Ketvirtadienio vakarą pasibaigus papildomam priėmimui, šalies universitetuose liko apie 100, kolegijose – apie 600 neužimtų valstybės finansuojamų vietų.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti informavo BNS, kad iš viso sutartis su universitetais pasirašiusiųjų skaičius nesiekia 31 tūkstančio.

Pernai sutartis su universitetais pasirašė per 36 tūkst. tuometiniai būsimi pirmakursiai.

LAMA BPO teigimu, pasiūlytų valstybės finansuojamų vietų papildomame priėmime daugiausiai atsisakė tie, kurie išvyksta studijuoti į užsienį.

Iki rugsėjo aukštosios mokyklos dar savarankiškai bandys pritraukti už studijas mokėti sutinkančių studentų, todėl tikslūs būsimų pirmakursių skaičiai bus aiškūs šiek tiek vėliau.

Pagal šiuo metu sutartis su universitetais ir kolegijomis pasirašiusiųjų statistiką, valstybė finansuos daugiau kaip 9 tūkst. pirmakursių studijas universitetuose ir daugiau kaip 8 tūkst. – kolegijose. Už studijas universitetuose mokės daugiau kaip 8,5 tūkst., kolegijose – beveik 4 tūkst. pirmakursių.

Esminės bendrojo priėmimo sistemos klaidos kartojasi antrus metus iš eilės – tokias išvadas parengė LSAS taryba, peržiūrėjusi dvejų metų priėmimo rezultatus. Išvadose teigiama, kad kaip ir pernai, šiemet buvo neužtikrintas pakankamas moksleivių profesinis orientavimas, dėl kurio sumažėtų besirenkančių populiarias, bet neperspektyvias specialybes, neįgyvendinti studentų perskirstymo tarp sektorių tikslai, dėl ko, kaip ir pernai į universitetus stojo didesnė dalis abiturientų, neužtikrinta, jog aukštosios mokyklos konkuruos siūlydamos geresnę studijų kokybę, o ne dėl didesnio studentų skaičiaus, neužtikrintas valstybės finansavimas gabiausiems, nors po visų priėmimo etapų liko neišdalintų studijų krepšelių.

Anot LSAS prezidento Arūno Mark, priėmimo sistema į aukštąsias mokyklas neužtikrina, kad valstybės finansavimą gautų gabiausieji – net ir pasibaigus trečiajam papildomo priėmimo etapui liko 365 laisvos vietos, nors priėmimo į aukštąsias mokyklas metu valstybės finansavimo negavo meno laureatai, čempionai ir itin aukštus balus surinkę abiturientai.

LSAS prezidentas teigia, kad aukštus balus surinkę abiturientai prarado galimybę gauti valstybės finansuojamą vietą, jei pasirinkę populiarią specialybę ir pirmojo etapo metu į ją nepatekę, sutiko mokėti už studijas, bijodami iš viso netekti galimybės studijuoti norimą studijų programą. Tuo tarpu laisvas valstybės finansuojamas vietas kitose specialybėse buvo bandoma išdalinti net per tris etapus. Ketvirtame etape į aukštąsias mokyklas galės stoti net ir tie, kurie nedalyvavo pirmuosiuose trejuose etapuose.

LSAS tarybos parengtoje pozicijoje pabrėžiama, jog profesinis orientavimas mokykloje vis dar nėra pakankamas, nors turėtų būti viena iš pagrindinių priemonių padedančių moksleiviams tikslingai rengtis būsimoms studijoms. Dėl nepakankamo profesinio orientavimo šiais metais vis dar išliko itin didelis skaičius abiturientų besirenkančių tas specialybes, kurių bedarbių jau kelis metus fiksuojama daugiausia.

Studentų perskirstymo tarp sektorių strategija taip pat neduoda reikiamų rezultatų – profesinės mokyklos ir kolegijos nesurenka pakankamo studentų skaičiaus, kai tuo tarpu į universitetus priimami studentai ir su žemais balais.

Pozicijoje dar kartą prašoma iš esmės peržiūrėti stojimų į muzikos bei teatro ir kino, šokio krypčių studijų programas, meno pedagogiką, sporto specialybes, nes jau du metus iš eilės į specializuotas meno ir sporto aukštąsias mokyklas nepatenka sporto čempionai ir meno konkursų laureatai, o šių aukštųjų mokyklų dėstytojai skundžiasi dėl priimtų studentų su žemais specialybės egzaminų įvertinimais.

Nors po praėjusių metų priėmimo LR Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo sudarytos darbo grupės, esminės problemos išspręstos nebuvo. Priėmimo principai keičiami kasmet, tačiau tam nėra pasiruošiama iki galo, dėl to abiturientai negali tinkamai pasirengti stojimo į aukštąsias mokyklas etapui. Tenka tik apgailestauti, kad dažnai pamirštama, jog atsakingų institucijų daromos klaidos daro neigiamą įtaką tolesniems stojančiųjų pasirinkimams, motyvacijai.

Į Lietuvos universitetus šiemet bus priimta maždaug 4-5 tūkstančiais mažiau pirmakursių nei 2009 metais.

Tokią priėmimo statistiką atskleidžia jau įvykusių priėmimo į aukštąsias mokyklas etapų rezultatai bei papildomo priėmimo pakvietimų skaičius, BNS teigė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas.

Šiemet pirmajame pagrindinio priėmimo etape sutartis su aukštosiomis mokyklomis pasirašė 24 952 būsimi pirmakursiai, antrajame – 1631. Papildomame priėmime pakviesta studijuoti daugiau kaip 5 tūkst. pretendentų, tačiau nesitikima, kad visi pasirašys sutartis su aukštosiomis mokyklomis. Jei ir visi pasirašytų, pirmakursių skaičius nesiektų 32 tūkst.

Pernai sutartis su universitetais pasirašė 36 374 tuometiniai būsimi pirmakursiai.

Iš šių metų pagrindinio priėmimo metu sutartis pasirašiusių beveik 26,6 tūkst. būsimų pirmakursių, beveik 10,7 tūkst. už studijas turėtų mokėti patys.

P.Žiliukas sako, kad mažėjantis aukštųjų mokyklų studentų skaičius, viena vertus, rodo valstybės skurdėjimą, kita vertus, – vis aktyvesnę lietuvių studentų emigraciją į užsienį.

Tikslus būsimų pirmakursių skaičius bus žinomas po rugpjūčio 12 dienos, pasibaigus papildomam priėmimui.

P.Žiliukas pastebi, kad ir dalis sutartis pasirašiusiųjų Lietuvoje nestudijuos – apsidrausdami jie stoja į Lietuvos universitetus ir kolegijas, tačiau užsitikrinę vietas užsienio aukštosiose mokyklose, išvažiuoja mokytis ten.

Reitingavimo sistema stojantiesiems į menų studijas yra netinkama, dėl jos prarandami talentai, ypač tie, kurie nori mokytis nepopuliarių profesijų, teigia menų aukštųjų mokyklų atstovai.

Vilniaus dailės akademijos (VDA) prorektorius studijoms profesorius Audrius Klimas BNS paklaustas, ar šiemet į akademiją įstojo labiausiai to verti, teigė, kad nors sistemos privalumus ir trūkumus vertinti dar sunku, didžiausia blogybė yra ta, kad reitingavimo sistema neveikia, kai į studijų kryptį stoja nedaug pageidaujančiųjų.

Jo teigimu, reitingavimo sistema lėmė, kad kuo mažiau yra stojančiųjų į tam tikras profesijas, tuo mažiau gaunama valstybės finansuojamų vietų būtent tai krypčiai. Kaip pavyzdį jis pateikė Klaipėdoje esančią vizualaus dizaino katedrą: čia į valstybės finansuojamas vietas pernai įstojo 35 žmonės, o šiemet – tik trys.

“Galima sakyti, kad čia studentų pasirinkimas, rinka nulėmė jų simpatijas ir antipatijas, tačiau kodėl per metus taip dramatiškai pasikeitė jų nuomonė. Mes susiduriame su visiškai perversiškais skaičiais, kur studijų procesas tampa visiškai neprognozuojamas ir nepasiduodantis planavimui. Kaip skaičiuoti dėstytojų krūvius ir pan. Ką tada, dalį dėstytojų atleisti iš darbo? O kitais metais bus 50 studentų?” – kalbėjo A.Klimas.

VDA prorektorius tvirtino, kad valstybė neturėtų taip skubėti keisti priėmimo tvarkos, o palaukti, kol ji nusistovės. Jo manymu, pačios menų mokyklos turėtų rengti priėmimus.

“Labai paprastas dalykas – valstybė daro reformas. Tai darykime trejus metus tam tikrą reformą, nusistovi tam tikri skaičiai (…) Trejus metus vykdome tą reformą, po to žiūrime ir išvedame tam tikrus skaičius ir paliekame kokius 5 metus tą aukštojo mokslo sistemą. Valstybė įveda kvotas atsižvelgdama į tų 3 metų rezultatus ir tada mokylos pačios organizuoja priėmimus”, – tvirtino A.Klimas.

Jis negalėjo atsakyti, ar dėl reitingavimo sistemos buvo prarasta daug talentų, tačiau pabrėžė, kad šiuo metu įstojimą labiau lemia stojančiųjų pasiruošimas, o ne gabumai, todėl daug geriau pasiruošia didmiesčių atstovai, turintys daugiau galimybių.

“VDA galbūt mažiau nukentėjo, arba, jeigu mes nepriėmėme tų talentingų, tai mes ko gero nežinome, kad jų nepriėmėme”, – sakė prorektorius.

“Mes turime fakultetus Telšiuose ir Klaipėdoje. Akivaizdu, kad, pavyzdžiui, Telšiai aptarnauja tą regioną (…) Koks yra dailės pasiruošimas aplinkiniuose regionuose, kaimuose. Automatiškai aplink Telšius yra daug daugiau žmonių, kurie yra silpniau moka piešti, tapyti, nors jų gabumai nėra blogesni. Ir gauname tokią situaciją, kad žmonės, kurie stoja į Telšių fakultetą atvažiuoja laikyti egzaminų į Vilnių, kur yra visa jų dailės grupė (…) Ir viskas, Telšiai nesurenka savo studentų”, – dėstė A.Klimas.

Anot jo, tokiu atveju, Telšiai kaip tam tikras kultūrinis židinys ima mirti, nes nebėra studentų, dėstytojų ir taip kenkiama pačiam regionui.

A.Klimo teigimu, grantų (valstybės lėšų, skiriamų aukštosioms mokykloms priimti studentus į specifines menų studijų programas) sistema situacijos neišsprendžia, nes jų VDA jų gavo tik 20. Iš viso VDA gavo 206 krepšelius.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) rektorius profesorius Eduardas Gabnys BNS sakė, kad situacija akademijoje yra sudėtinga, ypač šiemet nukentėjo stojantieji į muzikines profesijas.

“Mūsų situacija yra labai sudėtinga, galima būtų sakyti – katastrofiška (…) Ji yra išskirtinė todėl, kad muzikos studijų kaina pagal normines valstybės patvirtintas kainas metams yra daugiau nei 18 tūkst. litų (…) Pagal dabartinį Lietuvos pragyvenimo lygį neįmanoma, kad atsirastų mokančiųjų už studijas. Tėra vienetiniai atvejai. Pernai buvo vienas studentas, kuris sutiko mokėti daugiau nei 18 tūkst. litų per metus. Taigi, tas kontingentas, kuris buvo suplanuota, kad studentai susimokės patys, pas mus šis mechanizmas nesuveikė”, – sakė E.Gabnys.

Jo teigimu, už borto lieka muzikos mokyklas baigę abiturientai, kurie 12-14 metų intensyviai ir motyvuotai dirbo, kad taptų muzikais.

“Mes tuos galimus būsimus (muzikos – BNS) studentus bandome reitinguoti su visais kitais: su aktoriais, su šokėjais, su kino, televizijos operatoriais. Šie neturi specialaus pasirengimo (…) Reitingavimo mechanizmas yra toks – kuo daugiau stoja, tuo turimas aukštesnis reitingas. Kokį reitingą gali turėti 5 smuikininkai, jei juos reitinguosime. Du pateks, trys ne, nors jie visi yra vienodai pasirengę”, – piktinosi LMTA rektorius.

Anot jo, pačios menų aukštosios mokyklos turėtų spręsti, kokius būsimus studentus priimti, o valstybė galėtų tiesiog nustatyti valstybės finansuojamų vietų skaičių.

Anot E.Gabnio, nors grantai ir padeda “užkaišioti skyles”, tačiau problemos neišsprendžia. Jų LMTA šiemet gavo 39. Vadinamųjų studentų krepšelių akademija gavo 136.

Dėl duomenų vėlavimo bendrajame priėmime į Lietuvos aukštąsias mokyklas apie 100 pretendentų studijuoti nemokamai liko be valstybės finansavimo, teigia Lietuvos studentų sąjunga (LSS).

Pasak pranešimo, tai paaiškėjo LSS atlikus pirminę šių metų bendrojo priėmimo analizę.

Studentų atstovų teigimu, per šių metų priėmimą labiausiai nukentėjo tie, kurie bendrojo lavinimo mokyklas baigė prieš metus, tačiau ryžosi perlaikyti bent vieną brandos egzaminą ir tuomet dalyvauti bendrajame priėmime. Dalies šių stojusiųjų galutiniai brandos egzaminų rezultatai nebuvo įtraukti į bendrąją norinčiųjų stoti duomenų bazę. Dėl to už egzaminą sistema automatu skyrė nulius. Taip šių žmonių galimybės įstoti į valstybės finansuojamą vietą sumažėjo iki minimumo. Pirminiais duomenimis, tokių nukentėjusiųjų yra apie 100.

Pasak LSS prezidento Dainiaus Dikšaičio, naujoji virtuali priėmimo sistema buvo atvira tik šiais metais mokyklas baigusiesiems abiturientams. Ankstesniais metais baigusieji abiturientai privalėjo patys pristatyti brandos atestatus į priėmimo punktus. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti duomenimis, nepateikusių atestatus šiemet buvo rekordiškai daug – per 2500 iš beveik 9000.

Pasak, LSS šiemet nebuvo užtikrintos techninės įrangos galimybės tinkamai dirbti. Dėl to vėlavo mokamų studijų vietų į aukštąsias mokyklas paskelbimas. Tai stojančiuosius privertė nerimauti daugiau nei 24 valandas.

Dėl pastarųjų dviejų metų bendrojo priėmimo į šalies aukštąsias mokyklas nesklandumų LSS ketina kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją. Sąjunga reikalaus esminės šiuo metu galiojančios tvarkos peržiūros ir konkrečių žingsnių, kad būtų užtikrintos didesnės galimybės motyvuotai ir atsakingai rinktis studijas.

Penktadienį stojantieji į aukštąsias mokyklas sužinos pirmuosius stojimo rezultatus.

Gavusieji kvietimą studijuoti iki trečiadienio (liepos 24-28 dienomis) turės atvykti į aukštąsias mokyklas pasirašyti studijų sutarčių. Kvietimo studijuoti pirmajame etape negavusieji galės dalyvauti antrajame etape ir koreguoti pasirinkimų seką.

Kaip informavo Švietimo ir mokslo minsiterija (ŠMM), prašymus studijuoti aukštosiose mokyklose pateikė apie 29 tūkst. šiemet mokyklas baigusių abiturientų ir 7,6 tūkst. anksčiau bendrojo lavinimo mokyklas baigusių pretendentų.

Iki ketvirtadienio vakaro savo ketinimus dar galėjo pareikšti paskutinieji apeliacijas dėl brandos egzaminų įvertinimų teikę asmenys. Susumavus juos su tais, kurie prašymus baigė teikti pirmadienį, bus aiškus tikslus kandidatų skaičius.

Kandidatai gali pretenduoti į beveik 19 tūkst. valstybės finansuojamų studijų vietų: 9,7 tūkst. vietų universitetuose ir 9,2 tūkst. kolegijose.

Pagrindinis priėmimas šiemet organizuojamas dviem etapais. Penktadienį pasibaigus pirmajam etapui, stojančiajam sėkmės atveju bus pasiūlyta viena valstybės finansuojama ir viena valstybės nefinansuojama vieta, jei tokią stojantysis buvo pasirinkęs.

Jei stojantysis pateiktų pasiūlymų atsisakys arba neatsilieps į kvietimą, arba jokio pasiūlymo negaus, jis pateks į antrąjį priėmimo etapą ir liepos 24-28 dienomis galės koreguoti ankstesnių savo pasirinkimų eiliškumą, tačiau naujų pageidavimų įrašyti negalės.

Penktadienį Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti informacijos sistemoje kiekvienam stojančiajam individualiai skirtose diagramose bus parodyta, su kokiu minimaliu konkursiniu balu pirmajame etape buvo kviečiama pagal kiekvieną stojančiojo prašyme nurodytą pageidavimą konkrečioje konkursinėje krypčių grupėje, jeigu tai valstybės finansuojamos vietos, arba studijų programoje, jeigu tai valstybės nefinansuojamos vietos.

Antrojo priėmimo etapo metu, liepos 24-28 dienomis, atskiroje diagramoje taip pat bus rodoma, kiek stojančiųjų, gavusių pakvietimą studijuoti atitinkamą studijų programą, sutiko priimti kvietimą ir pasirašyti studijų sutartį. Iš tos diagramos bus galima matyti, kiek vietų yra laisvų. Ši informacija, pasak ŠMM, padės stojančiajam apsispręsti, kaip antrajame etape koreguoti prašyme nurodytų pageidavimų seką. Dalyvaujantiesiems antrajame etape kvietimai studijuoti bus paskelbti liepos 29 dieną.

Rugpjūčio 5-8 dienomis vyks papildomas priėmimas į likusias laisvas studijų vietas. Dalyvaujantieji papildomame priėmime galės deklaruoti kitus pasirinkimus nei pagrindiniame. Galutiniai bendrojo priėmimo rezultatai paaiškės po rugpjūčio 12 dienos.

Nemokamas mokslas šiais metais bus mažiau prieinamas. Valstybė, apkarpydama finansuojamų vietų skaičių, labiausiai sumažino būsimųjų teisininkų, vadybininkų ir pedagogų krepšelius, rašo “Lietuvos rytas”.

Pirmadienį baigėsi prašymų studijuoti registravimas. Juos pateikė per 43 tūkst. įsiregistravusių bendrojoje Lietuvos aukštųjų mokyklų sistemoje. Tiesa, 4,5 tūkst. anketas paliko pustuštes – nenurodė, ką norėtų mokytis.

Šiemečiams pirmakursiams teks mažiau valstybės finansuojamų studijų vietų – jų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, susitraukė 2,3 tūkst.

51,4 proc. pirmuoju pageidavimu iš 12 galimų nurodė norintys studijuoti socialinius mokslus, vos 4,6 proc. svajoja tapti fizinių mokslų specialistais. Panaši padėtis yra jau keliolika pastarųjų metų.

17 proc. siekia technologijų krypties studijų, 15 proc. – biomedicinos. Šiemet pastarųjų kur kas gausiau nei ankstesniais metais.

Universitetai studijų krepšelių šįmet gaus 1,3 tūkst. mažiau. Susitrauks ir kolegijų aruodas – valstybė finansuos beveik tūkstančiu mažiau pirmakursių.

Nemokamai studijuoti aukštosiose mokyklose galės beveik 19 tūkst. pirmakursių – 9680 universitetuose ir 9164 kolegijose. Pernai valstybė buvo pasirengusi mokėti už daugiau nei 21 tūkst. jaunuolių studijas – 11 tūkst. universitetuose ir 10 tūkst. kolegijose. Tiesa, 800 valstybės finansuojamų vietų nebuvo užimtos – kolegijos nesurinko tiek norinčiųjų.

Pasak švietimo ir mokslo viceministrės Nerijos Putinaitės, apkarpyti studijų krepšelių skaičių teko dėl šalies finansinės padėties, tačiau esamas skaičius garantuos, kad kas antras pirmakursis išsilavinimo sieks nemokamai.

Labiausiai sumažintas už valstybės lėšas studijuosiančių būsimųjų teisininkų ir vadybininkų skaičius. Priimdama tokį sprendimą Švietimo ir mokslo ministerija rėmėsi kasmetiniais priėmimo ir Lietuvos darbo biržos rezultatais: studijuoti norinčių daug, o galimybių rasti darbą mažai.

Triskart mažiau šiemet pradės studijas ir būsimųjų mokytojų. Už valstybės lėšas mokysis 1200 pedagoginių specialybių pirmakursių. Dėl šių vietų varžysis 1957 jaunuoliai. Jie išlaikė pedagoginės motyvacijos testą.

Papildomus egzaminus laikė ir 3228 stojantieji, pretenduojantys į meno krypties pirmakursio vietą. Valstybė finansuos 850 būsimųjų menininkų studijas.

37 proc. bakalauro studijas baigusių absolventų ketina ir toliau tęsti studijas, penktadalis iš jų rinksis studijas užsienyje, 29 proc. respondentų neketina darbo ieškotis pagal įgytą specialybę ir tik 14 proc. absolventų teigė po studijų ketinantys grįžti dirbti į savo gimtuosius miestus – tokia statistika paaiškėjo Lietuvos studentų atstovybių sąjungai atlikus tyrimą apie absolventų apsisprendimą dėl II pakopos studijų. Tyrimo metu apklausta 2562 absolventų iš 41 Lietuvos aukštosios mokyklos.

Ketinantys tolimesnes studijas rinktis ne Lietuvoje, dažniausiai planuoja studijuoti Anglijos, Danijos, Olandijos ar Švedijos aukštosiose mokyklose. Absolventai nurodė, kad tokį jų apsisprendimą lemia pigesnės studijos, geresnė studijų kokybė, pasaulyje pripažįstamas diplomas bei geresnės galimybės įsidarbinti baigus studijas. Beveik pusė (44 proc.) besirenkančių studijas užsienyje nurodė, jog ketina likti ir dirbti vienoje iš užsienio šalių.

„Kaip priežastis, kurios paskatintų likti studijuoti Lietuvoje, absolventai įvardija geresnę studijų kokybę, didesnes praktinių gebėjimų įgijimo galimybes, pigesnes studijas bei geresnes darbo perspektyvas įgijus specialybę. Tačiau problema įvardinčiau tai, jog dauguma išvykstančių gabių absolventų teigia neplanuojantys grįžti į Lietuvą baigę studijas užsienio aukštosiose mokyklose. Trūksta ir tyrimų, kiek iš išvykusių studijuoti svetur grįžo, todėl dažnai prisidengiama nuomone, jog išvykę absolventai grįžta.” – sako LSAS prezidentas Arūnas Mark. – „LSAS ragina kuo skubiau pradėti kalbėti apie realias priemones galinčias padėti susigrąžinti gabius asmenis atgal į Lietuvą, o kuriant tokių priemonių planą atsižvelgti į išvykusiųjų nuomones.“

LSAS pastebi tai, jog daugiau kaip penktadalis visų apklaustųjų teigė apskritai nesvarstantys galimybės tęsti magistrantūros studijų. Pusė iš jų nurodė per artimiausius 5 metus ketinantys išvykti mokytis ar dirbti į užsienio šalis. Nusprendusieji netęsti studijų savo apsisprendimą grindžia per brangiomis studijomis, netenkinančia studijų kokybe ar tiesiog nemato poreikio ar noro toliau studijuoti. 2 iš 5 absolventų rinktųsi studijas užsienyje, jeigu nuspręstų studijuoti toliau. Ketinantys studijas tęsti Lietuvoje absolventai nurodo, jog tokį sprendimą lemia nenoras palikti šeimą, siekis likti gimtoje šalyje bei užsienio kalbos žinių trūkumas.

Apklausoje buvo teirautasi ir apie studijų bei darbo derinimą studijų metu. Beveik trečdalis respondentų nurodė, jog studijų metu dirbo, 63 proc. teigė, jog jau dabar dirbantys pagal specialybę, kas trečias absolventas teigė apskritai neketinantis dirbti pagal įgytą specialybę, 11 proc. nurodė ieškosiantys darbo užsienyje.

Respondentai, nurodę, jog išvažiuoja dirbti į užsienį, teigė jog likti gyventi ir dirbti Lietuvoje paskatintų geresnės darbo suradimo perspektyvos, didesnis atlyginimas, geresnės socialinės garantijos bei darbo pagal specialybę suradimo galimybės. 2 proc. nurodė, jog jokios priežastys jų nepaskatintų likti Lietuvoje.

„Dauguma bakalaurą baigusių studentų bei neplanuojančių išvykti mokytis ar dirbti į užsienį, teigia, jog darbo ieškosis didžiausiuose šalies miestuose, dažniausiai – tame pačiame, kuriame ir studijavo. Absolventai nemato galimybių gauti tinkamą, jų kvalifikaciją atitinkantį darbą mažesniuose ar savo gimtuose miestuose. Sprendžiant “protų” pritraukimo į regionus problemas trūksta ir savivaldybių iniciatyvos – ieškoti sprendimų, kaip pritraukti jaunus specialistus bei išlaikyti reikiamą kvalifikuotų asmenų pasiskirstymą šalyje“, – sako A. Mark.

LSAS inicijuotoje apklausoje dalyvavo 2562 absolventai iš 41 Lietuvos aukštosios mokyklos. Tyrimas atliktas birželio 7-23 dienomis.

Likus dviems savaitėms iki registracijos pabaigos, internetinėje bendrojo priėmimo sistemoje iš viso yra užsiregistravę 30922 stojantieji į aukštąsias mokyklas. Iš jų 23439 pradėjo pildyti savo pageidavimus į aukštųjų mokyklų programas. 2971 asmuo, vidurinį išsilavinimą įgijęs 2009 metais ar anksčiau, į vieną iš 12-os priėmimo punktų jau pristatė brandos atestatus. Stojimo prašymai priimami iki liepos 19 d.

Norintiems gauti valstybės finansavimą pedagoginėms studijoms šiemet yra privalomas motyvacijos testas. Motyvacijos testą, vykusį birželio 18-23 dienomis, laikė 1948 pretendentai. Maksimalų dviejų balų įvertinimą gavo 1299 stojantieji, vieną balą – 618, nulį balų – 31 pretendentas. „Nulinis” įvertinimas į nemokamas studijas kelio neužkerta, į valstybės finansuojamas studijų vietas pretenduoti negalės tik iš viso nelaikę motyvacijos testo. Pedagoginėms studijoms 2010 m. planuojama skirti 1200 studijų krepšelių: 800 universitetuose, 400 kolegijose.

Bendrąjį priėmimą vykdo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Bendrajame priėmime šiemet dalyvauja 44 valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos: 21 universitetas ir 23 kolegijos. Stojantysis gali prioriteto tvarka į prašymą įrašyti iki 12 pageidavimų į bet kurių bendrajame priėmime dalyvaujančių aukštųjų mokyklų studijų programas.

Stojantieji gali pretenduoti į universitetinių ir koleginių studijų programas, nurodydami, kokią aukštąją mokyklą, studijų formą ir finansavimo pobūdį renkasi. Studijų formos pagal studijų intensyvumą yra dvi – nuolatinė ir ištęstinė. Ištęstine studijų forma studijuojama lėčiau, ilgiau, ji sudaro galimybę daugiau laiko skirti darbui ar kitai veiklai. Valstybės lėšomis gali būti finansuojama tiek nuolatinė, tiek ištęstinė studijų forma.

Numatoma, kad 2010 m. valstybė finansuos beveik 19 tūkstančių pirmakursių studijas – 9,7 tūkstančio universitetuose ir 9,2 tūkstančio kolegijose. Valstybės finansavimas skiriamas pagal mokyklos baigimo rezultatus. Stojantieji į meno studijas turi būti išlaikę stojamąjį egzaminą, o norintieji tapti pedagogais – motyvacijos testą. Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galės rinktis mokamas studijas.

Šiemet pagrindinis priėmimas organizuojamas dviem etapais. Pirmojo etapo pabaigoje stojančiajam bus pasiūlyta pasirinkti jam garantuotą valstybės finansuojamą vietą arba mokamą vietą, jei jos buvo pageidavęs. Jei stojantysis pateikto pasiūlymo atsisakys, jis pateks į antrąjį priėmimo etapą, prieš kurį galės koreguoti ankstesnių savo pasirinkimų eiliškumą. Į papildomą priėmimą galės pretenduoti tik dalyvavę pagrindiniame priėmime. Dalyvaujantys papildomame priėmime galės deklaruoti kitus pasirinkimus nei pagrindiniame.

Pirmieji bendrojo priėmimo rezultatai bus skelbiami liepos 23 dieną.

Pasibaigus baigiamųjų darbų gynimui aukštosiose mokyklose, studentai, nesutinkantys su baigiamųjų darbų įvertinimu, atsiduria aklavietėje. Į Lietuvos studentų atstovybių sąjungą (LSAS) kreipęsi studentai nurodė pasigendantys apeliacijų tvarkos, nesutinkant su baigiamųjų darbų įvertinimais.

„Visi klausimai aukštojoje mokykloje turi būti sprendžiami demokratiškumo principu, vis tik kai kurios aukštosios mokyklos nurodo, jog apeliacijos dėl baigiamųjų darbų (egzaminų) įvertinimo negali būti teikiamos ir yra nenagrinėjamos. Dalis studentų nesupranta, kodėl toks svarbus dalykas kaip apeliacijų tvarka vienose aukštosiose mokyklose ne tik egzaminams, bet ir baigiamiesiems darbams yra leidžiama, o kitose – nenagrinėjama. Tie, kurie nesutinka su savo baigiamojo darbo įvertinimu, tarsi paliekami likimo valiai apeliuojant į tai, jog itin sudėtinga surinkti apeliacinę komisiją baigiančiojo studijas darbui vertinti.“ – sako LSAS socialinių klausimų ir akademinio proceso reikalų koordinatorė Ieva Dičmonaitė.

Klausimų dėl apeliacijų teikimo šiemet itin pagausėjo. Tai leidžia spręsti, jog studentai daug atsakingiau žiūri į baigiamųjų darbų rengimą bei tikisi būti tinkamai įvertinti.

LSAS atkreipia dėmesį, jog ne visų aukštųjų mokyklų studentai yra informuoti apie egzamino įvertinimo peržiūrėjimo galimybę, tokios informacijos studentai pasigenda ir kai kurių aukštųjų mokyklų interneto svetainėse, nors pagal LR Mokslo ir studijų įstatymą tai, kaip ir visą, su studijų procesu susijusią informaciją, skelbti yra privaloma.

LSAS tikisi, jog projekto, pagal kurį bus parengta lyginamoji aukštųjų mokyklų studentų apeliacijų ir ginčų nagrinėjimo vidinės tvarkos analizė bei rekomendacinis apeliacijų ir ginčų nagrinėjimo komisijų sudarymo ir darbo organizavimo tobulinimo modelis, įgyvendinimas ateityje leis išvengti tokių dviprasmiškų situacijų, kuomet ne visi studentai gali pasinaudoti apeliacijų teikimo galimybėmis ir apeliacijų tvarka bus suvienodinta visiems studentams visose aukštosiose mokyklose.

Šiemet jau nebeliko pernai kilusio sąmyšio, kai kolegijos pirmą kartą buvo įtrauktos į LAMA BPO sistemą ir joms kilo įtarimų, kad stojantieji į kolegijas atsigręžė tik po to, kai universitetai atsirinko pačius geriausius. Būtų galima neminėti šių pernykščių nesklandumų, jeigu jie nebūtų turėję įtakos kolegijų studentų skaičiui: juk pernai kolegijoms net nepavyko išnaudoti visų valstybės finansuojamų vietų, kurių buvo 10151.

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Vilniaus kolegijos vadovas Gintautas Bražiūnas “Veidui” tvirtino, kad priėmimo sistema buvo ydinga: “Net jeigu abiturientas kolegiją buvo įrašęs pirmuoju numeriu, jis vis tiek pirmiausia buvo priimamas į universitetą, o atsisakyti galėjo tik raštu. Tokių jaunuolių buvo 600 ir mes jais didžiuojamės, nors kai kurie juokėsi, esą tik 600. Psichologiškai tiems jaunuoliams buvo sudėtinga apsispręsti”.

G. Bražiūnui antrino Vakarų Lietuvos verslo kolegijos direktorė dr. Angelė Lileikienė. Ji įsitikinusi, kad BPO sistema pažangi, bet studentas, net ir prastai išlaikęs egzaminus, renkasi universitetines, o ne kolegijos studijas, vildamasis, kad universitetas jam suteiks platesnę pasirinkimo galimybę ateityje. “Tačiau jie nesupranta, kad į universitetus turėtų pretenduoti studentai, galvojantys apie vadovo, stratego pozicijas, o kolegijas turėtų rinktis tie, kurie nori tapti tiesiog gerais specialistais”, – paaiškino direktorė.

Bendrojo priėmimo pokyčiai

LAMA BPO prezidentui prof. Pranui Žiliukui atrodo, kad praėjusių metų bendrojo priėmimo tvarkos vertinimai yra nekorektiški. Geriausiųjų eilės principas buvo patvirtintas ministro įsakymu, o prioritetas nebuvo pabrėžtas. “Tokiu atveju, jei universitetams ir kolegijoms buvo skaičiuojami skirtingai balai, nori nenori reikėjo daryti dvi geriausiųjų eiles, – aiškino profesorius. – Šiemet geriausiųjų eilė sudaroma remiantis ankstesniais principais, bet yra dominantė – stojančiojo prioritetas”.

Tai kolegijų vadovus džiugina. Pasak G.Bražiūno, dabar “visi eis per vieną vamzdį”, o šių metų priėmimo rezultatai turėtų parodyti tikrąją padėtį.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius taip pat nė kiek neabejoja, kad bendrojo priėmimo sistema pasiteisino ir yra reikalinga. Atsižvelgusi į gautas pastabas, ministerija sistemą pakoregavo. “Šiemet aukštosiose mokyklose nebus varginančių eilių – visi abiturientai prašymus pateikia internetu. O sudarant geriausiai baigusiųjų eilę bus įvertinta ne tik stojančiojo užimama vieta geriausiųjų eilėje, bet ir nurodyti studijų prioritetai”, – patikino ministras.

Tiesa, būsimieji studentai nėra vien šiandieniniai abiturientai. Ministerijos Koleginių studijų skyriaus vedėjas Antanas Levickas priminė, kad mokymosi visą gyvenimą poreikis darosi vis aktualesnis, todėl tiems, kurie abiturientai buvo prieš kelerius metus, teks su dokumentais patiems vykti į aukštąją mokyklą, nes jų duomenų sistema neturi.

Beje, tas faktas, kad pernai ne visos valstybės finansuojamos vietos kolegijose buvo užimtos, šiek tiek lėmė šiųmetes tendencijas – šiemet tokių vietų beveik tūkstančiu mažiau, t.y. 9164. Bet didžiausią įtaką padarė siekis taupyti. O nauja tai, kad šiemet nevalstybinėse kolegijose bus finansuojama 30 proc. vietų, į kurias buvo priimama 2008-aisiais. Tai 10 proc. daugiau nei pernai. Žinoma, mokamų vietų skaičius nereglamentuojamas – kiekviena mokykla gali priimti tiek studentų, kiek išgali.

Praėjusių metų duomenys apie pirmu pageidavimu pateiktus prašymus parodė, kad kai kurioms kolegijoms rinkti studentus sekėsi geriau nei daugeliui universitetų. Švietimo ir mokslo ministras įžvelgia tendenciją, kad būgštavimai, esą abiturientai pirmiausia rinksis universitetus ir tik į juos neįstoję pasuks į kolegijas, nepasitvirtino: “Stojančiųjų apsisprendimą lemia ir tai, kad kolegijų teikiamas geras profesinis išsilavinimas jau atpažįstamas darbo rinkoje, darbdaviai noriai į darbą priima kolegijų absolventus”.

Iš tiesų darbdavių įspūdžiai apie jaunuosius specialistus neretai liudija kolegijų naudai, nes jų auklėtiniai sugeba iš karto imtis darbo, o universitetų absolventus dažnai tenka mokyti praktinių įgūdžių.

Paskata būsimiems pedagogams

Didžiausia naujovė šiemet laukia tų stojančiųjų, kurie ketina tapti mokytojais. G.Steponavičius primena, kad jie turės laikyti specialų testą, nes pedagoginėms studijoms suteiktas didesnis svoris, o vienam studijų krepšeliui skiriama daugiau lėšų – studentai gaus didesnes skatinamąsias stipendijas. A.Levicko nuomone, anksčiau tarp stojančiųjų į pedagogikos studijas būdavo nemažai atsitiktinių žmonių, todėl bus stengiamasi, kad į jas ateitų mokytojo profesijai pašaukimą turintys jaunuoliai. Kolegijų vadovai tam pritaria – geriau po nedaug, bet tikrų.

Nauja ir tai, kad Švietimo ir mokslo ministerija nuo praėjusių metų rudens finansuoja kolegijų programas, kurios populiarina technologijų srities studijas. Europos Sąjungai milijonus investuojant į technologijų plėtrą, akivaizdu, kad šių specialistų poreikis tik didės. Orientuojantis į tokią perspektyvą daugiausiai dėmesio buvo skirta tiesioginiam darbui su abiturientais. Jie, rinkdamiesi profesiją, pastaraisiais metais pirmenybę atiduodavo socialiniams mokslams. Į tai reaguodamos nevalstybinės kolegijos beveik be išimčių siūlo socialinių mokslų studijas. Siūloma tik viena kita ne šios srities programa. Nenuostabu – technologinių mokslų srities programos per brangios tiek pačioms kolegijoms, tiek studentams, jeigu tenka mokėti už mokslą.

Tačiau Vilniaus kolegijos direktorius G.Bražiūnas sako, kad Lietuvoje inžinierių rengiame netgi daugiau nei vidutiniškai ES: “Kažkas negerai, jeigu jų rengiame daugiau negu vokiečiai, o kai apsidairai, tai tos pramonės Lietuvoje ne tiek ir daug. Galbūt jau susitaikėme, kad inžinieriai dirba ne inžinerinį darbą, o gal juos iš karto rengiame užsieniui?”

Ar Lietuva žino, kokių specialistų jai reikės ateityje? Pernai to paties “Veido” paklaustas ministras G.Steponavičius vylėsi, kad paaiškės. Šiemet vis dar tebesiaiškinama. Kaip “Veidui” sakė pats ministras, esą jau veikia tarpžinybinė darbo grupė, koordinuojanti specialistų kvalifikacijos žemėlapio sudarymą.

Įdomu, kokią vietą žemėlapyje užims, pavyzdžiui, žemės ūkio specialybės? Žemaitijos kolegijos direktorius Jonas Eugenijus Bačinskas “Veidui” pasakojo, kad teko atsisakyti žemės ūkio technologijų studijų programos. Ją pakeitė agroverslas, bet direktoriui neramu, kad ir šio reikės atsisakyti – “klientų” nėra, nors studijas šioje kolegijoje renkasi penkiolikos aplinkinių rajonų miestelių ir kaimų vidurinių mokyklų bei gimnazijų abiturientai. Atvyksta jaunuolių ir iš rajonų centrų, bet nei vienų, nei kitų žemės ūkis nedomina. “Kol ūkininku gali būti kiekvienas, turintis minimalių žinių, poreikio nebus”, – įsitikinęs kolegijos vadovas.
Prognozuojama, kad studijų kainos abiturientų pasirinkimui turės panašią įtaką kaip ir pernai, nes jos pakito nedaug – šiek tiek sumažėjo tik dėl to, kad mažėjo dėstytojų darbo užmokestis. Tarp pigiausių išliko humanitarinių mokslų studijos – metai studijų kainuos 3892 Lt (pirmoji studijų pakopa). Brangiausiai atsieis pilotų ir muzikų parengimas – 18 162 Lt. Tai, kad kainos abiturientus veja į užsienį, jau nieko nestebina, bet net ir suradus kitoje šalyje galimybę studijuoti nemokamai į kainą teks įskaičiuoti galbūt didesnes pragyvenimo išlaidas.

Rinkos stimulai

Kaip kolegijoms atsiliepė aukštojo mokslo reforma? Įvairiai. Štai praėjusiais metais valstybės finansuojamų vietų kvotos neišnaudojusi Vakarų Lietuvos verslo kolegija laukia gerų permainų, mat po reorganizacijos prie jos prisijungė Šiaulių krašto vadybos, teisės ir kalbų kolegija. “Šiemet tikimės didesnės paklausos, nes turime platesnį studijų programų pasirinkimą”, – viliasi kolegijos direktorė dr. A.Lileikienė.

Kolegijų direktorių konferencijos prezidentas G.Bražiūnas pastebi, kad nevalstybines kolegijas jungtis verčia rinka. Bet per praėjusius metus susijungė ir dvi valstybinės kolegijos: iš Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos bei Klaipėdos kolegijos dabar turime Klaipėdos valstybinę kolegiją.

G.Bražiūno nuomone, rinka sulaukė stiprių žaidėjų, o šie pavyzdžiai galėtų paskatinti jungtis ir universitetus, nes dabar valstybinių kolegijų Lietuvoje yra mažiau nei universitetų. Nors pasaulyje yra atvirkščiai.
Ministerijos Koleginių studijų skyriaus vedėjo A.Levicko kolegijų jungimasis nestebina, nes didieji susijungimai įvyko gerokai anksčiau. Bet jis siūlo kolegijoms rimtai susimąstyti apie ateitį ir žiojinčią demografinę duobę – po kelerių metų abiturientų pradės mažėti, tad konkurencija dėl jų didės. Pastaraisiais metais konkurencinę kovą laimėdavo valstybinės kolegijos, nors, A.Levicko teigimu, visos kolegijos užtikrina studijų kokybę. Regis, valstybines abiturientai dažniau renkasi dėl didesnės tikimybės gauti valstybės finansuojamą vietą.

Beje, nepasitvirtino prognozės, esą regioninės kolegijos gali ištuštėti. Pernai manyta, kad dauguma jaunuolių vyks studijuoti į sostinę ir kitus didžiuosius miestus, bet nemažai jaunimo rinkosi arčiau namų esančias kolegijas, radę jose patrauklių studijų programų.

Kaip reitingavome kolegijas

Dabar apie patį kolegijų reitingą, kurį “Veidas” sudaro jau antrą kartą. Visas 24 šalies aukštąsias neuniversitetines mokyklas – kolegijas vertinome panašiai kaip ir universitetus prieš tris savaites. Tiesa, šiemet, palyginti su pernai atliktu pirmuoju kolegijų reitingu, kai kurių kriterijų atsisakėme, juos patobulinome arba gerokai keitėme. Taip mus pasielgti paskatino aukštojo mokslo reforma, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos atstovų ir pačių kolegijų studentų pastebėjimai bei siūlymai, ką reikėtų tobulinti sudarant reitingą.

Pirmiausia kitaip vertinome kolegijų mokslo ir meno veiklą – nuo šių metų ji nebevertinama taškais, o tik skaičiuojama kolegijų mokslo ir meno taikomoji veikla, kitaip tariant, visuomenei už pinigus atliekamos įvairios paslaugos. Kita vertus, kolegijoms, priešingai nei universitetams, mokslo teorija nėra svarbiausias prioritetas – čia svarbesnis mokslo rezultatų taikymas praktiškai. Taigi šiemet, vertindami kolegijų mokslo ir meno taikomąją veiklą, skaičiavome, už kokią sumą kiekviena kolegija suteikė visuomenei įvairių paslaugų: atliko tyrimų, konsultacijų, kvalifikacijos kėlimo kursų, surengė parodų, išleido leidinių, dalyvavo įvairiuose projektuose.

Paaiškėjo, kad daugiausiai mokslo ir meno taikomųjų darbų atliko valstybinės Kauno technikos, Vilniaus ir Kauno kolegijos bei privati Socialinių mokslų kolegija ir Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla.
Antrasis reitingo kriterijus – aukščiausi kolegijų akademinio personalo ir alumnų įvertinimai. Pagal šį kriterijų tarp valstybinių kolegijų lyderiauja Klaipėdos valstybinė kolegija, o tarp privačių – Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla.

Trečiasis kriterijus – akademinio personalo kvalifikacija. Šį kriterijų šiek tiek tobulinome – nebeskaičiavome, kiek kolegijos turi docentų, nes po reformos visos kolegijos periodiškai atestuojamos. Ir tie dėstytojai, kurie neturėjo daktaro mokslo laipsnio, o tik pedagoginius docentų vardus, docentų vardų nebetenka.

Tiesa, kol kas atestuotos ne visos kolegijos – tik seniausiai veikiančios. Todėl vertinti, kiek kolegijos turi docentų, būtų ir nesąžininga, ir beprasmiška. Todėl šiemet vertinome, kiek kolegijoje, kaip pagrindinėje darbovietėje, visu krūviu dirba dėstytojų daktarų, taip pat skaičiavome, kiek kolegijose yra jaunų dėstytojų, dar neperkopusių 40-ies metų, ir kiek dėstytojai stažuoja svetimų šalių aukštosiose mokyklose. Dar aiškinomės, kiek dėstytojų tenka vienam studentui. “Veidas”, vertindamas pastarąjį aspektą, vadovavosi anglosaksiška nuostata: kuo dėstytojas dirba su mažesne grupe studentų, tuo studentas įgyja kokybiškesnių ir išsamesnių žinių.

Pagal šį kriterijų daugiausiai taškų surinko valstybinė Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos bei privati Vakarų Lietuvos verslo kolegija.

Svarbiausias kriterijus – darbdavių vertinimas

Ketvirtasis kriterijus – studijų programų asortimentas: kiek kolegijose siūloma bakalauro studijų programų, kiek studijų programų dėstoma anglų kalba, kiek kiekvienoje kolegijoje mokosi pažangiausių studentų, gaunančių valstybės finansuojamus studijų krepšelius, o kiek patys moka už studijas. Šiam kriterijui suteikę penkiolikos taškų svorį, išsiaiškinome, kad pagal jį pirmauja Kauno kolegija ir Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla.

Studentų nuomonei apie kolegijas irgi suteikėme penkiolikos taškų svarumą. “Veido” kolegijų reitingo partnerio Lietuvos studentų atstovybių sąjungos apklausti studentai geriausiai vertina regionų kolegijas: Utenos, Marijampolės, Žemaitijos, VšĮ Šiaurės Lietuvos bei Kilpingo. Tiesa, galutinėje reitingo lentelėje šios kolegijos neužima tokių aukštų pozicijų, kaip jas vertina šių kolegijų studentai. Todėl kyla retorinis klausimas: gal regionų kolegijų studentai nėra tokie reiklūs studijų kokybei kaip didžiųjų miestų?

Darbo rinkos kriterijų įvertinome maksimalia dvidešimties taškų suma. Mat darbdavių pasitikėjimas kolegijų absolventų žiniomis ir praktiniais gebėjimais bei galimybė rasti darbą pagal įgytą specialybę yra svarbiausias kriterijus. Šį kriterijų vertinome atsižvelgdami į bendrovės “Prime consulting” atliktos sociologinės apklausos, kaip darbdaviai vertina kiekvienos kolegijos absolventų diplomus ir gebėjimus, rezultatus. Analizavome ir Lietuvos darbo biržos duomenis, kaip praėjusių metų absolventams sekėsi įsidarbinti po studijų. Daugiausiai taškų už šį kriterijų surinko Vilniaus kolegija bei Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla.

Beje, svarbu paminėti, kad kolegijų absolventai dažniausiai darbinasi privačiame sektoriuje, nes, pasak kolegijų direktorių, valstybės tarnybos sektorius riboja kolegijų absolventų įsidarbinimą valstybės tarnybos institucijose.

Finansavimo kriterijui suteikėme dešimties taškų svorį. Skaičiuodami šį kriterijų aiškinomės, kiek pati aukštoji mokykla užsidirba lėšų iš įvairių programų ir projektų bei kokią visų jos lėšų dalį sudaro biudžetinis finansavimas.

Susumavus visų kriterijų rezultatus paaiškėjo kolegijų reitingo lyderės – tos pačios aukštosios neuniversitetinės mokyklos kaip ir pernai. Tarp valstybinių pirmauja Vilniaus ir Kauno kolegijos, tarp privačių – Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla bei Socialinių mokslų kolegija.

Tos kolegijos, kurios nepateikė apie save duomenų, liko reitingo gale, nes jų privalumų ir paslaugų kokybės tiesiog nebuvo įmanoma įvertinti.

Kaip kolegijas vertina darbdaviai ir patys studentai, skaitykite “veidas.lt” Čia rasite ir kai kurias kriterijų lenteles.

Antrąjį “Veido” parengtą kolegijų reitingą šiemet skelbiame anksčiau nei pernykštį, kad abiturientai, rinkdamiesi studijas, spėtų pasinaudoti ir šia informacija. Trečdalis abiturientų jau spėjo užsiregistruoti Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti informacinėje sistemoje, mat prašymų dalyvauti priėmimo konkursuose registravimas prasidėjo gegužės 25 d.

Šiemet jau nebeliko pernai kilusio sąmyšio, kai kolegijos pirmą kartą buvo įtrauktos į LAMA BPO sistemą ir joms kilo įtarimų, kad stojantieji į kolegijas atsigręžė tik po to, kai universitetai atsirinko pačius geriausius. Būtų galima neminėti šių pernykščių nesklandumų, jeigu jie nebūtų turėję įtakos kolegijų studentų skaičiui: juk pernai kolegijoms net nepavyko išnaudoti visų valstybės finansuojamų vietų, kurių buvo 10151.

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Vilniaus kolegijos vadovas Gintautas Bražiūnas “Veidui” tvirtino, kad priėmimo sistema buvo ydinga: “Net jeigu abiturientas kolegiją buvo įrašęs pirmuoju numeriu, jis vis tiek pirmiausia buvo priimamas į universitetą, o atsisakyti galėjo tik raštu. Tokių jaunuolių buvo 600 ir mes jais didžiuojamės, nors kai kurie juokėsi, esą tik 600. Psichologiškai tiems jaunuoliams buvo sudėtinga apsispręsti”.

G.Bražiūnui antrino Vakarų Lietuvos verslo kolegijos direktorė dr. Angelė Lileikienė. Ji įsitikinusi, kad BPO sistema pažangi, bet studentas, net ir prastai išlaikęs egzaminus, renkasi universitetines, o ne kolegijos studijas, vildamasis, kad universitetas jam suteiks platesnę pasirinkimo galimybę ateityje. “Tačiau jie nesupranta, kad į universitetus turėtų pretenduoti studentai, galvojantys apie vadovo, stratego pozicijas, o kolegijas turėtų rinktis tie, kurie nori tapti tiesiog gerais specialistais”, – paaiškino direktorė.

Vertinimo kriterijai:

I. Vykdoma taikomoji mokslo ir meno veikla (10 tšk.)
II. Aukščiausi veiklos įvertinimai (5 tšk.)
III. Akademinio personalo kvalifikacija (12,5 tšk.)
IV. Studijų asortimentas ir lygis (15 tšk.)
V. Studijų sąlygos (12,5 tšk.)
VI. Studentų apklausa (15 tšk.)
VII. Darbo rinka (20 tšk.)
VIII. Finansavimo struktūra (10 tšk.)

I. Vykdoma taikomoji mokslo ir meno veikla
1. 2008 m. vykdyta mokslo veikla: mokslo taikomoji veikla pinigine išraiška, Lt (monografijos, straipsniai recenzuojamuose moksliniuose periodiniuose leidiniuose, įrašytuose į ISI WOS duomenų bazę; straipsniai, publikuoti periodiniuose ir testiniuose leidiniuose, įtrauktuose į tarptautinę mokslinės informacijos duomenų bazę; konferencijų darbai, referuoti “ISI Proceedings”, mokslo konferencijų medžiaga, referuojama tarptautinėse duomenų bazėse, kiti vertinami mokslo straipsniai ir konferencijų medžiaga; mokslo šaltinių publikacijos, taikomieji mokslo darbai)
2. 2008 m. mokslinės produkcijos suminio rezultato (išreikšto pinigais) ir reitinguojamos kolegijos akademinio personalo skaičiaus santykis

II. Aukščiausi akademinio personalo ir alumnų veiklos įvertinimai
1. Personalo veiklos įvertinimai: gautos Nacionalinės kultūros ir meno, taip pat mokslo ir pažangos premijos
2. Absolventų veiklos įvertinimai: gautos Nacionalinės kultūros ir meno, taip pat mokslo ir pažangos premijos

III. Akademinio personalo kvalifikacija
1. Daktaro laipsnį turinčių dėstytojų dalis, palyginti su visu reitinguojamos kolegijos akademiniu personalu
2. Akademinio personalo ir studentų santykis
3. Akademinio personalo (dirbančio visu etatu, pagrindiniu krūviu) iki 40 metų dalis
4. Dėstytojų mainai: 2008–2009 m. pagal “Erasmus” ar “Leonardo” programas išvykusių ir atvykusių dėstytojų dalis nuo viso akademinio personalo

Vertinimai pagal III kriterijų

IV. Studijų asortimentas ir lygis
1. Bakalauro pakopos studijų programų, kuriose mokėsi studentų 2008–2009 m., kiekis
2. Valstybės finansuojamų studentų krepšelių dalis
3. Studijų programų, dėstomų anglų kalba, skaičius

Vertinimai pagal IV kriterijų

V. Studijų sąlygos
1. Bibliotekų apimtys: fizinio fondo padidėjimas per metus (skaičius)
2. El. leidiniai: kiek naujų el. leidinių atsirado per metus
3. El. bazės: kiek naujų prieigų prie el. bazių atsirado per metus
4. Sąlygos bendrabučiuose
5. Studentų mainai: 2008–2009 m. pagal “Erasmus” ir “Leonardo” programas išvykusių ir atvykusių studentų santykis
6. Studentų mainai II: 2008–2009 m. pagal “Erasmus” ir “Leonardo” programas išvykusių ir galinčių išvykti studentų santykis
7. Mokslinių draugijų, sporto, meno ir kultūros būrelių, alumnų klubų ir kitų draugijų absoliutus skaičius kolegijoje
8. Kiek medalių kolegijos studentai laimėjo 2006–2009 m.

VI. Studentų apklausa
1. Administravimo kokybė
2. Dėstytojų dėstymo kokybė
3. Akademinio sąžiningumo lygis
4. Dėstytojų požiūris į studentą
5. Studijų sutarties sąlygų laikymasis
6. Saviraiškos galimybių vertinimas
7. Karjeros ir įsidarbinimo galimybių informacija
8. Ar studijos atitiko lūkesčius
9. Bendrabučių būklės vertinimas
10. Infrastruktūros vertinimas
11. Neįsidarbinusių po studijų dalis (proc.)
12. Įsidarbinusių pagal specialybę dalis (proc.)

Vertinimai pagal VI kriterijų

VII. Darbo rinka
1. Studentų (baigusių kolegiją 2008–2009 m.) įsidarbino pagal įgytą specialybę (proc.)
2. Studentų (baigusių kolegiją 2008–2009 m.) neįsidarbino (proc.)
3. Darbdavių, kurie pasitiki kolegijoje studentų įgytomis žiniomis, dalis
4. Darbdavių, kurie nepasitiki kolegijoje studentų įgytomis žiniomis, dalis

Vertinimai pagal VII kriterijų

VIII. Finansavimo struktūra
1. Lėšų, gautų iš dalyvavimo programose ir projektuose (įskaitant ES struktūrinių fondų projektus), ir bazinio finansavimo iš valstybės biudžeto santykis
2. Kitų rėmėjų paramos ir bazinio finansavimo santykis
3. Lėšų, gautų iš kontraktų, ir bazinio finansavimo santykis (kontraktai su Lietuvos ūkio subjektais; Lietuvos viešosiomis įstaigomis, kultūros subjektais ir valstybės institucijomis; užsienio ūkio subjektais; užsienio viešosiomis įstaigomis, kultūros subjektais ir užsienio valstybių institucijomis)
4. Mokslo tyrimams gautos lėšos pagal tarptautines programas

Kaip kolegijas vertina studentai?

Arūnas Markas, LSAS prezidentas

Daugumą aukštųjų neuniversitetinių mokyklų studentai vertina šiek tiek geriau nei vidutiniškai. Kaip ir pernai, aukščiausius balus studentai skyrė regioninėms – Utenos, Žemaitijos, Marijampolės ir Alytaus kolegijoms. O tarp nevalstybinių pirmauja Šiaurės Lietuvos kolegija.

Studijų patrauklumą studentams lemia keletas kriterijų, tačiau kaip pagrindinius reikėtų išskirti studijų kokybę ir studijų sąlygas, socialinę aplinką ir karjeros bei saviraiškos galimybes. Atlikdami apklausą kolegijų studentų klausėme, kaip jie patys vertina šiuos aspektus pasirinktose aukštosiose mokyklose, ar studijos atitiko joms keltus lūkesčius. Išsiaiškinus studentų nuomonę apie dėstymo kokybę, lyderių pozicijas užėmė valstybinė Utenos kolegija ir nevalstybinės Šiaurės Lietuvos, Vakarų Lietuvos verslo ir Vilniaus verslo kolegijos.

Studentams patraukliausios tos aukštosios mokyklos, kurios rūpinasi ne tik kompetentingais dėstytojais, bet ir geba užtikrinti patrauklią, lanksčią, sąmoningumą ugdančią mokymosi aplinką.

Tiesa, abiturientai, rinkdamieji aukštąją mokyklą, turėtų įvertinti ne tik studijuojančiųjų nuomonę. Būtina susipažinti ir su moksliniu personalu, mokyklos laimėjimais mokslo srityje, studijų kainos ir kokybės santykiu, atskirų studijų programų, dėstytojų įvertinimais, išorinių aukštosios mokyklos įvertinimų rezultatais, praktikos atlikimo galimybėmis, absolventų įsidarbinimo ir karjeros galimybių rodikliais. Deja, ši statistika ne visuomet viešai prieinama, bet kiekviena aukštoji mokykla privalo ją pateikti.

Kaip kolegijas vertina darbdaviai?

Saulius Olencevičius
UAB “Prime consulting” direktorius

Apklausdami vadovus ir darbdavius jų teiravomės apie 24 šiuo metu Lietuvoje veikiančias ir akredituotas kolegijas. Kaip parodė apklausos eiga ir rezultatai, respondentams buvo gana sunku įvertinti, tiksliau, identifikuoti, vieną ar kitą kolegiją, nes jų pavadinimai apklausiamiesiems dar per mažai žinomi. Dėl to kolegijų vadovams siūlyčiau daugiau dėmesio skirti viešumui, labiau populiarinti savo mokymo įstaigas. Neabejoju, kad bėgant laikui naujosios kolegijos įgis identitetą kaip ir universitetai.

Apžvelgiant apklausos rezultatus matyti, kad absoliuti lyderė tarp kolegijų yra Vilniaus kolegija. Jos žinių kokybe labiausiai pasitiki 49,4 proc. respondentų ir nebuvo nė vieno, kuris šios kolegijos suteikiamų žinių kokybe abejotų. Antroje vietoje pagal patikimumą – Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla (TTVAM, 28,04 proc. balsų), o trečioje – Kauno kolegija (14,57 proc. balsų). Vis dėlto Kauno kolegijos absolventų žinių kokybe abejoja mažiau apklaustųjų (3,49 proc.) nei TTVAM (7,18 proc.). Yra keletas kolegijų “be veido” – įmonių vadovai jų nepaminėjo nei teigiamai, nei neigiamai. Pavyzdžiui, Klaipėdos ir Šiaulių kolegijos gali džiaugtis, kad bent nesulaukė neigiamų vertinimų, bet toks neutralus vertinimas tikrai neskatina mokinių jų rinktis.

Apklausos dalyviai kolegijų nereitingavo, bet galėjo pasakyti po vieną dvi, jų nuomone, geriausiai ir abejotinos kokybės žinias suteikiančias mokyklas. Apibendrinant galima pasakyti, kad tarp lyderių lieka ilgesnį laiką gyvuojančios ir patirties jau sukaupusios kolegijos. Naujosioms reikės laiko, kol parodys darbo rezultatus ir įgis darbdavių, vadovų ir, svarbiausia, pačių absolventų pasitikėjimą.

Šaltiniai: kolegijos, “Erasmus” komitetas, Lietuvos darbo birža, sistema “Aikos”, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga, “Prime consulting”, Švietimo ir mokslo ministerija