatymo ir minėtos konvencijos.

“Įgyvendinant minėtą Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą – siekiant sukurti teisines prielaidas asmeniui, apkaltos proceso tvarka pašalintam iš pareigų, po tam tikro laiko kelti savo kandidatūrą rinkimuose į Seimą ir užimti parlamento nario pareigas (…) turi būti daromos atitinkamos Lietuvos Konstitucijos pataisos”, – rašo KT.

Vyriausybė pirmadienį pranešė ketinanti sudaryti ekspertų darbo grupę, kuri spręs, kokius Lietuvos teisės aktus reikia keisti dėl Strasbūro teismo sprendimo įgyvendinimo.

Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas praėjusį ketvirtadienį paskelbė, jog Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama R.Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas “nuolatinis” ir “neatšaukiamas” draudimas yra neproporcingas.

R.Paksas iš prezidento posto pašalintas 2004 metais, KT pripažinus, kad jis šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai suteikė Lietuvos pilietybę verslininkui Jurijui Borisovui už šio duotą finansinę paramą ir leido verslininkui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą bei klausosi jo pokalbių.

Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, Lietuvos parlamentas 2004 metais netrukus po R.Pakso apkaltos įstatyme įtvirtino, kad “Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą”. Pagal KT išaiškinimą, R.Paksui taip pat uždrausta eiti kokias nors kitas pareigas, kur būtina priesaika, pavyzdžiui, jis negali tapti ministru.

Vyriausybė ketina sudaryti ekspertų darbo grupę, kuri spręs dėl Strasbūro teismo sprendimo Rolando Pakso byloje įgyvendinimo. Tačiau labai skubių sprendimų nežadama.

Teisės ekspertai turėtų svarstyti, ar būtinos Konstitucijos pataisos įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, kad per apkaltą pašalintam asmeniui draudimas visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą yra neproporcingas.

Premjeras ir teisingumo ministras pirmadienį atsisakė prognozuoti, ar įstatymai bus pakeisti taip, kad partijos “Tvarka ir teisingumas” vadovas europarlamentaras Rolandas Paksas jau 2012 metais galėtų dalyvauti Seimo rinkimuose.

Premjeras Andrius Kubilius po Vyriausybės pasitarimo pranešė, kad po savaitės bus pateiktas sprendimas dėl specialios darbo grupės įkūrimo.

Konservatorių lyderis pabrėžė, kad Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas nevertino pačio apkaltos proceso.

“Teismas pasakė, kad Lietuva turėjo visas konstitucines galias sprendimui dėl apkaltos priimti. Priimtas vienintelis sprendimas, kad draudimas būti renkamam Seimo nariu (…) negali galioti visam gyvenimui, tai neatitinka proporcingumo principo. Todėl turės būti rastas toks sprendimas, kuris atitiktų proporcingumo principą. Toks draudimas turėtų būti taikomas tik tam tikram ribotam laikui”, – kalbėjo A.Kubilius.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius sakė, kad darbo grupės ekspertai turėtų pateikti galimus sprendimus politikams, tačiau jos darbo pernelyg skubinti nevertėtų.

Anot ministro, po Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo paaiškėjo, kad Lietuvoje nėra nubrėžta aiškaus santykio tarp Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.

“Ekspertams reikės nemažai pasukti galvą, kaip tuos dalykus suderinti – ar taisyti Konstitucijos tekstą, ar priimti kitus sprendimus”, – kalbėjo teisingumo ministras.

“Skubėti tikrai nėra kur, reikia sprendimus priimti operatyviai, bet lėkti kaip akis išdegus tikrai nereikia”, – tvirtino R.Šimašius.

Anot jo, pagal Strasbūro teismo praktiką, valstybės turi per 6 mėnesius informuoti, kokių žingsnių ketina imtis.

“Jeigu Lietuva liepos pradžioje pasakytų, koks planas, tai būtų dar ne per vėlu”, – sakė R.Šimašius.

Paklaustas, ar įstatymai gali būti pakeisti iki Seimo rinkimų 2012 metais, ministras atsakė: “Be abejo, gali, bet ar tai geriausias kelias, nedrįsčiau to pasakyti”.

Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas praėjusį ketvirtadienį paskelbė, jog Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama R.Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas “nuolatinis” ir “neatšaukiamas” draudimas yra neproporcingas.

Teisės ekspertai kol kas neturi bendros nuomonės, ar po Strasbūro teismo sprendimo reikės keisti Konstituciją.

Svarstoma, kad po šios bylos turi būti nustatytas laiko limitas, kuriam pasibaigus per apkaltą pašalintas asmuo vėl galėtų būti renkamas į parlamentą. Nuo laiko limito priklausytų, ar R.Paksas galės dalyvauti jau kituose rinkimuose į Seimą.

Diskusijų objektu turėtų būti klausimas, ar toks asmuo galėtų eiti kitas pareigas, pavyzdžiui, prezidento, ministro ar žemesnius postus, kur reikalinga priesaika.

Po Europos Žmogaus Teisių Teismo Strasbūre sprendimo Rolandas Paksas norėtų nuo asilo persėsti ant balto žirgo. Ir vėl joti ten, iš kur buvo gėdingai išgrūstas. Toks yra visų tuščiavidurių politikų užsispyrimas. Visa intelektualinė energija išeikvojama įsiropštimo į valdžios olimpą procesui, o politinis pasitenkinimas pasiekiamas ne priėmus protingus ir veiksmingus politinius sprendimus savo šaliai, o aplenkus politikos oponentus balsų skaičiumi. Toks yra populistų džiaugsmas.

Galima teigti, kad po Strasbūro teismo sprendimo R.Pakso politinė partija (kuri ir taip yra trijų populiariausių šalies politinių jėgų gretose) pakils į rimtą kovą dėl politinės valdžios savivaldos ir Seimo rinkimuose. Vargu ar Strasbūro teismo teisėjai galvojo apie tai, kokias politines pasekmes sukels šis jų sprendimas gležnai Lietuvos demokratijai. Kokį populistinės politikos monstrą prikels politinei kovai. Sprendimas bus naudojamas politiniam revanšui.

Aukščiausio valstybės vadovo apkaltos procesas yra ne tik politinis, bet ir unikalus, nes pasaulyje sunku aptikti šios procedūros visišką įgyvendinimą. Trisdešimt septintasis JAV prezidentas Richardas Nixonas 1974 m. atsistatydino po “Watergate’o” skandalo, siekdamas išvengti impičmento (apkaltos) procedūros. 2004 m. Pietų Korėjos parlamentas nušalino šalies prezidentą, bet apkaltos procedūra po dviejų mėnesių Konstitucinio teismo buvo pripažinta negaliojančia.

Jei R.Paksas blaiviau paskaitytų, ką nusprendė Strasbūro teismas, suprastų, kad teismas jam viso labo politines kartuves pakeitė ilgais metais kalėjime. Tų metų skaičius paliktas Lietuvos politikų ir Konstitucinio Teismo sprendimui. O pačios apkaltos esmės, trijų apkaltos pagrindų, Strasbūro teismas net nenagrinėjo. Apkaltos procedūra buvo įgyvendinta be priekaištų, jei jau neprikibta prie apkaltos bylos Konstituciniame Teisme esmės.

Teismas pritarė Lietuvos Vyriausybės pozicijai, kad Lietuva ar kita valstybė gali imtis ryžtingų priemonių asmeniui iš užimamų pareigų pašalinti, jei jis šiurkščiai pažeidžia konstituciją ar sulaužo priesaiką. Bet Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje įtvirtinta ir Lietuvos Seimui privaloma nuostata, kuri vėliau buvo perkelta į Seimo rinkimų įstatymą, kad draudimas dalyvauti politiniuose rinkimuose apkaltos procedūros tvarka iš politinio posto pašalintam asmeniui “nuolatinis” ir “neatšaukiamas”, yra neproporcingas siekiamam tikslui apsaugoti demokratinę tvarką. Teismas atkreipė dėmesį, kad “Lietuvos pozicija šioje srityje yra išimtis visoje Europoje. Absoliučioje daugumoje Europos Tarybos valstybių narių su respublikine politine sistema, kur apkaltos procedūra gali būti pritaikyta prieš valstybės vadovą, apkalta neturi įtakos apkaltos procedūros tvarka nušalinto asmens rinkimų teisėms. Keliose šalyse yra įvesti laikini apribojimai dalyvauti politiniuose rinkimuose.

Galima buvo prognozuoti, kad bendro Europos ir kitų prie Konvencijos prisijungusių šalių žmogaus teisių standarto privalantis ieškoti Strasbūro teismas bus humaniškesnis ir jo žmogaus teisių apsaugos lygis įgyvendinant pasyviąją rinkimų teisę bus aukštesnis nei Lietuvos Konstitucinio Teismo. Tai, kad nacionalinių konstitucinių teismų sprendimai skiriasi nuo Strasbūro teismo sprendimų, Europoje nėra didelė naujiena. Vokietijos konstitucinio teismo sprendimus Strasbūro teismas keitė ne kartą.

Monako princesės Caroline Von Hanover byloje Strasbūro teismas pripažino, kad Vokietijos konstitucinis teismas nepakankamai saugo žmogaus teisę į privatumą ir suteikia per didelę galimybes bulvarinei spaudai persekioti viešuosius asmenis. Nuo to Vokietijos teisinė sistema nei subyrėjo, nei smarkiai nukentėjo. Tiesiog dar kartą demistifikavo teisę, kaip vienintelį teisingą sprendimą galintį duoti mokslą, ir ragino ieškoti bendro Europos žmogaus teisių apsaugos  vardiklio. Tiek konstitucinėje teisėje, tiek teisėje apskritai gali būti keli teisėti sprendimai toje pačioje byloje, esant toms pačioms aplinkybėms. Teismų instancijos bei hierarchija tam ir sukurta, kad sprendimus būtų galima peržiūrėti, suteikiant jiems daugiau kompetencijos, atskleidžiant gilesnį ir platesnį jos turinį.

Teisėtą ir kartu teisingą teismo sprendimą lemia ne tik Konstitucija, Konvencija ar teisė, kaip visos žmonijos bendro sugyvenimo taisyklių paveldas bendrąja prasme, bet ir teisėjai. Teisėjų asmeninė patirtis, visuomeninio konteksto jutimas, politinės, ideologinės bei pasaulėžiūrinės ir net religinės nuostatos gali lemti teismo sprendimą tuo atveju, kai galimi keli teisėti sprendimai. Taip ir atsitiko nušalinto prezidento R.Pakso byloje. Lietuvos Konstitucinis Teismas priimdamas sprendimą turėjo galvoje tik Lietuvą, jos istorinę patirtį, apgailėtiną politikos ir demokratijos kokybę, Lietuvos demokratijos amžių ir tokių žemos prabos politikų kaip R.Paksas jai keliamą pavojų, būtinybę apsaugoti valstybės institucijas nuo asmenų, kurie šiurkščiai pažeidžia Konstituciją. Todėl sprendimai skirtingi. Taip gali atsitikti ir ateityje.

Strasbūro teismo pirmininkas J.P.Costa, su dar dviem teisėjais pareiškęs atskirąją nuomonę, tvirtina, kad teismas šioje byloje rado tik labai “siaurą” pažeidimą. Teismo dauguma nusprendė, kad pašalinimas iš politikos iki gyvenimo galo yra “perteklinis” ir “nepriimtinas”. Bet teismo pirmininkas J.P.Costa balsavo prieš tokį teismo sprendimą, nes tokiose bylose pripažįsta nacionalinės valstybės parlamento ir jos Konstitucinio teismo teisę nuspręsti, kaip reikia elgtis tokiose politinėse situacijose. Už sprendimą R.Pakso byloje balsavo keturiolika iš septyniolikos EŽTT Didžiosios kolegijos teisėjų. Didelį autoritetą EŽTT turintis J.P.Costa prieštaravo savo kolegoms, pasisakydamas, kad jiems nereikėjo kištis į Lietuvos sprendimą. Tai būtų buvusi sąžiningesnė pozicija Lietuvos atžvilgiu.

Strasbūro teismo teisėjų daugumai pasirodė, kad dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo iš prezidento posto pašalintam R.Paksui draudimas dalyvauti Seimo rinkimuose iki gyvos galvos yra per griežta bausmė, be to, neatitinka daugumos Europos Tarybos valstybių įstatyminės praktikos. Tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų esama daug manančiųjų, kad R.Paksas yra išrinktas Lietuvos piliečių ir tik Lietuvos piliečiai gali nulemti jo likimą. Bet ne Konstitucinis Teismas ir Seimas konstitucine apkaltos procedūra. Vadovaujantis tokia “demokratine” logika negalima pamiršti, kad 1933 m. Vokietijoje teisingų ir demokratiškų rinkimų būdu į Bundestagą ir valstybės kanclerio postą pateko Adolfas Hitleris. Tada apkaltos procedūros nebuvo. Tokia tuomet buvo vokiečių valia, kuri po nepilno dešimtmečio pradėjo kraupinti visą pasaulį savo nacistinėmis žmonių naikinimo idėjomis ir žiaurumu net savo tautos atžvilgiu. Tik tada buvo suvokta, kad asmuo, kuris nepaiso žmogaus teisių ir demagogiškai užvaldęs daugumą rinkėjų, nepaisydamas mažumų teisių bei siekdamas absoliučios valdžios, gali nuvesti šalį į pražūtį. Tik po Antrojo pasaulinio karo baisumų žmogaus teisių katalogai pasaulio demokratinių valstybių konstitucijoje įgavo realią apsaugos galimybę.

R.Paksas, iš Lietuvos Strasbūro teisme reikalavęs kone 2,5 mln. litų, negavo nė cento. Tai rodo teismo požiūrį į tokius politinius procesus. Nušalintas apkaltos būdu valstybės vadovas, po numatyto nacionaliniuose įstatymuose, vėl atgauna  teisę balotiruotis į Seimo rinkimus ir tai negali būti susiję su materialiniu atlyginimu už praleistą be rinkimų teisės laiką. Nušalinimas buvo teisėtas.

Ar šis Strasbūro teismo sprendimas leidžia abejoti ir kitais LR KT nutarimais? Ar jis reabilituoja R.Paksą dėl tų veiksmų, kurie buvo jo apkaltos pagrindas: neteisėtai suteikė Lietuvos pilietybę R.Borisovui, atskleidė jam slaptą informaciją, siekdamas finansinės naudos sau ir savo artimiesiems darė spaudimą privatiems asmenims? Neabejotinai, ne. Strasbūro teismas net nenagrinėjo šių R.Pakso ir jo tarptautinių gynėjų argumentų. Priešingai, pabrėžė, kad nesilaikantys šalies įstatymų politikai gali ir turi būti pašalinti iš savo postų.

Taigi turime, be R.Pakso galimo revanšo, dar ir techninę problemą. Strasbūro teismas negali pakeisti Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimų. Seimą įpareigoja tiek Konstitucinio Teismo doktrina, tiek Strasbūro teismo sprendimas. Teks rasti saliamonišką išeitį, kaip nepažeminti savo šalies Konstitucinio Teismo ir paisyti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Kuriuo keliu pasuks Seimas?

Viena galimybė yra pačiam Seimui pakeisti Seimo rinkimų įstatymą, numatant terminą, kiek laiko apkaltos procedūros tvarka pašalintas asmuo negali dalyvauti politiniuose rinkimuose, ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl tokios normos atitikties Konstitucijai. Bet tuomet Konstituciniam Teismui tektų peržengti save ir keisti savo doktriną. Taip Konstitucinis Teismas iš dalies liktų “be veido”. Tai leistų įvairaus plauko Konstitucinio Teismo oponentams ir populistams kelti klausimą ir dėl kitų KT sprendimų teisingumo. Atsirastų daug politikų, kurie prisidėtų prie šio choro ir noriai naikintų patį Konstitucinį Teismą. Tam pritartų ir Aukščiausiojo Teismo viršumo šalininkai. Juolab kad takoskyra tarp Konstitucinio ir Aukščiausiojo Teismo buvo smarkiai paplatinta po KT sprendimo apkaltos procese.

Kalbų apie Konstitucinio Teismo naikinimą pasigirsta ir dabar. Ypač tarp ne kartą per pirštus gavusių Seimo narių. Taip šalis netektų svarbaus instrumento ribojant Lietuvos politikų norus dažnai perlipti Konstituciją ir pasijusti visagaliais politikais, turinčiais teisę priimti bet kokius sprendimus. Vargu ar reikia įrodinėti, koks šis kelias pavojingas.

Kitas kelias yra keisti Konstituciją ir į 74 straipsnį įrašyti trumpą tekstą, sakantį, kad apkaltos proceso tvarka pašalintas asmuo X metų negali būti renkamas į atitinkamus postus. Tai būtų pagrindas Konstituciniam Teismui reinterpretuoti savo apkaltos doktriną. “Su veidu” liktų ir Seimas, ir Konstitucinis Teismas, ir Strasbūro žmogaus teisių teismas. Ir net R.Paksas. Bet tokiam sprendimui reikia 2/3 Seimo narių balsų. O tai šios kadencijos Seimui yra sunkiai įgyvendinamas uždavinys. Juolab kad jame yra tiek daug norinčiųjų susidoroti su Konstituciniu Teismu.

O apie būtiną šalies tolesniam demokratijos plėtojimui individualaus skundo į Konstitucinį Teismą teisę piliečiams gali tekti pamiršti ilgam.

Rolandas Paksas pralaimėjo Strasbūre, penktadienį pareiškė Lietuvos premjeras Andrius Kubilius, komentuodamas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą.

“R.Paksas Strasbūre pralaimėjo. Lietuvos teismų sprendimai nepanaikinti, nekalbama apie kaltės panaikinimą ar išteisinimą. Tiesiog pasakyta, kad draudimas dalyvauti parlamento rinkimuose iki gyvos galvos yra per griežtas. Tai reiškia, kad reikia peržiūrėti bausmės terminą”, – premjero poziciją BNS perdavė jo patarėjas Virgis Valentinavičius.

“Nėra aišku, kada R.Paksas galės dalyvauti rinkimuose. Tai priklausys nuo peržiūros proceso”, – pridūrė premjero patarėjas.

Tokią poziciją konservatorių lyderis ministras pirmininkas perdavė praėjus dienai po to, kai Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas paskelbė, jog Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama R.Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas “nuolatinis” ir “neatšaukiamas” draudimas yra neproporcingas.

Teismas sprendimą paskelbė praėjus daugiau nei šešeriems metams po apkaltos, kai R.Paksas buvo pašalintas iš Respublikos prezidento posto, o Seimas įstatymu apribojo galimybę jam būti renkamam į Seimą.

Strasbūro teismas atsisakė vertinti R.Pakso pašalinimo iš prezidento pareigų procesą ar draudimą vėl užimti prezidento postą ir atmetė R.Pakso prašymą priteisti jam šimtatūkstantines kompensacijas.

Pagrindu pirmą kartą Europos istorijoje pašalinti prezidentą iš posto tapo 2004 metų kovo mėnesio Konstitucinio Teismo nutarimas, kad R.Paksas šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją, kai suteikė Lietuvos pilietybę verslininkui Jurijui Borisovui už šio duotą finansinę paramą ir leido verslininkui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą bei klausosi jo pokalbių.

Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, Lietuvos parlamentas 2004 metais netrukus po R.Pakso apkaltos įstatyme įtvirtino, kad “Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą”. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, R.Paksui taip pat uždrausta eiti kokias nors kitas pareigas, kur būtina priesaika, pavyzdžiui, jis negali tapti ministru.

Šiuo metu R.Paksas yra Europos Parlamento narys ir vadovauja opozicinei partijai “Tvarka ir teisingumas”.

Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama Rolandui Paksui būti renkamam į parlamentą, ketvirtadienį paskelbė Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas “nuolatinis” ir “neatšaukiamas” draudimas yra neproporcingas.

Teismas sprendimą paskelbė praėjus daugiau nei šešeriems metams po apkaltos, kai R.Paksas buvo pašalintas iš Respublikos prezidento posto, o Seimas įstatymu apribojo galimybę jam būti renkamam į Seimą.

“Įvertinęs visus faktorius, ypač nuolatinį ir neatšaukiamą teisės atėmimą pareiškėjui užimti parlamentinį postą, teismas šį apribojimą laiko neproporcingu ir daro išvadą, kad buvo Pirmojo protokolo 3 straipsnio pažeidimas”, – sakoma Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime.

Pagal minimą protokolą, valstybės “įsipareigoja priimtinais terminais organizuoti laisvus rinkimus, slaptai balsuojant, kad būtų sudarytos tokios sąlygos, kurios garantuotų žmonių laisvę renkant įstatymų leidžiamąją valdžią”.

Pažeidimus pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją tiriantis teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Konstitucinio Teismo išaiškinimą R.Paksas nebegali eiti jokių pareigų, kurios pagal Konstituciją reikalauja priesaikos.

Strasbūro teismas užsiminė, kad toks draudimas varžo rinkėjų teises.

“Sprendimas neleisti aukštam pareigūnui, kuris pasirodė netinkamas pareigoms, kada nors tapti parlamento nariu ateityje, pirmiausia yra rinkėjų reikalas, kurie turi galimybę rinkimuose pasirinkti, ar atnaujinti pasitikėjimą tuo asmeniu”, – rašoma teismo sprendime.

“(Vyriausybės argumentų) nepakanka įtikinti teismą, kad nuolatinis ir neatšaukiamas draudimas pareiškėjui dalyvauti rinkimuose (…) yra proporcingas atsakas į reikalavimą užtikrinti demokratinę tvarką”, – nurodė teismas.

Strasbūro teismas taip pat pabrėžė, kad pagal taikomus apribojimus Lietuva yra išimtis Europoje.

Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, kad “lemiama reikšmė turėtų būti skiriama laiko limito egzistavimui ir galimybei peržiūrėti taikomą priemonę”.

Strasbūro teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad įstatymai Seime buvo priimti labai greitai, o tai sukuria įspūdį, jog tai daryta sąmoningai dėl R.Pakso.

“Stulbinama sparta įstatymų leidybos procese sustiprina įspūdį, kad ją sukėlė specifinis noras uždrausti pareiškėjui dalyvauti prezidento rinkimuose, kurie surengti kaip jo pašalinimo iš pareigų pasekmė”, – rašoma teismo sprendime.

Tačiau teismas atsisakė vertinti R.Pakso pašalinimo iš prezidento pareigų procesą ar draudimą vėl užimti prezidento postą, nes protokole minima tik įstatymų leidžiamoji valdžia.

Strasbūro teismas taip pat atmetė R.Pakso prašymą skirti jam 50 tūkst. eurų (172,5 tūkst. litų) kompensacijos už neturintinę žalą ir beveik 184 tūkst. eurų (634,8 tūkst. litų) turtinę žalą, kuri atitinka 47 mėnesių prezidento atlyginimą, taip pat dar pusės daugiau nei pusės milijono eurų kompensaciją dėl pensijos, kurios jis negaus.

Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, kad jis nevertino pašalinimo iš prezidento pareigų, todėl nėra priežastinio ryšio tarp tariamos turtinės žalos ir Konvencijos pažeidimo.

Kad Konvencija buvo pažeista, balsavo 14 teisėjų, trys buvo kitos nuomonės.

Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, Lietuvos parlamentas 2004 metais netrukus po R.Pakso apkaltos įstatyme įtvirtino, kad “Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą”.

Pagrindu pirmą kartą Europos istorijoje pašalinti prezidentą iš posto tapo 2004 metų kovo mėnesio Konstitucinio Teismo nutarimas, kad R.Paksas šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją, kai suteikė Lietuvos pilietybę verslininkui Jurijui Borisovui už šio duotą finansinę paramą ir leido verslininkui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą bei klausosi jo pokalbių.

Kaip elgtis po Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimo pašalintojo prezidento Rolando Pakso byloje, turi pasakyti teisininkai, teigia didžiausios valdančiosios Seimo frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

Kitos valdančiosios – Jungtinės – frakcijos vadovas Algis Čaplikas teigė, kad parlamentas turėtų laukti Lietuvos Konstitucinio Teismo (KT) paaiškinimų, ką daryti. Seimo pirmininkė Irena Degutienė nuo komentarų ketvirtadienį susilaikė.

Nuomonės, jog sprendimus dėl išeičių iš susidariusios situacijos turi siūlyti KT, laikosi ir Seimo opozicijos lyderis, Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.

“Visi politikų priimti sprendimai rėmėsi KT nutarimais. Dabar taip pat teisininkai turi komentuoti, kokie bus Strasbūro teismo sprendimo padariniai”, – ketvirtadienį BNS sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas.

Anot jo, įstatymų leidėjai tiesiog privalės priimti teisės aktų pakeitimus, kurie realizuotų EŽTT sprendimą.

“Bet kuriuo atveju, manau, Seimas turėtų laukti KT siūlymo arba sprendimo. Manau, šis EŽTT sprendimas turėtų keliauti į KT, ir jis turėtų pasakyti, kaip Seimui reikėtų elgtis”, – ketvirtadienį BNS sakė liberalcentristas.

Anot jo, be naujo KT nutarimo ar išaiškinimo parlamentarai negali pakeisti Seimo rinkimų įstatymo.

“Seimas juk (R.Pakso rinkimų teises – BNS) apribojo, remdamasis KT sprendimu. Galiojant KT sprendimui, nematau jokios galimybės pakeisti įstatymo”, – teigė politikas.

J.Razma neatmetė galimybės, kad Strasbūro teismo sprendimas pridės R.Pakso vadovaujamai partija “Tvarka ir teisingumas” pliusų per savivaldos rinkimus.

“Aš manau, kad Konstitucinis Teismas šį klausimą turės dar svarstyti, EŽTT pasakė, kad su apribojimais iki gyvos galvos, kaip čia pasakyti, perlenkta lazda, tai reiškia, kad reikia ieškoti kitų sprendimų”, – BNS sakė A.Butkevičius.

Taip pat jis vertino, jog toks EŽTT sprendimas dar labiau sumažins Lietuvoje pasitikėjimą teismais.

EŽTT ketvirtadienį paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama R.Paksui būti renkamam į parlamentą. Jo teigimu, Seimo rinkimų įstatyme įtvirtintas “nuolatinis” ir “neatšaukiamas” draudimas yra neproporcingas.

Atsižvelgdamas į KT išaiškinimą, Lietuvos parlamentas 2004 metais netrukus po R.Pakso apkaltos įstatyme įtvirtino, kad “Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą”.

Pagrindu pirmą kartą Europos istorijoje pašalinti prezidentą iš posto tapo 2004 metų kovo mėnesio Konstitucinio Teismo nutarimas, kad R.Paksas šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją, kai suteikė Lietuvos pilietybę verslininkui Jurijui Borisovui už šio duotą finansinę paramą ir leido verslininkui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą bei klausosi jo pokalbių.

Po Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimo pašalinto prezidento Rolando Pakso byloje gali tekti keisti Lietuvos Konstituciją, teigia Lietuvai Strasbūro teisme atstovavęs teisininkas Dainius Žalimas.

Aiškindamas teismo sprendimą, kuriuo neproporcingu pripažintas ribojimas R.Paksui visą gyvenimą tapti Seimo nariu, D.Žalimas sakė, jog ateityje gali tekti įtvirtinti terminą.

“Konstitucinis Teismas išaiškino, kad toks apribojimas išplaukia iš pačios Konstitucijos, todėl sakau, kad galbūt (…) gali tekti svarstyti apie pačios Konstitucijos pakeitimą, o galbūt galėtų užtekti ir įstatymų pakeitimų”, – BNS sakė teisininkas.

“Oficiali konstitucinė doktrina pati savaime automatiškai dėl šito sprendimo nesikeičia, tai aš dėl to ir užsimenu apie galimybę svarstymų dėl Konstitucijos pakeitimų”, – pridūrė D.Žalimas.

Anot teisės eksperto, šiuo metu per anksti tiksliai pasakyti, kaip įgyvendinti iš Strasbūro teismo sprendimo kylančią pareigą suderinti Lietuvos įstatymus su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

Anot teisininko, EŽTT sprendimas reiškia, kad valstybė turi numatyti terminą, kuriam pasibaigus asmuo vėl galėtų būti kandidatas parlamento rinkimuose.

“Pažeidimas yra užfiksuotas vienas – tai, kad apribojimas, draudimas iki gyvos galvos kandidatuoti parlamento rinkimuose (…) yra neproporcingas, vadinasi tam, kad jis būtų proporcingas, turi būti nustatytas kažkoks protingas laiko terminas, kuriam pasibaigus asmuo vėl galėtų kandidatuoti rinkimuose”, – sakė D.Žalimas.

Strasbūro teismas ketvirtadienį paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama Rolandui Paksui būti renkamam į parlamentą. Jis pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas “nuolatinis” ir “neatšaukiamas” draudimas yra neproporcingas.

EŽTT sprendimą paskelbė praėjus daugiau nei šešeriems metams po apkaltos, kai R.Paksas buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento posto, o Seimas įstatymu apribojo galimybę jam būti renkamam į Seimą.

Šiuo metu R.Paksas yra Europos Parlamento narys ir vadovauja opozicinei partijai “Tvarka ir teisingumas”.

Pašalintasis prezidentas, europarlamentaras Rolandas Paksas žada siekti tapti Seimo nariu.

“Dalyvausiu 2012 metų Seimo rinkimuose, ir mūsų partija nugalės”, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė R.Paksas.

Jis sakė tikintis, kad iki kitų parlamento rinkimų teisinė bazė bus sutvarkyta taip, kad jis galėtų siekti Seimo nario mandato.

Tuo metu paklausas apie ketinimus vėl siekti prezidento posto R.Paksas ketvirtadienį tiesiogiai neatsakė ir siūlė “neskubinti įvykių”. Jis teigė, jog būdamas bet kuriame poste, sieks įgyvendinti savo politinę programą.

“Kur bebūsiu, sieksiu, kad ši programa būtų įgyvendinta. Koks bus postas – pagyvensim, pamatysim”, – teigė jis.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Stasys Šedbaras sako, kad Konstitucijos dėl Strasbūro teismo sprendimo pašalinto prezidento Rolando Pakso byloje nereikės.

S.Šedbaras ketvirtadienį BNS tvirtino, kad šiuo atveju užteks pakeisti Seimo rinkimų įstatymą, nes Konstitucijoje net nėra straipsnio, kuris ribotų galimybę kandidatuoti priesaiką sulaužiusiems asmenims.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ketvirtadienį paskelbė sprendimą, kuriuo neproporcingu pripažino draudimą R.Paksui visą gyvenimą tapti Seimo nariu.

Tiek Vyriausybės atstovė Strasbūro teisme Elvyra Baltutytė, tiek Teisme parlamentui atstovavęs teisininkas Dainius Žalimas tvirtina, jog po tokio sprendimo gali teikti keisti Konstituciją, tačiau S.Šedbaras nemato, ką būtų galima keisti.

“Jūs man parodykite Konstitucijoj straipsnį, kurį šiuo atveju galima būtų keisti – aš nematau. Mūsų komitetas atsakingas, kaip įgyvendinami EŽTT sprendimai, ir mes tikrai žiūrėsime, gal bus sudaryta ir darbo grupė, bet aš tvirtai laikausi nuomonės, kad Konstitucijos keisti nereikia, reikia keisti Seimo rinkimų įstatymą”, – BNS sakė S.Šedbaras.

Jo vertinimu, Konstitucijoje nėra straipsnio, kuris numatytų draudimą kandidatuoti dėl apkaltos iš posto pašalintam asmeniui, o KT nutarimą, kuriuo toks draudimas įtvirtintas, parlamentaras pavadino “KT nuomone, kuri su laiku gali keistis”.

KT 2004 metais paskelbė nutarimą, kuriuo konstatuojama, jog asmuo, kuris apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš pareigų ar jam buvo panaikintas Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

Strasbūro teismas ketvirtadienį paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama Rolandui Paksui būti renkamam į parlamentą. Jis pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas “nuolatinis” ir “neatšaukiamas” draudimas yra neproporcingas.

EŽTT sprendimą paskelbė praėjus daugiau nei šešeriems metams po apkaltos, kai R.Paksas buvo pašalintas iš Respublikos prezidento posto, o Seimas įstatymu apribojo galimybę jam būti renkamam į Seimą.

Šiuo metu R.Paksas yra Europos Parlamento narys ir vadovauja opozicinei partijai “Tvarka ir teisingumas”.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) Strasbūre paprašė Lietuvos Vyriausybės paaiškinti, ar buvo garantuota mirusio prezidento dukters Laimos Mertinienės, jos vyro Daliaus Mertino ir dainininko Žilvino Žvagulio privataus gyvenimo apsauga.

Mertinai pasiskundė dėl laikraštyje išspausdintos jų nuotraukos, o Ž.Žvagulis – dėl straipsnio.

Įvertinęs Vyriausybės argumentus, EŽTT spręs, ar priimti nagrinėti šių žinomų Lietuvos žmonių skundus, pranešė Teisingumo ministerija.

L.Mertinienė, D.Mertinas ir Ž.Žvagulis Lietuvą Strasbūro teismui apskundė dėl esą jų atžvilgiu pažeistų Žmogaus teisių konvencijos normų – žmogaus teisių gerbimo, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę, teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.

A.Brazausko duktė su žentu 2007 metų rugpjūtį buvo nufotografuoti poilsiaujantys nudistų pliaže, o jų nuotrauka išspausdinta dabar jau bankrutavusiame bulvariniame dienraštyje “L.T.” Mertinai tvirtina, kad dėl šios fotografijos bylinėjantis teismuose jiems buvo užkirstas kelias veiksmingai apginti savo pažeistas teises.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) esą netinkamai įvertino įstatymo nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, šis teismas taip pat neva netinkamai išsprendė patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Lietuvos teismai pripažino, kad buvo pažeista Mertinų teisė į privataus gyvenimo gerbimą ir priteisė jiems po 75 tūkst. litų, bet pernai vasarį LAT neturtinės žalos dydį sumažino iki 15 tūkst. litų kiekvienam sutuoktiniui, laikraščio leidėjams dar priteisė 11 tūkst. litų bylinėjimosi išlaidų.

Dainininkas Ž.Žvagulis Lietuvą apskundė taip pat dėl laikraščio “L.T.” publikacijos 2006 metais, kai nepaisant teismo draudimo buvo paskelbta apie nesantuokinį muzikanto sūnų.

Ž.Žvagulis EŽTT rašo, kad buvo pažeista jo teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę dėl tendencingos Lietuvos teismų praktikos priteisti labai mažą neturtinės žalos atlyginimą tais atvejais, kai neteisėtai paviešinama žeminanti informacija apie asmens privatų gyvenimą.

Šiuo atveju LAT taip pat neturtinės žalos atlyginimą sumažino nuo 25 tūkst. iki 10 tūkst. litų.

Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas yra priėmęs 50 sprendimų prieš Lietuvą, kuriuose nustatytas bent vienas prieš 60 metų priimtos Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimas.

Dažniausiai Lietuva Koncenciją pažeidžia dėl per ilgos teismo proceso trukmės.

1950-ųjų lapkričio 4-ąją Romoje priimta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija Lietuvoje įsigaliojo 1995 metais.

“Nuo Konvencijos įsigaliojimo iki šiandienos Teismas iš viso yra priėmęs 57 sprendimus prieš Lietuvą dėl bylos esmės; 50-yje sprendimų buvo nustatytas bent vienas Konvencijos pažeidimas”, – sakoma Konvencijos šešiasdešimtmečio proga paskelbtame Teisingumo ministerijos pranešime.

Strasbūro teisme daugiau nei pustrečio tūkstančio pareiškimų buvo paskelbti nepriimtinais.

Šiuo metu Teisme nagrinėjimo laukia 362 pareiškimai prieš Lietuvą.

Teismas bylose prieš Lietuvą yra nagrinėjęs skundus pagal beveik visus Konvencijos straipsnius. Daugiausia buvo nustatyta Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimų, tarp jų – net 17 pažeidimų dėl pernelyg ilgos proceso trukmės.

Strasbūre įsikūręs Europos žmogaus teisių teismas antradienį turėtų skelbti sprendimą byloje, kurioje netradicinės religijos išpažinėja apkaltino Lietuvą pažeidus jos teises.

Vilnietė Ilona Gineitienė tvirtina, kad prieš šešerius metus Lietuvos teismai nustatė jos dukrų gyvenamąją vietą su tėvu esą dėl to, kad ji buvo Ošo judėjimo “Ojas” meditacijos centro narė.

Moteris siekė įrodyti, kad buvo pažeistos Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatos, draudžiančios diskriminaciją, garantuojančios minties, sąžinės ir religijos laisvę.

I.Gineitienė taip pat siekia, kad būtų pripažinta, jog Lietuva neužtikrino pagarbos asmeniniam ir šeimos gyvenimui.

Lietuva pripažinta pažeidusi Europos žmogaus teisių konvenciją, nes šalies teismai dviejose bylose verdiktus priėmė remdamiesi slaptais įrodymais.

Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) Strasbūre pripažino, kad Lietuva pažeidė savo piliečių Vido Pociaus ir Roberto Užukausko teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, nes Lietuvoje vykusiuose administraciniuose procesuose pareiškėjai negalėjo ginčyti jų įtraukimo į operatyvinę įskaitą pagrįstumo, kadangi jiems neleista susipažinti su šiais įrodymais, kaip su valstybės paslaptį sudarančia informacija.

Strasbūro teismas minėtiems kauniečiams priteisė po 3500 eurų (12,25 tūkst. litų) neturtinei žalai atlyginti. Be to, R.Užukauskui nurodyta sumokėta 1290 eurų (4450 litų) kaštams ir išlaidoms atlyginti, informuoja Teisingumo ministerija.

Kaune gyvenantys V.Pocius ir R.Užukauskas į EŽTT kreipėsi dar 2004 metais.

V.Pocius, gimęs 1962 metais, skundėsi, kad 2002 metais Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai panaikino jo leidimą laikyti šaunamąjį ginklą savigynos tikslais bei medžioklinį šautuvą, nes vyras įtrauktas į policijos operatyvinę įskaitą, t.y. duomenų bazę, kurioje talpinama teisėsaugos institucijų surinkta informacija.

1972 metais gimusiam R.Užukauskui dėl tos pačios priežasties nesuteiktas leidimas šaunamajam ginklui, o 2003 metais panaikinti ir kiti pareiškėjo turėti leidimai šaunamiesiems ginklams.

Kauniečiai kreipėsi į administracinius teismus, reikalaudami įpareigoti policiją išbraukti juos iš operatyvinės įskaitos, taip pat prašydami įpareigoti policiją pateikti visą ar bent dalį informacijos, susijusios su jų įtraukimu į įskaitą. Administraciniai procesai Lietuvoje baigėsi pareiškėjams nepalankiais sprendimais. Policija rėmėsi savo surinkta slapta informacija, bet V.Pociui ir V.Užukauskui ji nebuvo prieinama.

EŽTT nusprendė, kad operatyvinė policijos pareigūnų surinkta informacija turėjo įtakos pareiškėjų reputacijai, kurią gina ir Lietuvos teisė. Leidimo šaunamajam ginklui atšaukimas paveikė jų teisę netrukdomai naudotis nuosavybe, kurią garantuoja ir Lietuvos teisė, ir Žmogaus teisių konvencija.

Nagrinėdamas lietuvių skundus, Strasbūro teismas pabrėžė, kad besibylinėjančių šalių lygybės principas, t.y. galimybė pateikti argumentus tokiomis sąlygomis, kad viena proceso šalis neatsidurtų akivaizdžiai nepalankesnėje padėtyje už kitą proceso šalį, yra vienas iš teisingo teismo elementų. Šis principas taip pat apima šalių teisę susipažinti ir ginčyti visus įrodymus, galinčius turėti įtakos bylą nagrinėjančio teismo sprendimui.

Teismas pripažino, kad bylai reikšmingų įrodymų atskleidimas nėra absoliuti teisė, vis dėlto gynybos teises ribojančios priemonės, anot jo, gali būti naudojamos tik išimtiniais atvejais.

Teismas pabrėžė, kad nesiima vertinti, ar konkrečiu atveju įrodymų neatskleidimas buvo išimtinai būtinas, tačiau jis teigė nagrinėjantis, ar per teismo procesą laikytasi šalių lygybės principų bei suteiktos kitos garantijos gynybai.

EŽTT atkreipė dėmesį, kad iš Lietuvos teismų argumentavimo matyti, jog informacija, buvusi operatyvinės įskaitos bylose, laikyta svarbiu įrodymu, pagrindžiant tariamą pareiškėjų keliamą pavojų visuomenei.

“Taigi, kitaip negu policijos atstovai, pareiškėjai neturėjo galimybės pasisakyti dėl šių įrodymų pagrįstumo”, – sakoma Strasbūro teismo sprendime.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad “procesai, kuriuose priimti administracinių teismų sprendimai, neatitiko rungtyniško proceso ir šalių lygybės principų bei neturėjo pakankamų garantijų pareiškėjams”.