Masačusetso technologijų institutas

Į prestižinių universitetų klubą įstojusius lietuvius galima skaičiuoti vienetais. Iš 15-os Lietuvos mokinių mėgstamiausių aukštųjų mokyklų į pasaulio universitetų šimtuką patenka trys. Populiariausi universitetai, į kuriuos traukia baigusieji gimnazijas Lietuvoje, rikiuojasi 600–700 pasaulinio reitingo vietose. Bet studijos užsienyje prieinamos nesunkiai, ypač kai diplomų malūnų – abejotinos kokybės mokyklų, lengva ranka dalijančių diplomus, – tinklas plečiasi.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Užsienio studentus Lietuvos aukštosiose mokyklose būtų galima pristatyti labai detaliai. Kaupiama visa statistika apie tai, iš kur jie atvyko, kokio amžiaus, ką studijuoja, kiek laiko bus Lietuvoje, kur gyvena ir t.t. O štai apie lietuvius, išvykusius į užsienio aukštąsias mokyklas, nežinoma beveik nieko. Galima pasakyti tik tiek, kad kasmet išvyksta iki dešimtadalio (7–8 proc.) tos laidos abiturientų, o daugiausiai jų mokslus kremta Jungtinėje Karalystėje. UNESCO duomenimis, 2014 m. užsienio aukštosiose mokyklose studijavo 11,9 tūkst. lietuvių, iš jų 4,9 tūkst. – Jungtinės Karalystės universitetuose.

Be tokių nuotrupų, oficialios Lietuvos institucijų statistikos nėra. Kalbama apie studijų ir mokslo tarptautiškumą, tačiau jis matuojamas tik viena – atvykstančiųjų kryptimi, vis kartojama apie išvykusiųjų susigrąžinimą, tačiau net neaišku, ką ir iš kur būtų galima susigrąžinti.

„Jei valstybė norėtų turėti tokią statistiką, ji ją turėtų, nes yra tikslių informacijos šaltinių“, – kad informaciją apie studijas užsienyje būtų galima surinkti pagal privalomojo sveikatos draudimo ar vizų duomenis, įsitikinusi Studijų užsienyje informacijos centro vadovė Žaneta Savickienė.

Ji jau nebe pirmus metus stebisi, kodėl ligi šiol neatsirado tokios duomenų bazės. Dar labiau viešosios įstaigos vadovę stebina tai, kad šios statistikos jos kartais paprašo Švietimo ir mokslo ministerija.

Diskusijose apie studijas svetur pasigirsta pareiškimų, kad lietuviai išvykdami gelbėjasi nuo prastų lietuviškų universitetų arba, priešingai, studijuoja prasčiausiose aukštosiose mokyklose. Kadangi duomenų nėra, „Veidui“ magėjo išsiaiškinti bent jau tendencijas, kokios lygos universitetuose studijuoja lietuviai.

„Veidas“ Lietuvos gimnazijų paklausė, kiek ir į kokias aukštąsias mokyklas 2014–2016 m. jos išleido abiturientų, ir gavo duomenis iš daugiau kaip pusantro šimto mokyklų iš beveik visų savivaldybių – nuo prestižinių didmiesčių gimnazijų, kurias šiemet baigė po 200 gimnazistų, iki rajonų mokyklų, išleidusių po 20 abiturientų.

Lietuvių prestižiniuose universitetuose yra, bet vienetai

Gera žinia – keli mokiniai iš Lietuvos 2014–2016 m. išvyko studijuoti į pačius geriausius, pirmojo dešimtuko universitetus (pagal Pasaulio universitetų reitingą „QS World University Rankings 2016–2017“). Iš Lietuvos universitetų į šio reitingo 500-uką šiemet pirmą kartą pateko Vilniaus universitetas, o Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos ir Vytauto didžiojo universitetai pateko į „QS World University Rankings 2016–2017“ grupę „701+“.

Pagal šį reitingą, geriausia aukštoji mokykla pasaulyje yra Masačusetso technologijos institutas, antroje vietoje – Stanfordo universitetas. Į šias JAV aukštąsias mokyklas per trejus metus neišvyko ne vienas mokinys, bent jau iš „Veidui“ duomenis pateikusių mokyklų.

Geriausia aukštoji mokykla pasaulyje ir Masačusetso technologijos institutas, antroje vietoje – Stanfordo universitetas. Į šias JAV aukštąsias mokyklas per trejus metus neišvyko ne vienas mokinys

Į trečią pasaulyje Harvardo universitetą šiemet išvyko vienas mokinys iš Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje. Į ketvirtą pasaulio universitetų reitinge – Kembridžą 2014–2016 m. išvyko 16 mokinių. 10 iš jų – Vilniaus licėjaus abiturientai, trys – Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos auklėtiniai, du baigė Klaipėdos licėjų, dar vienas 2014 m. į Kembridžo universitetą išvyko iš Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos.

Penktoje „QS World University Rankings 2016–2017“ reitingo vietoje esantis Kalifornijos technologijos institutas per trejus metus studentų iš Lietuvos (bent jau „Veido“ apklaustų gimnazijų) nesulaukė. Į Oksfordo universitetą (6 vieta) 2014–2016 m. išvyko septyni mokiniai, visi jie baigė Vilniaus licėjų. Du mokiniai iš Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje ir Šiaulių Didždvario gimnazijos per trejus metus išvyko į Londono universiteto koledžą (7 vieta). Į aštuntą pasaulyje Šveicarijos federalinį technologijų universitetą iš „Veidui“ duomenis pateikusių gimnazijų 2014–2016 m. neišvyko nė vienas, į devintą vietą užimantį Londono imperatoriškąjį koledžą išvyko vienas Vilniaus licėjaus auklėtinis, į dešimtą pasaulyje Čikagos universitetą – vienas Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje abiturientas.

Taigi dešimtyje geriausių pasaulio universitetų per trejus metus studijas pradėjo mažiausiai 27 mokiniai iš Lietuvos.

Toliau – nebe patys geriausi, tačiau bent jau reitinguose šimtais vietų mūsiškius lenkiantys puikūs Jungtinės Karalystės universitetai, patenkantys į Pasaulio universitetų reitingo šimtuką ir Jungtinės Karalystės universitetų dvidešimtuką.

Glazgo universitetas pasaulyje yra 63-ias, Jungtinės Karalystės universitetų reitinguose jis užima 11 („Times Higher Education“), 26 („The Guardian“) vietas. Į šį Škotijos universitetą per trejus metus išvyko apie 40 mokinių. Visi jie, išskyrus vieną Raseinių Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos absolventą, yra baigę didmiesčių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių gimnazijas.

Į Edinburgo ir Mančesterio (19 ir 29 vietos Pasaulio universitetų reitinge) per trejus metus išvyko maždaug po 30 mokinių. Absoliuti dauguma jų – iš tų pačių didmiesčių gimnazijų. Vis dėlto į Mančesterį per trejus metus išvyko bent po vieną mokinį iš Alytaus, Visagino, Utenos, Lazdijų, Mažeikių ir Kaišiadorių rajono Žiežmarių gimnazijų.

„Tiesą sakant, į gerus universitetus patenka nedidelė dalis Lietuvos mokinių, o į geriausius – vienetai“, – įstojusiųjų į užsienio universitetus panoramą apžvelgia Vilnius licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Tokio reiškinio priežastį S.Jurkevičius nusako paprastai. Mūsiškė švietimo sistema nesuteikia prielaidų įstoti į geriausius universitetus: vidurinio ugdymo bendrųjų programų, juose numatytų tikslų, rezultatų net negalima lyginti su reikalavimais, kuriuos kelia geriausi pasaulio universitetai ar net kita jų grupė – 15–20 geriausių Jungtinės Karalystės universitetų. Trumpai tariant, mūsiškė švietimo sistema per daug stipriai atsilikusi nuo elitinių reikalavimų mokytis ir siekti rezultatų. Todėl apie lietuvių studijas prestižiniuose universitetuose reikia kalbėti kaip apie išskirtinius, vienetinius atvejus, jų negalima vertinti kaip įprastos tendencijos.

Mūsiškė švietimo sistema per daug stipriai atsilikusi nuo elitinių reikalavimų mokytis ir siekti rezultatų

S.Jurkevičius paaiškina, kad norint įstoti į prestižinį universitetą neužtenka gerai mokytis pagal mūsiškes ugdymo programas, apie bendrąjį lygį negali būti nė kalbos. Lietuvos ugdymo programos su gerųjų užsienio universitetų reikalavimais neturi nieko bendra, todėl, jei nori bent pretenduoti pakliūti į prestižinę aukštąją mokyklą, turi būti peršokęs mokyklinę programą, pademonstruoti išskirtines žinias, gebėjimus, jau nuveiktus darbus toje srityje, kurią norėtum studijuoti. Kaip tik dėl to sėkmė stengiantis įstoti į tokius universitetus labiausiai priklauso nuo paties mokinio, papildomo jo darbo, asmeninio indėlio.

„Lietuvos ugdymo programos yra gana supaprastintos, jų negalima lyginti su reikalavimais, kuriuos kelia prestižiniai universitetai. Tarkime, jei nori stoti į Oksfordą, tai, ką darai mokykloje, yra apgailėtina, to nepakanka, – sako S.Jurkevičius. – Bendras mūsų švietimo reikalavimų lygis, švelniai tariant, yra neaukštas ir turi tendenciją dar mažėti. Galima sakyti, kad jei vaikas pats nenori pakliūti į prestižinius universitetus, jis neturi jokių šansų, nes be papildomo darbo, kuris gerokai viršytų mūsų bendruosius reikalavimus, negali būti nė kalbos apie studijas geriausiuose universitetuose.“

Vilniaus licėjaus direktorius neabejoja, kad verta siekti studijuoti 20-yje pirmųjų Jungtinės Karalystės universitetų, – jų studijų ir mokslo kokybė abejonių nekelia. Tačiau, kaip ir visur, taip ir lietuvių studentų mėgstamoje Jungtinėje Karalystėje yra aukštųjų mokyklų, į kurias važiuojama tam, kad išvažiuotum. Kita vertus, vidutinė universitetų kokybė Jungtinėje Karalystėje geresnė nei Lietuvoje. Tai lemia modernesnė aplinka, inovatyvesni dėstymo metodai, be to, bent jau dalies dėstytojų darbo kokybė turėtų būti aukštesnė.

„Privalumas ir anglų kalba, be kurios sunkiai galima įsivaizduoti pažangą bet kurioje mokslo srityje. Tai, kad žmonės skaito anglišką literatūrą, naudojasi didesne duomenų baze, be abejonės, irgi yra pridėtinė vertė. Ne paslaptis, kad Lietuvos problema ta, jog vyresnė karta sunkiai valdo kalbas. Ir politiniame gyvenime matome, kad dauguma nekalba angliškai. O juk jei neskaitai politinių straipsnių angliškai, pasikliauni tik lietuviškais naujienų portalais, tikrai nesusiformuosi rimtesnio požiūrio į problemas“, – tvirtina S.Jurkevičius.

Midlsekso universitetas – lietuvių numylėtinis

„Veido“ apklausa rodo, kad populiariausi tarp išvykstančiųjų į užsienį per pastaruosius trejus metus yra Koventrio (1 vieta) ir Midlsekso (2 vieta) universitetai, trečioje vietoje – VIA universitetinis koledžas Danijoje.

Priešingai nei į pirmojo pasaulio aukštųjų mokyklų šimtuko universitetus, į bent vieną iš šių trijų aukštųjų mokyklų, „Veido“ apklausos duomenimis, 2014–2016 m. išvyko absolventų iš beveik visų savivaldybių. Taigi šiek tiek žemesnės lygos aukštosiose mokyklose mokslas prieinamas ir nebūtinai baigus prestižines didmiesčių gimnazijas, ir nebūtinai geriausiais pažymiais.

Kur užsienyje studijuoja lietuviai, pastarąjį kartą aiškintasi 2010-aisiais. Tada Švietimo ir mokslo ministerija surinko duomenis, kiek jų kuriose šalyse studijuoja. Buvo sudarytas ir sąrašas penkių populiariausių Jungtinės Karalystės, kurioje, to meto skaičiavimais, studijavo 2,4 tūkst. lietuvių, universitetų sąrašas.

Antra vieta 2010-aisiais, kaip ir „Veido“ apklausoje, teko Midlsekso universitetui. Prieš šešerius metus labiausiai lietuvių mėgstamas buvo Bedfordšyro universitetas (64 vieta Jungtinėje Karalystėje, 601–800 pasaulyje, pagal „Times Higher Education“ reitingą). Pagal 2014–2016 m. stojančiųjų preferencijas Bedfordšyro universitetui tenka 50 vieta. 2010 m. trečias lietuvių mėgstamas universitetas buvo „Anglia Ruskin“ (38 vieta Jungtinėje Karalystėje, 301–350 pasaulyje, pagal „Times Higher Education reitingą“), penktoje vietoje buvo 75-tas pasaulyje Notingamo universitetas.

Taigi ir 2010, ir 2016 m. į lietuvių mėgstamiausių Jungtinės Karalystės universitetų penketuką pakliūva tik po vieną universitetą iš geriausiųjų lygos, esantį pasaulinio reitino šimtuke. Prieš šešerius metus tai buvo Notingamo universitetas, šį kartą – Glazgo universitetas.

Edukacinė bendrovė „Kalba.lt“ kasmet 3–4 tūkst. jaunuolių konsultuoja studijų užsienyje klausimais. Jos generalinis direktorius, profesionalus karjeros konsultantas Rytis Jurkėnas pastebi, kad pastaraisiais metais smarkiai populiarėjo Koventrio universitetas. Jis, „Veido“ apklausos duomenimis, 2014–2016 m. sulaukė daugiausiai pirmakursių iš duomenis pateikusių Lietuvos gimnazijų.

R.Jurkėno teigimu, šio universiteto populiarumą galėjo lemti tai, kad dvejus metus jis laimėjo geriausio verslumo universiteto titulą, o lietuviai dažnai renkasi būtent verslo, vadybos srities studijas.

„Pagal verslo, taip pat ir kitų sričių studijas modernus ir besiplečiantis Koventrio universitetas užima tikrai aukštas vietas reitinguose“, – sako R.Jurkėnas.

Prie studentų srauto, plūstančio į Koventrio universitetą, prisideda ir „Kalba.lt“, nes bendrovė gali suteikti sertifikatą, patvirtinimą, kad stojantysis moka anglų kalbą.

„Kadangi esame oficialus Kembridžo egzaminų centras, įtikinome Koventrio universiteto vadovybę, kad galime patikrinti anglų kalbos mokėjimo lygį. Tai lengvata jaunam žmogui, nes jis sutaupo pusantro šimto eurų, kuriuos išleistų laikydamas tarptautinį anglų kalbos egzaminą, tačiau mes neišduodame sertifikato pažiūrėję į akis, – tvirtina R.Jurkėnas. – Kadangi prisiimame atsakomybę, nesame nuvylę universiteto, jis žino, kad studentai iš Lietuvos atvyksta studijuoti, stengiasi, o ne tiesiog ten leidžia laiką, turime tam tikrą palengvinimą. Tarkime, stojantiesiems iš Bulgarijos ar Rumunijos tas pats universitetas kelia gerokai didesnius reikalavimus.“

„Times Higher Education“ Jungtinės Karalystės universitetų reitinge Koventrio universitetas užima 64-tą, „The Guardian“ – 15 vietą. Midlsekso universitetas – 59 ir 74 vietas, „De Montfort“ ir Esekso universitetai, į kuriuos taip pat traukia įvairių Lietuvos mokyklų absolventai, „The Guardian“ reitinge patenka į 61–62 vietą.

Ekspertai pataria aklai nesivadovauti universiteto vieta bendrame reitinge ir patyrinėti, kaip universitetui sekasi konkrečioje srityje. R.Jurkėnas sako, kad ir stojantieji pirmiausiai renkasi studijų programą ar sritį, o tada – universitetą, kuris užima gerą vietą reitinge pagal norimą studijuoti dalyką. Pavyzdžiui, Midlsekso universitetas yra 74-tas, tačiau pagal kompiuterijos ir IT studijas jis Jungtinėje Karalystėje yra 14-tas.

Diplomų malūno išsilavinimas nieko vertas

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta apklausa rodo, kad 87 proc. vyresnių klasių moksleivių planuoja studijuoti Lietuvoje. Didžioji dalis (66 proc.) norinčiųjų studijuoti užsienyje tokį kelią renkasi dėl didesnių karjeros perspektyvų, 54 proc. nurodo ir kitą priežastį – geresnę studijų kokybę. Tačiau toli gražu ne visada studijos užsienyje yra kokybiškesnės, o užsienietiškas diplomas – savaiminė vertybė.

„Ne visi universitetai Vakaruose yra vienodo lygio. Galima rasti ir tokių, kurie pasauliniuose reitinguose užima labai aukštas vietas, ir tokių prastų, kokių Lietuvoje nerasi. Reikia pripažinti, kad Lietuvos aukštasis mokslas nėra toks blogas“, – užsienio aukštųjų mokyklų įvairovę apžvelgia Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius prof. dr. Alfonsas Daniūnas.

Rektorius įsitikinęs, kad jei studentas renkasi išvykti svetur, jis turi studijuoti gerame universitete, antraip nelabai yra prasmės. Taip pat universitetą rinktis reikia ne pagal vietą bendrame reitinge, bet pagal mokslų kryptį: juk gali būti, kad universitetas stiprus technologijos mokslų, bet silpnas socialinių mokslų srityje ir atvirkščiai.

„Viena iš galimybių apsispręsti yra reitingai, sudaryti pagal atskiras studijų sritis. Pagal universitetų patirtį, mums pažįstamas aukštąsias nokyklas galima sakyti, kad pirmi pusantro šimto universitetų pasaulyje yra geri, toliau stebuklų nematau, todėl reikia pamąstyti, ar verta, – svarsto A.Daniūnas. – Neretai kalbama, kad į Lietuvą grįžta jaunuoliai, baigę universitetus užsienyje, o darbdaviai jų nepriima į darbą. Nesu girdėjęs, kad baigusio, tarkime, Harvardą nepriimtų į darbą. Baigęs gerą universitetą, įgijęs gerą diplomą tampi tam tikro klubo nariu – Harvardas visur yra Harvardas. Žinoma, sėkmė priklauso ir nuo žmogaus, nuo to, ką jis išmoko, ką žino, todėl stebiu teigiamą reiškinį, kad darbdaviai specialistus renkasi pagal jų gebėjimus ir žinias, o ne pagal tai, kur kas baigė studijas.“

Į Lietuvą grįžta jaunuoliai, baigę universitetus užsienyje, o darbdaviai jų nepriima į darbą. Nesu girdėjęs, kad baigusio, tarkime, Harvardą nepriimtų į darbą

MOSTA apklausa rodo, kad studijuoti užsienyje planuojantys mokiniai tikisi geresnių karjeros perspektyvų ir tokiu atveju, jei grįžtų į Lietuvą. Esą Lietuvos darbdaviai labiau vertina užsienyje įgytą diplomą. Vis dėlto MOSTA Studijų politikos analizės skyriaus vedėjas Gintautas Jakštas sako, kad bent didieji darbdaviai ne tik atskiria prastuosius užsienio universitetus, bet dar ir panagrinėja, kokio lygio yra būtent tie mokslai, kuriuos baigė jų kandidatas.

„Anokia paslaptis, kad užsienyje yra vadinamųjų diplomų malūnų, kurie diplomus dalija jų nevertiems absolventams, bet yra ir daugybė puikių aukštųjų mokyklų, darbdaviai tai žino. Didieji darbdaviai skiria tam laiko, analizuoja, kokią studijų programą kandidatas baigė, ar ji tame universitete yra stipri, ar silpna, ir ieškodami darbuotojų į tai atsižvelgia“, – tvirtina G.Jakštas.

Vilniaus licėjaus direktorius S.Jurkevičius pastebi, kad sprendimą studijuoti svetur vis dar lemia ne kritiškas požiūris ir skirtumų įvertinimas, bet nuo sovietinės okupacijos metų vyraujanti tendencija, jog užsienyje yra geriau, todėl lengva ranka priimančių ir diplomus dalijančių abejotinos kokybės aukštųjų mokyklų tinklas plečiasi: „Jie tiesiog mato Rytų europiečių kompleksą ir tuo naudojasi.“

Ekspertai perspėja, kad stojantieji gali susigundyti lengvu keliu į abejotinos kokybės aukštąsias mokyklas, kurios kelia labai minimalius reikalavimus, o beveik visą darbą už stojančiuosius pasisiūlo padaryti joms atstovaujančios agentūros.

„Yra šalių, universitetų, kurie nedirba su tokiomis agentūromis, vadinamaisiais rekrūteriais. Tarkime, Suomijoje aukštosioms mokykloms neleidžiama ieškoti studentų per tokias agentūras, nes kyla neigiama konotacija, jog aukštoji mokykla pati nesugeba pritraukti studentų ir surengti konkurso, jai reikia, kad žmonių atvestų agentūra, – komentuoja Studijų užsienyje informacijos centro vadovė Ž.Savickienė. – Tokios agentūros yra galingos dėl didelių investicijų į rinkodarą, tačiau neretai jos atstovauja ne pačioms geriausioms aukštosioms mokykloms. Kad išsiaiškintum apie studijas užsienyje, reikia nemažai laiko ir pastangų, todėl, kai atsiranda agentūra, kuri pasisiūlo padėti ir viską padaryti už tave, kyla pagunda. Tačiau geroje aukštojoje mokykloje yra konkursas ir kova dėl vietos.“

„Kalba.lt“ vadovas R.Jurkėnas nesutinka, kad lietuviai studijuoja prastose aukštosiose mokyklose, kurios vargu ar geresnės už regionines Lietuvos kolegijas: „Juk kalbame apie mokslo įstaigas, dirbančias konkurencijos sąlygomis, siekiančias pakliūti į aukštas vietas reitinguose. Žinoma, galbūt to nežinome, nes nedirbame su kokiomis nors regioninėmis Jungtinės Karalystės kolegijomis, tačiau jei universitetas šalies bendrame reitinge užima, pavyzdžiui, 110 vietą, tai tikrai nereiškia, kad jam užtenka pateikti dokumentus, ir jau būsi priimtas.“

Tarp 15-os populiariausių aukštųjų mokyklų yra ir du Danijos koledžai. Nors į penkioliktuką jie ir neiškopė, nemažai absolventų iš skirtingų savivaldybių vyksta į Danijos ir Nyderlandų taikomųjų mokslų universitetus. Ž.Savickienė sako, kad pasitaiko atvejų, kai mokiniai nežino, kur mokysis. Pamatę angliškame pavadinime žodį „university“ jie mano, kad mokysis universitete, bet neatkreipia dėmesio į kitą pavadinimo dalį „of Applied Sciences“ (taikomųjų mokslų). Antra vertus, taikomųjų mokslų universitetuose dėstoma daug patrauklių ir perspektyvių specialybių, susijusių su informacinėmis technologijomis, kompiuterija, kurios ir patraukia stojančiųjų dėmesį.

„Vaikai ne visada sąmoningai supranta, ką jie renkasi, o agentūros, kurios Lietuvoje atstovauja toms mokykloms, ne visada paaiškina skirtumą. Neuniversitetinės aukštosios mokyklos nėra blogai, tiesiog reikia žinoti savo tikslą, nes kartais žmonės baigia tokias aukštąsias mokyklas ir nusivilia, kad iškart negali studijuoti magistrantūroje“, – sako Studijų užsienyje informacijos centro Lietuvoje vadovė.

„Brexitas“ nepastojo kelio į Anglijos universitetus

Kad beveik pusė studentų iš Lietuvos studijuoja Jungtinėje Karalystėje, matyti ir iš „Veido“ apklausos. Į Anglijos ir Škotijos aukštąsias mokyklas traukė absolventai iš visų savivaldybių.

„Kalba.lt“ vadovas R.Jurkėnas sako, kad Jungtinė Karalystė – kiekvienais metais populiariausia studijų šalis. Kaip tik dabar kaupiasi dar didesnis srautas vyresnių klasių mokinių, planuojančiųjų kitus ar dar kitus mokslo metus pradėti Jungtinėje Karalystėje. Spalį šalies vyriausybė išsklaidė po „Brexito“ kilusią nežinomybę dėl studijų finansavimo studentams iš ES šalių ir patvirtino, kad studijų paskola tokiomis pat sąlygomis bus teikiama ir 2016, ir 2017 m.

„Patys universitetai prognozuoja, kad yra 90 proc. tikimybė, jog tokios paskolų sąlygos bus ir ateityje, tačiau kol kas patvirtinimas gautas dvejiems metams, todėl vienuoliktokai ir dvyliktokai skuba tuo pasinaudoti“, – sako R.Jurkėnas.

Vis dėlto iki šio sprendimo planuojantieji studijuoti svetur ėmė aiškintis galimybes kitose šalyse, pavyzdžiui, JAV. Kaip tik todėl Studijų užsienyje informacijos centro vadovė Ž.Savickienė prognozuoja, kad jau kitąmet gali padaugėti studijuojančiųjų Šiaurės Amerikoje, kur dabar studijuoja iki 330 lietuvių.

„Kuo skiriasi studijos Jungtinėje Karalystėje ir JAV? Ir ten, ir ten jos yra brangios, tačiau Anglijoje nereikia mokėti iš karto, mokestis už studijas atidedamas ateičiai. Be to, priklauso nuo to, kokias pajamas absolventas gaus. JAV turi mokėti iškart, tačiau yra įvairių stipendijų, programų, paramos fondų. Taigi metinis biudžetas JAV kartais gali būti mažesnis nei atidėtas mokėjimas Jungtinėje Karalystėje“, – sako Ž.Savickienė.

Ji paaiškina, kad studijas JAV universitetuose dažnai renkasi abiturientai, tiksliai dar nežinantys, ką norėtų studijuoti, kokią karjerą kurti. JAV studijų sistema lanksti: neperstojant, nedidinant mokomųjų dalykų krūvio galima lengvai keisti studijų sritį, o studijos Europoje dažniau trunka trumpiau, bet yra gerokai tikslesnės – suteikia ne tik specialybę, bet ir specializaciją.

Studijas JAV universitetuose dažnai renkasi abiturientai, tiksliai dar nežinantys, ką norėtų studijuoti, kokią karjerą kurti. JAV studijų sistema lanksti: neperstojant, nedidinant mokomųjų dalykų krūvio galima lengvai keisti studijų sritį

„JAV įprasta, kad žmogus bent kartą per gyvenimą keičia specialybę, o nieko nenustebinsi, jei pakeisi ją ir dukart“, – apibendrina Ž.Savickienė.

UNESCO duomenimis, daugiausiai studentų iš Lietuvos 2014 m. buvo Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose. Paaiškinti, kodėl studentus iš Lietuvos traukia tik kelios šalys, labai paprasta – jie vyksta ten, kur gali studijuoti anglų kalba.

„Nemažai studentų važiuoja į Nyderlandus, kur vykdoma daugiausiai studijų programų anglų kalba žemyninėje Europoje. Studijos ten palyginti nebrangios – mažiau kaip 2 tūkst. eurų už metus. Be to, studentas, kaip ES pilietis, gauna įvairią socialinę paramą, – sako Ž.Savickienė. – Jungtinė Karalystė suteikia nemokamą studijų paskolą, sudaro geras sąlygas studijuoti ir dirbti. Vokietijoje ir Skandinavijoje mokslas nemokamas, tačiau ten mažas pasirinkimas studijų programų anglų kalba.“

R.Jurkėnas paaiškina, kad ne anglakalbėse šalyse anglų kalba vykdomos studijos dažniausiai būna susijusios su verslu, o specialistus šalys rengia sau, todėl jie studijuoja gimtąja kalba.

„Skandinavijoje mokslas ES piliečiams yra nemokamas, sąlygos, atrodo, lyg ir tos pačios, bet ar skandinavai rengs architektus anglų kalba? Ne, nes rengia juos sau. Veterinarus? Ne, nes rengia juos sau. Ar reikėtų Švedijoje psichologo, kuris nekalba švediškai? Ne, tad kodėl valstybė turėtų finansuoti tokias studijas?“ – paaiškina „Kalba.lt“ vadovas.

Lietuvių studijos užsienio aukštosiose mokyklose – gana nesenas reiškinys. Išvykstančiųjų šuoliai kasmet didėjo po įstojimo į ES, iki tol domėtasi studijų JAV galimybėmis. Ž.Savickienė prisimena, kad studijų JAV pradžia buvo 1992–1993 m., kai valstybei reikėjo išsilavinusių, patiries Vakaruose įgijusių specialistų ir Atviros Lietuvos fondas suteikė stipendijas magistrantūros studijoms.

„Iki įstojimo į ES buvo ieškoma galimybių studijuoti JAV, tam įtakos turėjo Atviros Lietuvos fondo programos, sipendijos. Tačiau iš pradžių žmonės neįsivaizdavo, kad įmanoma studijuoti Vakaruose. Atrodė, kad daugiausia, ką gali padaryti įstojęs į univesitetą Lietuvoje, tai išvažiuoti į tuometę Čekoslovakiją ar Lenkiją. 1992 m. pradėjome aiškinti žmonėms, kad Vakaruose egzistuoja universitetai ir kad juose galima studijuoti. Tarptautinių egzaminų laikymas tada kainavo milžiniškus pinigus, todėl geriausiems kandidatams juos apmokėdavo. Taigi pradžia buvo tokia, kad lietuviams reikėjo atverti pasaulį“, – pasakoja Ž.Savickienė.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Dvyniai Černiauskai / Asmeninio archyvo nuotr.

Identiški dvyniai Augustinas ir Tautvydas Černiauskai jau beveik dvejus metus gyvena Škotijoje. Aberdyno universitete broliai sėkmingai studijuoja kompiuterių mokslą (angl. Computing science), tačiau visai neprimena stereotipinių, savame pasaulyje paskendusių „gykų“. Nuolat besišypsantys, patarimais ir nuotykiais noriai besidalinantys studentai įsitikinę, kad kone visas duris jiems atrakina du paprasčiausi dalykai: nuoširdus darbas ir bendravimas.

Universitetą rinkosi dėl didelių perspektyvų

Tiksliesiems mokslams gabūs broliai teigia net nesvarstę studijuoti Lietuvoje. O pačiame Aberdyne nesirinko itin aukštu studentų įsidarbinimo procentu garsėjantį Roberto Gordono, bet o stojo į labiau akademinį Aberdyno universitetą. Vaikinai neslepia, kad šias studijas rinkosi dėl itin didelių ateities perspektyvų, atidžiai stebėdami besikeičiančias IT tendencijas.

Žinote, koks būtų tobulas, pardavėjams labai naudingas algoritmas? Sakykim, turime dvylika miestų ir tarp jų yra milijonas skirtingų kelių. Algoritmas randa greičiausią kelią tarp jų.

„Mūsų universitetas orientuojasi į akademinį mokslą. Šiandien jau nebe tiek svarbus programavimas, kiek algoritmo kūrimas, gebėjimas sukurti jį tokį, kad būtų visur lengvai pritaikomas“, − tinklaraščiui Euroblogas.lt pasakoja Tautvydas.

„Žinote, koks būtų tobulas, pardavėjams labai naudingas algoritmas? Sakykim, turime dvylika miestų ir tarp jų yra milijonas skirtingų kelių. Algoritmas randa greičiausią kelią tarp jų“, − papildo Augustinas. Vaikinai šypsodamiesi pasakoja studentų tarpe sklandančią istoriją apie vieną Glazgo universiteto dėstytoją. Neva šis viešai prisipažino, kad jei koks studentas sukurtų tokį algoritmą, padarytų šiam ką nors nelabai gero, algoritmo autorystę priskirtų sau ir sėkmingai jį parduotų – tokia didelė algoritmų vertė.

Kaip tik dabar Augustinas ir Tautvydas laiko paskutinius egzaminus ir bus baigę pirmąjį Aberdyno universiteto kursą. Dar bus likę treji studijų metai, tačiau vaikinai jau dabar nusprendė iškart po to studijuoti ir magistrantūroje.

„Analizuojame darbo skelbimus, žiūrime, ko nori darbdaviai. Dauguma pageidauja magistro laipsnio, taigi jaučiamės kaip ir įpareigoti tą magistrą įgyti“, − vienas per kitą pasakoja Tautvydas ir Augustinas. Iš viso jų studijos Škotijoje truks šešerius metus, mat prieš įstodami į universitetą metus studijavo koledže.

SAAS’assutinka apmokėti tavo studijas, bet ne visas, tik metus. Po metų vėl pildai paraišką, įrodai, kad vis dar studijuoji.

„Universiteto reikalavimai labai aukšti. Nors egzaminus mokykloje išlaikėme labai gerai, vis tik buvome pakviesti pirmiau pasimokyti koledže. Po to galėjome rinktis –  arba dar metus studijuoti koledže ir po to stoti tiesiai į trečią Aberdyno universiteto kursą, arba stoti į pirmą kursą. Pasirinkome pastarąjį variantą – visiems studentams tai pirmi metai, visi dar kiek pasimetę, nėra susiformavusių grupių, lengviau susibendrauti“, − paaiškina Tautvydas.

Šešeri studijų metai išsyk dviem broliams skamba prabangiai, tačiau abu tik purto galvas: „Visai ne, mes už nieką nemokame, mums niekas nekainuoja!“. Tautvydas retoriškai paklausia ir įtikinamai atsako: „Žinote, kodėl gerai studijuoti Škotijoje? Nes čia yra SAAS’as – Student Award Agency for Scotland, Škotijos studentų rėmimo programa. Dažniausiai liepos arba rugpjūčio mėnesį, vos gavę kvietimą studijuoti, abiturientai gali pildyti paraišką. SAAS’as sutinka apmokėti tavo studijas, bet ne visas, tik metus. Po metų vėl pildai paraišką, įrodai, kad vis dar studijuoji. Ir taip visus studijų metus“.

Universiteto studentams nereikia mokėti ir už daugybę kitos veiklos, galima rinktis iš pačių įvairiausių klubų ir užsiėmimų. „Mes priklausome frisbio komandai, universitetas apmoka mūsų keliones, varžybų dalyvių mokesčius“, − pasakoja Tautvydas.

Dvynių darbo kavinėje kuriozai

Pragyvenimui broliai užsidirba patys. Tautvydas „Starbucks“ kavinėje barista įsidarbino po dviejų mėnesių gyvenimo Aberdyne, o netrukus pradės dirbti jau kaip superviseris. Darbas čia jam labai patinka, puikiai sutaria su vadovais, džiaugiasi šiltais santykiais su kolegomis – viršininkas pakvietė jį kalėdinės vakarienės, kolegė – į savo vestuves.

Augustinui tuo tarpu pasisekė kiek mažiau. Pirmus metus jis dirbo padavėju viename restorane ir teigia, kad tai buvo pirmas ir paskutinis kartas.

„Restorane dirbti daugiau nebenoriu. Žmonės ten pervargę, pikti, žiūri tik savęs. Padavėjai laikomi šiukšlėmis, nėra jokio tarpusavio bendravimo. Grįžti po atostogų, o tavęs net nepaklausia, kaip sekėsi“, − atvirai pasakoja Augustinas. Dabartinį darbą jis gavo brolio dėka.

Viršininkas buvo atviras – kadangi tu taip gerai dirbi, tai reiškia, kad ir tavo brolis gerai dirbs.

„Kalbėjausi su savo viršininku, kaip tik išėjo kalba, kad brolis ieško darbo. Šis pasakė, kad kaip dabar tik reikalingas barista kitame „Starbucks“. Augustiną priėmė be jokio bandomojo laikotarpio. Viršininkas buvo atviras – kadangi tu taip gerai dirbi, tai reiškia, kad ir tavo brolis gerai dirbs“, − paaiškina Tautvydas.

Dvyniai kikena prisiminę daugybę kurioziškų situacijų, kuomet nuolatiniai klientai sutrinka „tą patį“ baristą sutikdami tai vienoje, tai kitoje kavinėje. „Kartais paaiškinu, kad turiu brolį dvynį, kartais tiesiog pasakau, kad mane laikinai perkėlė dirbti čia“, − juokiasi Augustinas. Tačiau vis tiek pasitaiko klientų, įsitikinusių, kad Tautvydas ir Augustinas yra vienas vaikinas, nuolat bėgiojantis iš vienos kavinės į kitą.

Augustinas ir Tautvydas prisipažįsta patyrę nedidelį kultūrinį šoką, tačiau greitai sugebėjo prisitaikyti prie pasikeitusios kasdienybės.

Identiški dvyniai savo panašumu teigia nesinaudojantys laikydami egzaminus vienas už kitą, tačiau privalumų studijuojant drauge tikrai yra – jei vienas kuris būna pavargęs ir tingi anksti ryte keltis į paskaitas, tai nueina kitas. Abu nuomojasi butą, kartu žaidžia universiteto frisbio komandoje. Ir apskritai du labai panašius, komunikabilius ir linksmus brolius aplinkiniai įsimena lengviau.

Broliai tikina, kad svarbiausia – nebijoti bendrauti

Paklausti, ar gyvenimas Škotijoje iš karto klojosi lyg sviestu pateptas, Augustinas ir Tautvydas prisipažįsta patyrę nedidelį kultūrinį šoką, tačiau greitai sugebėjo prisitaikyti prie pasikeitusios kasdienybės. Vaikinai nesiskundžia net dėl niūraus ir šalto Aberdyno oro: „Nusiperki tinkamus drabužius ir tiek. Neverta nieko pirkti Lietuvoje, čia drabužiai pritaikyti būtent tokiam orui – neperšlampami, neperpučiami, jų kokybė labai aukšta.“

O kaipgi dėl visame pasaulyje gajaus stereotipo, kad britai – itin šalti žmonės? Čia broliai pripažįsta sutikę ir tokių, tačiau stengiasi, kad juos suptų šilti, malonūs žmonės. Be to, dauguma jų studijų ir darbo kolegos – užsieniečiai.

„Susiradome draugų iš viso pasaulio. Dabar vienas geriausių mano draugų yra siras! Apskritai pradėjus dirbti barista stipriai išsiplėtė socialinis ratas, kasdien sutinki labai įdomių žmonių“, − tikina Tautvydas ir čia pat pradeda pasakoti aplink pasaulį keliaujančio pažįstamo istoriją.

Nuolat čiauškantys ir juokaujantys vaikinai teigia, kad geri socialiniai įgūdžiai ir vadinamasis smart knowledge (naudingas, efektyvus žinojimas) šiandien yra du bene svarbiausi dalykai norint būti sėkmingu.

„Ar man sekasi? Manau, kad taip, tačiau ta sėkmė iki šiol dažniausiai aplankydavo tik sunkiai dirbant. Pavyzdžiui, dabar mano santykiai su viršininku tikrai labai geri, tačiau aš tokius santykius užsidirbau. Pamainoje dirbdavau daugiausia valandų, kitų tvarkaraščius netgi sudarinėdavo pagal mane. O paskutinį mėnesį… Na, neturėjau nė vienos išeiginės, dirbdavau kasdien“, − sako tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovas Tautvydas.

Universitetas sulaukia įvairių darbo pasiūlymų, tačiau dėstytojai juos siūlo tik geriausiems studentams.

Studentai džiaugiasi, kad yra vertinami ne tik darbe, bet ir universitete. „Universitetas sulaukia įvairių darbo pasiūlymų, tačiau dėstytojai juos siūlo tik geriausiems studentams, kurie geba bendrauti, savo žiniomis dalintis su kitais ir būti lakstūs įvairiose situacijose. Deja, bet mūsų kurse yra nemažai tokių, su kuriais net pasikalbėti normaliai neišeina. Kad ir kokie protingi bebūtų, tokie studentai niekada nebus vadinami geriausiais. Beje, dėstytojai universitete labai vertina tuos, kurie po paskaitų skuba į darbus, atlaidžiau žiūri, jei ko nors nespėji“, − pasakoja Augustinas.

Nors studijuoja kompiuterių mokslą, interviu metu vaikinai pasirodė ir kaip puikūs ryšių su visuomene specialistai – taip nuoširdžiai ir įtikinamai jie pasakojo apie studijas Aberdyno universitete.

Dėstytojai visada pasirengę atsakyti į mūsų klausimus. Milžiniškos pinigų sumos išleidžiamos mokslinėms kelionėms, technikai, kad tau tik būtų patogu studijuoti.

„Vadinamasis camp’as, studentų miestelis, šviečia iš tolo, kuria labai jaukią atmosferą šiaip jau pilkame mieste. Kiekvienas dalykas turi savo atskirą pastatą, esi tikras, kad tau reikiamą dėstytoją rasi kur nors bevaikštantį. Labai graži ir moderni universiteto biblioteka, veikianti kiaurą parą – nueini trečią nakties, o ten pilna studentų − kas dirba atskiruose kambarėliuose, kas kartu. Dėstytojai visada pasirengę atsakyti į mūsų klausimus. Milžiniškos pinigų sumos išleidžiamos mokslinėms kelionėms, technikai, kad tau tik būtų patogu studijuoti. Apskritai šis universitetas parodo, kad mokytis yra linksma ir įdomu. O pačiame Aberdyne sutinkame labai daug žmonių, vertinančių studijas ir mokslą, atrodo, kad čia visi nori mokytis, sukurti ir atrasti kažką naujo“, − studijų privalumus vienas per kitą vardijo Augustinas ir Tautvydas.

Karolis Sunklodas / Asmeninio archyvo nuotr.

Populiariausios sporto studijų krytis užsienyje yra Didžioji Britanija ir Danija. Taip tvirtina bendrovės „Kastu“ ir „Fox“, konsultuojančios lietuvius dėl studijų užsienyje. Pasirinkimą studijuoti sportą Britanijoje lemia platus jungtinių sporto studijų pasirinkimas − nuo konkrečios sporto šakos iki sporto ir medicinos arba verslo, o Danija populiari dėl nemokamų studijų.

Gabija Karlonaitė, euroblogas.lt

„Anglija yra gera vieta studijuoti: teikiama studijų paskola, paprasčiau rasti darbą. Velse studijų kaina yra tris kartus mažesnė nei Anglijoje. Kitose studijų kryptyse paklausi Danija. Ten studijos nemokamos, o dirbantiems studentams skiriamos nemažos stipendijos, tad save išlaikyti nėra sunku“, − abiturientų pasirinkimo motyvus komentuoja „Fox universitetai“.

Mąstantiems apie studijas saloje autoritetingas Britanijos dienraštis „The Guardian“ sudarė 2015 m. sporto mokslų kokybės lentelę Britanijos universitetuose.

Kai dėstytojas bendrauja su auditorija, įtraukia mus į veiklą, užduoda klausimus, tai ir mes daugiau įsimename, ir laikas paskaitoje prabėga nepastebimai. Tačiau vis dar daug dėstytojų šneka tik monologus.

Šiaurės Danijos universitetinėje kolegijoje UCN (University College Northern Denmark) sporto vadybos studijas baigęs Gytis Brazdeikis tinklaraščiui Euroblogas.lt pasakoja, kad pirmiausia planavo studijuoti Lietuvoje, bet išvyko į užsienį, nes norėjo įgyti ne tik išsilavinimą, bet ir unikalios patirties. Vaikinas sako, kad labai mėgsta keliauti, būtent tai lėmė jo pasirinkimą studijuoti užsienyje.

„Kelionės ir sportas – tai didžiausios mano aistros gyvenime, todėl studijuodamas užsienyje sporto vadybą tikėjau, kad nušausiu du zuikius vienu šūviu“, − pasirinkimo motyvus atskleidžia Gytis.

Lygina Čekiją ir Lietuvą

Lietuvos edukologijos universitete (LEU) Karolis Sunklodas studijuoja kūno kultūrą. Neseniai pagal „Erasmus+“ programą buvo išvykęs studijuoti į Čekijos sostinę Prahą Karolio universitete (Charles university).

Jis sako, kad studijos abiejuose universitetuose panašios. „Supratau, kad mano universitetas yra geras ir turime tikrai talentingų dėstytojų. Pastebėjau, kad kai dėstytojas bendrauja su auditorija, įtraukia mus į veiklą, užduoda klausimus, domisi auditorija, tai ir mes daugiau įsimename, ir laikas paskaitoje prabėga nepastebimai. Tačiau vis dar daug dėstytojų šneka tik monologus. Tokių teko sutikti tiek „Erasmus“ studijų metu, tiek Lietuvoje“, − studijų patirtimi dalijasi studentas, profesionalus irkluotojas Karolis.

LEU dėstomi dalykai yra sudėlioti semestre ciklais po 2-3 dalykus, pasakoja sportininkas. 3-4 savaites studentai lanko tą patį dalyką ir dalykui pasibaigus iš karto atsiskaito. Universitete Prahoje dalykai studijuojami visą semestrą, tad Karolis mokėsi visų semestro dalykų vienu metu, išskyrus slidinėjimą, kuris vyko žiemą.

Atsiskaitymai, pasak studento, tiek Karolio universitete, tiek LEU vyksta panašiai: „Kai kurių dalykų egzaminų net nereikėjo, užteko parašyti esė.  Bet tik vienas ar du tokie.“

Įdomiausi dalykai Čekijoje Karoliui buvo atletinis raumenų stiprinimas (Athletic Muscle Strenghtening), treniravimo pagrindai (Basics of Coaching) ir slidinėjimas Čekijos kalnuose.

Sporto vadyba Danijoje

G.Brazdeikis pasakodamas apie studijas, pabrėžia, kad Danijoje mokslas pasižymi orientacija į praktiką. „Paskaitos labai įvairios ir visos koncentruotos į realaus gyvenimo problemas. Turėjau ypač daug grupinių projektų, vizitų į įvairias sporto organizacijas, galiojo liberialiios atsiskaitymo formos“, − tinklaraščiui Eurobogas.lt pasakoja sporto vadybos studijų alumnas.

Gytis Brazdeikis / Asmeninio archyvo nuotr.

Iš studijuotų dalykų, Gytis išskiria didelių sporto klubų, tokių kaip „Manchester United“ ekonominių duomenų, rinkodaros rodiklių ir kitų vadybos sprendimų analizavimą.  Pašnekovą studijų metu įkvėpė dėstytojų pasakojimai apie asmenines patirtis. Jis pažymi, kad jam dažniau dėstė praktikai – verslininkai, kurie ne vienerius metus dirba sporto rinkoje.

Užsiminęs apie liberalius atsiskaitymus, pašnekovas paaiškina, kad atsiskaitymo temas galėjo rinktis savo nuožiūra, todėl nusprendė atlikti tyrimus, susijusius su Lietuvos rinka. „Taip turėjau galimybę nenutolti nuo situacijos Lietuvoje ir perprasti sporto sistemą, gaunant vertingų patarimų iš šalies“, − teigiamai apie atsiskaitymo formą atsiliepia Gytis.

Nemokamos studijos Vokietijoje

Greičiausiai dėl kalbos barjero populiarumu nepasižyminti kryptis − Vokietija, kurioje taip pat siūlomos įvairios ir nemokamos sporto studijų programos. Nuo 2014 m. visuose Vokietijos valstybiniuose universitetuose bakalauro programos yra nemokamos, dauguma universitetų suteikia galimybę būsimiems studentams mokytis vokiečių kalbos pačiame universitete.

Mano įprasta studijų diena atrodo taip: ryte padarau treniruotę, tada iš karto arba po pietų turiu kelias teorines paskaitas, vakare − keletą praktinių pamokų, tokių kaip plaukimas arba lengvoji atletika.

Vienas didžiausių ne tik Vokietijoje, bet ir Europoje sporto universitetas − Deutsche Sporthochschule Köln. Universitetas pirmosios pakopos studijoms siūlo tokias programas, kaip sporto vadyba ir komunikacija, sporto atlikimas, sporto žurnalistika, sporto, nuotykių ir išradingo judėjimo studijas.

Magistro programų siūloma dvigubai daugiau. Šiais mokslo metais čia studijuoja 6000 studentų, vienas jų −Sebastianas Gone, kuris mokosi sporto ir sveikatos reabilitacijos bei terapijos (Sports and Health in Rehabilitation and Therapy).

„Mano įprasta studijų diena atrodo taip: ryte padarau treniruotę, tada iš karto arba po pietų turiu kelias teorines paskaitas, vakare − keletą praktinių pamokų, tokių kaip plaukimas arba lengvoji atletika. Kartais po dienos veiklų susitinku su draugais, bet įprastai tenka ruoštis daugeliui atsiskaitymų, kurių forma labai įvairi: nuo egzaminų raštu, žodžiu, pristatymų iki praktinių tam tikros sporto rūšies testų“, − pasakoja Sebastianas.

Jis neslepia, kad labiausiai savo universitete džiaugiasi galimybe nemokamai naudotis futbolo aikštynu ne tik pačiam žaisti futbolą, bet ir galimybe stebėti rungtynes bei koncertus, vystančius jame.

Nemokamas bakalauro studijas siūlo ne tik Vokietija ir Danija, bet ir visos Šiaurės šalys, išskyrus Islandiją. Daugiau apie nemokamas arba nebrangias studijas skaitykite čia.

Kaip išsirinkti

„Fox universitetai“ pataria pasidomėti, kokiose srityse universitetai specializuojasi, kokią įrangą turi ir kokias programas siūlo.

„Svarus kriterijus yra studentų pasitenkinimo studijomis lygis, įsidarbinimo rodiklis. Miestas taip pat svarbus renkantis bet kokios srities studijas. Svarbu išsiaiškinti, ar universitetas duos būtent tai, ko nori studentas: ar jam reikia daugiau praktinės veiklos, ar teorijos ir mokslinių tyrimų. Ta pati programa gali būti dėstoma visai kitaip skirtinguose universitetuose, tad būtina gerai pasidomėti prieš teikiant paraiškas“, − pataria ekspertai.

Nepatarčiau studijuoti sporto tiems, kas galvoja, kad studijos bus galimybė užsiimti sportu praktiškai. Čia reikia mąstyti giliau.

Prancūzė Roxane Florent Lilio universitete (University of Lille) studijuoja sporto mokslus.  Jai šiose studijose labiausiai patinka praktiškai išbandyti studijuojamas sporto šakas, bet mergina pabrėžia, kad jos ir daugelio sporto studijų programose svarbiausia yra suprasti ir mokytis, kaip įtraukti jaunimą į sporto veiklas.

„Nepatarčiau studijuoti sporto tiems, kas galvoja, kad studijos bus galimybė užsiimti sportu praktiškai. Čia reikia mąstyti giliau“, − sporto studijas komentuoja Roxane.

Finansinis pasiruošimas

Kalbinti sporto studentai pasisako už studijas užsienyje dėl įdomios patirties, naujų iššūkių ir įdomių pažinčių, o studijų užsienyje konsultantai apsisprendusius įspėja pasiruošti finansiškai.

„Pradžia visiems būna sunki: skrydis, nuoma, darbo paieškos, mokestis už studijas. Apskritai, pradžiai reikia nusiteikti, nes studentai susidurs su kita kultūra, su kita kalba, su finansinėmis bėdomis, iš pradžių bus sudėtinga susigaudyti mieste. Svarbiausia gerai pasiruošti pradžiai, kuo daugiau domėtis, tobulinti anglų kalbą, nepavėluoti ieškotis būsto. Reikia susirinkti kuo daugiau informacijos, kad būtų lengviau prisitaikyti“, − pataria studijų užsienyje ekspertai Lietuvoje.

Prieš atvykdamas turėjau aukoti mokyklines linksmybes ir labai labai taupyti.

Danijoje studijavęs Gytis prisimena, kad jį irgi gąsdino aukštas šalies pragyvenimo lygis, todėl planuojantiems studijuoti šioje šalyje jis rekomenduoja apsvarstyti darbo galimybes, nors mokslas  nemokamas, o studijų stipendijos iš pirmo žvilgsnio ir atrodo pakankamos. Pasak jo, stipendijos Danijoje yra apie 700 eurų per mėnesį.

„Pasvėręs visus pliusus ir minusus, nusprendžiau, kad sunku bus tik studijų pradžioje ir viskas įmanoma, jei sugebėsiu tinkamai pasiruošti. Prieš atvykdamas turėjau aukoti mokyklines linksmybes ir labai labai taupyti. Pirmieji mėnesiai Danijoje, kol susiradau studentišką darbą, man kainavo vienerių metų pinigų taupymą Lietuvoje. Pradžia sunki, bet viskas atsiperka“, − pozityviai savo studijų pradžią prisimena Gytis.

Eglė Vinauskaitė

27-erių vilnietei Eglei Vinauskaitei pavydėtų daugelis apie studijų aukštumas svajojančių žmonių. Po ilgų metų svajonių jauna moteris pagaliau gavo tai, ko taip sunkiai siekė – kvietimą studijuoti prestižiškiausiu pasaulyje tituluojamame Harvardo universitete JAV. Žmonių vystymosi ir psichologijos studijų magistro programoje studijuojanti E.Vinauskaitė teigė, kad JAV ir Lietuvos aukštojo mokslo sistemos skiriasi kaip diena ir naktis. JAV, pasak moters, ne tik kad nėra srautinių paskaitų, bet ir paprastų, studento iškaltus faktus tikrinančių egzaminų. Už Atlanto labiau vertinama studento motyvacija, aktyvumas, mokėjimas argumentuoti savo nuomonę. Tai, pasak pašnekovės, ten sudaro didžiąją dalį pažymio.

Prieš išvykdama į JAV E.Vinauskaitė Londone pati konsultavo savo karjeros kelio ieškančius jaunus žmones. Pabaigusi ekonomikos studijas ISM Vadybos ir ekonomikos universitete Vilniuje, pašnekovė dar mokslų metu stažavosi tokiose pasaulinėse kompanijose kaip „Nestle Baltics“ ir „Procter & Gamble“ būstinėje Varšuvoje. Tačiau dabar E.Vinauskaitė teigė už Atlanto sužinojusi tiek įvairių būdų dirbti su žmonių profesiniu tobulėjimu – nuo intervencijų dizaino iki duomenų analitikos sprendimų, – jog tikino, kad teks pačiai pasinaudoti savo patarimu ir toliau eksperimentuoti. Laikas, anot E.Vinauskaitės, jai tapo brangiausia valiuta. Moteris tikisi kelerių metų eigoje ir Lietuvoje įgyvendinti idėjas, kurias sau vis brūkšteli sąsiuvinio paraštėse. „O jei dar kas duotų prikišti nagus prie švietimo sistemos, būtų išvis gerai“, – teigė pašnekovė.

- Ką, be ekonomikos studijų ISM, dar veikėte Lietuvoje tuo metu? Ar reikia bakalaurą studijuojančiam žmogui dirbti?

- Aktyviai į visuomeninę veiklą įsitraukiau nuo ketvirto kurso ir manau, kad tai padariau stipriai per vėlai.

Studijų metai yra išskirtinai žemos rizikos laikas save išbandyti netikėtuose amplua, pažinti savo pomėgius, stiprybes ir visa tai panaudoti renkantis karjeros kryptį.

Viešojoje erdvėje vis pabrėžiama, kaip svarbu savanoriauti tam, kad išsiskirtum darbo rinkoje, bet, mano manymu, šios priežastys labai paviršutiniškos. Mažai kalbama apie tai, kad studijų metai yra išskirtinai žemos rizikos laikas save išbandyti netikėtuose amplua, pažinti savo pomėgius, stiprybes ir visa tai panaudoti renkantis karjeros kryptį.

- Kaip ir kodėl jūsų mintyse atsirado Harvardas? Kokia buvo jūsų pagrindinė motyvacija „mesti viską“ ir išvykti studijuoti į JAV?

- Studijų mainų metu Vienoje (Austrija) patekau į aplinką, kur iniciatyva ir pasaulinės ambicijos buvo norma. Jei atvirai, norėjau sau ir abejojantiems manimi įrodyti, kad, turėdama tikslą, įdėjusi daug darbo galiu jį pasiekti. Dabar Harvardas nebeatrodo kaip kažkas ypatingo ir tėra tarpinė stotelė, bet tada, dvidešimtmetei mergaitei, kuri tenorėjo dirbti banke, kaip ir visi, tai buvo didžiulis dalykas.

Po studijų Harvarde dažniausiai nedirba tik tie studentai, kurie patys pasirenka nedirbti.

Po ISM ekonomikos studijų baigimo pagal išsilavinimą kaip finansų analitikė dirbau su socialiniais projektais, kol nusprendžiau gilintis į savo mylimą jaunimo tobulinimo sritį ir įgyvendinti savo pačios idėjas. Taip sutapo, kad turėjau galimybę įmonę įkurti Londone, nors iš anksto ten vykti neplanavau ir į išvykimą pagyventi svetur žiūrėjau kaip į nuotykį.

Teko greitai suvokti realybę, kad jei noriu, jog mano darbas turėtų rimtą poveikį jauniems žmonėms ir nebūtų tik pačios ego paglostymas, patirties ir turimų žinių šioje srityje nepakanka. Nesuprantu prasmės siekti magistro diplomo „nes visi taip daro“. Atsirado natūralus poreikis mokytis toliau, kuris ir tapo priežastimi pagaliau bandyti stoti į Harvardą.

- Ar mokslas tokioje prestižinėje įstaigoje garantuoja gerą darbą?

- Taip, po studijų Harvarde dažniausiai nedirba tik tie studentai, kurie patys pasirenka nedirbti. Išties jaučiasi šios institucijos svoris. Mes juokaujame, kad, jei nori, kad atsidarytų kokios durys, reikia numesti „H bombą“ – paminėti, kad studijuoji Harvarde – ir žmonės mielai sutinka skirti laiko pokalbiui.

Tačiau yra ir kita prestižinių universitetų pusė. Čia studentai stoja ne tam, kad gautų bet kokį darbą. Daug jų, ypač magistro lygyje (JAV stojant į magistro studijas jau reikia turėti bent keletą metų darbo patirties), turi stiprius profilius ir varžosi dėl ypač konkurencingų darbo vietų.

Bet kuriuo atveju yra svarbu suprasti, kad plikas diplomas, kad ir koks prestižinis jis bebūtų, savaime darbo negarantuoja. Metai darbo patirties – ne prasėdėtas laikas, o pasiekimai teikia didžiausią vertę.

Be to, darbo paieška yra dinamiškas ir aktyvus procesas, o ne vien CV išsiuntimas ir sėdėjimas kaip keksui. Rekomendacijos, palaikomi ryšiai su bendradarbiais, tinklaveika yra didžioji dalis sėkmės. Tiek ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, tiek Harvarde karjeros skyrius kala į galvas, kad nuo pat studijų pradžios prašytume informacinių interviu, palaikytume ryšius su darbdavių atstovais, pavyzdžiui, kreiptumėmės į juos kaip ekspertus kurso projektams, tam, kad, prireikus, jau turėtume ryšį su jais.

- Kokie įspūdžiai po daugiau nei pusmečio Harvarde? Gal galėtumėte išskirti vieną ar kelis dalykus, kurie jus labiausiai nustebino tokio lygio universitete?

- Pažinus ne vien tik Harvardą, bet ir JAV švietimo sistemą apskritai, mane labiausiai nustebino požiūris į aukštąjį mokslą. JAV vos trečdalis populiacijos turi bakalauro diplomą ir apie 10 proc. turi magistro laipsnį. Universitetinis išsilavinimas čia nėra norma. Be to, kadangi vidutiniškai kas antras įstojęs iškrenta, vien universiteto baigimas – tų ketverių metų išgyvenimas – savaime turi vertės.

JAV yra visokių lygių aukštojo mokslo įstaigų, bet prestižiniai universitetai čia nenaudoja trijų dalykų, kurie, deja, yra Lietuvos aukštojo mokslo sistemos ramsčiai. Čia beveik nėra vadinamųjų srautinių paskaitų, beveik nėra egzaminų ir visiškai nėra tolerancijos nepažangumui.

Žinojimas, kad bus vertinamas esminis dalyko supratimas, o ne skaidrių iškalimas, skatina studentus nuoširdžiai gilintis į medžiagą prieš, per ir po paskaitų.

Harvarde labai retai galima rasti tradicinę paskaitą su dėstytoju, kelias valandas kalbančiu šimtui žmonių. Čia plačiai naudojama vadinamoji apverstos klasės (angl. „flipped classroom“) metodologija, kur studentas intensyviai ruošiasi paskaitai, namie perskaito teoriją, o klasės laikas naudojamas diskusijai apie medžiagą, gilesniam jos įsisavinimui ir pritaikymui praktinėse situacijose. Iki pusės galutinio pažymio sudaro aktyvus dalyvavimas paskaitoje, todėl energingos ir apgalvotos studentų diskusijos yra didelė mokymosi proceso dalis.

- Kodėl ten beveik nėra egzaminų? Kas juos pakeičia?

- Egzaminai yra greičiau išimtis nei taisyklė dėl kelių priežasčių. Visų pirma, JAV manoma, kad rašytiniai darbai ir kurso projektai yra teisingesnis būdas patikrinti studento supratimą nei testai. Antra, žinojimas, kad bus vertinamas esminis dalyko supratimas, o ne skaidrių iškalimas, skatina studentus nuoširdžiai gilintis į medžiagą prieš, per ir po paskaitų.

Trečia, pedagogikos geroji praktika diktuoja, kad asmeninis interesas studentus motyvuoja ir įtraukia kaip niekas kitas. Būtent galimybė rašyti kursinius pasirinkta tema leidžia kiekvienam studentui gaunamą informaciją pritaikyti prie savo poreikių.

- Ką jūs patartumėte studijas baigusiam jaunam žmogui, kuris tarsi turi kompetencijų, bet nežino, ko jis iš tiesų nori gyvenime? Ar verta vytis „laimės paukštę“ ir ieškoti tokio darbo, kurį žmogus šiaip galėtų dirbti net dykai?

- Manau, kad žmogus darbe pasieks geresnių rezultatų ir labiau džiaugsis savo kasdienybe, jei jam pasiseks sugauti tą laimės paukštę. Bet vien suprasti, kur ta paukštė tupi, gali užimti ne vienerius metus. Dėl to absolventai ir pasimetę – kai tiek pasirinkimo, kaip jiems žinoti, kur patiks ir seksis?

Svarbu nebijoti rizikuoti, nuolat prašyti atgalinio ryšio, išmokti atsiriboti nuo pradinių lūkesčių ir gebėti save analizuoti.

Patarčiau nelaukti studijų pabaigos ir pradėti eksperimentuoti su savimi jau nuo pirmo kurso: nebijoti keliauti į mainų programas ar tarptautinius studentų renginius, gauti mentorių, įsitraukti į studentų atstovybės veiklą, imtis kvalifikuotos savanorystės, įgyvendinti savo idėjas ir taip įveikti pirmuosius bandymus su startuoliais. Žodžiu, pasinaudoti visomis galimybėmis, kurios tik atsiveria.

Visada sakiau, kad eksperimentų ir klaidų kaina niekada nebebus tokia žema kaip studijų metais.

Šiame procese svarbu nebijoti rizikuoti, nuolat prašyti atgalinio ryšio, išmokti atsiriboti nuo pradinių lūkesčių ir gebėti save analizuoti. Remiantis tokiomis įžvalgomis ir reiktų galvoti apie kitą žingsnį. Nereikia bijoti to nežinojimo. Manau, dauguma žmonių nežino, ko nori gyvenime, ir vien pasiryžimas vairuoti savo karjerą sąmoningai yra žingsnis į priekį.

Ivo Matseris / ISM nuotr.

Akademinės žinios ir darbo patirtis dar nėra viskas. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto direktorius olandas Ivo Matseris teigia, kad studentai neturėtų strimgalviais lėkti į darbo rinką. Priešingai jaunuoliai turėtų duoti sau laiko subręsti ir įgauti gyvenimo patirties. Pasak I.Matseris, ekspertas yra žmogus, kuris yra ne tik savo srities specialistas, bet ir sugeba mąstyti plačiau, turėti lankstumo, kuris ir įgaunamas su gyvenimiška patirtimi.

- Kokius pagrindinius skirtumus ir panašumus pastebėjote tarp Lietuvos ir Nyderlandų aukšotojo mokslo sistemų?

- Lietuvoje žmonės nori greitų rezultatų, todėl studijų rezultatų taip pat tikimasi greitų ir efektyvių. Štai Nyderlanduose žmones labiau įtraukia mokymosi procesas. Jie mokymąsi mato labiau kaip kelionę, o lietuviai yra linkę iškart tikėtis rezultato, ir galvoti, „kas man bus iš tų mokslų“. Tai yra nemažas skirtumas.

Galiu pasakyti, kad Lietuvoje galimybės augti yra kur kas didesnės, negu Nyderlanduose. Ten ekonomika yra tvirta ir subrendusi, kas yra gerai. Tačiau jaunų idėjų augimo atžvilgiu, tai gali būti kliūtis. Ten žmonės mažiau mato neišnaudotas galimybes, neišnaudotus rinkos sektorius.

Lietuvoje per dažnai girdžiu, tikrai per dažnai, kad „mes – labai maža šalis“. Jūs nesididžiuojate tuo, ką turite, per mažai pasitikite savo jėgomis. Toks išankstinis nusistatymas nėra gerai, jis kenkia geram Lietuvos žmonių potencialui. Lietuviai juk stiprūs, užsigrūdinę žmonės. Tačiau jeigu tik bandysi palyginti lietuvius su kitų šalių piliečiais, visas pasitikėjimas dingsta.

- Daug jaunų lietuvių emigruoja, stoja į užsienio universitetus, stengiasi mokytis ten, nes ten neva geresnė studijų kokybė. Kaip manote, kokių priemonių turėtų imtis Lietuva, kad sustabdytų jaunų žmonių emigraciją?

- Jauni žmonės yra labai reiklūs. Jie reiklūs ir mūsų universitete, tačiau lygiai taip pat reiklūs studentai yra ir Nyderlanduose. Aš nemanau, kad studijų kokybė yra vienintelė ir pagrindinė priežastis, kodėl jauni žmonės išvyksta. Lietuvoje studijos irgi labai aukštos kokybės. Galbūt kalbu šališkai, tačiau didžiuojuosi mūsų ISM universiteto studijų kokybe. Manau, kad esminė priežastis, kodėl jaunimas emigruoja, yra tiesiog noras būti užsienyje. Nematau tame nieko blogo. Keliauti ir nuolat plėsti savo akiratį svetur nėra nieko blogo. Blogiau yra, jeigu jie ten pasilieka.

Jauni žmonės nori jūros, vandenyno, saulės, nori turėti svajonę. Mano dukra išvažiavo mokytis į Los Andželą, ir manęs tai visai nenustebino.

Kad Lietuva netaptų tik senų žmonių šalimi, tačiau palaikytų aktyvią darbo rinką, reikia galvoti, kaip užtikrinti jaunų žmonių integravimą į ją. Pavyzdžiui, universitetai galėtų kurti tokias programas, kurių dalimi būtų praktika ne vienoje, o keliose įmonėse iš karto, tarp jų ir užsienio kompanijose, kad patirtis būtų dar stipresnė.

- Universitetuose retai matome vyresnių žmonių. Kaip manote, kodėl taip yra? Ar vyresni žmonės bijo keisti profesiją? Pasitaiko, kad žlugus vienai įmonei, šimtai ilgus metus tą patį darbą dirbusių žmonių lieka be darbo. Jie bijo persikvalifikuoti, keistis, nors būna atsidūrę keblioje padėtyje.

- Egzistuoja dvi rinkos. Vienoje tokiais atvejais žmonėms išties reikia pakeisti profesiją, o kitoje tereikia įgyti naujų kompetencijų, įgūdžių. Universitetų atsakomybė yra sukurti mokymosi visą gyvenimą sąlygas. Kodėl žmogus turi mokytis iki 25 metų, ir tada sustoti? Nesuprantu to. Žmogus turi mokytis iki mirties.

Man universitetas yra užduotis ir būtinybė. Ir jeigu man reikės kažkokių naujų įgūdžių po penkerių metų, pasistengsiu juos įgyti. Įdomu ne tik tai, kaip jauni žmonės mokosi iš vyresnių, bet ir kaip vyresni gali pasimokyti iš jaunų.

Reikia atsiminti, kad rinka visada atvira lankstiems žmonėms. Pažįstu vieną verslininką, kuris Nyderlanduose įkūrė įmonę, kurioje samdė tik žmones, kuriems virš penkiasdešimties. Tokią verslo logiką jis pagrindė tuo, kad tokie žmonės yra labai kvalifikuoti, efektyvūs, jų vaikai jau suaugę, tad tokie darbuotojai visada bus darbe. Tai pasiteisino – jo įmonė klesti.

- Tad siūlote jauniems žmonėms tiesiog būti drąsiems, ir nemanyti, kad jie visą likusį gyvenimą dirbs vienoje srityje? Yra daug jaunų žmonių, kurie studijuoja paklausiomis vadinamas profesijas, nors jos jiems ir nepatinka, manydami, kad taip užsitikrina ateitį. Vėliau jie dirba darbus, kurių nemėgsta, bet ir toliau ten sėdi.

- Jauni žmonės ir taip yra drąsūs. Jie žino netgi daugiau, nei mes. Niekada nebūsi geru advokatu, jeigu tau nepatinka tavo darbas. Reikia būti drąsiu sau pačiam pripažinti, kad tai, ką darai, nepatinka tau pačiam. Tačiau reikia suprasti, kad visada bus kažkokia sritis, kurioje tu jausiesi puikiai. Tiesiog ją reikia rasti.

Kita vertus, reikia suvokti ir tai, kad niekada niekas nebūna visiškai gerai. Visada atsiras kažkas, kas žmogui neįtinka. Neįmanoma būti visiškai patenkintu ir laimingu gyvenime. Tačiau, jeigu savo profesinį gyvenimą dar tik pradėjęs žmogus studijuoja ne tai, kas jam patinka, jis privalo sustoti, ir apsvarstyti galimybę mesti studijas, ir ieškoti savęs kitoje srityje.

Turi būti atviras su savimi, antraip nebūsi geras darbuotojas ir laimingas žmogus.

- Kaip manote, galbūt ateityje turėsime tokį švietimo modelį, kad moksleiviai galės baigti mokyklą anksčiau, tarkime, šešiolikos metų, iškart stoti į universitetą, ir baigti studijas būnant dvidešimties? Tuomet dar visiškai jaunas žmogus, jau turėtų specifinių žinių, ir puikiai tiktų darbo rinkai.

- Tačiau darbe reikia būti efektyviu ir profesionaliu. Profesionalumą sudaro ne vien studijų metu įgautos žinios, bet ir paprasta, gyvenimiška patirtis. Reikia turėti laiko ir šiek tiek subręsti. Kad ir koks protingas bebūtų aštuoniolikos metų žmogus, jam dar reikia pagyventi, pamatyti pasaulio, įgauti gyvenimo patirties. Žmonėms reikia laiko eksperimentuoti, apdoroti gautą informaciją, patirti nuopolius, daryti klaidas.

Maži vaikai mokosi labai greitai. Kodėl? Nes jie daro daug klaidų, kol pagaliau išmoksta. Juk pradedame vaikščioti ne iš pirmo karto. Vis pargriūname, bet galų gale žengiame tą pirmąjį žingsnį, kuris išties yra labai didelis. Taip ir vyksta mokymasis.

Pastebėjau, kad žmonės šiais laikais pradėjo bijoti daryti klaidas, jie nebeeksperimentuoja.

- Kaip manote, kokių profesijų reikės artimiausioje ateityje?

- Reikės vis daugiau ekspertų. Tai susiję su technologijų vystymųsi. Paslaugos, kurias teiks verslai, bus vis labiau vertinamos dėl jų kokybės. Tačiau ateities ekspertas turės būti ir lankstus, nes vieno darbo gyvenimo ciklas trumpės.

Galbūt dabar, kai kai kurie studentai dar tik pradeda studijuoti, profesijos, kuriose jie ateityje dirbs, dar neegzistuoja. O kai kurios neva perspektyvios profesijos, kurios yra vertinamos dabar, išnyks.

Euroblogas.lt nuotr.

Greičiausiai negirdėjote apie aukštąją mokyklą Europos koledžas (College of Europe), dar kitaip vadinamą Europos Sąjungos diplomatų kalve. Mokykla buvo įkurta ES iniciatyva 1949 m. ruošti tarnautojus ES institucijoms. Čia mokslus baigė  Helle Thorning-Schmidt, vėliau tapusi pirmąja ministre pirmininke moterimi Danijoje, buvęs Suomijos ministras pirmininkas Alexanderis Stubbas, buvęs Europos Komisijos pirmininkas Manuelis Marínas ir dar daug kitų aukštas pareigas užėmusių politikų.

Gabija Karlonaitė, euroblogas.lt

Kiekvienais metais čia studijuoja ir keletas lietuvių. Šiemet trys. Būtent dėl nedidelio besikreipiančių lietuvių skaičiaus tautiečiams įstoti į šią prestižinę mokyklą lengviau nei prancūzams ar italams, sako Simona Pronckutė, pernai Europos koledže baigusi Europos politikos ir administravimo studijas, nors į mokyklą įstojo niekada prieš tai nestudijavusi politikos ar ekonomikos mokslų.

BBC šią mokyklą apibūdino kaip pirmaujančią Europos studijų mokyklą, o pasak „The Times“, Europos koledže sudaromos šiltnamio sąlygos užmegzti karjeros kontaktus. Tai patvirtina ir Simona, kuri dabar stažuojasi Europos Komisijoje.

Europos koledžas yra įsikūręs Belgijos mieste Briugėje ir Lenkijos sostinėje Varšuvoje. Pastarojoje šiuo metu studijuoja Kristina Belikova. Ji pasakoja, kad Briuselio darbo rinkoje “College of Europe” yra raktas į sėkmingą karjerą.

„Supratau, kad jeigu Briuselio darbo rinkoje noriu rasti savo vietą, koledžo išsilavinimas yra must have“, − sako tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė, dabar studijuojanti Europos tarpdisciplininių studijų magistrą. Į koledžą mergina atvyko su komunikacijos ir žurnalistikos studijų bagažu.

Atrankos tvarka

Kristina neslepia, kad koledžas garsėja savo aršia atrankos sistema ir aukšto lygio dėstytojais. Mergina susiviliojo galimybe atsidurti aplinkoje, kuri priverstų sparčiai mokytis ir tobulėti. Ji papasakojo, kaip vyksta atranka ir kuo ji skiriasi lietuviams.

Kadangi studijos yra labai brangios, didelė studentų dalis gauna stipendijas.

„Paprastai atranką į koledžą vykdo nacionaliniai ES šalių komitetai, tačiau tuo atveju, kai komiteto nėra, pats universitetas atsirenka studentus. Taip pat yra su studijų finansavimu. Kadangi studijos yra labai brangios, didelė studentų dalis gauna stipendijas, kurios yra skiriamos arba juos siunčiančių šalių, arba tam tikrų fondų. Kadangi Lietuva nacionalinio komiteto neturi ir studijų savo piliečiams neapmoka, mano atveju atranką vykdė pats koledžas, o stipendiją suteikė Europos Kaimynystės politikos fondas“, − atrankos ir mokslų finansavimo būdus paaiškina Kristina.

Tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė pasakoja, kad koledžo atranka susideda iš kelių dalių.

„Pirmiausia reikia užpildyti elektroninę paraišką, kur be visų dokumentų ir pasiekimų reikia labai aiškiai išdėstyti savo motyvaciją studijuoti koledže ir tai, kaip šias žinias planuoji panaudoti. Kandidatai, praėję pirmąjį atrankos etapą, kviečiami į interviu, kurio metu užduodami su studijų temomis susiję klausimai“, − sako pašnekovė.

Ji prisimena, kad interviu metu jos paklausė apie Lietuvos vaidmenį sprendžiant konfliktą Ukrainoje ir mažų ES šalių narių vaidmenį bendroje užsienio politikoje. Dar ji turėjo išdėstyti savo nuomonę apie ES Kaimynystės politikos silpnąsias ir stipriąsias vietas.

„Norint čia patekti reikia ne tik gerų akademinių pasiekimų, bet ir aktyvaus domėjimosi studijų sritimi. Mano kurse yra žmonių, studijavusių Oksforde ir Kembridže, yra dirbusių kelerius metus Bahreine, Afrikoje ir Kazachstane, nemažai yra atvažiavusių iš Briuselio arba savo šalių ministerijų“, − vardija pašnekovė.

Simona antrina, kad atrankoje atsižvelgiama į kandidatų patirtį dalyvaujant pilietinėje veikloje,nevyriausybinėse organizacijose, „Erasmus“ programoje. Atsižvelgiama į darbo patirtį, praktiką ar dalyvavimą įvairiose simuliacijose.

„Geri pažymiai irgi svarbu, bet jeigu turi tarptautinės patirties, pavyzdžiui, esi įkūręs jaunimo organizaciją, sėkmingą startuolį arba rašai straipsnius tarptautiniams leidiniams, tai yra vertinama labiau nei geri pažymiai“, − sako Simona. Ji priduria, kad ši taisyklė galioja šalims, iš kurių stojančiųjų skaičius nėra didelis. Mergina užsimena, kad mokykla taiko neoficialias studentų priėmimo kvotas, o tai numato įtraukti kuo daugiau įvairių tautybių žmonių.

Paskaitos vyksta anglų ir prancūzų kalbomis. Kristina sako, kad šių kalbų mokėjimas yra didelis privalumas stojant, nors pati pašnekovė įstojo minimaliai mokėdama prancūzų. Studijų aplinka paskatino patobulinti kalbos žinias ir įgūdžius per labai trumpą laiką.

Prieš prasidedant mokslo metams organizuojama nemokama vasaros kalbų mokykla, akademinių mokslo metų metu taip pat vyksta įvairių kalbų kursai.

„Vienos programos reikalauja puikaus abejų kalbų mokėjimo, kitose užtenka anglų kalbos ir vidutinių prancūzų kalbos žinių. Mano programoje dauguma paskaitų vyksta anglų kalba, tačiau paskaitos prancūzų kalba irgi yra neišvengiamos“, − sako Kristina ir priduria, kad koledžas suteikia visas galimybes tobulinti kalbą. Ji paaiškina, kad prieš prasidedant mokslo metams organizuojama nemokama vasaros kalbų mokykla, akademinių mokslo metų metu taip pat vyksta įvairių kalbų kursai.

Studijuoja Europą

Europos koledžas suteikia magistro laipsnį, mokslas trunka 10 mėn.

„Aš studijuoju Europos tarpdisciplininių studijų magistrą. Paprastais žodžiais tariant, tai reiškia, kad studijuoju ES iš įvairiausių perspektyvų. Pirmą pusmetį mokėmės tokius dalykus, kaip Europos Sąjungos sprendimų priėmimas, Europos integracijos istorija, ES ekonominė ir teisinė integracija. Antrą pusmetį renkamės specializaciją. Dalykų pasirinkimo galimybės labai plačios. Galima rinktis ES vidaus politikos arba užsienio politikos specializaciją“, − paaiškina Kristina.

Pašnekovė vardija, kad čia dėsto įvairių šalių diplomatai, buvę ambasadoriai, prezidentų ir premjerų patarėjai, žinomi akademikai.

„Pavyzdžiui, kursą apie stalinizmą dėsto Pulitzerio premijos laimėtoja Anne Applebaum, istorijos kursus dėsto šios srities įžymybė Timothy Snyderis, kursą apie ES diplomatiją − buvęs ES ambasadorius prie Jungtinių Tautų Thomas Mayras-Hartingas. Galimybė mokytis iš tokių žmonių, diskutuoti su jais, labai įkvepia ir paskatina“, − aukštu mokslo lygiu džiaugiasi Kristina.

Simona pritaria, kad vienas didžiausių mokyklos privalumų yra galimybė mokytis iš savo srities profesionalų, bet jai nelabai patiko prancūziška dėstymo sistema, o tai reiškia, kad labai daug reikia mokytis mintinai. Kita vertus, pasak merginos, ši mokykla padeda suprasti, ar tikrai nori dirbti su ES institucijomis. Dar mergina užsimena, kad studijų metu studentai įtraukiami į įvarius projektus, kurių metu užmegzti kontaktai labai praverčia tęsiant karjerą.

Kristina priduria, kad į studijų programą yra įtrauktos ir mokomosios kelionės.

Krūviai yra tikrai labai dideli, įtampa irgi, ypač artėjant atsiskaitymams, todėl reikia stiprių nervų.

„Mano studijų programoje yra dvi, pilnai įskaičiuotos į studijų kainą. Pirmoji buvo į tris Baltijos šalis. Kelionės metu susitikome su šalių politikais, kalbėjome apie šioms šalims aktualias problemas − energetinį saugumą, santykius su Rusija, tautinių mažumų integraciią. Lietuvoje susitikome su europarlamentaru Gabrieliumi Landsbergiu, energetikos ministru Roku Masiuliu. Kovo mėnesį laukia dar viena kelionė. Studentai vyks trimis kryptimis − į Ukrainą, Serbiją/Graikiją/Vengriją ir Gruziją/Armėniją. Šios kelionės yra puiki galimybė pamatyti iš arčiau tai, apie ką koledže diskutuojame kone kiekvieną dieną“, − sako pašnekovė.

Studentams tvarko kambarius ir kloja lovas

Kristina neslepia, kad mokytis čia tikrai nelengva.

„Tik ateiti į paskaitas neužtenka. Beveik kiekvienam užsiėmimui tenka nemažai ruoštis, skaityti nurodytą literatūrą, rengti prezentacijas arba rašyti darbus. Ir tai reikia padaryti, net jeigu paskaitos kartais vyksta nuo aštuonių ryto iki aštuonių vakaro. Krūviai yra tikrai labai dideli, įtampa irgi, ypač artėjant atsiskaitymams, todėl reikia stiprių nervų, kad nepalūžtum ir nepasiduotum panikai. Nereikia pamiršti, kad koledže savaitgaliai neegzistuoja. Paskaitos šeštadienį ar sekmadienį nuo 9 ryto iki pat vakaro yra įprastas dalykas“, − įtemptą koledžo dienotvarkę vardija pašnekovė.

Dėl didelio mokymosi krūvio koledžas pasirūpina beveik viskuo. Pasak Kristinos, studentų kambariai yra tvarkomi, maistas paruošiamas, darbotvarkė sudėliojama.

„Belieka tik mokytis ir tobulėti. Buities rūpesčiai čia neegzistuoja. Dažnai juokaujame, kad sunku bus grįžti į gyvenimą, kur lovos niekas nepaklos, indų neišplaus ir maisto neparuoš“, − pasakoja koledžo studentė.

Gyvena tarpkultūrinėje dimensijoje

„Gyvenimas su kitais studentais stiprina sąsają su Europos Sąjunga. Pažindama žmones supratau, kad mūsų tradicijos nėra jau tokios skirtingos, požiūriai į daugumą dalykų sutampa. Visi turime panašius siekius gyvenime ir profesinėje karjeroje“ , − Simona pasakoja apie tarpkultūrinio gyvenimo formuojamą suvokimą.

„Tokioje aplinkoje jautiesi vienu metu ir europiečiu, ir savo šalies atstovu stipriau nei bet kada. Koledže vyksta daug diskusijų politinėmis temomis, kartais tenka pabūti savo šalies balsu, paaiškinti Lietuvos poziciją vienu ar kitu klausimu“, − pasakoja Kristina.

Ji pastebėjo, kad dažnai studentų nuomonės sutampa, nors jie visi yra iš skirtingų šalių. „Matome bendrus problemų sprendimo būdus. Tokiais momentais jaučiama labai stipri europinė dvasia, kuri užgožia nacionalinius sentimentus“, − pasakoja koledžo studentė.

Kalbintos merginos pataria drąsiai stoti planuojantiems savo karjerą Europos Sąjungos institucijose ar tarptautinėse organizacijose. Šiose darbo vietose Europos koledžo diplomas yra labai vertinamas, nors nacionalinio lygio organizacijose jis gali būti visai nežinomas. Pasak Kristinos, visi, kurie domisi ESa, užsienio politika ir nori geriau suprasti, kas ir kodėl vyksta pasaulyje, turėtų čia aplikuoti, o Simona visus norinčius įsitraukti į ES veiklas kviečia paskaityti apie projektą movineurope.esn.org.

R.Razmaitė / Asmeninio archyvo nuotr.

Žodis „darbas“ kone geriausiai atspindi šiuo metu fotografiją Midlsekso universitete studijuojančios Ramintos Razmaitės kasdienybę. Mergina neslepia – studijuoti ir nedirbti Jungtinėje Karalystėje galėtų tik labai turtingų tėvų atžalos. „Londone taip jau yra – tik dirbi dirbi dirbi, kasdien tik universitetas−darbas−namai. Čia atvykus apie Lietuvą ir ten likusį nerūpestingą gyvenimą verčiau pamiršti, kitaip nieko gero nebus“, − tinklaraščiui Euroblogas.lt pasakoja Anglijoje rožinius akinius labai greitai nusimetusi dvidešimtmetė.

Virginija Pupeikytė-Dzhumerova, euroblogas.lt

– Raminta, į Jungtinę Karalystę prieš pusantrų metų atvykai studijuoti fotografijos. Kaip prasidėjo tavo gyvenimas ir studijos šioje šalyje?

– Skridau čia nusiteikusi labai pozityviai. Atrodė, susirasiu draugų, bus labai linksma, Londonas atrodė svajonių miestas. Bet ne, taip nebuvo (juokiasi, − aut. past.) Anglai, ypač mūsų kursas, nėra draugiški. Konkurencija didžiulė. 40 žmonių susiskirstę į grupes pagal tautas. Daugiausia bendrauju su lietuviais, mūsų čia dešimt. Atvažiavusi net pusantro mėnesio nieko neveikiau, negalėjau susirasti darbo. Darbo paieškas pradėjau tiesiog visur siųsdama CV. Skelbimų čia ganėtinai daug, bet įsidarbinti sunku, jei neturi Anglijoje įgytos patirties.

– Sakai, kad studijuodama nedirbai net pusantro mėnesio, nors tai nėra toks jau ilgas laiko tarpas. Kodėl vos atvažiavę studentai išsyk pradeda dirbti?

– Leisti sau nedirbti gali studentai tik iš tikrai labai turtingų šeimų. Kiek žinau, visi mano pažįstami Anglijoje studijuojantys lietuviai dirba. Londonas yra labai brangus miestas. Po pusantrų metų patirties galiu pasakyti, kad tėvai kas mėnesį turėtų studentui siųsti maždaug 600-700 eurų. Už šiuos pinigus susimokama kambario nuoma, nusiperkama pavalgyti, tačiau tik tiek. Jokių pramogų. Suprantu, kad vaiko, kilusio iš vidutinio sluoksnio, tėvams yra labai sunku. Jei abu tėvai gauna minimalius atlyginimus, iš viso apie 600 eurų, tai savo vaikui užsienyje padėti tiesiog neturi iš ko.

– Sakai, kad studentams Anglijoje dirbti būtina, tačiau ar tam sudarytos tinkamos sąlygos?

– Tikrai taip, ypač pirmaisiais metais. Dėstytojai vadinamuoju adaptaciniu laikotarpiu atvykėlių tikrai nespaudžia. Pirmame kurse visi lietuviai dirbo, dėstytojai apie tai žinojo. Baigiantis mokslo metams patarė kitąmet nesidarbinti, neva bus per sunku. Dabar, antrame kurse, paskaitų turime tris dienas per savaitę – antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį. Iš tikrųjų studijų krūvis didesnis, projektams skiriama mažiau laiko, tačiau nėra taip tragiška, kaip dėstytojai gąsdino. Be to, kai nori, tai sukiesi ir viską spėji.

"Veido" archyvas

Šiuo metu nemažai daliai moksleivijos yra iškilusi sudėtinga apsisprendimo dilema: kur rinktis studijas – Lietuvoje ar užsienyje?

Greičiausiai vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą nėra. Tačiau labai svarbu prieš darant sprendimą pabandyti be išankstinių nuostatų ir susiformavusių stereotipų įvairiapusiškai pasvarstyti abi alternatyvas. Viešojoje erdvėje neakivaizdžiai įsigalėjusi nuomonė, kad užsienio universitetai yra geresni, o Lietuvos aukštosios mokyklos vertinamos kaip antraeilės arba net dar blogiau. Be to, a priori tikima, kad studijos užsienyje yra kokybiškesnės ir modernesnės.

Tokios nuostatos suformavo įsitikinimą, kuris peraugo į vienpusišką vienos sistemos aukštinimą, o kitos nepagrįstą menkinimą. Esu apklausęs daug moksleivių, besimokančių tiek užsienio, tiek Lietuvos universitetuose, todėl norėčiau pasidalyti savo mintimis ir pastebėjimais. Kiekviena iš šių dviejų galimybių turi privalumų ir trūkumų, todėl būtina ne tik juos žinoti, bet ir sugebėti atitinkamai įvertinti.

Pirmiausia apie mokymosi užsienio universitetuose privalumus. Niekas turbūt nemėgina neigti, kad prestižiniai užsienio universitetai – išskirtinis reiškinys ir mokytis juose yra didelis privalumas. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad tokių universitetų nedaug ir į juos patenka tik ypač gabūs mokiniai. Įstojančiųjų į Kembridžo, Oksfordo, Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklą (LSE) yra vienetai. Didžioji dalis studijuojančiųjų Jungtinėje Karalystėje mokosi universitetuose, apie kuriuos dauguma mūsų turi menką supratimą, o jų lygis tikrai skirtingas. Studijos užsienyje dažniausiai reiškia mokslus Jungtinėje Karalystėje ir tik nedaugelis mokinių pasirenka studijas kitose šalyse.

Kitas užsienio universitetų privalumas yra tas, kad jie gali pasiūlyti įvairesnes studijų programas ir geriau įrengtas laboratorijas. Taip pat jų mokymo metodai efektyvesni ir neatsilieka nuo laiko dvasios. Be to, dalyje universitetų bakalauro studijos yra metais trumpesnės.

Kaip studijų užsienyje privalumą jaunimas išskiria ir galimybę išplėsti savo akiratį, susipažinti su kitų kultūrų žmonėmis, gerai išmokti svetimą kalbą. Reikėtų pabrėžti ir tai, kad dauguma tikisi po studijų gauti ryškiai didesnį atlyginimą negu Lietuvoje. Taigi pragmatinis interesas yra labai svarbus veiksnys, lemiantis daugelio apsisprendimą.

Yra ir kita studijų užsienyje pusė: net ir nemokamas mokslas reikalauja nemažai papildomų lėšų. Tai pragyvenimo išlaidos, mokestis už gyvenamąjį plotą, reikia pinigų ir kelionėms į namus. Todėl patartina gerai pasvarstyti, ar apsimoka išleisti tiek lėšų dėl vidutinio lygio universiteto.

Taip pat reikėtų įsisąmoninti, kad bakalauro studijos užsienyje yra nuėjusios siauru specializacijos keliu. Stebina, kad net prestižiniai Jungtinės Karalystės universitetai moko studentus tik vienos disciplinos dalykų. Toks siauras mokymo laukas itin gabiems studentams galbūt ir yra prasmingas, tačiau vidutinių gabumų žmones tokia mokymo sistema verčia tik tobulais atskiros srities vykdytojais.

Be to, svetimoje aplinkoje nelengva adaptuotis. Jaunam žmogui reikia ir tėvų, ir artimų draugų paramos. Po studijų užsienyje ne visiems pavyksta lengvai integruotis į Lietuvos socialinį gyvenimą. Anksti praradęs ryšį su savo kraštu, jaunimas pradeda nebesuprasti tam tikrų Lietuvos visuomenės funkcionavimo ypatybių.

Kai kalbama apie studijas Lietuvos universitetuose, reikėtų pasakyti, kad dažnai jos vertinamos remiantis praeities laikų atgarsiais ir nenoru matyti įvykusių pozityvių pokyčių. Didelis studijų Lietuvoje privalumas yra tas, kad gerai baigus vidurinę ugdymo programą valstybė garantuoja nemokamą mokslą. Labai patraukliai atrodo Lietuvos universitetų ir “Erasmus” programos suteikiama galimybė vieną ar kelis semestrus pasimokyti užsienio universitetuose. Daug studentų studijų metu įgyja galimybę mokytis skirtingų valstybių universitetuose.

Kita svarbi Lietuvos universitetų studijų programų ypatybė yra orientavimas į platesnį išsilavinimą. Taigi Lietuvoje išlaikoma tikroji universitetų tradicija ir paskirtis – ugdyti įvairiapusiškai išsilavinusį žmogų. Be to, net ir kokybės atžvilgiu bakalauro studijos iš esmės nesiskiria nuo daugelio užsienio universitetų. Taip pat pastaraisiais metais stipriai atnaujinta universitetų materialinė bazė: įrengtos naujos laboratorijos, bibliotekos, sporto salės, įsigyta kompiuterinės technikos, modernizuotos studijų programos. Svarbu žinoti ir tai, kad turime labai gerų dėstytojų bei galimybę klausytis užsienio dėstytojų paskaitų.

Ypač gerai besimokantiems studentams suteikiamos stipendijos ir sudaromos geriausios sąlygos tobulėti, o privačiuose Lietuvos universitetuose dalį mokymosi lėšų padengia studijų krepšelis. Taip pat dalis Lietuvos studentų dar studijų metais sugeba pradėti kurti savo verslą. Be to, įsidėmėtina, kad Lietuvoje akivaizdžiai didesnės karjeros galimybės valstybės tarnyboje. Šiandien daug jaunų žmonių Lietuvoje eina aukštas valstybines pareigas, o tai beveik neįsivaizduojama kitose šalyse.

Aišku, Lietuvos universitetuose yra ir nemažai trūkumų, kurie lemia neigiamą visos aukštosios mokymo sistemos įvaizdį. Aukštojo mokslo sistema labiau orientuota į studentų skaičių, bet ne į visapusišką ugdymo kokybės kėlimą. Į daugelį studijų programų gali įstoti ir labai silpni bei nemotyvuoti mokiniai. Taip mokymo procesas yra nukreipiamas į vidutinį lygį.

Iš mokinių pasisakymų tenka girdėti, kad nemaža dalis studentų stokoja mokymosi motyvacijos, klesti nusirašinėjimas, įvairių atsiskaitymo darbų pirkimas, formalus požiūris į mokymą ir mokymąsi. Niekaip nenusikratoma ydingo sovietinio palikimo, tad jis kaip šleifas tempiasi iki šių dienų. Esminis mokymo sistemos trūkumas yra tas, kad vis dar išlieka žinių įsiminimo ir atkartojimo paradigma. Sunkiai skinasi kelią probleminio, analitinio ir euristinio mokymo metodai. Šioje srityje užsienio universitetai ryškiai toliau pažengę ir geba kurti modernesnę mokymo aplinką.

Neabejotinai kiekvienos šalies aukštojo mokymo sistemoje galime rasti nemažai privalumų ir trūkumų. Taip pat turime atsikratyti posovietinės visuomenės nevisavertiškumo komplekso, kai besąlygiškai buvo tikima Vakarų pranašumu. Turėtume gebėti kritiškai pažvelgti ne tik į Lietuvos universitetus, matyti ir kitų šalių sistemos silpnąsias puses. Reikėtų atsispirti vyraujančioms tendencijoms ir stereotipams. Būtina susirinkti kiek galima daugiau informacijos ir dar kartą pasverti visus argumentus. Vertėtų pamąstyti ir apie vertybinius dalykus, bandyti pažvelgti į tolimesnę savo gyvenimo perspektyvą. Kiekvienas abiturientas sau turėtų nuoširdžiai atsakyti į šiuos klausimus: kokius keliu pagrindinius gyvenimo tikslus? Su kokiu kraštu ketinu sieti savo ateitį? Galiausiai – kur ketinu kurti šeimą ir auginti savo vaikus?

BFL

Du Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai pakviesti studijuoti prestižinėse Jungtinių Valstijų aukštosiose karo mokyklose.

Pirmo kurso kariūnas Zigmas Polinauskas studijuos JAV karinių oro pajėgų akademijoje Kolorado Springs mieste, o antrakursis Justas Zarankus mokslus tęs Sausumos pajėgų akademijoje Vest Pointe.

Antradienį karo akademijoje Z.Polinauskui ir J.Zarankui JAV ambasadorė Lietuvoje Anne E. Derse (En Ders) įteiks vardinių stipendijų sertifikatus.

Šiuo metu JAV karo aukštosiose mokyklose pagal JAV valstybės stipendijas studijuoja devyni Lietuvos kariūnai. Nuo 2004 metų įvairias JAV karines mokyklas baigė 20 Lietuvos kariūnų.

Sėkmingai JAV aukštąsias karo mokyklas baigusiems studentams suteikiamas bakalauro kvalifikacinis laipsniai ir Lietuvos karininko laipsnis, karininkai priskiriami tarnauti Lietuvos kariuomenės padaliniuose.

"Veido" archyvas

Vykti derėtų į tą šalį, kurioje puikiai išplėtota norima studijuot sritis

Europos universitetuose mokosi jau apie septynis tūkstančius lietuvių, daugiausiai – Jungtinėje Karalystėje. Tačiau tik vienetai studijuoja prestižinėse aukštosiose mokyklose, dauguma tenkinasi mokslais ne pačiuose geriausiuose universitetuose.

Jogilė Bulavaitė pernai baigė vidurinę mokyklą ir išvyko studijuoti tarptautinio verslo vadybos į Danijos Orhuso universiteto Verslo ir technologijų institutą. Mergina apie mokslus Lietuvoje net nesvarstė. Jos tikslas buvo išvažiuoti į Daniją. Tačiau ne todėl, kad mūsų šalyje visuose universitetuose būtų prasta studijų kokybė, o dėl asmeninių tikslų.

“Norėjau įgyti kuo daugiau patirties, susidurti su iššūkiais, pažinti kitas kultūras, išmokti daugiau kalbų, įsilieti į tarptautinę visuomenę”, – sako Orhuso universiteto pirmakursė.

J.Bulavaitė, nusprendusi studijuoti tarptautinio verslo vadybą, Daniją pasirinko neatsitiktinai. Kadangi šioje šalyje verslas ir industrija plačiai išvystyti, ekonomika stipri, o mokslo kokybė – aukšto lygio, todėl, anot Jogilės, tai puiki vieta studijuoti tai, kas susiję su ekonomika ir verslu. O rinkdamasi universitetą mergina atidžiai studijavo reitingus.

Jos nuomone, nereikėtų rinktis tos aukštosios mokyklos, kuri geriausiųjų sąraše užima žemą vietą, jeigu yra galimybė studijuoti puikiai įvertintame universitete. “Orhuso universitetas yra antras Skandinavijoje. Tačiau galutinai apsisprendžiau stoti į šią aukštąją mokyklą, kai per atvirų durų dienas pamačiau ją gyvai. Daugiau nesiblaškiau – stojau tik į šį universitetą ir tik į vieną specialybę”, – pasakoja Jogilė ir priduria, kad savo pasirinkimu yra patenkinta. Jai patinka, kad universitete išlaikytas balansas tarp akademinio ir socialinio gyvenimo, vyksta glaudus mokymo įstaigos bendradarbiavimas su įvairiomis kompanijomis. Taip pat tai, kad kiekvienas studentas atsakingas už save – nėra žymimas lankomumas, nėra jokių kontrolinių darbų, reikia išlaikyti tik baigiamuosius semestro egzaminus, juose galima naudotis knygomis, konspektais. Danijoje aukštasis mokslas visiems studentams yra nemokamas, tad Jogilei tėvai pinigų duodavo tik pragyvenimui, bet tik pirmąjį pusmetį. Dabar mergina per savaitę dirba apie 10 valandų ir gauna minimalų atlyginimą (apie 120 DKK, maždaug 55 Lt), tačiau jai tiek pakanka.

Užsienyje studijuoja 3,5 proc. Lietuvos studentų

Kasmet daugiau nei po 1,5 tūkst. jaunuolių iš Lietuvos pasirenka studijas užsienyje. 2009–2010 m. Europos Sąjungos šalyse visų pakopų studijose – bakalauro, magistro, doktorantūros ir rezidentūros – studijavo daugiau nei 7 tūkst. Lietuvos piliečių. Tai sudaro 3,5 proc. visų mūsų šalyje studijuojančių studentų.

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius sako, kad kasmet iš jo vadovaujamos mokymo įstaigos į užsienio universitetus įstoja 30–40 proc. abiturientų. S.Jurkevičius prognozuoja, kad panaši tendencija išliks ir šiemet, tačiau jo tai nedžiugina. “Studijos užsienyje – tai masinio apsvaigimo rezultatas. Niekaip neišbrendam iš kompleksų, kad kitur viskas gerai, o pas mus – tik blogai. Po truputį ši iliuzija išsisklaidys, nes vis daugiau mokinių ir jų tėvų supranta, kad užsienyje labai daug apgailėtinų universitetų. Deja, daugelis lietuvių tik į tokius ir įstoja. Prestižiniuose universitetuose studijuoja vienetai”, – tvirtina Vilniaus licėjaus direktorius.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šiuo metu Kembridžo universitete studijuoja 36 lietuviai, Oksfordo – 18. Visi kiti studijuojantys užsienyje yra pasiskirstę po gerokai žemesnio lygio universitetus.

Studijų užsienyje informacijos centro direktorė Žaneta Savickienė mano, jog taip yra todėl, kad firmos, padedančios moksleiviams pasirikti universitetą ir užpildyti dokumentus, pataria jiems rinktis ne pačias geriausias aukštąsias mokyklas. Juk taip yra didesnė tikimybė, kad jaunuolis įstos ir neturės priekaištų konsultantams, iš jo paėmusiems pinigus.

“Daug jaunų žmonių apsigauna, nes nepasidomi šalies, į kurią vyksta, aukštojo mokslo sistema. Todėl įstoja ne į universitetą, bet į neuniversitetinę aukštąją mokyklą, kurioje įgyja profesinį bakalaurą. Nors mokykla ir vadinasi universitetu, tačiau čia suteikiamos vidutinio lygio žinios, studentai kreipiami ne į akademinį, bet į profesinį srautą. Dėl to, po tokių studijų norint tęsti mokslus magistrantūroje, gali tekti baigti išlyginamąsias studijas”, – paaiškina Ž.Savickienė.

Svarbiausias kriterijus renkantis universitetą – akreditacija

Simona Skripkauskaitė, pernai baigusi psichologijos bakalaurą Vilniaus universitete, studijas nusprendė tęsti užsienyje. Ji norėjo nuodugnesnių studijų apie vaikų raidos sutrikimus, todėl ieškojo universiteto, kuriame būtų dėstoma ši psichologijos sritis. Apsispręsti merginai padėjo Europos universitetų reitingas. Šeštą vietą užimančiame Olandijos Utrechto universitete Simona rado būtent tą studijų kryptį, kurią ir norėjo studijuoti. Svarbu jai buvo ir tai, kad šis universitetas didžiausias ir vienas geriausiai vertinamų Olandijoje. “Studijų kokybė VU manęs netenkino, erzino sovietinis dėstytojų požiūris į studentus, trukdantis jauniems žmonėms pasireikšti. Tad nusprendžiau savęs nenuvertinti ir išsirinkti vieną geriausiai Europoje vertinamų universitetų”, – pasakoja Simona ir priduria, kad rinkdamasi universitetą atkreipdavo dėmesį į jo akreditaciją, kuri patvirtina aukštą studijų kokybę, suteikia informacijos apie universiteto lygį ir galimybes jį baigus. Tuo pasidomėti labai svarbu, nes yra tokių studijų programų, kurios, jeigu yra neakredituotos, neįskaitomos kaip baigtas aukštasis mokslas. Studentas tik išklauso kursą, bet diplomo negauna. Tad akreditacija, Ž.Savickienės nuomone, yra kur kas svarbesnis kriterijus renkantis universitetą ir studijų programą negu reitingai, kurių rezultatai nėra oficialiai patvirtinti, pavyzdžiui, ministerijų. Dažniausiai jie skiriasi, nes atliekant pasirenkami nevienodi matai.

UAB “Kalba.lt” generalinis direktorius Rytis Jurkėnas taip pat mano, kad reitingai neturėtų būti svarbiausias rodiklis renkantis aukštojo mokslo įstaigą. “Dažnai būna taip, kad universitetas nepatenka net į pasaulinio reitingo geriausiųjų šimtuką, tačiau konkreti specialybė toje aukštojoje mokykloje užima labai aukštą vietą. O tai kur kas svarbiau nei suformuotas universiteto įvaizdis”, – tikina R.Jurkėnas, kuris ne vienus metus konsultuoja norinčiuosius studijuoti užsienyje. Vyras pastebėjo, kad daugelis nusprendusiųjų išvykti mokytis svetur pirmiausia renkasi universitetą, o studijuoti menus ar vadybą – ne taip ir svarbu. Taip, anot R.Jurkėno, jauni žmonės apie studijas galvoti pradeda ne nuo to galo. “Tik išsiaiškinus, ką nori studijuoti, reikėtų išsirinkti šalį, o paskui ieškoti tinkamo universiteto”, – pataria “Kalba.lt” generalinis direktorius. Taip pat jis primena, kad būtina išsiaiškinti studijų finansavimo galimybes, gyvenimo ir mokymosi konkrečiame universitete sąlygas, kultūrinius šalies ypatumus ir, žinoma, apgalvoti savo galimybes.

JAV ieško lyderių

Populiariausia tarp lietuvių studentų užsienio šalis – Jungtinė Karalystė. Čia 2009–2010 m. mokėsi 2325 lietuviai. Antroje vietoje yra Vokietija (1274 studentai iš Lietuvos), paskui rikiuojasi Danija (911). Tuo tarpu JAV studijuoja apie 400 lietuvių.

R.Jurkėnas sako, kad dažniausiai jaunimas renkasi studijas Jungtinėje Karalystėje dėl anglų kalbos, kurią mokosi jau pradinės mokyklos suole, taip pat dėl gerų susisiekimo galimybių, lanksčios paskolų sistemos ir palankesnių sąlygų studijų metu dirbti ir užsidirbti.

Studijų užsienyje informacijos centro direktorės Ž.Savickienės nuomone, lietuviai be reikalo nesirenka JAV universitetų. “Ten mokslas brangiau kainuoja, tačiau labai lanksti ir plačiai išvystyta stipendijų ir garantų sistema. JAV ieškoma asmenybių, lyderių, tad aktyvūs studentai įstoja ir su prastesniais pažymiais. Šios šalies universitetai nori, kad studijuotų jauni žmonės iš kuo įvairesnių šalių”, – paaiškina Ž.Savickienė ir pataria rinktis tą šalį, kurioje yra puikiai išplėtota norima studijuoti sritis. Pavyzdžiui, menus studijuoti Italijoje, bankininkystę – Šveicarijoje, rinkodarą – Jungtinėje Karalystėje.