Dar visiškai neaišku, kas, kodėl ir kokiu būdu nutekino informaciją apie pasirengimą „Snoro“ banko perėmimui. Netgi šią istoriją tirianti Seimo Antikorupcijos komisija, gavusi išsamias veiksmų išklotines ir išklausiusi būrį liudininkų, konstatuoja, jog aiškumo nėra, nes pernelyg daug skirtingų parodymų, tad daugelį teisėsaugos, saugumo pareigūnų, prokurorų, politikų teks iš naujo klausinėti šią savaitę.

Neginčijami tik keli dalykai: 1) Generalinė prokuratūra neužtikrino informacijos apie rengimąsi perimti „Snorą“ slaptumo, o informacijai nutekėjus, nepradėjo tyrimo, viską permesdama Valstybės saugumo departamentui, kuris nėra ikiteisminio tyrimo įstaiga ir kuris renka “kompromatą”, o ne faktus bei įrodymus; 2) VSD apskritai nevykdė jokio operatyvinio tyrimo, tik tikrino grupę pasitarimo Generalinėje prokuratūroje dalyvių poligrafu, kurio parodymai neturi jokios teisinės įrodomos galios, bet kurių pakanka, norint mesti įtarimo šešėlį; 3) FNTT vadovas Vitalijus Gailius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, premjeras Andrius Kubilius VSD jiems atsiųstoje medžiagoje nepamatė nieko, kas leistų įvardyti FNTT vadovo pavaduotoją Vytautą Giržadą esant “išdaviku”; 4) Prezidentei Daliai Grybauskaitei ta pati VSD informacija pasirodė visiškai pakankama, kad primygtinai spausti tiek vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį, tiek, pažeidžiant įstatymus, jai nepavaldų FNTT vadovą V.Gailių, atleisti iš darbo V.Giržadą, o V.Gailiui atsisakius tai daryti, atleisti abu; 5) Kuomet abu naujieji FNTT vadovai buvo jau atleisti, kaip „nepatikimi“ prezidentės akyse, Generalinė prokuratūra tuojau pat pradėjo oficialų tyrimą dėl informacijos apie “Snorą” nutekinimo.
Kadangi šių faktų ir jų sekos niekas nebando neigti, kyla labai negeras įspūdis, jog Generalinės prokuratūros pavedimas, o paskui VSD raštas buvo taip surašyti, kad ir jo adresatai galėtų suprasti, kaip nori, ir saugumiečių bei prokurorų minkštosios vietos nenukentėtų. Paprastai taip elgiamasi tuomet, kuomet aiškiai žinoma, ko nori „valdžia“, bet neturima nieko konkretaus, kuo tą valdžios norą būtų galima užganėdinti. Tai, savo ruožtu, kelia įtarimą, jog pirma buvo paskirti ir nubausti „kaltieji“, o tik paskui imta rinkti jų kaltumo įrodymus.
Paprasčiau sakant, Prezidentūrai prireikė pakeisti FNTT vadovus „savais“. Kodėl? Tam reikia prisiminti V.Gailiaus ir V.Giržado kilmę. Abi jie nebuvo išauginti „boreikinėje“ FNTT, ar, juo labiau, STT bei VSD – tarnybose, pratusiose glaudžiai dirbti su politika, tad tiesiog nujaučiantiems, ko vienu ar kitu metu iš jų pareikalaus politinė vadovybė. Kaip koks buvęs STT vadas Valentinas Junokas, kuris „žemgrobių“ bylas tirti pradėjo dar 2002-siais, „prie Adamkaus“, bet portfeliuke jomis nešinas į Prezidentūrą nuėjo jau pas Rolandą Paksą, iš karto po šio išrinkimo prezidentu. Ir akimirksniu iš blogiečio virto geriečiu.
Tiek V.Giržadas, tiek V.Gailius išaugo kriminalinėje policijoje – tarnyboje, gaudančioje vagis ir banditus. Kiek teko susidurti su Kriminalinės policijos biuro pareigūnais, krisdavo į akis visiškas jų nesigaudymas politikoje, partijose. Na, kaip žurnalistams visi teisėsaugos pareigūnų atliekami veiksmai asmenų atžvilgiu yra “suėmimas”, neskirstant į kokius ten “sulaikymą”, “areštą” ar “atvesdinimą”, taip ir KPB visi politikai yra “Seimo nariai”. Gal kokį Andrių Kubilių nuo Algio Butkevičiaus dar atskirtų, kad skirtingose partijose, bet jau visokie liberalai, liberalcentristai, socialliberalai…. Vienu veidu. Ir kai du aukšti pareigūnai iš tokios tarnybos staiga tampa FNTT vadais, konfliktas su politine valdžia užprogramuotas, nes šie semia visus paeiliui. Nenustebčiau, jei atsakymas į retorinį D.Grybauskaitės klausimą: “Ar jie konservatorius tyrė?” – galėjo būti duotas ne iš karto todėl, kad V.Gailius su V.Giržadu pirma ėjo kelti popierių ir žiūrėti: tyrė jie tuos konservatorius, ar ne?
Kriminalistai į tyrimą žiūri ne kaip į „kompromato“ paiešką, o kaip į gaudymą ir sodinimą. „Kriminalinėje policijoje visi veiksmai atliekami teisėtai, – skirtumą tarp savo ir kitų tarnybų aiškina V.Gailius. – Kriminalistų tikslas – ištirti nusikaltimą ir nuteisti asmenis, o ne aprūpinti ką nors kokia nors patikima ar nepatikima informacija.“ Štai čia ir išryškėja apolitiškų profesionalų “gaudytojų-sodintojų” iš KPB mąstysenos skirtumas nuo VSD-STT ir ankstesniųjų FNTT “kompromato” rinkėjų. V.Gailius masto tiesmukai: ar su šita informacija galima eiti į teismą, ar ji įrodymas, ar ne? Jei ne – metam į šiukšlių dėžę ir ieškome kitos, nes teisme teks susikauti su kaltinamųjų advokatais, kurie bus iš geriausiai apmokamųjų tarpo. Gi VSD, STT “kompromatininkai” masto atvirkščiai: ne įrodymas teisme? Puiku! Segame į bylą, rašome pažymą ir nešame valdžiai, kurią ją paskui panaudos savo politiniams žaidimams, nes pakišti žiniasklaidai galima bet ką – ir kelių metų senumo Viktoro Muntiano “į pinigus panašius daiktus”, ir kokį Juozo Oleko telefoninį pokalbį su Andriumi Janukoniu, ir tiesiog sąrašą politikų, kurie turi nuosavybėje žemės sklypų. “Komprai” advokatų meistriškumo įveikti nereikia, nes į teismą su ja neinama, ja kompromituojami politiniai konkurentai. Tai ne teisėsaugos, o politinių galios žaidimų instrumentas.
Tokie, galios žaidimuose nedalyvaujantys, tik nusikaltėlius gaudantys FNTT vadai yra ne tik kad neparankūs aukštai sėdintiems politikos “strateguotojams”, bet ir pavojingi pačiu savo buvimo faktu. Nes gali pasodinti bet ką ir bet kada, o ne kuomet valdžiai reikia.

Galios žaidimuose nedalyvaujantys, tik nusikaltėlius gaudantys FNTT vadai yra ne tik kad neparankūs aukštai sėdintiems politikos strateguotojams, bet ir pavojingi, nes pasodinti gali bet ką.

Trys klausimai Žimantui Pacevičiui, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriui

VEIDAS: Kažkodėl prieš kiekvienus rinkimus STT operacijos ypač suaktyvėja. Kaip tai pakomentuotumėte?
Ž.P.: Mes į šonus nesižvalgome, tiesiog atsakingai dirbame savo darbą, todėl mūsų veiklai neturi įtakos nei artėjantys, nei pasibaigę rinkimai – nesvarbu, ar jie būtų Seimo, ar savivaldos. Ikiteisminį tyrimą pradedame, kai turime informacijos dėl nusikalstamos veikos požymių, kad ir kas šią veiką padarytų – politikai, valstybės tarnautojai, pareigūnai ar kiti asmenys.
VEIDAS: STT vadovaujate nuo 2007-ųjų. Kiek bylų per tą laiką pasiekė teismus ir kiek asmenų buvo nuteista?
Ž.P.: Teismą pasiekia didžioji dalis STT atliekamų ikiteisminių tyrimų. 2008 m. buvo pradėtos 98 ikiteisminio tyrimo bylos, 2009 m. – 88, 2010 m. – 88.
2010 m. STT tirtose ikiteisminio tyrimo bylose įtarimai pareikšti 312 asmenų, iš jų 158-iems valstybės tarnautojams ir pareigūnams. Palyginti su 2009 m., asmenų, kuriems buvo pareikšti įtarimai, padaugėjo net 41 proc. Be to, 2010 m. baudžiamosiose bylose, kuriose ikiteisminį tyrimą atliko STT, nuteisti 75 asmenys, septyni išteisinti. 2009 m. nuteisti buvo 52, 2008 m. – 30 asmenų.
Štai prieš porą metų teismas skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę buvusiam sveikatos apsaugos viceministrui A.Skikui. Buvęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Z.Praniauskas pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Kaltais dėl kyšininkavimo pripažinti ir buvę Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariai R.Čokovas ir I.Strupeikis. Jiems skirtos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės. O Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovė A.Kulčickienė-Gutienė pripažinta kalta dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumento suklastojimo.
VEIDAS: Vis dėlto nemažai STT agentų sulaikytų asmenų ir išteisinama. Tad kas apsunkina įrodymų rinkimą ikiteisminio tyrimo metu?
Ž.P.: Jei ikiteisminiai tyrimai pradedami STT iniciatyva, surinkti reikiamus įrodymus dažniausiai nėra sudėtinga. Sunkiausia surinkti įrodymus dėl praeityje galbūt padarytų nusikalstamų veikų, ypač kai liudytojai ir kiti proceso dalyviai nėra linkę geranoriškai bendradarbiauti su pareigūnais, duoti objektyvius ir nuoseklius parodymus.
Tai, kad ne visos ikiteisminio tyrimo bylos pasiekia teismą, kad dalį tyrimų prokurorai nutraukia, demokratinėje valstybėje yra visiškai normalus reiškinys. Vykdydama savo veiklą STT griežtai vadovaujasi Konstitucija, Lietuvos ir tarptautiniais teisės aktais, todėl mums svarbu kokybiškai atlikti savo darbą, o ne varžytis dėl statistinių kiekybinių rodiklių.

Pirmadienį sulaikytas Radviliškio rajono meras konservatorius Antanas Čepononis. Tai patvirtino Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Tuo metu Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotoja Irma Krinickaitė neigė, kad meras buvo sulaikytas. Jos teigimu, STT pareigūnai savivaldybėje atliko dokumentų poėmį.

STT skelbia, jog Šiaulių valdybos pareigūnai merą sulaikė atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo.

Įtariama, kad vykdant Radviliškio miesto kultūros centro vieno iš pastatų rekonstrukciją buvo piktnaudžiaujama tarnyba siekiant turtinės naudos, t.y. neteisėtais veiksmais buvo sudarytos išskirtinės sąlygos vienai įmonei laimėti viešųjų pirkimų konkursą.

Be to, vykdant pastato rekonstrukciją, buvo klastojami dokumentai ir buvo siekiama apgaule užvaldyti didelės vertės Europos Sąjungos ir Savivaldybės biudžeto lėšas.

. Iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios sociologinės apklausos paaiškėjo, kad daugiau nei pusė respondentų D.Valio veiklą vertina vidutiniškai, apie ketvirtadalis – neigiamai, o apie penktadalis teigiamai.
Kiek prastesnių apklaustųjų vertinimų sulaukė Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Ž.Pacevičius: jo veiklą neigiamai vertinančių respondentų dvigubai daugiau nei teigiamai, o ir vidutiniškai jį vertinančiųjų mažiau nei generalinį prokurorą D.Valį.

Kaip Jūs vertinate dabartinio generalinio prokuroro D.Valio veiklą? (proc.)

Vidutiniškai    52,2
Neigiamai    24
Teigiamai    18,4
Nežinau/neturiu nuomonės    3,2
Nieko nežinau, ką jis veikia    2,2

Kaip Jūs vertinate dabartinio Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovo Ž.Pacevičiaus darbą? (proc.)

Vidutiniškai    38,6
Neigiamai    36,2
Teigiamai    15
Nieko nežinau, ką jis veikia    7,2
Nežinau/neturiu nuomonės    3

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2011 m. liepos 2–6 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą prašydamas pateikti aiškius atsakymus į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie galimai neteisėtą STT veiklą nutekinant informaciją ir STT direktoriaus pirmojo pavaduotojo galimai neskaidrius ryšius su privačiais subjektais.

“Ne pirmas kartas viešoje erdvėje pasirodo informacija, kurioje ne tik neigiamai vertinami Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos rezultatai ir vykdomi tyrimai, bet ir metami kaltinimai neskaidrumu. STT turi reaguoti ir informuoti apie tai, kokių priemonių imtasi kaip atsako į viešai pateiktą STT diskredituojančią informaciją, ar yra tiriami galimi viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktai bei kiti galimi tarnybos pažeidimai. STT turi pateikti aiškius atsakymus”, – teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Anušauskas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai ir Kauno prokurorai antradienį sulaikė Lazdijų rajono savivaldybės Investicijų skyriaus vadovą Vidmantą Pilvinį, administracijos direktorių Gintautą Salatką bei atliko kratas savivaldybės patalpose.

Pasak STT pranešimo, taip pat sulaikytas bendrovės “Lazdijų šiluma“ direktorius Virgaudas Šerėnas.

STT Kauno valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje dėl nusikalstamų veikų, Baudžiamajame kodekse įvardytų kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.

Įtariamųjų darbo vietose atliktos kratos. Artimiausiu metu bus sprendžiamas klausimas dėl kardomųjų priemonių šiems asmenims skyrimo.

Tyrimą baudžiamojoje byloje atlieka STT Kauno valdyba, jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros prokurorai.

Antradienio rytą Lazdijų rajono savivaldybėje apsilankę STT agentai taip pat užplombavo mero konservatoriaus Artūro Margelio kabinetą.

Lazdijų vicemeras Valdas Mikelionis BNS sakė, kad paties mero savivaldybėje nėra, nuo pirmadienio jis turi nedarbingumo pažymėjimą.

V. Mikelionis tvirtino nežinąs, dėl ko STT pradėjo tyrimą ir kodėl užplombuotas mero kabinetas.

Mero antspaudas perduotas vicemerui.

A. Margelis Lazdijų rajono meru buvo perrinktas balandžio 12 dieną.

Jis mero pareigas taip pat ėjo 1997-2000 metais ir nuo 2007-ųjų iki šiemet vasarį vykusių savivaldos rinkimų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė įstatymų pataisas, kuriomis išplečiamas specialiųjų tarnybų tikrinamų į valstybės tarnybą priimamų asmenų sąrašas ir keičiama jų tikrinimo tvarka, antradienį pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

Pagal Korupcijos prevencijos, Valstybės tarnybos ir Operatyvinės veiklos įstatymų pataisas, nuo šiol specialiosios tarnybos tikrins ir į ministerijų kanclerių, savivaldybių administracijos direktorių, visas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, prokurorų, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir valstybės įmonių, jų padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas pretenduojančius asmenis.

Ar valstybės tarnautojas atitinka jam keliamus reikalavimus, bus galima tikrinti ne tik priimant į darbą, o visos tarnybos metu, jeigu sprendžiamas tarnautojo atsakomybės klausimas ar kyla abejonių dėl jo veiklos.

“Antikorupcinių įstatymų paketas užkirs kelią į valstybės tarnybą patekti abejotinos reputacijos žmonėms, leis sumažinti korupcijos valstybės tarnyboje mastus ir taps tvirtu pagrindu skaidresnei valstybės tarnybai kurti”, – sakoma pranešime spaudai.

Anot Prezidentūros, pataisose aiškiai apibrėžiama, kokia informacija turi būti pateikta apie į valstybės tarnybą pretenduojantį asmenį, kad neliktų galimybių nutylėti svarbios, visapusiškai žmogų charakterizuojančios informacijos.

“Taip pat siūloma numatyti, kad specialiųjų tarnybų pateikta informacija gali būti teisinis pagrindas nepriimti arba atleisti asmenį iš valstybės tarnybos. Pataisos taip pat numato galimybę operatyvinę informaciją naudoti ir traukiant asmenį drausminėn ir tarnybinėn atsakomybėn”, – sakoma pranešime.

Atsistatydinusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio premjerui surašytos pažymos apie patirta spaudimą skaidrinant viešuosius pirkimus teisėsaugos institucijos nepamiršo – tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), jį kontroliuoja Generalinė prokuratūra.

Pasak Generalinės prokuratūros atstovų, ikiteisminis tyrimas kovo 9 dieną pradėtas pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl galimo papirkimo, piktnaudžiavimo bei kišimosi į valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą, trečiadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Tyrimą atlieka STT, mūsų Organizuotų nusikaltimų tyrimo departamento prokuroras tik kontroliuoja šitą tyrimą. Kol kas nėra konkrečių rezultatų, bet tyrimas nenutrauktas, jis vyksta”, – sakė Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Žemaitytė.

STT atstovų teigimu, D.Kreivio pateikta informacija yra pas prokurorus kartu su Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovo Žydrūno Plytniko pateikta medžiaga.

“Vyksta du tyrimai vienoje byloje. Vienas tyrimas yra dėl VPT pranešimo, o kitas – dėl D.Kreivio pažymos”, – teigė V.Žemaitytė.

Tai numatančioms Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Valstybės saugumo departamento įstatymų pataisoms ketvirtadienį Seimas pritarė po pateikimo. Dar bus balsuojama dėl pataisų priėmimo.

Pagal projektus, STT ir VSD direktoriai, jų pavaduotojai ir struktūrinių padalinių vadovai į pareigas turi būti skiriami penkerių metų kadencijai, tačiau šias pareigas jie gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Pataisas pristatęs prezidentės patarėjas Jonas Markevičius teigė, kad iki šiol į vadovaujančias pareigas STT ir VSD pareigūnai būdavo skiriami nenustačius kadencijų. Tik šių institucijų direktorių tarnybos trukmė numatyta įstatyme.

“Rotacija, mūsų manymu, leis išvengti, tarnybos sustabarėjimą, kurį lemia mažas pareigūnų kaitumas”, – sakė J.Markevičius.

Jo teigimu, įstatymų pataisos, jeigu bus priimtos, įsigaliotų nuo 2012 metų. Tuomet būtų perskaičiuotos pareigūnų kadencijos.

“Jei pareigūnas tarnauja mažiau kaip penkerius metus, bus pradėta skaičiuoti jo pirmoji kadencija, jeigu – daugiau kaip penkerius metus, bus pradėta skaičiuoti antroji kadencija”, – aiškino valstybės vadovės patarėjas.

STT įstatyme taip pat siūloma išplėsti kandidatų, galinčių pretenduoti į šios įstaigos vadovo postą, skaičių.

Pagal projektą, į STT direktoriaus ir jo pavaduotojų pareigas galėtų būti skiriami ne tik asmenys, turintys aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų stažą valstybės tarnyboje, bet ir asmenys, ne trumpiau kaip 5 metus dirbę teisėjo ar prokuroro darbą.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Žimantas Pacevičius Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) pateikė informaciją dėl atsistatydinančio ūkio ministro Dainiaus Kreivio teiginių apie patirtą spaudimą ir siūlytus kyšius, tačiau kokią – nekomentuoja.

“Uždaras buvo posėdis, kalbėti negaliu. Pirmiausia buvo kalba, be jokios abejonės, apie situaciją, kuri buvo su ūkio ministru”, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė STT vadovas.

Jis teigė, kad D.Kreivio STT pateiktame rašte nurodyti faktai tikrinami.

“Ta informacija, kurią pavyko surinkti, patikrinta. Dabar pagal tą informaciją pradėtas operatyvinis tyrimas, be jokios abejonės, ir ministro pateikta pažyma turės būti išanalizuota, ten kai kurie faktai minimi, kuriuos mes privalome ištirti, ir jie bus ištirti”, – sakė Ž.Pacevičius.

Klausiamas, ar ministras kreipėsi į tarnybą dėl patiriamo spaudimo, apie kurį kalbama rašte, STT vadovas sakė: “Ministras kada pateikė informaciją, jūs žinote. Iki tol buvo kitokia informacija, iš Ž.Plytniko (Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo Žydrūno Plytniko – BNS)”.

Ūkio ministras D.Kreivys, kurį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pripažino supainiojus viešuosius ir privačius interesus, trečiadienį įteikė atsistatydinimo pareiškimą.

Viešumoje kilus abejonėms, jog D.Kreivys galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus skirstydamas Europos Sąjungos (ES) paramą, ministras surašė pažyma pavadintą raštą, kuriame nurodė, kada ir kokiu būdu jam arba Viešųjų pirkimų tarnybos vadovui Žydrūnui Plytnikui politikai, verslininkai mėgino daryti spaudimą.

Ministras kategoriškai atmeta bet kokius įtarimus, kad jis galėjo daryti įtaką skiriant ES paramą su jo artimaisiais susijusiomis įmonėmis, VTEK sprendimą, kuriuo pripažintas neišvengęs interesų konflikto, sako skųsiąs teismui.

Ūkio ministras Dainius Kreivys ketvirtadienį Specialiosios tyrimų tarnybos (STT) patalpose apklaustas dėl premjerui Andriui Kubiliui pateikto rašto.

D.Kreivio apklausa truko kiek daugiau nei pusantros valandos, praneša naujienų portalas diena.lt.

Po apklausos ministras teigė, kad jo surašytas dokumentas yra svarbus korupcijos prevencijai, o ne dėl baudžiamosios kieno nors atsakomybės.

“Nors pažyma, kaip teigia STT, nėra perspektyvi kriminaliniu požiūriu, aš manau, kad jinai yra labai perspektyvi politiniu ir korupcijos prevencijos požiūriu. Taip pat noriu pasakyti, kad šitą pažymą buvau parašęs asmeniniu premjero nurodymu, prašymu. Kad premjeras galėtų įvertinti aplinką, kurioje tenka dirbti ministrui”, – sakė D.Kreivys.

Anot jo, dokumentas esąs svarbus ir tuo, kad jis padės padaryti “sisteminius sprendimus, kaip spręsti, kad tokie faktai, kurie buvo, daugiau nepasikartotų”.

Trečiadienį valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas premjero Andriaus Kubiliaus siūlymu sudarė darbo grupę, kuri aiškinsis ūkio ministro rašte dėl neva patirto spaudimo išdėstytas aplinkybes.

D.Kreivio raštą premjeras teigia gavęs pirmadienį. Anot jo, šioje “pažymoje” pateikta šokiruojanti informacija apie spaudimą, susijusį su viešaisiais pirkimais. A.Kubilius rašytinio dokumento iš D.Kreivio teigia paprašęs pats, kad galėtų ją perduoti partijos kolegoms.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė skeptiškai įvertino ministro raštą dėl patiriamo spaudimo, pasakiusi, kad tai “jokia oficiali pažyma”.

Prezidentė anksčiau yra pareiškusi, kad nepasitiki ūkio ministru.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Seimui Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo ir Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pataisas, kuriomis siūloma įtvirtinti STT direktoriaus pavaduotojų ir teritorinių bei kitų struktūrinių STT padalinių vadovų rotaciją.

Šiuo metu STT direktorius skiriamas 5-erių metų kadencijai, o visų kitų STT vadovų tarnybos laikotarpis neapibrėžtas.

Prezidentės teigimu, metų metus užsibūdami viename poste su korupcija kovojantys pareigūnai nustoja siekti rezultato, suauga pažintimis su kitomis teisėsaugos struktūromis, tampa pažeidžiami ir gina ne žmogų, o vieni kitus. Kad neribota vadovų kadencija trukdo efektyviai kovai su korupcija, pripažįsta ir patys STT pareigūnai.

Pataisomis siūloma STT direktoriaus pavaduotojams ir struktūrinių padalinių vadovams, kaip ir STT direktoriui, apibrėžti 5-erių metų tarnybos laikotarpį ir nustatyti, kad pavaduotojai pareigas gali eiti ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės. Struktūrinių padalinių vadovams tarnybos laikotarpis vieną kartą penkeriems metams galės būti pratęstas, tačiau tai nevyks automatiškai – pratęsimas bus galimas tik atestacijos metu atidžiai ištyrus tokio vadovo veiklą ir tik tuo atveju, jeigu ji įvertinta labai gerai.

“STT veikla turi būti organizuota taip, kad tarnybos priimami sprendimai nekeltų abejonių visuomenei, o vadovų tarnybos laikotarpį turi lemti kovos su korupcija rezultatas”, – teigia Prezidentė.

Prezidentės teigimu, visose svarbiausiose šalies institucijose turi būti apibrėžtos ne tik vadovų, bet ir kitų aukštas, vadovaujančias pareigas užimančių pareigūnų kadencijos ir įtvirtintas rotacijos principas, nes tai užtikrina skaidresnį ir efektyvesnį jų darbą.