Kiekvienais metais perspektyvių būsimų jaunų specialistų gretas papildo Vilniaus licėjaus absolventai. Daugelis iš jų išvyksta į kitas Europos šalis ragauti gyvenimo bei studijų užsienyje. Viena iš jų yra Elena Lesieur, baigusi mokslus Vilniuje ir išvykusi į Londono universiteto koledžą (University College London, UCL). Tai vienas pačių geriausių universitetų pasaulyje. Pagal „QS World University Rankings“ 2015/16 metų rikiuotę, UCL pasaulyje užima garbingą septintą, o Europoje trečią vietą – po Kembridžo ir Oksfordo universitetų.
Marina Giro, euroblogas.lt
Elena mielai dalijasi savo studijų šiame universitete patirtimi su tinklaraščio Euroblogas.lt skaitytojais.
Aplinka, kurioje smagu mokytis
Norėdama patekti į UCL, Elena turėjo įveikti 4 pretendentus į vieną studijų vietą. Kriterijų, kurie lėmė pasirinkimą, buvo nemažai ir visi svarūs: universiteto reputacija, moksliniai tyrimai, studentės interesus atitinkančios institucijos vertybės bei, žinoma, − įsidarbinimo galimybės po studijų.
„Įsidarbinimo galimybės atsiveria pačios įvairiausios. Jei Jungtinėje Karalystėje mokaisi universitete, kuris visiems gerai žinomas, žmonės į tave žiūri rimtai ir atsiranda galimybių išbandyti save skirtingose srityse“, – džiaugiasi pašnekovė. Pasirinkti programą būsimai politologei nebuvo sunku. Ji visuomet domėjosi Rusijos ir Sovietų Sąjungos istorija.
Studijų metu jai teko atlikti praktiką pačiame Londono centre, vienoje iš informacinių technologijų įmonių.
Nuojauta Elenos nepavedė: nuo pat pirmų dienų studijos pasižymėjo aukštu akademiniu lygiu. Studentei iki šiol labai patinka dėstytojai ir atmosfera paskaitose bei seminaruose. Studentai protingi, mąstantys, ateina į paskaitas pasiruošę, o visa tai kuria aplinką, kurioje smagu mokytis. Studijų metu jai teko atlikti praktiką pačiame Londono centre, vienoje iš informacinių technologijų įmonių. Pastaroji, kaip ir laikas praleistas joje – vienas pačių įsimintiniausių gyvenime.
Dabartinės merginos bakalauro studijos − apie Rytų Europos istoriją ir politiką. Ypač daug apie XX ir XXI amžius. Studijų metu studentai nagrinėja, kaip atrodė Rytų Europa po Antrojo pasaulinio karo, daug kalba apie politinius įvykius tada ir dabar, kas kur vyksta, analizuoja kodėl ir t.t.
Studijos reikalauja daug laiko ir pastangų. „Sakyčiau, jog mokausi maždaug visą laiką. Tai yra darbas visu etatu ir net daugiau“, − sako Elena.
Merginos ateities planai aiškūs − po bakalauro ji nori stoti į magistrantūros studijas su stipendija. Kitu atveju dėl per didelės studijų kainos jai nebūtų galimybių tęsti mokslus UCL. Magistro studijų kainos Jungtinės Karalystės universitetuose svyruoja tarp 7 ir 15 tūkst. svarų. Todėl aukšti studijų rezultatai yra labai svarbūs.
„Neįkalbėsiu niekieno man duoti stipendijos, jeigu neturėsiu gerų pažymių“, − sako tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė.
Suteikiama paskola mokslui
Didžiausias sunkumas – finansinis klausimas. Po Lietuvos gyvenimas Jungtinėje Karalystėje pasirodė labai brangus. „Pragyvenimas Londone brangus visomis prasmėmis“, − sako studentė. Elena tiek pati moka už studijas, tiek gauna stipendiją. Taip pat mergina dirba pradinėje mokykloje, moko vaikus debatų.
Studentė gauna valstybės stipendiją. Ji priklauso nuo tėvų deklaruojamų pajamų. Papildomų studijų finansavimo šaltiniu būsimai politologei tapo stipendija iš universiteto, suteikta už taškus, surinktus laikant tarptautinio bakalaureato egzaminus Lietuvoje.
Jei tėvai nesutinka ar negali padėti finansiškai, ji nerekomenduotų studijuoti Vakaruose, nes tokiu atveju reikėtų pusę laiko dirbti ir pusę laiko studijuoti.
Jaunų žmonių studijas sutinka finansuoti valstybė, suteikdama studijų paskolas. Bakalauro studijoms finansuoti dauguma studentų skolinasi iš valstybės įmonės. Paskolą gali gauti visi studijuoti norintys ES piliečiai. Magistro studijų finansavimas daug mažesnis − valstybės įmonė studentų paprastai nefinansuoja ir tik universitetai gali suteikti studentams stipendiją pagal tai, kaip gerai jie prieš tai mokėsi ir kur mokėsi. Viskas priklauso nuo žmogaus pasiekimų.
Paskolos studijoms apmokėti pradedamos grąžinti po studijų baigimo. Didžiojoje Britanijoje mokama 9 proc. nuo to, kas yra uždirbama daugiau nei 21 tūkst. svarų per metus. Lietuvoje šis barjeras yra žemesnis – sudaro 16,8 tūkst. svarų per metus.
Palūkanos nuskaičiuojamas automatiškai nuo atlyginimo tarytum mokesčiai. Buvęs studentas dažnai apie tai net nesužino. Palūkanos prilygsta infliacijos dydžiui, jei uždirbama iki 21 tūkst. svarų per metus, arba plius dar iki 3 proc., jei uždirbama per metus daugiau nei 21 tūkst. svarų.
Daugiau apie valstybės finansuojamas studijų paskolas galite paskaityti čia:
https://www.gov.uk/student-finance/new-fulltime-students
https://www.gov.uk/browse/education/student-finance
Informacija apie paskolos grąžinimą;
Informaciją apie paskolos grąžinimą dirbant užsienyje rasite čia.
Elena perspėja jaunus žmones – studijos užsienyje yra brangus dalykas. Jei tėvai nesutinka ar negali padėti finansiškai, ji nerekomenduotų studijuoti Vakaruose, nes tokiu atveju reikėtų pusę laiko dirbti ir pusę laiko studijuoti. Dėl to labai nukenčia mokslų kokybė, įsitikinusi pašnekovė.
Kitas Eleną užklupęs sunkumas – namų ilgesys. Mergina atvirauja, kad gyvenimo užsienyje pradžia buvo lengvesnė nei gyvenimas užsienio šalyje dabar, kai praėjo treji metai po išvykimo iš Lietuvos. Studentė nuogąstauja, kad niekada nebus traktuojama kaip etninė britė: „Pradedi jausti atotrūkį nuo Lietuvos (jau dabar ganėtinai smarkų), o juk „iš čia“ irgi niekada nebūsi.“
Kas laukia po studijų viename geriausių Europos universitetų? Būsimoji politologė mato save atlikinėjančią istorinius tyrimus ir apie tai rašančią. Elena taip pat yra tikra: ji norėtų grįžti į tėvynę. Tik kol kas dar negali pasakyti, kada tai bus.
Loading ...