BFL

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) tikisi studentus iš trečiųjų šalių pritraukti finansine parama – siūloma keturiems į magistratūros studijas Lietuvoje įstosiantiems užsieniečiams ne iš Europos Sąjungos (ES) šalių padengti studijų įmoką bei skirti 1 tūkst. 300 litų siekiančią stipendijas. Dar keturi trečiųjų šalių piliečiai galėtų pretenduoti tik į minėto dydžio stipendijas.

Parama būtų skiriama dvejus metus, į ją galėtų pretenduoti nuolatinę studijų formą pasirinkę užsieniečiai.

“Numatyta paramą teikti tik į antrąją studijų pakopą įstojusiems užsieniečiams, laikantis nuostatos, jog bakalauro laipsnį užsienietis turėtų įgyti savo šalies aukštojoje mokyklose. Taip tikimasi pritraukti motyvuotus ir dėl savo akademinio kelio tvirtai apsisprendusius užsieniečius. Nuolatinė studijų forma pasirinkta tam, kad būtų lengviau administruoti paramą ir siekiant užtikrinti, kad užsieniečiai studijas Lietuvoje rinktųsi tikslingai”, – teigia ŠMM, teikianti Vyriausybei svarstyti tokį siūlymą.

ŠMM numato 2011 metais keturiems trečiųjų šalių piliečiams, įstojusiems į antrosios pakopos nuolatinės studijų formos studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose, skirti stipendijas ir išmokas studijų kainai padengti bei keturiems – tik stipendijas.

“Numatoma, kad tokiu būdu pavyks į šalį pritraukti gabius trečiųjų šalių piliečius antrosios pakopos nuolatinės studijų formos studijoms, kurie gebėtų drauge su Lietuvos mokslininkais vykdyti mokslinius tyrimus, dalyvautų projektuose, esant poreikiui vykdytų tyrimus integruotuose mokslo, studijų ir verslo centruose (slėniuose) vystomomis temomis”, – aiškina ministerija.

Pasak ŠMM Akademinio mobilumo ir tęstinio mokymo skyriaus vyresniosios specialistės Jolantos Navickaitės, iki šiol trečiųjų šalių piliečiai galėjo paramą gauti atskirais atvejais, o siūlomu nutarimu parama taptų sisteminė.

“Mokslo ir studijų įstatymas numato, kad į valstybės finansavimą gali pretenduoti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, asmenys, turintys teisę atkurti Lietuvos pilietybę, lietuvių kilmės užsieniečiai, Europos Sąjungos piliečiai. Iš esmės trečiųjų šalių piliečiai neturi galimybių gauti jokios valstybės paramos. Iki šiol jei būdavo iš kokių nors specialių fondų skiriama valstybės parama, tai dažniausiai būdavo dviejų ministrų susitarimas”, – BNS sakė ji.

ŠMM atstovė pavyzdžiu, kaip trečiųjų šalių studentai iki šiol gaudavo paramą, pateikė tarpministerinį Lietuvos ir Azerbaidžano susitarimą dėl šios šalies studentų priėmimo. Pernai pagal šį susitarimą į Lietuvą atvyko 15 azerbaidžianiečių, kitais mokslo metais jų turėtų atvykti 23.

“Tiesiog Užsienio reikalų ministerija turėjo specialią programą, galėjo skirti lėšų stipendijoms ir buvo toks ministrų susitarimas. Aukštosios mokyklos sutiko atleisti juos nuo studijų mokesčio, ministerija skyrė keturias ar penkias stipendijas. Bet nebuvo sistemos, kuri leistų užsieniečiams iš trečiųjų šalių žinoti, kad Lietuvoje jie gali aplikuoti ir, jei atitinka kriterijus, būti atrinkti”, – pasakojo J.Navickaitė.

Anot jos, Lietuvoje studijuoja apie 4 tūkst. užsieniečių.

Šį siūlymą ministrų kabinetas turėtų svarstyti trečiadienį.

Europos Sąjungos valstybėse visą gyvenimą mokosi vidutiniškai 9,5 proc. gyventojų. Lietuvos universitetuose studijuoja vos 4,5 proc. 25–64 metų amžiaus žmonių. Tačiau daugelis jų patenkinti studijomis, o įgytas žinias pritaiko darbe.

Vakarų Europos universitetuose kartu su aštuoniolikmečiais studijuojantys į penktąją ar šeštąją dešimtį įkopę studentai šiandien jau nieko nestebina. O Lietuvoje išvydę auditorijoje vyresnio amžiaus žmogų bendramoksliai vis dar stebisi, ką jis čia veikia, nesupranta, kodėl perkopus keturiasdešimtmetį staiga jam prireikė vėl mokytis, dažnai pavadina dėstytoju.

Tačiau “Veido” kalbinti pašnekovai sako, kad nustebusių žvilgsnių ir klausimų sulaukė tik pirmąsias savaites, paskui jauni bendramoksliai draugiškai priėmė juos į savo būrį. O nauda, kurią gavo vėl studijuodami po dvidešimties ar daugiau metų, yra neįkainojama, todėl nė vienam neapmaudu, kad egzaminams teko ruoštis naktimis ar po darbo skubėti į paskaitas.

Štai vyriausias Lietuvos studentas Juozas Norkus teologijos studijų bakalauro diplomą gavo sulaukęs 83-ejų metų ir įgyvendino savo jaunystės svajonę tapti kunigu. Profesionali aktorė Ramunė Kurienė, prieš penkerius metus pasitraukusi iš televizijos laidų vedėjos kėdės, baigė tarptautinės prekybos magistro studijas. Žemyna Ašmontaitė, baigusi aktoriaus meistriškumo specialybę, dabar mokosi Europos Sąjungos politikos ir administravimo magistrantūroje. Tą pačią specialybę pasirinko ir televizijos laidų bei renginių vedėja Sandra Daukšaitė, turinti anglų kalbos bakalauro diplomą. Marijus Mikutavičius, 1994-aisiais baigęs žurnalistikos studijas, nusprendė krimsti Europos studijų mokslus, o Juozas Liesis, prieš dešimt metų įgijęs dramos režisieriaus specialybę, dabar studijuoja tarptautinius santykius ir diplomatiją.

Mokslinę informaciją pristatė tarybos nariams

Kauno rajono savivaldybės tarybos narys Artūras Orlauskas šiuo metu rašo magistro darbą, kurį planuoja gintis birželio mėnesį. Ekonominę politiką Lietuvos žemės ūkio universitete studijuojantis 48-erių politikas tvirtina, kad per trejus mokslo metus įgytos žinios jam labai naudingos kasdieniame darbe. “Kai dėstytojai pristato kokią nors teoriją, aš dažnai per paskaitas pasakau, kad vadovaudamiesi panašiais dėsningumais taryboje planuojame priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Jeigu dėstytojai sukritikuoja, grįžęs į savivaldybę apie tai diskutuoju su kolegomis. Magistro darbą taip pat pasirinkau artimą tiesioginėms pareigoms – apie kaimo vietovių konkurencingumą. Mokslinę informaciją, kurią esu surinkęs, jau pristačiau ir tarybos nariams”, – pasakoja A.Orlauskas ir priduria, kad vėl pradėti studijuoti aukštojoje mokykloje nebuvo lengva.

Politikas nerimavo, kaip į dvigubai vyresnį bendramokslį reaguos dvidešimtmečiai studentai, ar neatrodys keista dėstytojams, kad keturiasdešimtmetį perkopęs vyras grįžta į universiteto auditoriją. Tačiau sužinojęs, kad LŽŪU studijuojantis kolega yra patenkintas mokslais, be to, pasaulyje nieko nestebina mokslus kremtantys šešiasdešimtmečiai, ponas Artūras pradėjo išlyginamąsias studijas.

“Po 24 metų pertraukos vėl laikyti egzaminus ir rašyti darbus buvo sunku. Maniau, kad protas pasimaišys. Iki trečios valandos nakties mokydavausi, o šeštą jau reikėdavo keltis. Ne kartą pagalvojau: kam man to reikia? Tačiau į priekį stūmė užsispyrimas – jeigu kiti gali, vadinasi, ir aš baigsiu magistrantūros studijas”, – tvirtina politikas.

Nors A.Orlauskas jau yra baigęs tuometį Kauno politechnikos institutą ir turi aukštąjį išsilavinimą, be to, eina aukštas pareigas, tačiau universitete jaučiasi lygus su kitais studentais. Neslepia, kad ir egzaminus tenka perlaikyti, ir kitų studentų patarimo klausti. O kai jaunesni už poną Artūrą dėstytojai jį sukritikuoja – neįsižeidžia. “Įdomu diskutuoti ir sužinoti naujų dalykų. Studijuodamas supratau, kad priimdamas kai kuriuos sprendimus buvau neteisus. Visiems linkėčiau studijuoti arba lankyti kursus, seminarus, nes informacija labai greitai keičiasi. Tad jeigu tik prisnūsti, kažko jau ir nežinai”, – neabejoja A.Orlauskas.

Baritonui teisės žinios praverčia darbe

Operos dainininkas Vytautas Juozapaitis mano, kad žmogų ištinka dvasinė mirtis, jeigu jis naudojasi žiniomis, įgytomis prieš dvidešimt metų. Pasak Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solisto, tobulėjimas ir nuolatinis mokymasis – lyg dvasinė žmogaus higiena, tai tas pats, kaip kasdien valytis dantis. Todėl 47-erių metų vyras įstojo į Mykolo Romerio universiteto teisės ir valdymo programos magistrantūrą. V.Juozapaitis per metus baigė išlyginamąsias studijas – išlaikė visus bakalauro specialybės egzaminus.

“Daug kas stebėjosi, ko dar gali mokytis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, tačiau teisės studijos – nerealizuota mano jaunystės svajonė. Baigęs vidurinę mokyklą stojau į teisę, puikiai išlaikiau egzaminus, tačiau tikriausiai dėl politinių motyvų nebuvau priimtas. Mat mano tėtis buvo ištremtas į Sibirą”, – pasakoja vienas garsiausių Lietuvos baritonų.

Šiuo metu jis yra sustabdęs studijas M.Romerio universitete, nes dėl įtempto darbų grafiko neturi laiko net nuvažiuoti iki aukštosios mokyklos, tačiau džiaugiasi, kad jau vien išlyginamosios studijos davė labai daug naudos. “Esu edukacinio kultūros ir meno centro steigėjas bei vadovas, todėl teisinės žinios labai praverčia bendraujant su klientais. Kai atsiranda teisiniai finansiniai santykiai, nereikia samdytis teisininkų”, – pasakoja V.Juozapaitis.

Jis neslepia, kad mokslai buvo papildoma našta. Be to, profesorius jausdavosi keistai, kai dvigubai jaunesnis dėstytojas jį kvosdavo ir kritikuodavo. Vis dėlto V.Juozapaitis įsitikinęs, kad žinių atnaujinimas – didžiausia vertybė. Pasak jo, įsitikinimas, kad viską žinai, – pats blogiausias dalykas, trukdantis tobulėti.

Pavadina dėstytoja

39-erių metų Junona Berznitski, Vilniaus universiteto psichologijos magistrantė, taip pat mano, kad mokymasis visą gyvenimą – puiki savirealizacija, neleidžianti sustoti vietoje. Jai tai iššūkis. “Išsikeliu uždavinius – išlaikyti egzaminą, perskaityti knygą ar parašyti darbą, ir labai smagu, kai juos realizuoju. Esu smalsi, godi žinių, todėl ir mokausi visą gyvenimą”, – dėsto J.Berznitski.

Baigusi vidurinę mokyklą ji išvyko gyventi į Izraelį ir ten trijuose universitetuose studijavo tapybą, dizainą. Tačiau per dešimt metų nė vienos specialybės taip ir nebaigė. Grįžusi į Vilnių Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo televizijos režisieriaus kvalifikaciją ir iškart įstojo į Vilniaus universitetą neakivaizdžiai studijuoti psichologijos, dabar mokslus tęsia magistrantūroje.
Junona prisimena nuo vaikystės norėjusi suderinti ir menininkės pašaukimą, ir psichologiją. Šiandien jai tai puikiai pavyksta. J.Berznitski organizuoja renginius, tad psichologijos žinios padeda geriau suprasti žmones, įvairius procesus. Ji neatitrūksta ir nuo kūrybos, nes kuria televizijos laidas, trumpametražius filmus.

Moteris sako, kad dabar mokosi kitaip nei prieš dvidešimt metų. “Net neatsimenu, kaip tada laikydavau egzaminus, – kažkaip praslysdavau. O dabar atsakingai kiekvienam ruošiuosi, nes jaučiu atsakomybę. Be to, galiu pritaikyti ir savo darbinę, ir gyvenimo patirtį, todėl dabar studijuoti man lengviau. Drąsiau diskutuoju su dėstytojais”, – sako būsimoji organizacinės psichologijos magistrė ir priduria, jog dėstytojų nuostabos dėl to, kad nusprendė įgyti antrą specialybę, niekada nesulaukia, o bendramoksliai iš pradžių stebėjosi. “Kai kartu su jais laukiu paskaitos, kiti studentai dažnai mane pavadina dėstytoja”, – juokiasi Junona.

Tačiau dėl to jai nebūna nejauku. Atvirkščiai, nuolat bendraudama su jaunimu moteris ir pati jaučiasi kaip dvidešimtmetė. Juk studijos neleidžia sustoti vietoje, mokslo troškulys – tai varikliukas, skatinantis tobulėti. Tad besimokanti visuomenė yra modernesnė ir pažangesnė, žmonės kūrybingesni, nebijantys įgyvendinti naujovių.

Lietuvos kolegijose 2010-2011 mokslo metų pradžioje mokėsi 53,3 tūkst., arba 28,5 proc., visų aukštųjų mokyklų studentų.

Statistikos departamento duomenimis, šalyje yra 23 kolegijos, teikiančios aukštąjį koleginį išsilavinimą. Tarp jų yra 13 valstybinių ir 10 nevalstybinių mokyklų.

2010-2011 mokslo metų pradžioje didesnė dalis studentų – 39,4 tūkst., arba 74 proc., – studijavo valstybinėse kolegijose. Nevalstybinėse kolegijose mokėsi kas ketvirtas studentas.

Anksčiau kasmet augęs studijuojančiųjų kolegijose skaičius pastaruoju metu mažėja. Palyginti su praėjusiais mokslo metais, studentų skaičius kolegijose sumažėjo 3,4 tūkst. (6 proc.), o per dvejus metus sumažėjo 8,1 tūkst. (13 proc.), arba beveik tiek studentų, kiek mokosi Vilniaus kolegijoje.

Pernai rudenį koleginių studijų pirmakursiu tapo kas ketvirtas (25,4 proc.) tų pačių metų laidos bendrojo lavinimo mokyklos abiturientas ir 3,7 proc. profesinių mokyklų absolventų.

Tarp priimtųjų taip pat buvo 188 įgijusieji profesinę kvalifikaciją aukštesniosiose mokyklose ir 228 turintieji kolegijų ir universitetų aukštojo mokslo baigimo diplomus. Iš viso kolegijos priėmė studijuoti 16 tūkst. studentų – 1 tūkst. mažiau nei 2009 metais.

2010 metų rudenį valstybės finansuojamose studijų vietose studijavo 49 proc. kolegijų studentų. Pastaraisiais metais mažėjo studijuojančiųjų savo lėšomis: 2008-ųjų rudenį už mokslą mokėjo 35,3 tūkst., 2009-aisiais – 31,5 tūkst., 2010-aisiais – 27,3 tūkst studentų. Nevalstybinėse kolegijose valstybė finansavo 1,7 tūkst., arba 12 proc., visų studijų vietų

2010-2011 mokslo metų pradžioje ištęstinės formos studijas (buvusias vakarines ir neakivaizdines) pasirinko 48 proc. studentų.

Merginos kolegijose sudarė 56 proc. visų studentų. Tarp studijuojančiųjų 7 tūkst. (13 proc.) buvo 30 metų ir vyresni, 1,8 tūkst. – 40 metų ir vyresni žmonės.

Daugiausia studentų studijuoja vadybos ir verslo administravimo srityje. 2010-2011 mokslo metų pradžioje vadybą ir verslo administravimą studijavo 23 tūkst. (44 proc.) studentų. Kitos populiarios studijų sritys – inžinerinės specialybės, sveikatos priežiūra ir teisė. Inžinieriais rengiasi tapti 6 tūkst. (11 proc.) kolegijų studentų, sveikatos priežiūros specialistais – 4 tūkst. (8 proc.), teisės specialistais – 3,4 tūkst. (6 procentai).

Palyginti su praėjusiais mokslo metais, studijuojančiųjų pedagogiką sumažėjo 17 proc., statybos inžineriją – 12 proc., verslą ir administravimą ir teisę – po 11 procentų. Padidėjo sveikatos mokslų studijų populiarumas – studijuojančiųjų odontologiją per metus padaugėjo 26 proc., medicinos diagnostikos mokslus – 12 procentų.

Per dešimtmetį nuo įsteigimo pradžios kolegijos parengė daugiau negu 85 tūkst. aukštojo mokslo specialistų – profesinių bakalaurų. 2010 metais kolegines studijas baigė 12,7 tūkst. profesinių bakalaurų, iš jų 577, arba 4,6 proc., toliau tęsia mokslą universitetuose.

Šalies kolegijose daugėja atvykstančiųjų studijuoti iš užsienio valstybių. 2008 metų rudenį šalies kolegijose studijavo 97 užsienio piliečiai, o 2010 metais – 197.

Tarp atvykusiųjų 91 yra ES valstybės pilietis. Didesnė dalis užsieniečių (69 proc.) atvyko studijuoti pagal aukštųjų mokyklų akademinių mainų programas, kiti (31 proc.) – savo iniciatyva.

Studentai užsieniečiai Lietuvoje rinkosi vadybos ir verslo administravimo (46 proc.), mokytojų rengimo (11 proc.), meno (9 proc.), transporto paslaugų (9 proc.), sveikatos priežiūros (7 proc.) studijas.

2009-2010 mokslo metais 434 kolegijų studentai gilino žinias užsienyje.

Lietuvos studentų susidomėjimas ERASMUS mainų programa nuolat didėja, tad išvykstančiųjų studijuoti į užsienį kasmet vis daugiau. Vilniaus universiteto Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus atstovė Aistė Simanavičienė teigia, kad pernai gauta kone dvigubai daugiau paraiškų, nei universitetas turi finansinių galimybių jas patenkinti. Šiais mokslo metais mainų programose dalyvauja 496 šios aukštosios mokyklos studentai.

Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Užsienio ryšių direkcijos vadovės Astos Radzevičienės duomenimis, pastaraisiais metais mainų programoje dalyvaujančių jaunuolių skaičius didėjo 5–7 proc. Šiais mokslo metais aptariamuose mainuose dalyvauja per 500 šio universiteto studentų.

Panašios tendencijos ir kituose šalies universitetuose.

Nors studentų pasirinkimas kasmet kinta, tačiau populiariausi išlieka Vokietijos, Ispanijos, Portugalijos ir Skandinavijos šalių universitetai. Tiesa, pastarieji daugiau dėmesio sulaukia tada, kai patys ar jų partneriai studijoms siūlo stipendijas. “Dauguma mūsų studentų dar nepasirengę į savo ateitį investuoti patys”, – teigia A.Radzevičienė.

Pastaruoju metu kiek daugiau populiarumo sulaukė Prancūzijos, Turkijos, Vengrijos aukštosios mokyklos. Vykstant pagal dvišales sutartis, visų universitetų studentus labiausiai traukia Pietų Korėja.

Aktyviausiai mainų programose dalyvauja socialinių mokslų studentai, mažiausiai – medicinos ir tiksliųjų mokslų. Pastariesiems sunkiau suderinti savo studijų programas.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) informuoja, kad studentai, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, gali balsuoti iš anksto vasario 23-24 dienomis 8-20 val. bet kurios savivaldybės pastate.

Balsuojant iš anksto su savimi būtina turėti rinkėjo pažymėjimą, kurį galite atsispausdinti iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) interneto svetainės http://www.vrk.lt/lt/rinkejo-korteles-spausdinimas.html, bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – pasą arba asmens tapatybės kortelę.

LSAS ragina išreikšti savo nuomonę rinkimuose, tačiau atkreipia dėmesį, jog prieš balsuojant būtina atsakingai susipažinti su politinių partijų bei nepartinių kandidatų siūlomomis rinkiminėmis programomis, anksčiau nuveiktais darbais bei pasiektais rezultatais, o ypač – su kandidatų nuostatomis dėl švietimo bei regioninės jaunimo politikos vystymo, nes tai įtakoja kiekvieną jauną žmogų visuose Lietuvos regionuose.

Studentai, nespėję dalyvauti išankstiniame balsavime arba iki vasario 16 dienos nesikreipę į savo mokymo įstaigos administraciją dėl prašymo pateikimo apylinkės rinkimų komisijai įrašyti juos į apylinkės, kurios teritorijoje yra mokymo įstaiga, rinkėjų sąrašą, tai padaryti galės savo gimtuosiuose miestuose vasario 27-ąją dieną.

Studentai iš aukštųjų mokyklų dažniausiai šalinami dėl nesugebėjimo likviduoti akademinių skolų ir išsilaikyti privalomų egzaminų. Tačiau daugėja ir atvejų, kai universiteto jie nebaigia dėl finansinių įskolų savo aukštajai mokyklai.

Vilniaus universiteto atstovės Nijolės Bulotaitės teigimu, skolingų studentų atžvilgiu universiteto politika ne visada yra labai griežta. “Stengiamės kiek galėdami labiau įsigilinti į studento problemas ir kiek įmanoma jam padėti – atidėti įmokos mokėjimą iki protingo termino, mokėti dalimis”, – sako atstovė. Tačiau pasitaiko atvejų, kai nepakanka universiteto administracijos geranoriškumo ir remiantis Studijų reglamentu studentai šalinami iš universiteto už finansinių įsipareigojimų nevykdymą. Beje, pašalinimas neatleidžia studento nuo jo finansinių skolų universitetui, todėl galimi ir skolų išieškojimo atvejai.

Įmokų už studijas išieškoma šiais atvejais: kai studentas pašalinamas iš universiteto dėl nepažangumo, kai jis pašalinamas dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo, studentui savo noru nutraukus studijų sutartį. Kiekvienu atveju vis ilgiau delsiant sumokėti įmoką, išieškoma suma didėja dėl priskaičiuojamų delspinigių.

Pasak N.Bulotaitės, dar nebuvo atvejų, kad universitetui skolingas studentas dėl finansinių įsipareigojimų nesilaikymo negautų diplomo – VU norminiuose dokumentuose numatyta, kad skolas privaloma sumokėti ne mažiau kaip prieš 2 darbo dienas iki diplomų įteikimo dienos.

Nors dauguma aukštųjų mokyklų nelinkusios nurodyti skolingų studentų skaičiaus, VU duomenimis, visoje Lietuvoje yra maždaug 8 proc. jiems priklausančias įmokas už mokslą delsiančių susimokėti studentų.

“Atsižvelgiant į nerimą keliančius Baltarusijos valdžios veiksmus, pažeidžiančius pagrindines piliečių teises ir laisves, ir dėl persekiojimų, taip pat nukreiptų prieš mokslininkus ir studentus, raginu Lenkijos mokyklas, kurioms laisvė yra brangiausią vertybė, pademonstruoti akademinį solidarumą”, – B.Kudryckos rektoriams išsiųstą laišką citavo naujienų agentūra PAP.

Ministrė patikino, kad vyriausybė turės galimybių “paremti finansiškai” aukštąsias mokyklas, kurios sutiks priimti baltarusių studentus į nemokamas studijas, taip pat “finansuos dalį jų gyvenimo Lenkijoje išlaidų kartu su Lenkijos URM”.

Lenkijos mokslo ir aukštojo švietimo ministerijos duomenimis, po protesto akcijos Minske už opozicinę veiklą iš aukštųjų mokyklų pašalinta kelios dešimtys studentų.

Vilniaus miestas skendi skolose, tačiau valdininkai sostinei papuošti prieštaringai vertinamomis skulptūromis randa šimtus tūkstančių litų. Tuo tarpu Vilniaus dailės akademijos (VDA) studentai akį traukiančiomis instaliacijomis miestą gaivina nemokamai. Štai prie Sereikiškių parko esantį tiltelį ir erdvę aplink jį studentai papuošė ledo lytyse įšalusių dviračių ir skėčių instaliacijomis. Kaip “Veidui” sakė VDA Piešimo katedros dėstytojas Arūnas Jonikas, šios instaliacijos – architektų studentų kursinis darbas.

Apžiūrėjęs šį tiltelį nejučia mintimis sugrįžti prie iš surūdijusių vamzdžių Neries pakrantėje sutverto eksponato, kainavusio 99,5 tūkst. Lt. Iš viso viešosios įstaigos “Vilnius – Europos kultūros sostinė” užsakymu pakrantėje išdygo trys skulptūros, kainavusios apie 276 tūkst. Lt. O šią vasarą Vilniaus tiltus papuošusios skulptūros miesto savivaldybei atsiėjo apie 400 tūkst. Lt.

VDA prorektorius ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Arvydas Šaltenis prieštarauja, – pasak jo, lyginti šių kūrinių negalima. “Šie studentų darbai – tai ne skulptūra, kuri stovės ilgai. Ekspromtu parengtos instaliacijos yra trumpalaikiai, laikini darbai, leidžiantys pasireikšti kūrybiškumui. Kartais nežinodami žmonės sako, kad skulptūros miestui kainavo daug, o studentai dykai galėtų padaryti. Bet juk ir studentai iš oro negyvena. Studentai taip pat gali sukurti ilgalaikių darbų, bet tam reikia gerų medžiagų, reikia, kad įvertintų komisija, įdėti triūso”, – tvirtino A.Šaltenis.

Valstybinis studijų fondas (VSF) šiemet skyrė beveik 14 tūkst. socialinių stipendijų.

Studentams, kurie tinkamai ir laiku pateikė prašymus, bus išmokėta per 31 mln. litų, pranešė VSF.

Anot fondo, per pavasario semestrą sulaukta daugiau kaip 5,6 tūkst. studentų paraiškų. Jiems fondas išmokėjo per 15,5 mln. litų. Rudens semestro metu socialinės stipendijos mokamos daugiau nei 8,2 tūkst. studentų, kuriems bus pervesta per 15,8 mln. litų rudens semestre.

Socialinę stipendiją, kuri šiuo metu sudaro 390 litų per mėnesį, gali gauti studentai, atitinkantys bent vieną iš nustatytų socialinių kriterijų.

Šiemet socialines stipendijas gavo daugiau nei 10,5 tūkst. studentų iš nepasiturinčių šeimų, gaunančių socialinę pašalpą. Paremta daugiau kaip 1,9 tūkst. studentų, kuriems buvo nustatyta globa (rūpyba) arba jų tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę. Dar 1,3 tūkst. socialinių stipendijų skirta neįgaliesiems.

Anot VSF, socialinė stipendija nėra įskaičiuojama į šeimos arba vieno gyvenančio asmens gaunamas pajamas, todėl studentui arba jo šeimai, siekiančiai gauti arba prasitęsti socialinę pašalpą ar paramą, pažymos apie skirtą socialinę stipendiją į socialinius paramos skyrius pristatyti nereikia.

Birželio mėnesį papildyta socialinių stipendijų administravimo tvarka, ji išplėtė socialinių stipendijų gavėjų kategoriją. Nuo šio rudens jas gali gauti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio aukštųjų mokyklų filialų Lietuvoje studentai.

Per šį dešimtmetį Lietuvoje iš esmės pasikeitė ir studentų kiekybė, ir kokybė, ir jų požiūris į viską – gyvenimą, studijas, mokslą, darbą, studentavimą, laisvalaikį, vertybes.

Per pastarąjį dešimtmetį studentų Lietuvoje pagausėjo daugiau nei du kartus – nuo 99 tūkst. iki 201 tūkst. Ir per šį laikmetį pasikeitė ne tik studentų kiekybė, bet ir jų kokybė, ir požiūris į viską – gyvenimą, studijas, mokslą, darbą, studentavimą, laisvalaikį, vertybes. Prieš dešimtmetį, kaip rodo mūsų savaitraščio užsakymu anuomet atlikta apklausa, pagrindinės studentų aktualijos buvo, kaip gauti vietą bendrabutyje, kaip ir kur rasti kompiuterį keliolikai minučių, kaip spėti konspektuoti dėstytojo iš senų užrašų skaitomas tiesas, kokio dydžio turėtų būti stipendijos, kaip gauti visuomeninio transporto nuolaidą, kaip kuo pigiau surengti linksmą vakarėlį bendrabutyje…

Šiandieninio studento galvasopė – kaip gauti paskolą ir susimokėti už mokslą, kur statyti automobilį, kaip kuo pirmesniam iš bendramokslių įsigyti išmanųjį telefoną, planšetinį kompiuterį ar kitų technologinių naujovių, kaip patekti pasilinksminti į prestižinį klubą, kur gauti pinigų pietums kavinėje, kur nebrangiai įsigyti stilingų gerą vardą turinčio dizainerio drabužių ar kaip nebrangiai nuskristi savaitgaliui į Londoną išgerti alaus.

Šiandieninis studentas pragmatiškesnis

Kaip rodo ką tik mūsų savaitraščio užsakymu Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) atlikta apklausa, šiandien bendrabučiuose gyvena jau tik 29 proc. studentų, o 71 proc. nuomojasi butus arba gyvena su tėvais. Be to, gerokai padidėjo ir studentų disponuojamos pajamos. Savaime suprantama, padidėjo ir išlaidos, ypač laisvalaikio ir komunikacijos paslaugų. Palyginti su padėtimi prieš dešimtmetį, dabar daugiau studentų dirba.

Stipriai pasikeitusios ir vertybinės nuostatos: šio laikmečio studentai be jokių skrupulų šneka apie galimą emigraciją ir darbą užsienyje. Iš studentų apklausų sužinome, kad daugiau kaip dešimtadalis Lietuvos universitetų ir kolegijų studentų, paklausti, ar ieškos darbo užsienyje, atsakė “neabejotinai taip”, o dar trečdalis teigė, kad darbo užsienyje ieškos, jei jo nepavyks rasti savoje šalyje.

Dr. Algis Gaižutis, keturiolika metų Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete dėstantis rinkodarą, tvirtina, kad per jo dėstytojavimo metus studento portretas Lietuvoje pasikeitė iš esmės. Studentai iš “Škoda” troleibusų persėdo į “Lexus” ir BMW automobilius (tegul ir ne naujus), per paskaitas vietoj rašiklio dažnas išsitraukia nešiojamąjį kompiuterį. “Bet automobilis ir nešiojamasis kompiuteris nėra jokia prabanga – tai jau šiuolaikinio studento gyvenimo būtinybė”, – pabrėžia A.Gaižutis.

Dar viena detalė, skirianti šiandienos studentus nuo jų kolegų prieš dešimt ar juolab dvidešimt metų: studentų dėvimus ilgus rankų darbo nertinius ir nutrintus džinsus pakeitė dailūs stilingi garsių firmų drabužėliai. Tačiau tai tik išorinė, pirmiausia į akis krintanti studento gyvenimo pusė.

Vis dėlto labiausiai pasikeitė jaunų žmonių lūkesčiai ir požiūris į žinias. “Dabar jie kur kas reiklesni žinioms bei informacijos pateikimui, labiau motyvuoti studijuoti nei ankstesnės kartos, o informacinių technologijų gebėjimų nė lyginti negali. Bent jau mano studentai tokie. O dėstau aš tikrai labai įvairių specialybių studentams: Vilniaus universiteto (VU) ekonomistams, fizikams, psichologams, komunikacijos mokslų atstovams, taip pat TVM ir ISM ekonomikos universitetų studentams, – pasakoja A.Gaižutis ir netikėtai priduria: – Tie, kurie sako, kad visi gabiausieji išvažiuoja studijuoti į užsienį, kalba netiesą. Daugybė gabių jaunuolių studijuoja Lietuvoje”.

“Maža to, šiandieniniai studentai turi netgi labai konkrečių lūkesčių: jie galvoja apie praktinę mokslo pusę, mokslo naudą. Mano karta buvo visiškai kitokia”, – kolegai antrina VU Filosofijos fakulteto lektorius Mindaugas Kubilius, pirmaisiais nepriklausomybės metais studijavęs VU, o vėliau Oksfordo universitete bei Gamingo institute.

Kita vertus, M.Kubiliaus įsitikinimu, tiek jo kartos, tiek šiandieniniai studentai idealizmo turi tiek pat. “Skiriasi tik tai, kad sovietmečiu šalia idealizmo nebuvo tokio nusivylimo švietimo sistema, koks yra dabar. Tuo, beje, mūsų studentai labai skiriasi ir nuo studijuojančiųjų užsienyje. Vakarų šalių universitetuose ugdymas nukreiptas į tikslus, kuriama žmogaus vertė, ir ji yra vertinama. Pas mus aiškinama, kad žmogus bus paklausus tiek, kiek tą paklausą lems rinka. Tad studentai sutrikę, jie neturi orientyrų. Tie, kuriuos matau VU koridoriuose, turi daug lūkesčių, norų, tačiau nežino ir nemoka, kaip juos įgyvendinti”, – sako M.Kubilius.

Užsieniečius trikdo studentų įžūlumas

O kaip mūsų studentus vertina Lietuvoje dėstantys svetimų šalių profesoriai?

“Lietuvoje jaunimas daug daugiau dėmesio skiria madoms ir išvaizdai, nei žinioms. Taip išsipuošusių jaunuolių retai pamatysi net Niujorke, kuriame gyvenau pastaruosius penkerius metus. Daugybė lietuvių studentų ateina į seminarus visiškai nepasirengę, bet nejaučia jokios gėdos. Priešingai, itin madingai ir seksualiai išsipustę tinginiai jaučiasi netgi pranašesni už rimtai studijuojančius bendramokslius”, – be skrupulų savo įspūdžius apie darbą mūsų šalyje pasakojo amerikietė, dėstanti viename privačiame Lietuvos universitete. Deja, ši moteris atsisakė prisistatyti ir prašė neskelbti aukštosios mokyklos, kurioje ji dėsto, pavadinimo.

JAV, pasak profesorės, vienodai disciplinuoti visi studentai – tiek studijuojantys už savo pinigus, tiek nemokantys už studijas. “O Lietuvoje tie, kurie moka už mokslą patys, jaučiasi visagaliai ir tiki, kad perka ne dėstytojo laiką, žinias ir patirtį, o diplomą. Manau, kad tai visos jūsų šalies, o ne tik konkrečios aukštosios mokyklos problema”, – svarsto amerikietė dėstytoja.

Mūsų pašnekovas A.Gaižutis irgi sako girdįs kolegų dėstytojų nusiskundimų, esą dabar aukštosiose mokyklose pernelyg daug atsitiktinio gatvės jaunimėlio. Žinių jiems nereikia – reikia tik diplomo. Nesvarbu kokio. O paskui – kur akys veda: į Angliją, Airiją ar Ispanijos apelsinų plantacijas. “Bet tokie studentai paprastai studijuoja už savo pinigus arba mokosi mažiau paklausių, neaiškios kokybės studijų programų”, – mano A.Gaižutis.

Tačiau dėl šios tendencijos mūsų pokalbininkas nelinkęs vainoti vien jaunimo. Pasak jo, kalti pirmiausia universitetai, kurie “kepa” aukštojo mokslo diplomus: prikuria nevisaverčių studijų programų, trumpina studijų laiką, nuolaidžiauja mokantiems už mokslą studentams.

Mūsų pašnekovas tiesiai šviesiai sako, kad ne visi dėstytojai pasirengę ir ne visi pajėgūs dėstyti šiuolaikiniam jaunimui. “Ypač silpnos antrosios pakopos studijos. Šiandien tęsti magistro studijų ateina itin motyvuoti, iššūkių siekiantys jaunuoliai. Deja, dažnas dėstytojas magistrantams dėsto iš esmės tą patį, ką ir bakalaurams. Šitai, beje, labiausiai ir pabrėžia į užsienio universitetus magistrantūros studijų tęsti išvykę buvę mano studentai”, – pasakoja A.Gaižutis.

Įnikę į darbus nebenori visuomeninės veiklos

Studijų Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje ir Austrijoje patirties turintis VU dėstytojas M.Kubilius pastebi, kad išskirtinis šiandieninio Lietuvos studento bruožas – studijų derinimas su darbu. O gal darbo derinimas su studijomis. “Užsienyje tokia problema net neegzistuoja: esi uždarytas Oksfordo mieste, universiteto teritorijoje, ir net norėdamas negalėtum kažkur dirbti. Be to, mokslas toks intensyvus, kad tai niekaip nesuderinama su darbu”, – pabrėžia M.Kubilius.

Lietuvoje, pasak A.Gaižučio, dauguma antro trečio kurso studentų studijas derina su darbu. Iš minėtos studentų apklausos matyti, kad dirba arba dirbo maždaug pusė visų studentų. Jie lekia į darbus dėl skirtingų priežasčių: vieni tikrai iš vargo ir skurdo, o kiti dėl to, kad nori dar daugiau kišenpinigių, nes jiems esą nepakanka tėvų teikiamos paramos.

M.Kubiliaus manymu, šiandieniniai studentai dėl žūtbūtinio noro turėti daugiau pinigų ir dirbti patiria mažiau studentiško gyvenimo džiaugsmų, nei kad patyrė jo ar ankstesnės kartos.

Kita vertus, kaip pabrėžia A.Gaižutis, dirbantys ar dirbę studentai ne tik lengviau įsisavina teorines žinias, geba taikyti jas praktikoje, bet ir patys aktyviau diskutuoja seminaruose, parašo brandesnius kursinius bei baigiamuosius darbus. Tuo pat metu, pasak A.Gaižučio, dauguma dirbančių studentų neturi laiko ir fizinių jėgų skaityti ne tik grožinės, bet dažnai ir mokslinės literatūros. “Jie stengiasi visą reikiamą informaciją išgirsti iš dėstytojo per paskaitą arba dar panaršo internete, o knygas dabar studentai skaito kur kas rečiau nei studujavusieji prieš dešimt ar dvidešimt metų”, – liūdnai konstatuoja dėstytojas.

Kita vertus, kaip aiškina patys studentai, daugumoje Lietuvos aukštųjų mokyklų studijas ir darbą galima suderinti. Ir dirbančio akademinio jaunimo esą būtų dar daugiau, jei tik darbdaviai būtų lankstesni. Nes ekonominiu sunkmečiu darbdaviai prie studentų nesitaiko.

Šiaulių universiteto studentas Paulius Jokšas tik šypteli išgirdęs tokius išvedžiojimus. “Darbo yra, tik reikia intensyviai ieškoti. Viena menkai išnaudojamų galimybių – studentų programos, kaip antai “Work and travel USA”, – dėsto vaikinas. Jis pats, beje, vieną vasarą pagal šią programą dirbo JAV ir buvo sužavėtas, mat ne tik užsidirbo 14 tūkst. Lt, kuriais susimokėjo už studijas, bet ir pakeliavo po Ameriką.

Didžioji dirbančių studentų išlaidų dalis – linksmybėms

Ir nors daugelis studentų tradiciškai rypuoja, esą jie mokosi iki alpulio ir gyvena labai skurdžiai, vis dėlto “Veido” ir LSAS apklausos rezultatai byloja, kad studentai, kaip ir visa mūsų visuomenė, linkę labiau verkšlenti dėl savo esą prastos padėties, nei derėtų. Pasirodo, studijų paskolas yra paėmę tik kiek daugiau kaip dešimt nuošimčių studentų, kiti 89 proc. verčiasi be jokių paskolų – jie arba patys susimoka studijų įmokas, arba už juos sumoka tėvai.

Dauguma studentų vidutiniškai turi apie 500 Lt mėnesio pajamų, tačiau kadangi nemaža dalis jų gyvena kartu su tėvais (tokių, apklausos duomenimis, yra trečdalis) ir nemoka nei už būstą, nei už komunalinius patarnavimus, neperka maisto, šie pinigai neatrodo tokie jau maži. Tai patvirtina ir Šiaulių universiteto studentė Rasa Mazuraitė, kurios manymu, studentai, gyvenantys su tėvais, iš tikrųjų gyvena visai gerai.

Dar iš studentų apklausos sužinome, kad daugiau kaip penktadalis studentų kas mėnesį disponuoja maždaug tūkstančio litų dydžio pajamomis, o 6,8 proc. kas mėnesį valdo apie pusantro tūkstančio litų asmeninį biudžetą. Jei įvertinsime, kad dauguma studentų dar neturi jokių įsipareigojimų, šios pajamos neatrodys jau tokios mažos. Pačių turtingiausių studentų, kurių mėnesio pajamos viršija 1,5 tūkst. Lt, yra apie penkis nuošimčius.

Žinoma, tarp turtingiausių studentų dažnausiai yra tie, kurie patys užsidirba savo reikmėms, antra vertus, matyti, kad jie ir gerokai lengviau atsisveikina su savo uždirbtais pinigais nei tėvų išlaikomi jaunuoliai.

Dirbantys studentai kasdienėms reikmėms, transportui, mobiliesiems telefonams bei sveikatos priežiūrai išleidžia maždaug trečdaliu daugiau nei studentai, kuriuos išlaiko tėvai, giminaičiai ar partneriai. Tuo tarpu laisvalaikiui bei pramogoms dirbantys studentai skiria net penktadaliu daugiau pinigų nei nedirbantys.

Užtat būstui išlaikyti dirbantys studentui išleidžia maždaug trečdaliu mažiau lėšų nei išlaikomi tėvų ar partnerių. Kodėl taip yra? Šią keistą tendenciją mums labai paprastai pakomentavo Vytautas Rauluškevičius, šiemet VU istorijos studijas baigęs vaikinas: “Taip yra todėl, kad bendrabutyje apsigyveno nemažai studentų, uždirbančių po porą ir daugiau tūkstančių litų arba gaunančių solidžią tėvų paramą”.

Kad šiandieniniai studentai nėra jokie vargšai, V.Rauluškevičius siūlo įsitikinti vakarop užsukus į studentų miestelius. “Užtektų pabandyti pasistatyti mašiną VU studentų miestelio, vadinamo Niujorku, automobilių stovėjimo aikštelėje – darbo dienos vakarą laisvų vietų nerasite. Be to, kiekviename bendrabučio kambaryje stovi po stalinį arba nešiojamąjį kompiuterį, – tvirtina vaikinas. – Kita vertus, yra ir tokių studentų, kuriems tenka gerai pasukti galvą, kad išgyventų. Pavyzdžiui, vienas mano pažįstamas kartą sugalvojo štai ką: pasiėmė bulvių maišą ir perėjo per visus šešiolika aukštų, pasibelsdamas į kiekvienas duris ir paprašydamas vienos bulvės. Perėjęs per visus kambarius jis susirinko maisto visai savaitei”.

Pasak V.Rauluškevičiaus, nors studentai nėra visiškai sumaterialėję ir neatsisako paremti pagalbos prašantį kolegą, vis dėlto bendrumo jausmo studentų bendrabučiuose ilgainiui vis mažiau. Ir netgi tarp to paties bendrabučio kambario gyventojų. “Dabar studentas grįžta namo, pasisveikina su kambario kolega, o kartais net pamiršta pasakyti “labas”, ir visą likusią vakaro dalį praleidžia paskendęs kompiuterio ekrane. Nebėra tos studentų bendrabučio dvasios, apie kurią, prisimindamas savo studijas, pasakodavo mano tėtis”.

O dėstytojas M.Kubilius pastebi, kad į darbus įnikę mūsiškiai studentai nustojo būti dar ir visuomeniški. “Tarkime, Vakarų universitetuose studentai skatinami burtis į organizacijas, o darbdaviai labai vertina, jei tu ne tik gerais pažymiais mokeisi, bet ir, pavyzdžiui, buvai kokios studentų asociacijos vadovas. Tai reiškia, kad esi verslus, praktiškas, nestokoji lyderio bruožų. To labai trūksta Lietuvoje. Studentai neturi lyderystės kultūros, nesuvokia, kad tai papildoma ugdymosi galimybė”, – apibendrina M.Kubilius.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) bei VŠĮ “Saulėtekio būstas” administracija, reaguodami į nelaimę viename Saulėtekio bendrabučių, priklausančių Vilniaus universitetui (VU), sustiprina apsaugą VGTU bendrabučiuose Saulėtekyje.

“Esame sukrėsti jaunuolio mirties, nuoširdžiai užjaučiame artimuosius, Vilniaus universiteto bendruomenę. Kadangi vyksta ikiteisminis tyrimas ir nėra nustatyta šio tragiško įvykio priežastis, imamės papildomų atsargumo priemonių, kad mūsų universiteto studentai, gyvenantys Saulėtekio bendrabučiuose, jaustųsi saugesni”, – teigia VGTU Kancleris Arūnas Komka.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto administracija prašo studentų būti atsargesniais bei nepamiršti laikytis bendrabučių vidaus tvarkos taisyklių Pasaulio krepšinio čempionato metu.

Į Lietuvos universitetus šiemet bus priimta maždaug 4-5 tūkstančiais mažiau pirmakursių nei 2009 metais.

Tokią priėmimo statistiką atskleidžia jau įvykusių priėmimo į aukštąsias mokyklas etapų rezultatai bei papildomo priėmimo pakvietimų skaičius, BNS teigė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas.

Šiemet pirmajame pagrindinio priėmimo etape sutartis su aukštosiomis mokyklomis pasirašė 24 952 būsimi pirmakursiai, antrajame – 1631. Papildomame priėmime pakviesta studijuoti daugiau kaip 5 tūkst. pretendentų, tačiau nesitikima, kad visi pasirašys sutartis su aukštosiomis mokyklomis. Jei ir visi pasirašytų, pirmakursių skaičius nesiektų 32 tūkst.

Pernai sutartis su universitetais pasirašė 36 374 tuometiniai būsimi pirmakursiai.

Iš šių metų pagrindinio priėmimo metu sutartis pasirašiusių beveik 26,6 tūkst. būsimų pirmakursių, beveik 10,7 tūkst. už studijas turėtų mokėti patys.

P.Žiliukas sako, kad mažėjantis aukštųjų mokyklų studentų skaičius, viena vertus, rodo valstybės skurdėjimą, kita vertus, – vis aktyvesnę lietuvių studentų emigraciją į užsienį.

Tikslus būsimų pirmakursių skaičius bus žinomas po rugpjūčio 12 dienos, pasibaigus papildomam priėmimui.

P.Žiliukas pastebi, kad ir dalis sutartis pasirašiusiųjų Lietuvoje nestudijuos – apsidrausdami jie stoja į Lietuvos universitetus ir kolegijas, tačiau užsitikrinę vietas užsienio aukštosiose mokyklose, išvažiuoja mokytis ten.