Lietuvos studentų atstovybių sąjungai (LSAS) atlikus didžiausių Lietuvos universitetų ir kolegijų apklausą dėl valstybės finansuojamų pirmakursių, paaiškėjo, jog iš 11037 apklaustųjų 7 proc. 2009 metais įstojusių pirmakursių jau nutraukė studijas. Trys iš keturių studentų, nusprendusių nebetęsti studijų aukštojoje mokykloje, jas paliko savo noru.

Didžiausiose Lietuvos kolegijose vidutiniškai kas dešimtas valstybės finansuojamas studentas nutraukė studijas, iš jų daugiau nei 70 proc. studijas paliko savo noru. Situacija dar prastesnė universitetuose – nors studijas nutraukė palyginus nedaug studentų (4 proc. I pakopos ir 11 proc. antros pakopos pirmakursių), tačiau keturi iš penkių valstybės finansuojamų pirmakursių, palikusių universitetus, tai padarė savo noru.

„Nutraukiantys studijas pirmakursiai dažniausiai nurodo, kad apsisprendimą lemia realios galimybės užimti valstybės finansuojamų studijų vietų nebuvimas, nekintanti studijų kokybė, sumažėjusios stipendijos, studijų nesuderinamumas su darbo laiku, perspektyvų įsidarbinti pagal specialybę mažėjimas. Šias problemas išspręstų keičiama „krepšelių“ skirstymo tvarka, kuomet studijų krepšeliai būtų skirstomi ne pagal brandos egzaminų rezultatus, bet po pirmojo semestro remiantis studento pasiekimais bei finansavimą skiriant geriausiems studentams“, – teigia LSAS prezidentas Arūnas Mark.

LR Konstitucinio teismo praeitų metų gruodžio mėn. išaiškinime taip pat pabrėžiama, jog iki pirmosios sesijos studentams turi būti laiduojamas nemokamas mokslas, vėliau studijų finansavimas turėtų priklausyti nuo studijų rezultatų.

„Studentų skirstymas dar prieš pradedant studijuoti į valstybės finansuojamus ir mokančius už mokslą yra ydingas: gerai besimokantys, tačiau mokantys už studijas studentai, netenka galimybės bent jau dvejus metus užimti valstybės finansuojamą studijų vietą, tuo tarpu valstybė praranda nemenkas pinigų sumas, kuomet studentai pirmaisiais studijų metais savo noru nutraukia studijas. Tie, kurie dvejus metus turi užsitikrinę finansavimą nėra tikri dėl tolimesnių studijų metų. Tai atsiliepia ir studentų pasirinkimui savo noru nutraukti studijas“,- sako A.Mark.

LSAS rėmėsi Šiaulių, Kauno technikos, Mykolo Romerio bei Vilniaus Gedimino technikos universitetų, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Šiaulių, Vilniaus ir Kauno kolegijų duomenimis. Iš 11037 apklaustų pirmakursių studijas nutraukė 821 studentas, iš jų – 640 savo noru.

Seimas neleido aukštųjų mokyklų studentams dirbti viešuosius darbus. Penktadienį priimtos atitinkamos Užimtumo rėmimo įstatymo pataisos.

Už tai, kad studentams būtų leista dirbti viešuosius darbus, balsavo 27 Seimo nariai, prieš – 5, o 50 parlamentarų susilaikė.

Leisti aukštųjų mokyklų studentams dirbti viešuosius darbus siūlė socialdemokratas Edvardas Žakaris. Pasak jo, žinant, kiek dabar kainuoja mokslas, reikia leisti ir studentams užsidirbti, jeigu jie neranda kito darbo.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Artūras Melianas tvirtino, kad leisdama viešuosius darbus dirbti studentams, valstybė nuskriaus ilgalaikius bedarbius.

“Komiteto nuomone, viešieji darbai yra priemonė padėti bedarbiams išgyventi sunkmetį ir nėra priemonė skatinti kitas socialines grupes, todėl jeigu mes palengvinsime ir studentams galimybę dirbti viešuosius darbus, neabejotinai nukentės tikrieji bedarbiai ir tada spręsdami vieną klausimą, pažeisime kitų žmonių interesus. Studentai yra aukštesnės potencialios kvalifikacijos žmonės ir nemanome, kad juos reikia skatinti per viešuosius darbus”, – Seime kalbėjo parlamentaras.

Viešuosius darbus Seimas nusiteikęs leisti dirbti bedarbiams, įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams, bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokiniams atostogų metu bei darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo laiką ekonominius sunkumus patiriančiose įmonėse.

Seimas sutiko, kad valstybės subsidija darbo vietai steigti būtų mokama, kai darbo vietą sau pirmą kartą steigia asmuo, kurio atleidimo iš darbo pasekmėms švelninti naudojamos Europos Sąjungos lėšos arba buvęs bedarbis, pradėjęs savo verslą ne vėliau kaip per 30 mėnesių nuo paskutinės registracijos nutraukimo darbo biržoje dienos bei pirmą kartą darbo vietą steigia darbo biržos siųstam bedarbiui įdarbinti.

Seimas taip pat nustatė, kad subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą būtų skiriama verslo liudijimo įsigijimo išlaidoms ir “Sodros” įmokų, privalomų asmenims, besiverčiantiems individualia veikla pagal verslo liudijimą, išlaidoms iš dalies padengti.

Taip pat ši subsidija gali būti mokama, kai verslo liudijimas išduodamas ne trumpesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui ir jei jis tęsiamas, o bendra trukmė – ne daugiau kaip 12 mėnesių.

Pakartotiną subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą Seimas leido skiriama ne anksčiau kaip po metų nuo paskutinės subsidijos.

Subsidijos individualiai veiklai pagal verslo liudijimą dydis už kiekvieną veiklos pagal verslo liudijimą mėnesį – 0,25 proc. Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (800 litų) dydžio arba 200 litų.

Seimas taip pat leido šalies jaunimą iki 29 metų įtraukti į darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų sąrašą ir jų įdarbinimas galės būti valstybės subsidijuojamas.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako, jog šiemet bankų palūkanos už paskolas studentams litais neviršys 5 proc, o eurais – 3,75 procento. Pasak ministro, kas tris mėnesius palūkanų norma peržiūrima – jau pasiskolinusiems po kelių mėnesių skolinimosi sąlygos tampa geresnės.

“Palūkanų norma tik žemyn gali judėti. (…) Kas tris mėnesius palūkanų norma peržiūrima, taip kad ir tie, kurie pradėjo dalyvauti pasiskolindami ar pragyvenimui, ar studijų kainai mokėti, po kelių mėnesių jų sąlygos jau yra geresnės, nes palūkanų normos kritusios daugiau negu dvigubai kai kuriais atvejais”.

Valstybės remiamas paskolas studentams šiemet teiks bankai “DnB Nord”, “Swedbank”, “Snoras” ir banko “Nordea Bank Finland” Lietuvos skyrius.

Bankų šiemet pasiūlyta maksimali marža yra nuo 1,9 iki 2,99 proc., o geriausias sąlygas pateikė “DnB Nord” ir “Nordea”.

Anot Finansų ministerijos, šiais metais valstybė numato garantuoti iki 150 mln. litų valstybės remiamų paskolų studentams, pernai limitas buvo 100 mln. litų.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba baigė kasmetinį studentų maitinimo įstaigų patikrinimą. Patikrinus maitinimo įstaigas paaiškėjo, jog dauguma valgyklų patikrinimams pasirengia tik formaliai, o vos jiems pasibaigus sumokamos baudos ir pažeidimai vėl kartojami.

Patikrinimo metu taip pat nustatyta, jog didžiajai daliai maitinimo įstaigų būtinas bent jau dalinis patalpų remontas, dažniausiai nesilaikoma elementarių higienos normų, nustatyti greitai gendančių maisto produktų laikymo sąlygų (šaldytuvai, šildytuvai ir kt.) pažeidimai, nekokybiškai valomos patalpos, gamybos inventorius, naudojami maisto produktai ir patiekalai, kurių tinkamumo vartoti terminai jau pasibaigę, nenurodoma, jog naudojami genetiškai modifikuoti produktai, kai kur nėra tekančio vandens.

„Daugelis maitinimo įstaigų į nuolatinius studentų skundus dėl maisto kokybės nereaguoja, o po patikrinimo susidaro įspūdis, kad maitinimo įstaigoms baudas susimokėti parankiau nei ištaisyti pažeidimus. Atliktas patikrinimas rodo, jog problemos, kurios buvo paaiškėjusios jau pernai metais, kai kuriose maitinimo įstaigose nesikeičia – jos nustatytos ir šiemet. Pastebime tendenciją, jog užfiksuotus pažeidimus maitinimo įstaigos pašalina tik trumpam laikui, kol suteiktas laikas ištaisyti rastus pažeidimus, tačiau po to viskas vėl daroma taip, kaip patogiau“,- sako LSAS socialinių klausimų ir akademinio proceso reikalų koordinatorė Ieva Dičmonaitė.

Pastebima, jog dar pernai rugsėjį geriausiai studentų įvertintos maitinimo įstaigos (Mykolo Romerio universiteto, Marijampolės ir Alytaus kolegijų bei ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto) ir šiemet nesulaukė atitinkamų institucijų papeikimų dėl netinkamo administravimo ar maisto kokybės. Vienoms iš prasčiausiai studentų vertinamų maitinimo įstaigų įsikūrusioms Vilniaus Gedimino technikos universitete, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, Panevėžio kolegijoje šiemet skirta bauda bei įspėjimai dėl teisės aktų pažeidimų neatitinkant higienos normų reikalavimams.

„Pastebime, kad geriausiai vertinamos tos valgyklos, kurių veiklą griežtai kontroliuoja aukštoji mokykla bei tos, kurios nėra orientuotos tik į pelno siekimą. Tokiose valgyklose nesusiduriama su problema, kai siekiant kuo daugiau užsidirbti yra taupoma aptarnavimo, maisto kokybės, higienos sąskaita” – teigia I. Dičmonaitė.

Be šių aukštųjų mokyklų patikrintų maitinimo įstaigų, taip pat buvo tikrintos ir Vilniaus bei Šiaulių universitetų valgyklos, Vilniaus, Panevėžio, Marijampolės, Šiaulių kolegijų, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos, Kauno technikos kolegijos, Vilniaus dailės akademijos bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos maitinimo įstaigos.

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kritiškai vertina praėjusią savaitę viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie galimai 40 tūkstančių šalies studentų nepagrįstai apskaičiuotas Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Šias 2009 m. rudenį studijas pradėję nuolatinių studijų studentai privalo mokėti iš savo kišenės.

LSS atlikta situacijos analizė parodė, jog PSD įmokas turinčios apskaičiuoti ir surinkti valstybės institucijos to atlikti negalėjo dėl spragų teisės aktuose. Iš studentų nusiskundimų apie nepagrįstai jiems priskaičiuotą PSD taip pat nebuvo gauta.

“Turima informacija iš studentų savivaldų bei valstybės institucijų leidžia teigti, kad už PSD atsakingos institucijos pačios yra kiek pasimetusios ir iš pirmo kurso studentų reikalauti PSD neskuba. Aiškumo trūksta, nes vykdant aukštojo mokslo pertvarką pakito teisinė tikrovė, o prie šios operatyviai priderinti kitų sričių teisės aktų nebuvo suskubta”,- pastebi LSS prezidentas Dainius Dikšaitis. Pasak LSS vadovo, organizacija jau parengė konkrečius siūlymus, kaip būtų galima elgtis tol, kol reikalingi formalūs pataisymai teisės aktuose bus priimti.

“Deja, valdžios insititucijų veikloje yra įsigalėjusi paraidinė arba kitaip – formalistinė – teisės samprata. Ji trukdo užuot keitus tikrovės neatitinkančius žodžius dokumentuose tiesiog remtis bendraisiais teisės principais ir operatyviai reaguoti į pakitusią realybę.