Nuo birželio 14 dienos jau trečius metus Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) specialiai parengta konsultantų komanda konsultuos būsimus studentus apie studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Visą mėnesį konsultantų klausti bus galima telefonais, internetu bei užsukus į LSAS biurą.

Priėmimo į aukštąsias mokyklas laikotarpiu abiturientams svarbiausiais klausimais tampa studijų krepšelio skirstymo tvarka, konkursinės eilės sudarymas, paskolų išdavimo tvarkos bei palūkanos, rotacijos, ištęstinių ir nuolatinių studijų skirtumai, gyvenimo sąlygos bendrabučiuose, socialinės garantijos ir daugybė kitų.

“Stojant į aukštąsias mokyklas svarbu nepasimesti tarp gražių ir daug žadančių aukštųjų mokyklų reklamų, svarbu gauti tikslingą ir reikiamą informaciją, leidžiančią teisingai pasirinkti studijas. Aukštąją mokyklą abiturientai turėtų rinktis pagal tai, kokios kokybės studijas ji siūlo ir tai, kokias ateities perspektyvas tos studijos užtikrins”, – sako LSAS vadovas Arūnas Mark.

Visą rūpimą informaciją, bendradarbiaudama su aukštųjų mokyklų studentais ir atsakingais asmenimis priėmimo komisijose, birželio 14 – liepos 16 dienomis suteiks LSAS suburta ir specialiai apmokyta konsultantų komanda, su kuria bus galima susisiekti telefono numeriais 8 606 14 000, (85) 231 30 30,”skype” kanalu “lsaskonsultantai”, el.paštu konsultantai@lsas.lt bei užsukus į LSAS biurą (Geležinio vilko g. 12, Vilnius). LSAS taip pat kviečia sekti naujienas apie susitikimus su konsultantais gyvai.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungai (LSAS) atlikus didžiausių Lietuvos universitetų ir kolegijų apklausą dėl valstybės finansuojamų pirmakursių, paaiškėjo, jog iš 11037 apklaustųjų 7 proc. 2009 metais įstojusių pirmakursių jau nutraukė studijas. Trys iš keturių studentų, nusprendusių nebetęsti studijų aukštojoje mokykloje, jas paliko savo noru.

Didžiausiose Lietuvos kolegijose vidutiniškai kas dešimtas valstybės finansuojamas studentas nutraukė studijas, iš jų daugiau nei 70 proc. studijas paliko savo noru. Situacija dar prastesnė universitetuose – nors studijas nutraukė palyginus nedaug studentų (4 proc. I pakopos ir 11 proc. antros pakopos pirmakursių), tačiau keturi iš penkių valstybės finansuojamų pirmakursių, palikusių universitetus, tai padarė savo noru.

„Nutraukiantys studijas pirmakursiai dažniausiai nurodo, kad apsisprendimą lemia realios galimybės užimti valstybės finansuojamų studijų vietų nebuvimas, nekintanti studijų kokybė, sumažėjusios stipendijos, studijų nesuderinamumas su darbo laiku, perspektyvų įsidarbinti pagal specialybę mažėjimas. Šias problemas išspręstų keičiama „krepšelių“ skirstymo tvarka, kuomet studijų krepšeliai būtų skirstomi ne pagal brandos egzaminų rezultatus, bet po pirmojo semestro remiantis studento pasiekimais bei finansavimą skiriant geriausiems studentams“, – teigia LSAS prezidentas Arūnas Mark.

LR Konstitucinio teismo praeitų metų gruodžio mėn. išaiškinime taip pat pabrėžiama, jog iki pirmosios sesijos studentams turi būti laiduojamas nemokamas mokslas, vėliau studijų finansavimas turėtų priklausyti nuo studijų rezultatų.

„Studentų skirstymas dar prieš pradedant studijuoti į valstybės finansuojamus ir mokančius už mokslą yra ydingas: gerai besimokantys, tačiau mokantys už studijas studentai, netenka galimybės bent jau dvejus metus užimti valstybės finansuojamą studijų vietą, tuo tarpu valstybė praranda nemenkas pinigų sumas, kuomet studentai pirmaisiais studijų metais savo noru nutraukia studijas. Tie, kurie dvejus metus turi užsitikrinę finansavimą nėra tikri dėl tolimesnių studijų metų. Tai atsiliepia ir studentų pasirinkimui savo noru nutraukti studijas“,- sako A.Mark.

LSAS rėmėsi Šiaulių, Kauno technikos, Mykolo Romerio bei Vilniaus Gedimino technikos universitetų, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Šiaulių, Vilniaus ir Kauno kolegijų duomenimis. Iš 11037 apklaustų pirmakursių studijas nutraukė 821 studentas, iš jų – 640 savo noru.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako, kad aukštojo mokslo kokybė Lietuvoje turėtų pasikeisti po 3-4 metų.

“Galėčiau sakyti, kad prasidėjus procesams Lietuvoje, po kelerių metų 500-uke turėsime bent vieną-du universitetus, gal jų bus net 300-uke. Ir Vakaruose yra aibė vidutiniškų ar prastos kokybės universitetų. Kaip ir Lietuvoje yra pasaulinio masto studijų programų. Vertinant visumą, po 3-4 metų tikiuosi kokybinio virsmo ir čia”, – per naujienų portalo 15min.lt konferenciją trečiadienį sakė ministras.

G.Steponavičius sutiko su teiginiu, kad už mokslą artimiausiais metais mokėsiantys studentai finansuos kokybiškų studijų kūrimą ateities studentams.

“Tai tiesa ir “racijos” matau, bet visų pirma jaunas žmogus rinkdamasis studijas turi gebėti rinktis savo galva, o ne stoti ir mokėti pinigus bet kur (…) Mes kuriame tokią sistemą, kuri skatintų tai, kad jei įstoji už savo pinigus, turi būti reiklus dėstytojams, kokybei. Iš apačios spaudimas kokybei turi būti didelis. Su didesniais pinigais mes skatiname mokyklas dirbti geriau, bet spaudimas turi būti ir iš apačios”, – pabrėžė ministras.

Jis taip pat teigė, kad šiuo metu įvesta rotacijos sistema, kai studijų krepšelis skiriamas dviem metams, turėtų būti peržiūrėta po 4 metų arba anksčiau.

“Rotacija kas semestrą irgi tam tikra yra. Tarkime, jei žmogus įstoja mokytis nemokamai, po semestro gali iškristi, jei neišlaiko egzaminų. Kai kokybė persitvarkys, bus galima kalbėti ir apie trumpesnį laikotarpį. Gal tai bus ne semestras, gal metai. Turime temą, prie kurios mes dar grįšime (po – BNS) ketverių metų. Vertinant, kad finansavimas liečia tik naujai įstojusius studentus, ši sistema per tokį laikotarpį būtų visiškai pasikeitusi. Bet neatmetu, kad kompromisai gali būti daromi ir rudenį, po dviejų reformos metų”, – dėstė G.Steponavičius.

Gegužės 24 dieną savaitraštis „Veidas“ pristatė naujausią išsamų 2010 m. Lietuvos universitetų reitingą. Šiemetinis savaitraščio „Veidas“ parengtas universitetų reitingas yra jau 13-asis. Nuo šiandien visą išsamų reitingą rasite “veidas.lt” portale!

Savaitraštis „Veidas“, sekdamas kokybiškos Vakarų spaudos pavyzdžiu, 1-ąjį universitetų reitingą pristatė skaitytojams 1998 metais. Reitinguojant universitetus daugiausia buvo remtasi pasaulyje labiausiai žinoma Šanchajaus rangavimo metodika, taip pat kolegų Vakaruose – savaitraščių „Der Spiegel“, „Wprost“, „Time“ metodikomis.

Per 13 metų savaitraštis „Veidas“, bendradarbiaudamas su universitetais, tobulino vertinimo metodiką. Šiemetinėje vertinimo metodikoje taip pat yra daugybė pokyčių, kuriuos nulėmė tiek aukštojo mokslo reforma, tiek pati Lietuvos aukštojo mokslo specifika.

Rengiant 2010 metų universitetų reitingą savaitraščiui „Veidas“ jau trečią kartą talkino Lietuvos studentų atstovybių sąjunga, apklaususi beveik 10 tūkstančių studentų, o reprezentatyvią apklausą atliko bendrovė „Prime Consulting“, apklaususi pusantro tūkstančio darbdavių.

Per tris dienas nuo registracijos pradžios Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) sistemoje užsiregistravo 4 976 abiturientai. Iš jų 1 869 pradėjo pildyti savo pageidavimus į aukštųjų mokyklų programas. Iš viso jie jau pareiškė 9 940 pageidavimų.

Keturiasdešimt devyni asmenys, vidurinį išsilavinimą įgiję 2009 metais ar anksčiau, į vieną iš 12-os priėmimo punktų pristatė savo brandos atestatus. Šių metų laidos abiturientams pakanka tik užsiregistruoti internetu (adresu www.lamabpo.lt) – pasibaigus brandos egzaminams atestatų duomenys priėmimo sistemą pasieks tiesiai iš valstybinės duomenų bazės.

Mokyklas baigę anksčiau atestatus turi pristatyti į vieną iš bendrojo priėmimo punktų. Šiemet veikia dvylika duomenų tvarkymo punktų aštuoniuose šalies miestuose. Prašymai priimami nuo gegužės 25 dienos iki liepos 19 d. Bendrajame priėmime šiemet dalyvauja 44 valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos: 21 universitetas ir 23 kolegijos.

Mieli kolegos žurnalistai ir universitetų atstovai,

gegužės 24 d., pirmadienį, 10 val. naujienų agentūros BNS spaudos centre (adresas: Jogailos g. 9/1, Vilniuje) savaitraštis „Veidas“ pristatys naujausią išsamų 2010 m. Lietuvos universitetų reitingą. Šiemetinis savaitraščio „Veidas“ parengtas universitetų reitingas yra jau 12-asis.

Savaitraštis „Veidas“, sekdamas kokybiškos Vakarų spaudos pavyzdžiu, 1-ąjį universitetų reitingą pristatė skaitytojams 1998 metais. Reitinguojant universitetus daugiausia buvo remtasi pasaulyje labiausiai žinoma Šanchajaus rangavimo metodika, taip pat kolegų Vakaruose – savaitraščių „Der Spiegel“, „Wprost“, „Time“ metodikomis. Pastarųjų trijų metų reitingus galite rasti “veidas.lt” portale.

Per 12 metų savaitraštis „Veidas“, bendradarbiaudamas su universitetais, tobulino vertinimo metodiką. Šiemetinėje vertinimo metodikoje taip pat yra daugybė pokyčių, kuriuos nulėmė tiek aukštojo mokslo reforma, tiek pati Lietuvos aukštojo mokslo specifika.

Rengiant 2010 metų universitetų reitingą savaitraščiui „Veidas“ jau trečią kartą talkino Lietuvos studentų atstovybių sąjunga, apklaususi beveik 10 tūkstančių studentų, o reprezentatyvią apklausą atliko bendrovė „Prime Consulting“, apklaususi pusantro tūkstančio darbdavių.

Savaitraščio „Veidas“ parengto 2010 m. universitetų reitingo pristatyme dalyvaus savaitraščio „Veidas“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas, žurnalistė Rima Janužytė, Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentas Arūnas Mark, bendrovės „Prime Consulting“ direktorius Saulius Olencevičius bei Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas prof. Romualdas Ginevičius.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

„Veido” redakcija

Telefonas pasiteirauti: 2649423

Lietuvos studentų atstovybių sąjungai (LSAS) atlikus geriausiai įvertintų Lietuvos mokyklų apklausą apie abiturientų pasirinkimą studijuoti užsienyje, paaiškėjo, jog 16 proc. geriausių abiturientų rengiasi studijoms kitų šalių aukštosiose mokyklose. Pagal 36 šalies mokyklų iš geriausiųjų 50-uko (pagal savaitraščio „Veidas“ 2009 metų atliktą tyrimą) pateiktus duomenis, abiturientų emigracija svyruoja nuo 2 iki beveik 60 proc. kiekvienoje mokykloje. Labiausiai studijas ne Lietuvoje linkę rinktis Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos mokyklų mokiniai.

„Kadangi atsakingos institucijos emigruojančių abiturientų duomenų nerenka, mums kilo idėja atlikti geriausių šalyje vidurinių mokyklų apklausą. Pastebėjome, jog didžiosiose, stipriausiose vidurinėse mokyklose ketinančių išvykti svetur skaičius siekia net 60 proc. Nors mažesniuose miestuose šie skaičiai mažesni, neatmetame galimybės, kad ateityje, dėl informacijos apie studijas užsienyje gausos, jie tik augs“,- situaciją komentuoja LSAS prezidentas Arūnas Mark.

LSAS pažymi, jog šiemet, kaip ir kasmet, ypatingai daug sulaukiama moksleivių klausimų apie galimybes studijuoti užsienio aukštosiose mokyklose, jų teikiamos kokybės palyginimą su lietuviškomis ir dauguma klausiančiųjų kreipiasi jau įsitikinę, jog tęsti mokslus Lietuvoje – prastas pasirinkimas.

„Lietuvoje į abiturientų, jaunimo emigraciją kreipiama per mažai dėmesio – išvažiavo, gerai, įgis naujos patirties. Tik pastebime didesnę problemą – pasirinkusieji studijas iškart po mokyklos baigimo įsitvirtina ir baigę studijas dažniausiai nebegrįžta. Taip pat stebina ir tai, kad svarbiausiam Lietuvos ištekliui – „protams“ ir didėjančiam „protų nutekėjimo“ reiškiniui – neskiriamas pakankamas dėmesys, netgi vengiama apie tai kalbėti, o dažnu atveju išvykę jaučiasi labiau reikalingi pasirinktoje šalyje nei mūsų valstybėje”- teigia Arūnas Mark.

LSAS inicijuotoje apklausoje dalyvavo kiek daugiau nei 3,5 tūkst. abiturientų, iš kurių beveik 600 ketina išvykti į užsienį. Daugiausiai studijuoti užsienyje ketinančių yra KTU gimnazijoje (59 proc.), Kauno Basanavičiaus vidurinėje mokykloje (59 proc.) bei Vilniaus M.K. Čiurliono menų gimnazijoje (41 proc.). Kas antroje apklaustoje mokykloje išvykti ketina daugiau nei 15 proc. abiturientų. Apklausa vykdyta gegužės 10-19 dienomis.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako, jog šiemet bankų palūkanos už paskolas studentams litais neviršys 5 proc, o eurais – 3,75 procento. Pasak ministro, kas tris mėnesius palūkanų norma peržiūrima – jau pasiskolinusiems po kelių mėnesių skolinimosi sąlygos tampa geresnės.

“Palūkanų norma tik žemyn gali judėti. (…) Kas tris mėnesius palūkanų norma peržiūrima, taip kad ir tie, kurie pradėjo dalyvauti pasiskolindami ar pragyvenimui, ar studijų kainai mokėti, po kelių mėnesių jų sąlygos jau yra geresnės, nes palūkanų normos kritusios daugiau negu dvigubai kai kuriais atvejais”.

Valstybės remiamas paskolas studentams šiemet teiks bankai “DnB Nord”, “Swedbank”, “Snoras” ir banko “Nordea Bank Finland” Lietuvos skyrius.

Bankų šiemet pasiūlyta maksimali marža yra nuo 1,9 iki 2,99 proc., o geriausias sąlygas pateikė “DnB Nord” ir “Nordea”.

Anot Finansų ministerijos, šiais metais valstybė numato garantuoti iki 150 mln. litų valstybės remiamų paskolų studentams, pernai limitas buvo 100 mln. litų.

Vytauto Didžiojo universitete pakeista gretutinių studijų organizavimo tvarka. Nuo šiol visi bakalauro studijų studentai, be savo specialybės studijų, galės nemokamai rinktis ir bet kurios kitos programos gretutines studijas.

“Pasirinkę gretutinę specialybę, studentai įgis platesnį išsilavinimą, taip pat praplės savo įsidarbinimo galimybes, nes su įvairesniu ir didesniu kompetencijų “bagažu” gebės geriau prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių. Gretutinės studijos jiems atvers kelius ir į tos pačios krypties magistrantūrą – nebereikės studijuoti išlyginamųjų dalykų,” – apie šios studijų formos privalumus pasakojo VDU studijų prorektorius prof. Jonas Ruškus.

Pavyzdžiui, menotyros studentai galės įgyti vadybos arba viešosios komunikacijos pagrindus, tad jiems bus lengviau įsidarbinti žiniasklaidoje ar meno renginių organizavimo srityje. Informatikos studentai galės įgyti ekonomikos specialybę ir realizuoti save verslo informatikos sferoje, studijuojantys socialinį darbą – įgyti viešojo administravimo žinių, politikos mokslų studentai galės įgyti teisės pagrindus ir t.t.

Pradėti studijuoti gretutinę studijų programą studentai galės jau nuo pirmojo semestro. 2010 m. į universitetą priimti studentai galės rinktis iš 28 gretutinių studijų programų, o sėkmingai baigus studijas, jų diplomuose bus įrašytas dvigubos kvalifikacijos laipsnis. Studentams, kurie į universitetą įstojo anksčiau, taip pat nereikės mokėti už gretutines studijas, tačiau, jas baigus, pagal senąją tvarką bus įteiktas kvalifikaciją liudijantis pažymėjimas.

Antrosios pakopos studentai nuo šiol turės galimybę ne trumpiau kaip 2 mėnesius ne studijų metu atlikti papildomą praktiką Lietuvos ir užsienio įmonėse, įstaigose ar organizacijose. Tai nustato švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus patvirtintos „Rekomendacijos antrosios pakopos studentų papildomoms praktikoms“. Papildomos praktikos tikslas – kuo anksčiau jaunus žmones įtraukti į darbo rinką, sudaryti galimybes įgyti praktinės veiklos ar taikomojo-tiriamojo darbo įgūdžių.

Papildoma praktika nėra privaloma, studentas dėl jos atlikimo apsispręs pats. Papildoma praktika atliekama po paskaitų, per vasaros atostogas, taip pat kitu, laisvu nuo studijų metu. Praktikos vietą studentas gali susirasti pats, gali pasiūlyti ir aukštoji mokykla, priklausomai nuo praktikos finansavimo šaltinių ir sąlygų.

Praktikantui, kuris norės padirbėti užsienio valstybės įmonėje, vieno mėnesio papildomai praktikai skiriama 3500 litų. Studento, išvažiuojančio atlikti praktikos į kitą miestą, praktikai skiriama 2500 litų. Studento, pasiliekančio mieste, kuriame studijuoja, praktikai skiriama 1500 litų per mėnesį. Į šias lėšas įeina užmokestis praktikos vadovui, išlaidos už studento apgyvendinimą, transportą, aprūpinimą specialiomis darbo priemonėmis, draudimą.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), keisdama menų studijų finansavimo tvarką, teigia siekianti užtikrinti, kad finansavimą gautų išskirtiniai talentai.

ŠMM pranešė patvirtinusi tikslinio finansavimo menų studijoms tvarką, kuri numato, kad valstybei svarbias menų studijų programas vykdančios aukštosios mokyklos galės gauti garantuotą finansavimą 2010 metų studentų priėmimui.

Pagal tikslinio finansavimo tvarką iki 20 proc. priėmimui į menų studijas skirtų lėšų bus paskirstyta kaip studijų grantai valstybiniams universitetams ir kolegijoms, pagrindusiems savo vykdomų studijų išskirtinumą ir atsižvelgiant į valstybės poreikį turėti tam tikrą skaičių konkrečios specialybės menininkų.

Menų grantai – tai valstybės lėšos, skiriamos aukštosioms mokykloms priimti studentus į specifines menų studijų programas. Grantų sistema siekiama užtikrinti, kad būtų išsaugotos valstybei reikalingos retos ir nepopuliarios studijų programos.

Grantai taip pat sudarys galimybę pripažintiems menininkams patiems atsirinkti studentus, atsižvelgiant į individualiai vertinamus stojančiojo gebėjimus, taip pat įvertinus valstybės poreikį turėti tokių specialistų.

Pasak švietimo ir mokslo viceministrės Nerijos Putinaitės, tobulinant priėmimo tvarką, siekiama užtikrinti, kad valstybės finansavimą gautų aukštosios mokyklos, vykdančios valstybei reikalingas išskirtines menų studijas ir priimančios ypatingų gebėjimų jaunimą. “Siekiame, kad stojant į menų studijas būtų įvertinti išskirtiniai talentai”, – teigia ji.

Pasak N.Putinaitės, tikslinio finansavimo atveju turi būti išreikštas abipusis įsipareigojimas: numatyta įdarbinimo galimybė ir studento pasirengimas ją priimti.

Sprendžiant, kam skirti tikslinį valstybės finansavimą, bus atsižvelgiama į aukštosios mokyklos vykdomą meno veiklą, poreikį išsaugoti retas ir nepopuliarias valstybei reikalingas studijų programas, galimybių sudarymą pripažintiems menininkams atsirinkti stojančiuosius pagal jiems reikšmingus kriterijus.

Skiriant tikslinį finansavimą įtakos taip pat turės aukštosios mokyklos specifika rengiant tam tikros krypties menininkus, regioniškumas ir konkrečių specialybių meno atlikėjų poreikis valstybės mastu.

Menų studijų programas vykdantys valstybiniai universitetai ir kolegijos iki balandžio 9-osios galėjo teikti paraiškas tiksliniam finansavimui gauti. Atsiųstas paraiškas svarstys bendra Švietimo ir mokslo ministerijos bei Kultūros ministerijos komisija.

Numatoma, kad šiais metais iš viso valstybė finansuos 860 menų studijų pirmakursių, iš jų iki 170 vietų bus paskirstyta tikslinio finansavimo keliu.

FB-SM27757

Studijų krepšelis – tai valstybės skiriamas studijų finansavimas, kurį gali gauti geriausiais balais baigusieji mokyklas. Šiemet valstybė finansuos beveik 19 tūkst. pirmakursių studijas 44-ose valstybinėse ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose. Finansuos tiek nuolatines, tiek tęstines studijas. Iš viso 21 universitete ir 23 kolegijose. Jei nevalstybinės aukštosios mokyklos studijų kaina bus didesnė nei valstybės nustatyta norminė, studentas turės susimokėti skirtumą.

Skiriant valstybės finansavimą, geriausiųjų eilė pirmiausia bus skaičiuojama pagal pirmąjį pasirinkimą, paskui – pagal antrąjį ir t.t. Jei stojantysis rinksis skirtingų studijų krypčių programas, jo vieta eilėje ir galimybė gauti studijų krepšelį kiekvieno pasirinkimo atveju gali būti skirtinga. Beje, jei studento netenkins studijų kokybė ar sąlygos, jis studijų krepšelį galės “persinešti” į tos pačios srities studijų programą toje pačioje ar kitoje aukštojoje mokykloje arba nutraukti studijas, bet tik tada, jei sesiją išlaikys sėkmingai. Pinigų grąžinti jam nereikės.

Kokia bus mažiausia balų suma, kurios prireiks norint įstoti į konkrečią studijų programą, nėra nustatyta. Ji priklausys nuo visų stojančiųjų į tą studijų programą konkursinių balų.

Šiemet neliko valstybės iš dalies finansuojamų studijų vietų. Todėl abiturientai, brandos ar stojamuosius egzaminus išlaikę prasčiau, galės rinktis mokamas studijas. Už studijas sumokėti jie galės gauti valstybės remiamas paskolas.
Beje, po dvejų bakalauro studijų metų bus peržiūrimi studentų mokymosi vidurkiai. Jei valstybės finansavimą gaunančio studento vidurkis bus dviem balais mažesnis už bendrakursių, studijų krepšelio jis neteks. Į jo krepšelį galės pretenduoti geriausiai besimokantis iki tol už studijas mokėjęs bendrakursis.

Šiemet studijos kainuos mažiau

Tiesa, mažiau jos kainuos tik 4 proc. Taip yra todėl, kad norminė studijų kaina, t.y. suma, kurią nustato Švietimo ir mokslo ministerija, apskaičiuojama pagal bazinę mėnesio algą. Kadangi šiemet ši alga nuo 128 Lt sumažėjo iki 122 Lt, sumažėjo ir studijų norminė kaina.

Daugelis universitetų tikina, kad studijų kainos ir bus tokios, kokias nustatė ŠMM, bet neapsigaukite. Pavyzdžiui, Kauno medicinos universitete už studijas reikės mokėti brangiau. Nors metų norminė medicinos studijų kaina yra 9137 Lt, KMU iš jūsų paprašys 10139 Lt. KMU studijų centro vadovė prof. Raimonda Brunevičiūtė tikino, kad ministerija, rengdama normines kainas, neįskaičiavo priemonių, kurių reikia studijų kokybei užtikrinti, todėl universitetas kainą padidino.

Pasirodo, aukštosios mokyklos gali nustatyti didesnes kainas, bet, kaip “Veidą” patikino švietimo ir mokslo ministro patarėja Rita Grumadaitė, valstybė, finansuodama nemokamų studijų krepšelius, mokės tokią sumą, kokią yra nustačiusi. Tuo tarpu R.Brunevičiūtė tikina, kad didesnė kaina svarbi tik tiems, kurie mokės už mokslą, o tiems, kurie pateks į valstybės finansuojamas vietas, primokėti nereikės.

Šiemet, kaip ir pernai, brangiausiai universitetinės studijos atsieis muzikantams ir lėktuvų pilotams – po 18 tūkst. Lt. Po jų eina menų profesijos, sporto treneriai ir odontologai – 11 tūkst. Lt. Šiek tiek pigiau – per 9 tūkst. Lt kainuos medicinos ir veterinarijos studijos. Filologų mokslai, žinoma, išskyrus retas kalbas, atsieis šiek tiek daugiau kaip po 6 tūkst. Lt. Truputį mažiau – po 5 tūkst. Lt teks mokėti būsimiems matematikams, slaugytojams ir sportininkams. Pigiausiai – vos 3892 Lt kainuos studijos būsimiesiems humanitarams ir socialinių sričių darbuotojams.
Kolegijose studijos brangiausiai atsieis muzikantams – 14890 Lt, o pigiausiai humanitarams – 3238 Lt.

Aklai netikėkite mokyklų pažadais

Šiemet aukštosios mokyklos yra parengusios apie 1500 mokymo programų. Specialistai tikina, kad tokiai šaliai kaip Lietuva tai yra labai daug. Dar reikėtų prisiminti, kad išsivysčiusiose šalyse visuotinai priimta norma – vienas universitetas milijonui gyventojų, o pas mus yra 21 universitetas! Taigi būtų naivu manyti, kad visuose juose gausite tik aukščiausio lygio išsilavinimą.

Žinoma, aukštosios mokyklos negali mokyti ko panorėjusios, jos privalo gauti leidimą, taigi įrodyti, kad turi pakankamos kvalifikacijos specialistų ir priemonių. Tačiau kai kurie universitetai, norėdami prikviesti kuo daugiau studentų ir, žinoma, gauti jų atsinešamų krepšelių pinigų, ima gudrauti: kai ateina laikas mokyti studentus, pasirodo, kad dėstytojai susirgo, o kursas susiaurintas.

Ką daryti tiems, kurie renkasi, ką ir kur studijuoti? Studijų kokybės vertinimo centro atstovas Almantas Šerpatauskas pataria visų pirma pasidomėti, ar studijų programa, kurią norite studijuoti, buvo įvertinta ekspertų. Duomenis galima rasti minėto centro interneto svetainėje. Beje, atkreipkite dėmesį, kada vertinimas buvo atliktas – jei labai seniai, studijų kokybė gali būti pasikeitusi. O jeigu vertinimas nebuvo atliktas, vertėtų pasikalbėti su baigusiais tokias studijas.