Gegužės 17 dieną, ketvirtadienį kūrybinio verslo sektoriaus atstovus subūrė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų specialybės studentų tinklaveikos renginys „I‘MKI“. Renginio metu potencialiems partneriams studentai pristatė savo darbus ir kūrybos proceso ypatybes.

Anot kūrybininkų, studentai dažnai skundžiasi, neturintys pagalbininkų savo karjeros kelyje ar nežinantys, nuo ko pradėti, kai siekia įsijungti į tam tikrą trokštamą sritį. Todėl labai svarbu užmegzti ryšius su savo sektoriaus atstovais dar studijuojant. Ypač tai aktualu kūrybinių industrijų studentams, su kurių specialybe potencialūs darbdaviai dar nėra gerai susipažinę.

Renginio metu kūrybinio verslo atstovams studentai pristatė savo studijuojamus dalykus, sukurtus darbus, buvo demonstruojamos iškabintos kūrybinių projektų vizualizacijos bei rodomi video darbai. Siekiant sukurti bendrumo jausmą ir glaudžiau susipažinti, renginio dalyviai grupėse buvo pakviesti improvizuotai atlikti kūrybines užduotis.

Po oficialiosios dalies svečiai su studentais pratęsė diskusijas jaukiai sukurtoje aplinkoje

Studentai tikisi, kad tokia iniciatyva taps tradicija ir kasmet kontaktų mainų susitikimuose dalyvaus vis daugiau kūrybinio verslo sektoriaus atstovų. Juk ką gali žinoti – gal būtent čia sutikto asmens vizitinė kortele taps raktu naujo projekto ar išsvajotos darbo vietos link.

Daugiau informacijos: www.i-mki.lt.

Festivalio „Rafes“ lankytojai išbandė patobulintą e.atsiskaitymų sistemą. Pirmą kartą Europoje įsigyjami bilietai buvo integruojami į elektroninę kortelę – studentų pažymėjimus.

Renginio metu bilietų pirkimo sistemoje „Tapsis” užsiregistravo beveik tūkstantis studentų. E.bilietų pardavimo sistemą tobulino projekte „MOKAT” suburta studentų komanda, dirbanti su UAB „BMG Consulting”.

Festivalyje studentai ir kitiems atsiskaitymams galėjo naudoti elektroninę kortelę, o maistą ir gėrimus įsigyti 25 proc. pigiau nei atsiskaitydami grynaisiais. Naudodamiesi elektronine kortele studentai renginio metu išleido vidutiniškai apie 6,34 litus.

„Mūsų žiniomis, nė vienoje Europos valstybėje nėra įgyvendintas tokio plataus masto projektas. Apskritai, bilietų, skirtų renginiams, perkėlimas į elektroninę erdvę dar nėra itin paplitęs. Šiuo metu vadinamuosius elektroninius bilietus įmanoma įsigyti internetu. Tačiau juos vis tiek privaloma atspausdinti ant popieriaus, o einantieji į „Rafes“ koncertą bilietus galėjo įkelti į studento pažymėjimą”, – sakė UAB „BMG Consulting“ prezidentas dr. Albinas Bačiliūnas.

Pasak A. Bačiliūno, iki šiol „Tapsis“ sistema buvo naudojama tik atsiskaitymams, o projekto „MOKAT” komanda į elektroninę kortelę integravo bilietus.

Kovo mėnesį Lietuvoje startavęs jaunimo verslumą skatinantis projektas „MOKAT” sulaukė aukštųjų mokyklų studentų ir įmonių dėmesio. Projekto metu studentai realizuoja Lietuvos IT ir kitų aukštųjų technologijų verslo įmonių pateiktas idėjas.

„Siekiame prisidėti prie inovacijų kultūros skatinimo ir būsimųjų specialistų parengimo. Pirmosios komandos patirtis rodo, kad projekte „MOKAT” studentai turi galimybę ne tik dirbti su profesionalais, išmanančiais rinką, tačiau ir išbandyti rezultatus praktiškai. Planuojame, kad „MOKAT” padės pasidalinti ir skirtingų šalių aukštųjų technologijų verslo patirtimi – užsienio studentams atvykstant į Lietuvą, o mūsų studentams atliekant praktiką Suomijoje formuosis tarptautinės komandos. Dar viena svarbi galimybė ateičiai – DEMOLA partneriai yra tokios kompanijos kaip Nokia, Intel, ir tikimės, kad jų idėjas realizuojant ateityje galės dalyvauti ir Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai”, – sako Andrius Plečkaitis, asociacijos „INFOBALT” Inovacijų vadovas.

„MOKAT”, kurį organizuoja asociacija „INFOBALT” ir Visorių informacinių technologijų parkas, remiasi Suomijoje sukurtu DEMOLA modeliu. Šiuo metu jau suburta 11 komandų, o studentų registracija ir toliau vyksta internetu www.demola.lt

„Tapsis“ yra moderni elektroninio identifikavimo, atsiskaitymo ir dokumentų saugojimo sistema, veikianti bevielio duomenų perdavimo technologijos „NFC“ (angl. „Near Field Communications“) pagrindu. Ši technologija, sparčiai plintanti visame pasaulyje, suteikia galimybę atsiskaityti už smulkius pirkinius (kopijavimą, spausdinimą, užkandžius, gėrimus, e-turinį, bilietus ir daugelį kitų), išsaugoti duomenis ( bilietai į renginius, muziejus, transportui), kaupti nuolaidas, lojalumo programų taškus bei identifikuoti vartotoją (užsiregistruoti mokykloje, universitete, bibliotekoje, gydymo įstaigose ar darbo vietoje). Vartotojai gali naudotis NFC kortelėmis, pakabukais, laikrodžiais, telefonais.

Balandžio 12 dieną, ketvirtadienį Fabijoniškių socialinių paslaugų namuose vyko išskirtinis renginys,  kurį organizavo Vilniaus Universiteto Tarptautinio Verslo Mokyklos studentai.

Renginio tikslas buvo parodyti, jog Vilniaus jaunimui garbaus amžiaus žmonės yra svarbi visuomenės dalis, kurios nevalia užmiršti. Šią socialinę akciją vykdyti geranoriškai padėjo Vilniaus Algirdo muzikos mokyklos mergaičių ansamblis su mokytoja Snieguole Meškauskiene priešakyje. Šis Europos turnyruose aukštas vietas skinantis ansamblis atliko lietuvių liaudies tematikos kūrinius, kuriems pianinu, akordijonu bei kanklėmis akomponavo muzikos mokyklos jaunuoliai, kurių tarpe ir pats Virgilijaus Aleknos sūnus Mykolas Alekna. Pasak pensiono direktorės tokio aukšto lygio koncertas buvo surengtas pirmą kartą. Renginys sulaukė didelio dėmesio – pasiklausyti koncerto atėjo apie penkiasdešimt svečių, kurių tarpe ir senoliai iš kito pensiono. Sužinoję apie šį renginį, pasveikinti gyventojų ir tarti žodį atėjo Liberalų Sąjungos atstovai, kurie po renginio pavaišino visus tortu bei arbata. Džiugu, jog Vilniaus pencininkų bendruomene rūpinasi įvairių kartų atstovai, kurie nuolat stengiasi praskaidrinti jiems nuotaiką bei neleisti jaustis užmirštais.

Socialistinę ekonomiką Lietuvoje pakeitė rinkos ekonomika, tačiau kai kuriose žmonėms svarbiose srityse pagrindinis vaidmuo vis dar paliktas centriniam valdžios planavimui, o ne pačių žmonių norams ir pasirinkimui.

Viena tokių sričių – sveikatos apsauga, kurioje egzistuoja ligonių kasų nustatomos kvotos, kiek kokių gydymo paslaugų bus finansuota, reguliuojamos vaistų kainos. Kita sritis – aukštasis mokslas. Kaip tik dabar Seime svarstomos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos žada, kad valdžios vaidmuo būsimiems studentams renkantis aukštąją mokyklą bus dar labiau sustiprintas. Bet apie viską iš eilės.
Iki 2009 m. reformos iš esmės visa aukštojo mokslo sistema veikė centrinio planavimo principu. Mokesčių mokėtojų lėšos buvo skiriamos tiesiogiai tik valstybinėms aukštosioms mokykloms, o studentas, norėdamas gauti visiškai ar iš dalies valstybės finansuojamą vietą, turėjo rinktis vieną iš jų. Įvedusi studentų krepšelį, švietimo reforma suteikė studentams daugiau galimybių rinktis, nes leido studento krepšelį „nusinešti“ į tą aukštąją mokyklą (įskaitant ir privačią), kuri, jo manymu, gali geriausiai patenkinti jo mokslo poreikius.
Tačiau net ir po reformos centrinio planavimo elementų liko. Kiekvienais metais švietimo ir mokslo ministro įsakymu yra nustatomas ne tik valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius, bet ir tai, kiek vietų bus finansuojama kiekvienoje studijų kryptyje. Tai reiškia, kad valstybė „užsako“, kiek kokių sričių specialistų turi būti parengta kasmet. Pavyzdžiui, 2012 m. valstybė planuoja finansuoti 1103 humanitarinių, 1411 socialinių mokslų, 1295 fizinių mokslų universitetinių studijų studentus.
Tik prakalbus apie pačių studentų teisę rinktis, ką ir kur jiems studijuoti, tuoj pasigirsta argumentų, esą studentai pradės mokytis visai ne to, ko reikia „visuomenei“. Sakoma, kad jaunuoliai stos tik į tas studijų kryptis, kurios yra populiariausios, madingiausios, kurios žada didesnes pajamas ateityje ir pan. Kitaip tariant, arba valstybės planavimas, arba jokio planavimo ir chaosas. Ar šie argumentai turi rimto pagrindo?
Sprendimai kur kas geriau pasveriami, kai sprendimo priėmėjas tiesiogiai patiria savo sprendimų teigiamas ir neigiamas pasekmes. O tikint valdžios planavimu ir paskirstymu iš studijų pasirinkimo sprendimų pašalinami būtent tie, kuriems studijos labiausiai ir rūpi, – patys studentai ir jų tėvai. Kas pirmiausia ir labiausiai patiria prasto studijų ar profesijos pasirinkimo pasekmes? Ar studentas, kuris nusivilia savo pajamų lygiu arba iš viso negali rasti darbo, ar biurokratas, kuris gal net ir nežino, kiek studentų liko bedarbiais įgyvendinus jo sugalvotą profesijų finansavimo planą? Norėtųsi, kad klausimas būtų retorinis. Tačiau yra kitaip.
Čia kyla ir politinės atsakomybės klausimas. Kas atsakys už tai, jei studijų finansavimo planas neatitiks rinkos poreikių po penkerių ar dešimties metų? Atsakymas – ne plano kūrėjai, o mokesčių mokėtojai, kurie pirmą kartą sumokės už neperspektyvias studijas, antrą kartą – remdami darbo neturinčius žmones, mokėdami už jų perkvalifikavimą, pašalpas.
Galima išgirsti argumentų, kad nors studentas ir labiau suinteresuotas teisingai pasirinkti, valdžios institucija turi daugiau informacijos, pagal kurią gali spręsti, kiek ir kokių profesijų specialistų reikės ateityje. Nobelio premijos laureatas Friedrichas Hayekas nagrinėdamas planavimo temą rašė, kad tai nėra ginčas, ar planavimas visuomenėje apskritai reikalingas: „Tai ginčas apie tai, ar planavimas turi būti vykdomas centralizuotai, vieno valdymo organo visai ekonominei sistemai, ar jis turi būti paliktas daugeliui atskirų individų. <…> Kuri iš šių sistemų efektyvesnė, priklauso nuo klausimo, kurioje iš jų galima tikėtis geresnio turimų žinių panaudojimo.“
Yra pagrindo teigti, kad valstybinės institucijos gali turėti daugiau apibendrintos mokslinio ar statistinio pobūdžio informacijos apie praeitį: kiek kokių profesijų yra bedarbių, kokios studijų kryptys populiariausios, kokios verslo šakos tuo metu klesti. Tačiau nėra jokio pagrindo tikėti, kad valstybės institucijos gali geriau nuspėti ateitį ir su ja susijusius neišvengiamus pokyčius, kurie turės didelę įtaką pasirinktos profesijos sėkmei ar nesėkmei. Valdžios institucijos neturi jokios informacijos apie tai, kas tinka konkrečiam studentui. Tik patys savo ateitimi suinteresuoti jaunuoliai gali geriausiai nuspręsti, kurios profesijos bus perspektyvios ateityje, kokios jų būdo savybės, įgūdžiai leis jiems būti geriausiais vienos ar kitos srities specialistais, tik jie patys gali greičiau reaguoti į rinkos signalus ir pokyčius.
Vien tai, kad yra sukurta valstybės institucija, atsakinga už planavimą, dar nereiškia, jog planavimo procesas bus taiklesnis. Taip, klaidų ir netinkamų sprendimų padaro ir žmonės. Tačiau visų sprendimų suteikimas valdžios institucijai yra užprogramavimas klaidoms nuolat ir neišvengiamai rastis.
Balandžio 12 d. Seime bus svarstomos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, kuriomis norima dar labiau didinti valstybės ir mažinti paties studento vaidmenį pasirenkant studijas. Pagal šias pataisas valstybė ne tik suplanuos (kaip darė iki šiol), kiek kokių krypčių specialistų studijų ji finansuos, bet dar ir neleis studijų krepšelio panaudoti privačiose mokymo įstaigose, išskyrus tuomet, „jeigu tam tikri specialistai negali būti parengti valstybinėse aukštosiose mokyklose“. Jau dvejus metus nuo švietimo reformos pradžios studentai turėjo galimybę panaudoti gautą krepšelį tose privačiose aukštosiose mokyklose, kurios, jų vertinimu, geriau patenkina jų poreikius.
Planuojami pakeitimai bus žingsnis atgal valstybės centrinio planavimo link. Valdžios centrinis planas apriboja ne tik studentų pasirinkimą, ką studijuoti, bet ir tai, kokioje švietimo įstaigoje studijuoti. Valdžia tokiu atveju ne tik nustatytų reikiamų specialistų skaičių, bet ir apribotų jų galimybę rinktis tarp skirtingų universitetų siūlomų studijų programų. Tai būtų naudinga valstybinėms švietimo įstaigoms, tačiau žalinga pagrindiniams švietimo sistemos dalyviams – studentams.
Politikoje dažnai stebina milžiniškas atotrūkis tarp to, kaip mažai žmonės pasitiki daugeliu politikų bei valstybės institucijų, ir to, kokius svarbius žmonių gyvenimą lemiančius sprendimus joms perduoda. Švietimo politika yra labai geras to pavyzdys. Studentams belieka palinkėti, kad siūlymai mažinti jų galimybes rinktis tėra mažumos nuomonė ir kad jie bus atmesti.

Seime bus svarstomos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, kuriomis norima dar labiau didinti valstybės ir mažinti paties studento vaidmenį pasirenkant studijas.

Kai kurios įstaigos kruopščiai slepia nuo visuomenės ne tik komercines paslaptis, bet jau ir elementarią informaciją.

Pagal Statistikos įstatymą visi respondentai privalo teikti tikslius duomenis įstatymų nustatyta tvarka, tačiau jei jie nurodę duomenų viešai neskelbti, statistikai tokios informacijos neviešina. Pavyzdžiui, Statistikos departamentas negali teikti informacijos net apie kai kurių universitetų, kolegijų studentų skaičių. Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje pateikiamoje informacijoje kai kur vietoj skaičių – tik brūkšneliai.
Kreipusis informacijos tiesiai į tokias aukštąsias mokyklas, reakcija buvo skirtinga.VšĮ Europos humanitarinis universitetas informavo turintis 1,8 tūkst. studentų, bet kodėl jų skaičiaus viešai neleidžia skelbti, nekomentavo. Balstogės universiteto filialo – Ekonomikos ir informatikos fakulteto dekanato vadovas Franciszekas Verkovskis informavo, kad dabar šioje mokslo įstaigoje studijuoja apie 450 studentų, o nenorą oficialiai skelbti duomenis motyvavo tuo, kad toks esąs dekano sprendimas.
VšĮ Verslo ir vadybos akademijos darbuotojas (atsisakęs prisistatyti), į klausimą, kiek šiuo metu moko studentų, atšovė: „Kam jums to reikia? Pateikiame visus duomenis, kokius pateikti įpareigoja įstatymas, tačiau viešai skelbti nėra privaloma. Esame privati mokykla. Kodėl turėtume skelbti?“
Antra vertus, o kodėl reikėtų slėpti? Nebent tikrai yra ką.
Dauguma slapukių – viešosios įstaigos statusą turinčios mokslo įstaigos, daugiausia mokančios verslo ir vadybos. Įslaptinusios savo duomenis ir Vilniaus šv. Juozapo bei Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) kartu su Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) bei Lietuvos moksleivių parlamentu (LMP), reaguodami į studentų ir moksleivių atsiliepimus dėl aukštųjų mokyklų teikiamos informacijos, pabrėžia, jog remiantis LR Mokslo ir studijų įstatymu, dažnu atveju duomenys esamiems ir būsimiems studentams yra pateikiami ne visada pakankami ir kokybiški.

,,Iki šiol kai kurios aukštosios mokyklos savo internetiniuose tinklapiuose nėra pateikusios net pagrindinės informacijos, reikalingos stojantiesiems. Todėl esami ir būsimi studentai negali susipažinti su aktualiausiais studijų dokumentais ar teikiamomis perspektyvomis. Ši tema itin svarbi šiuo metu, kai prasideda studijų mugės, rengiamos atvirų durų dienos, susitikimai su moksleiviais.“ – sako LSAS prezidentas Vilius Morkūnas.

Dėl šios priežasties Lietuvos studentų atstovybių sąjunga su Lietuvos moksleivių sąjunga ir Lietuvos moksleivių parlamentu kreipėsi į LR Švietimo ir mokslo ministeriją bei aukštąsias mokyklas pateikdami savo siūlymus esamai situacijai spręsti.

LSAS pabrėžia, kad tęsiant Lietuvos aukštojo mokslo pertvarką, yra būtinas sistemingas požiūris į tikslingos informacijos pateikimą ir jos prieinamumą esamiems bei būsimiems studentams. Tokiu būdu užtikrinant ir tinkamą būsimų studentų pasirinkimą pagal jų sukauptus gebėjimus.

Jaunimo organizacijos primena, jog remiantis LR Mokslo ir studijų įstatymo 41 str. 2 dalimi, aukštoji mokykla turi nuolat interneto tinklalapyje ir kitais būdais viešai skelbti tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, mokslo (meno) veiklą, įsivertinimo rezultatus, studentų, absolventų ir kitų suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, pripažintų institucijų atliktus aukštosios mokyklos veiklos vertinimus, absolventų karjeros rodiklius.

BFL

Nors švietimo ekspertai stebisi, kaip išgyvens mažiausiai valstybės finansuojamų “krepšelių” surinkę universitetai, šie viltis deda į už studijas mokėti pasirengusius jaunuolius ir  jungtis nenori.

Per dvejus su puse metų, kai egzistuoja valstybės finansuojamų “krepšelių” sistema, greičiausiai geso Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) ir Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) žvaigždė. Palyginti su 2009 m., šių universitetų gautų “krepšelių” sumažėjo daugiau nei perpus. LKKA po pirmo priėmimo etapo šiemet surinko vos 58 “krepšelius” (2009 m. – 135) – penktadienį vakare pasibaigus studijų sutarčių pasirašymo pirmajam turui paaiškėjo, kad jiems liko XX krepšelių. Tuo tarpu LŽUŪ gavo 83 “krepšelius” (2009 m. – 233). Be to, iki penktadienio vakaro pasirašyti sutarčių atėjo 70 į valstybės finansuojamas vietas įstojusių būsimų LŽŪU studentų.

LŽUŪ rektorius Antanas Maziliauskas prisipažino, kad tikėjosi gauti daugiau valstybės finansuojamų vietų. “Šiek tiek nuvylė rezultatai. Nors buvo daug norinčių studijuoti agronomiją ar miškininkystę, pereinamasis balas buvo labai aukštas, nes teko konkuruoti su kitomis sveikatos, veterinarijos, biologijos mokslų specialybėmis. Miškininkystę pirmu prioritetu buvo pasirinkę apie 120 jaunuolių, o “krepšelius” gavo tik du”, – tvirtino LŽUŪ rektorius.

Padidėjusiai konkurencijai kaltę verčia ir LKKA rektorius Albertas Skurvydas. “Prieš trejus metus mūsų kineziterapeutai dėl “krepšelių” konkuravo su agronomais, o dabar – su medikais. Tada jie gavo 50 nemokamų vietų, o dabar jau dvejus metus iš eilės nieko negauna. Situacija tokia, kad farmacija, medicina ir odontologija susirenka visus “krepšelius”, skirtus medicinos pakraipos studijoms”, – dėsto A.Skurvydas.

Palyginti su 2009 m. rezultatais, šiemet po pirmojo priėmimo etapo apie 50 proc. sumažėjo “krepšelių” Šiaulių universitete (ŠU), apie 49 proc. – Mykolo Romerio universitete (MRU), 40 proc. – Klaipėdos universitete (KU). Šių universitetų rezultatai blogėja kasmet, tad vidinės reformos, matyt, neišvengiamos. Prieš dvejus metus įsigaliojusi tvarka labai palanki ISM universitetui – 2009 m. jis gavo 101 “krepšelį”, pernai po pirmo priėmimo – 150, o šiemet – jau 357.

Kaip ir pernai, daugiausiai “krepšelių” šiemet surinko Vilniaus universitetas (VU) – 2820, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) – 1574 ir Kauno technologijos universitetas (KTU) – 1380.

Išsigelbėjimą mato mokamose vietose

Kovą dėl “krepšelių” pralaimėjusių ir mažiau nei 100 valstybės finansuojamų vietų gavusių didesnių universitetų sugebėjimas išgyventi kelia abejonių net jų kolegoms. Tačiau pačios aukštosios mokyklos tikisi atsigriebti per mokamas studijų vietas. LŽUŪ rektorius A.Maziliauskas viliasi, kad bendras studijuojančiųjų skaičius universitete šiemet bus ne mažesnis nei pernai, nes ateis daugiau studentų, mokančių už studijas. “Tikimės priimti 400–500 studentų į mokamas vietas. Manau, kad išgyvensime”, – drąsinosi A.Maziliauskas.

Tuo tarpu LKKA rektorius A.Skurvydas lygina, kad pernai po pirmo turo studijuoti mokamose vietose pasiūlyta 350 jaunuolių, o šiemet – 483. “Galime sakyti, kad šiemet priėmimas sėkmingesnis negu pernai. Mes daugiausiai prisiviliojome studentų, kurie mokės pinigus, todėl valstybė turės sakyti ačiū, nes jai mažiausiai kainuoja mūsų studentų parengimas”, – dėsto A.Skurvydas. Tačiau kiekvienam tikinčiam, kad svarbu ne “prikepti” studentų, o gerai parengti pačius gabiausius Lietuvos jaunuolius, tokie žodžiai skamba ironiškai.

Pagal mokamų vietų aruodą neabejotina lyderė – MRU. Po pirmo priėmimo turo į mokamas vietas buvo pakviesti 2233 studentai – net 6,7 karto daugiau nei gauta “krepšelių”. O daugiausiai “krepšelių” surinkęs Vilniaus universitetas (VU) į mokamas vietas pakvietė studijuoti mažiau studentų – 1768. Trečioje vietoje pagal mokamų vietų skaičių VDU (1204 vietos), ketvirtoje – KTU (1111).

“Mokančių už technologinius mokslus nebūna daug, nes palyginti su socialiniais mokslais, jų kaina didelė. MRU priima studentus į sutrumpintų studijų programą iki trejų metų ir jų studijų kaina perpus mažesnė palyginti su technologiniais mokslais, todėl nemaža dalis pasirenka tokias studijas”, – kodėl mokamų vietų daugiau į socialinius mokslus orientuotuose universitetuose aiškino VGTU prorektorius Raimundas Kirvaitis.

Darbdaviai ir švietimo ekspertai piktinasi, kad tūkstančius mokamų vietų, ypač populiariausioms profesijoms, tokioms kaip teisė ar vadyba, siūlantys universitetai ne maža dalimi neša kaltę dėl šių specialybių absolventų, besirikiuojančių Darbo biržoje. Tiesa, dar neaišku, ar universitetams pavyks surinkti tiek studentų į mokamas vietas, tai paaiškės po antrojo turo rugpjūčio antroje pusėje.

Nors mažai “krepšelių” surinkę universitetai tvirtina, kad mokamos studijų vietos nesiskiria nuo “krepšelių”, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius laikosi kitokios nuomonės. “Valstybės finansuojamos vietos atitenka stojantiesiems su gana aukštais balais. Natūralu, kad norime matyti aukštojo mokslo siekiančius motyvuotos jaunus žmones. Begalinis siekis prisitraukti studentų į mokamas vietas, neatsižvelgiant į tų jaunų žmonių lygį, mano supratimu, kirtimas šakos, ant kurios pačios aukštosios mokyklos sėdi. Aš manau, kad tai labiau gynybinis nedaug “krepšelių” surinkusių mokyklų kalbėjimas”, – “Veidui” sakė ministras. R.Kirvaitis priduria, kad pavojus universitetui, turinčiam didelį mokančių studentų skaičių – išduoti diplomą už pinigus. “Dėstytoją, kuris parašys daug dvejetų, tikriausiai išmes greičiau negu tuos, kuriems tuos dvejetukus parašė”, – svarsto VGTU prorektorius.

Jungimosi galimybės kratosi

Komentuodamas preliminarius stojamųjų rezultatus, ministras G.Steponavičius “Veidui” tvirtino, kad po šių metų priėmimo kelios aukštosios mokyklos turėtų padaryti tam tikras išvadas. “Po šių metų priėmimo, manau, kelioms mokykloms yra aiškus signalas, kad geriausias kelias – vienyti jėgas ir stiprinti pajėgas. Žiūrint į dešimties metų perspektyvą, demografinė studentiško amžiaus jaunų žmonių kreivė judės tik žemyn. Tuos duomenis visos aukštosios mokyklos, aš neabejoju, turi. Dar kartą noriu paraginti visus negyventi vien šia diena ir daryti vidinius sprendimus”, – skatino ministras. Neišvengiamais artimiausių metų sprendimais jis vadino bent jau įvairių padalinių mažinimą ir kai kurių programų atsisakymą prasčiausiai pasirodžiusiose aukštosiose mokyklose.

Po praėjusių metų priėmimo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą susijungti nusprendė Lietuvos veterinarijos akademija ir Kauno sveikatos mokslų universitetas, kurių gaunami “krepšeliai” kasmet mažėjo. Tuo tarpu šiemet mažai valstybės finansuojamų krepšelių surinkę universitetai prisipažino, kad svarstė variantus dėl jungimosi, tačiau veiksmų nesiima, nes kiekvienas jaučiasi unikalus ir nepakeičiamas. Aukštosios mokyklos baksnoja viena į kitą – vieni duria pirštu į surinkusius mažiausiai “krepšelių” kiti – į populiariausias specialybes turinčius universitetus.

“Mes – ŠU ir KU – esame vieninteliai universitetai regionuose. Jungtis – dirbtinis reikalas, bet sukūrėme rimtą dviejų universitetų konsorciumą, bendradarbiaujame įvairiose srityse. O Vilniuje ir Kaune reikia optimizuoti universitetų sistemą. Pažiūrėkite, kiek kai kurie universitetai surinko valstybės finansuojamų vietų. Manau, kad 100 valstybės finansuojamų krepšelių yra būtinybė – jei nėra valstybės finansuojamų vietų ar lieka tik keliasdešimt, kyla pavojus, kad studijų poreikis tame universitete ne toks didelis”, – mano ŠU studijų prorektorius Juozas Pabrėža.

LŽŪU rektorius tvirtino, kad svarsto ne jungimosi galimybę, o kaip atnaujinti studijų programas, sukurti jungtines programas su kitais universitetais. O LKKA rektorius užsiminė, kad rektorate vyko svarstymai, kuris universitetas pagal studijų programas būtų artimiausias, tačiau tokio rasti nepavyko. Pusei programų būtų artimiausias Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, tačiau kita dalis yra socialinės programos, o kai kurios edukacinės – panašias turi KTU, VGTU. “Jei išsiskaidytume, sporto mokslas prarastų prasmę, todėl jei jungtis, reikia jungtis prie kokio nors vieno. Daug visokių variantų galvojame, bet esame unikali specifinė sporto aukštoji mokykla, kurios programos nesidubliuoja su kitų universitetų. Tegu bando jungtis tie, kurie turi tas pačias studijų programas. Sutinku, kam Lietuvoje reikia trijų Teisės fakultetų ar per dešimt Vadybos fakultetų”, – retoriškai klausė A.Skurvydas.

Tarp sklandančių idėjų – apjungti Vilniaus dailės akademiją su Lietuvos muzikos ir teatro akademija į Menų universitetą, ar prijungti Vilniaus pedagoginį universitetą (VPU) prie VU. VPU atstovai tvirtino, kad įvairūs variantai iš tiesų svarstomi, tačiau detaliau nekomentavo.

Universitetams arčiau širdies ne fiziškas susijungimas, o konsorciumai, kai sudaromos bendros programos, keičiamasi dėstytojais, kartu atliekami tyrimai. A.Skurvydas tvirtino, kad Kauno universitetai keletą metų intensyviai kūrė Kauno universitetų konsorciumą, tačiau taip ir nepavyko šio projekto įgyvendinti. LKKA rektorius žadėjo vėl burti rektorius svarstyti šią galimybę.

Vis dėlto susijungimų universitetai, matyt, šiemet neišvengs. G.Steponavičius mano, kad 13 valstybinių universitetų Lietuvoje galėtų susitraukti iki vienženklio skaičiaus. O premjero sudaryta darbo grupė iš nepriklausomų ekspertų iki rugsėjo pabaigos pateiks savo rekomendacijas dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo Vilniuje ir Kaune.

"Veido" archyvas

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų mano, kad šalies universitetai neturėtų priimti silpnų, tačiau sutinkančių už mokslus mokėti studentų, rodo antradienį paskelbti rezultatai.

53,8 proc. respondentų atsakė, kad studijos ir diplomas turi būti gabumų, o ne finansinių galimybių įrodymas, skelbia portalas delfi.lt.

31,3 proc. apklaustųjų manė, kad silpni, bet sutinkantys mokėti studentai turėtų būti priimti į aukštąsias mokyklas, nes jie patys finansuoja savo mokslą. 14, 9 proc. į klausimą neatsakė.

Poziciją, kad universitetas turi priimti visus, galinčius susimokėti už mokslą, dažniau nurodė 18-25 metų bei 36-45 metų respondentai. 25-36 metų bei vyresni nei 45 metų gyventojai dažniau linkę manyti, kad diplomas turėtų būti gabumų, o ne finansinių galimybių įrodymas.

Paklausti, ar visi universitetai turėtų nustatyti minimalų priėmimo balą, 40,6 proc. apklaustųjų tam pritarė, esą tokiu atveju į aukštąsias mokyklas nepatektų silpniausi.

38 proc. respondentų tam nepritarė, nes esą universitetai turi teisę patys nuspręsti, ką priimti. 21,4 proc. apklaustųjų į šį klausimą neatsakė.

Delfi.lt užsakymu apklausą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “Spinter tyrimai”. Balandžio 26-30 dienomis apklausti 1002 18 -75 metų gyventojai. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procentų.

BFL

Stipendijos, kurias gauna aukštųjų mokyklų studentai ir besimokantys profesinėse mokyklose, nebus įskaičiuojamos į šeimos pajamas, kai apskaičiuojamas socialinės pašalpos dydis.

Taip pat pinigais gaunama labdara nebus įskaičiuojama į pajamas, kai apskaičiuojami piniginės socialinės paramos dydžiai. Naujoji tvarka įsigalios nuo kitų metų.

Tokiems parlamentarų inicijuotiems Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo projekto siūlymams pirmadienį pritarė Vyriausybė. Tiesa, dar dėl to galutinį žodį tars Seimas.

“Pasitarime yra aptarta dėl teigiamos išvados, tai yra pritarti šiems pasiūlymams. Vien dėl to, kad nereikėtų šiemet tikslinti biudžeto, Seimui pasiūlyta apsispręsti dėl šių pataisų įsigaliojimo nuo 2012 metų sausio 1 dienos”, – pirmadienį sakė socialinės apsaugos ir darbo ministro Donatas Jankauskas.

Šiuo metu labdara piniginėmis lėšomis yra įskaičiuojama į pajamas, jei bendra tokios labdaros suma viršija 1 tūkst. 400 litų.

Todėl pasitaikydavo tokių situacijų, kai šeima prarasdavo teisę tam tikrą laiką gauti socialinę pašalpą ir (ar) būsto šildymo, karšto ir šalto vandens išlaidų kompensacijas, nes tuo metu gavo ir labdarą pinigais, kuri buvo įskaičiuojama į pajamas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atkreipia dėmesį, kad piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimu užtikrinamos minimalios lėšos pagrindiniams fiziologiniams poreikiams tenkinti (tai gali būti išlaidoms maistui, drabužiams) bei būtiniausioms komunalinėms paslaugoms apmokėti. Piniginės socialinės paramos tikslas yra užtikrinti minimalias gyvenimo sąlygas.

Tuo tarpu labdara nepasiturinčioms šeimoms yra teikiama konkrečiam tikslui – būsto sąlygoms pagerinti (pavyzdžiui, stogo remontui, langams pakeisti), sveikatos priežiūrai užtikrinti (pavyzdžiui, sunkios ligos atveju), padėti likviduoti stichinių nelaimių pasekmes ir kitiems svarbiems poreikiams, kurių nepasiturinti šeima, gaudama socialinę pašalpą ir (ar) kompensacijas, negalėtų patenkinti.

BFL

Vilniaus universitetas (VU) ir jo studentų atstovybė kreipėsi Seimą, ragindami kuo skubiau pakeisti įstatymą, kad studentų gaunama materialinė parama nebūtų įskaičiuojama į šeimos pajamas, sprendžiant dėl galimybės skirti socialines pašalpas.

Atitinkamos Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pataisos įregistruotos Seimo posėdžių sekretoriate, tačiau studentai baiminasi, kad neįtraukus į pavasario sesiją jų priėmimas nusikels rudeniui, praneša VU.

Projekte numatyta galimybė savivaldybių socialinės rūpybos skyrių darbuotojams, skiriant socialinę pašalpą, neatsižvelgti į stipendijas ir kitą iš aukštųjų mokyklų gaunamą materialinę paramą.

Aukštosios mokyklos atstovai tvirtina, kad šiuo metu galiojantis įstatymas užkerta kelią daliai socialiai remtinų studentų gauti socialines pašalpas ir socialines stipendijas. Šiuo metu galiojantis įstatymas nustato, kad į šeimos pajamas įskaičiuojamos visos aukštųjų mokyklų studentams skiriamos išmokos, išskyrus socialinę stipendiją.

“Socialiai remtinas ir labai gerai besimokantis, visuomeniškai aktyvus studentas, gavęs kad ir nedidelį paskatinimą iš universiteto, gali atimti socialinę pašalpą iš visos savo šeimos bei pats netekti socialinės stipendijos. Studentai dabar skaičiuoja, ką labiau apsimoka rinktis: pašalpas ar stipendijas. Sistema viena ranka duoda, kita atima”, – pranešime cituojama VU Akademinio konsultavimo ir paramos studentams skyriaus vedėja Rasa Matonienė.

VU Studentų atstovybės socialinės srities koordinatorė Roma Fedosejevaitė teigė, kad dažnai sulaukiama studentų klausimų dėl stipendijų įtraukimo į pajamas. Pasak jos, tokia situacija atima motyvaciją siekti geresnio studijų rezultato ir mažina studentų pasitikėjimą ne tik universitetu, bet ir pačia valstybe.

“Blogiausia, kad iš studentų atimama galimybė gauti priklausantį paskatinimą už savo darbą ar būtiną paramą. Jei pati pašalpa ar stipendija būtų tokio dydžio, kad iš jos galima būtų pragyventi, didelės bėdos gal ir nebūtų. Bet šiuo metu kiekviena prarandama galimybė labai skaudi. Tenka ilgai skaičiuoti, ar verta studentui prašyti finansinės paramos. Stipendija yra, o norinčių ją gauti – ne”, – sako R. Fedosejevaitė.

R. Matonienė teigė, jog studentus remia ne vienas išeivijos fondas ar universiteto garbės daktaras, tačiau jų teikiamos paramos socialiai remtini studentai bijo prašyti.

Šią vasarą Jungtinėse Amerikos Valstijose darbuosis apie di tris tūkstančius Lietuvos studentų. Dauguma jų išvyks pagal Pasaulio lietuvių centro (PLC) organizuojamą programą “Work and Travel USA”. Pernai tokių studentų buvo apie 1,5 tūkst, prieš dvejus metus – 736. Galutinė šių metų statistika bus žinoma vasarą, bet Lietuvos ambasada JAV ir Pasaulio lietuvių centras jau dabar tvirtina, kad išvykstančiųjų skaičius bus rekordiškai didelis.

“Šiais metais pretendentų maždaug dvigubai daugiau nei pernai. Tiesa, pretendentų skaičius paprastai būna gerokai didesnis nei dalyvių – tų, kurie tikrai išvyksta”, – teigia Pranas Brūzga, PLC programų direktorius. Jis pabrėžia, kad daugiau nei 99 proc. išvykusiųjų grįžta į Lietuvą laiku ir tęsia studijas. Lietuvos studentai dirba kartu su kitų užsienio šalių (dažniausiai Europos) analogiškų programų dalyviais, populiariausi darbai – paslaugų sektoriuje: viešbučiuose, restoranuose, baldų pervežimo įmonėse. Vėliau studentai turi kelių savaičių atostogas, per kurias gali keliauti po šalį. Iš pradžių į kelionę reikia investuoti apie 4000 Lt (į juos įeina mokestis PLC, vizos padarymas, lėktuvo bilietas).

“Tai galimybė pamatyti žemyną, išleidžiant tam kelis tūkstančius litų, bet juos uždirbant per vasarą ir netgi grįžtant “su pliusu”. Baigus studijas šluostyti staliukų nebesinorės, o savo lėšomis tiesiog pakeliauti po JAV kelias savaites irgi nėra taip paprasta”, – savo kelionės motyvus įvardija Vilniaus universiteto studentė Eglė Jasukaitytė, pernai vasarą dirbusi Masačiusetse ir šiemet kelionę kartosianti. PLC duomenimis, daugiausiai studentų į JAV skrenda būtent iš Vilniaus universiteto, taip pat Mykolo Romerio, Vilniaus Gedimino technikos, Kauno Technologijos universitetų.