Tarp užsienyje studijuojančių lietuvių populiariausios Jungtinės Karalystės, Danijos ir Nyderlandų aukštosios mokyklos. Į kokias išlaidas reikia atsižvelgti norint studijuoti užsienyje?

Paulius Gesevičius baigė politikos mokslų ir tarptautinių santykių studijas Didžiojoje Britanijoje, Londono Karališkajame Holloway universitete. Trejų metų trukmės bakalauro studijos jam kainavo apie 10 tūkst. svarų (to meto kursu – kone 50 tūkst., dabartiniu – 40 tūkst. Lt). Kadangi studijoms apmokėti pasiėmė paskolą, svaro kurso kritimas vaikinui išėjo į naudą.
Pauliui pasisekė į Didžiosios Britanijos universitetą įstoti iki 2012 m., kai dar galiojo tvarka, kad studentai už vienus studijų metus įprastai (priklauso nuo universiteto) turėjo mokėti tik apie 3,3 tūkst. svarų. „Vėliau Anglijos vyriausybė priėmė sprendimą neberemti studentų studijų. Iki tol apie trečdalį sumos sumokėdavo studentas, o likusią kainos dalį padengdavo valstybė“, – paaiškina studijų agentūros „Kastu International“ vadovas Arturas Jefimovas.
Pabrangusios studijos atsispindi ir statistikoje. Didžiosios Britanijos aukštojo mokslo statistikos agentūros HESA duomenimis, 2007–2011 m. į Jungtinės Karalystės universitetus įstojusių lietuvių padaugėjo 2,7 karto (nuo 720 iki 1925 įstojusiųjų), o studijoms pabrangus susidomėjimas iš karto smarkiai krito.
Pats Paulius atkreipia dėmesį, kad už studijas visoje Didžiojoje Britanijoje studentai moka panašiai, bet išlaidos, skiriamos pragyvenimui ir ypač būstui, priklauso nuo miesto ir gali labai skirtis. Mažesniuose nuo Londono nutolusiuose miestuose kainos mažesnės. Gyvendamas Sario mieste Paulius kas mėnesį už kambarį mokėdavo apie 400 svarų (per 1,6 tūkst. Lt), o jo draugai Notingame mokėdavo tik 250 (apie 1 tūkst. Lt).
„Pragyvenimas čia nepigus. Būstas įprastai kainuos apie 350 svarų per mėnesį, pietūs universiteto valgykloje – nuo keturių iki aštuonių svarų, kava – du, bokalas alaus – apie tris, sumuštinis universitete – du tris svarus, – vardija P.Gesevičius. – Kiekvieną savaitę maistui išleisdavau apie 50 svarų, į tai įeidavo pirkiniai prekybos centre, produktai, skirti gamintis namie. Vis dėlto kai kas, tarkim, drabužiai, kainuoja daug pigiau negu Lietuvoje.“
Pasak A.Jefimovo, Didžiojoje Britanijoje universitetai turi teisę patys koreguoti studijų kainas, tačiau ES šalių studentams kainos juose stabilios. „Pvz., viename universitete visos programos ES šalių studentams kainuoja 8950, o kitame – 9450 svarų. Jei studentai atvyktų iš kitur, tada jiems kainos skirtųsi pagal pasirenkamas studijas“, – dėsto studijų agentūros vadovas.

Patraukliausi – tikslieji ir technologiniai mokslai anglų kalba
Domėjimosi studijomis užsienyje bumas prasidėjo Lietuvai įstojus į ES, kasmet buvo galima matyti didėjantį srautą studijuoti iš Lietuvos išvažiuojančių jaunuolių. Vis dėlto pastaraisiais metais šie procesai stabilizavosi.
Nepaisant to, kad studijų kaina studentams nuo 2012 m. tapo kur kas sunkiau įkandama, „Kastu International“ duomenimis, 2013 m. 6,1 proc. abiturientų pasirinko studijas užsienyje, o Anglija išliko populiariausias studijų maršrutas – čia studijuoti įstojo daugiau nei 900 studentų. Antrą vietą užima Danija, kurioje pernai pradėjo studijuoti daugiau nei 400 lietuvių, toliau ryškėjo dar viena populiarėjanti šalis – Nyderlandai. Čia ėmė studijuoti bene pusketvirto šimto lietuvių.
Studijų užsienyje informacijos centro direktorė Žaneta Savickienė teigia, kad labiausiai domimasi ekonomika ir finansais, medicina, inžineriniais ir technologiniais mokslais, vadyba, IT, dizainu, biotechnologijomis ir psichologija.
Kopenhagos universitete fizikos doktorantūros studijas pasirinkęs Erikas Gaidamauskas pasakoja, kad tokios studijos Danijoje laikomos darbu, tad doktorantui mokamas atlyginimas, kurio užtenka su kaupu. Aišku, magistrantams ar bakalaurams yra sudėtingiau. Nors studijos čia nekainuoja, stipendijos nėra mokamos, nebent studentas dar dirbtų papildomai.
„Nors pragyvenimas Danijoje brangus, ten didesni ir atlyginimai, taigi ten studijuoti važiuojantys lietuviai dažniausiai stengiasi susirasti bent pusės etato darbą. Čia įdiegta tvarka, kad 10–12 valandų per savaitę dirbantis studentas, atsižvelgiant į tėvų pajamas, gali gauti iki 770 eurų (neatskaičius mokesčių) valstybės paramos per mėnesį“, – teigia A.Jefimovas.
E. Gaidamauskas pasakoja, kad Danijoje būnant studentu mėnesio išlaidos vidutiniškai gali siekti maždaug 1–1,5 tūkst. Lt. „Danijoje parduotuvės klasifikuotos pagal skirtingus kainų lygius, tad bazinių produktų tikrai įmanoma įsigyti ne ką brangiau nei Lietuvoje. Vis dėlto kavinės ir net valgyklos čia gerokai brangesnės. Danijoje veikia paprastas principas – visur, kur reikia papildomo žmonių darbo, tai yra aptarnavimo, kaina gerokai išauga, nes norima išlaikyti didelius atlyginimus“, – šios šalies niuansus atskleidžia Kopenhagos universiteto doktorantas.

„Veidas“ skelbia sąrašą profesijų, kurių atstovai turi didžiausius šansus uždirbti daugiausiai.

Šiuo metu Lietuvoje brangiausiai atlyginamos siauros specializacijos reikalaujančios specialybės. „Tačiau tai mažina galimybes įsidarbinti, ypač tokioje mažoje rinkoje kaip mūsų. Kiekvienas rinkdamasis profesiją turi sau atsakyti į klausimą, ar nori būti universalus ir už tai gauti galimybę konkuruoti Lietuvos rinkoje, ar specializuotis tam tikroje srityje ir uždirbti daugiau, nei mokama vidutiniškai darbo rinkoje, bet susitaikyti su mintimi, kad įsidarbinimo galimybės bus ribotos ir darbo pasiūlymų teks dairytis kitose šalyse“, – su darbo rinkos realijomis Lietuvoje supažindina Eligijus Kajieta, vadybos konsultacijų bendrovės „Hay Group“ produktų ir paslaugų vadovas Baltijos šalims.
Pašnekovas sutinka, kad rasti aukso vidurį jaunam specialistui šiandien mūsų šalyje nėra lengva: darbdaviai išrankūs ir nori žmonių, turinčių patirties. „Atsirinkdamas darbuotojus Lietuvos darbdavys darbo patirtį naudoja kaip rizikos mažinimo veiksnį, o Vakarų Europos kompanijos jau išmoko, kaip atpažinti žmogų, turėsiantį potencialo vienoje ar kitoje organizacijoje. Gaila, bet darbuotojų samda pagal asmenines savybes Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius, taigi specialistai be patirties patenka į užburtą ratą“, – konstatuoja E.Kajieta.
Nors daugelio studentų netolimoje ateityje laukia arši konkurencinė kova dėl darbo vietos, politikos mokslų pirmakursis Lukas Adomaitis bent jau kol kas dėl būsimų darbų nesibaimina. Norimą studijų kryptį vaikinas sako rinkęsis pagal tai, kas jam buvę arčiau širdies, o pragmatinių motyvų – kokio atlygio galės tikėtis po studijų – nepaisęs. „Profesiją visuomet galima pakeisti. Tarkime baigęs politologijos studijas aš galėsiu dirbti žurnalistu, patarėju vienoje ar kitoje ministerijoje, taigi pritaikomumo laukas gana platus“, – savo pasirinkimą motyvuoja būsimasis politologas. Studentas teigia, kad jam pinigai nėra esminis dalykas, daug svarbiau dirbti mėgstamą darbą, kurio jis ir tikisi po studijų.
Ekspertai savo ruožtu sako, kad studijuoti tai, kas patinka, – sveikintinas dalykas, nes dirbdamas nemėgstamą darbą joks žmogus negali būti laimingas. Bet turbūt visi sutiktų, kad čia svarbu ne tik tai, kokį darbą dirbsi, bet ir tai, kiek uždirbsi. Kita vertus, būtina galvoti ir apie tai, kaip savo įgytas žinias pavyks pritaikyti darbo rinkoje.
Personalo paieškos ir atrankos įmonių ,,Alliance for Recruitment” Lietuvoje partneris bei vystymo direktorius Andrius Francas mano, jog visų blogiausia stoti bet kur, kad tik gautum diplomą, o ypač jį stebina kai kurių jaunuolių požiūris, kad jei norimo darbo gauti ir nepavyks, vis tiek bet kada bus galima „įsitrinti“ į valstybės tarnybą. „Kaip atskleidė atliktas tyrimas, kone pusė visų baigiančiųjų studijas pageidauja dirbti valstybės tarnyboje. Nejau jauni žmonės jaučiasi neįgalūs darbo rinkoje? Nejau jie nėra konkurencingi?“ – stebisi A.Francas.
Pasak Kauno technologijos universiteto rektoriaus prof. Petro Baršausko, norint, jog karjera būtų sėkminga, svarbūs yra keli dalykai: būtina mėgti savo darbą ir jausti pašaukimą, tačiau galvoti ir apie tai, ko reikia, kad būtum paklausus ne tik Lietuvoje, bet galbūt ir tarptautiniu lygiu. „Šiandien nebepakanka būti geru mechaniku, šalia to būtina išmanyti elektroniką, informacines technologijas, turėti verslo pagrindus. Siekiant tapti specialistu, kurį gaudytų kiekviena įmonė, svarbu atsižvelgti į tarpdiscipliniškumą“, – pataria rektorius.
Atlyginimo dydis gal ir ne svarbiausia, bet labai svarbu. Tad šį kartą bandėme panagrinėti, kokių profesijų atstovai turi daugiausiai šansų gauti didžiausius atlyginimus.
Taigi kokios profesijos šiuo metu Lietuvoje pelningiausios?

Kas uždirba daugiausiai

Remiantis Europos profesinio mokymo plėtros centro 2013 m. bendrosiomis prognozėmis, iki 2020 m. Lietuvoje reikės vis mažiau žemos ir vis daugiau vidutinės bei aukštos kvalifikacijos specialistų. Su tuo linkusi sutikti ir tiesioginės personalo paieškos įmonės „Alpha Consultants“ direktorė Inga Siminonienė.
Ji prognozuoja, kad kur kas didesniais atlyginimais nei šiandien galės džiaugtis asmenys, susieję savo gyvenimą su žemės ūkio, biotechnologijų, nanotechnologijų mokslais, taip pat su medicina, statybos inžinerija, gamybos technologijomis. „Mokslas vis sparčiau žengs į mūsų gyvenimą, taps labiau pritaikomas ir kasdieniškas“, – teigia I.Siminonienė.
„Veido“ duomenimis, solidžiausiais atlygiais šiandien Lietuvoje gali pasigirti lėktuvų pilotai (12–20 tūkst. Lt), jūrų kapitonai (nuo 13 iki 20 tūkst. Lt), IT sistemų architektai (4–9 tūkst. Lt), programuotojai (2,5–7 tūkst. Lt), finansų analitikai (2,5–6 tūkst. Lt), patyrę advokatai (3–7 tūkst. Lt), notarai (5 tūkst. Lt), statybų projektų vadovai (6 tūkst. Lt).
Lyg ant mielių kylančiais atlyginimais pastaruoju metu džiaugiasi ir logistikos sektoriaus darbuotojai: pardavėjų ir pardavimo vadybininkų atlyginimai svyruoja nuo 2300 iki 7 tūkst. Lt per mėnesį atskaičius mokesčius.
Nemaži atlyginimai laukia ir mokančiųjų skandinavų, prancūzų bei vokiečių kalbas: Lietuvoje steigiama vis daugiau tarptautinių klientų aptarnavimo ir paslaugų centrų, kuriuose galima uždirbti 3 tūkst. Lt ir daugiau. Tiesa, psichologiniu požiūriu šis darbas tikrai ne iš lengvųjų.
Šie atlyginimai gali tapti savotišku orientyru, siekiant susivokti, kokios atlyginimų perspektyvos laukia vienos ar kitokios profesijos atstovų. Tiesa, nereikėtų pamiršti, kad Lietuvoje tebevyrauja dideli atlyginimų skirtumai netgi tarp identiškų įmonių tame pačiame mieste. Kaip atskleidžia „Hay Group“ tyrimų duomenys, tos pačios specialybės atstovų, dirbančių labai panašų darbą, atlyginimai Lietuvoje gali skirtis net ir keletą kartų. E.Kajietos teigimu, tai lemia net keletas priežasčių: darbo rinkoje vyraujančios specialistų pasiūlos ir paklausos tendencijos, darbuotojų gebėjimas derėtis ir asmeninės kompetencijos.

Uždarbį lemia apgalvoti sprendimai

Kaip tvirtina ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslinių tyrimų direktorius Modestas Gelbūda, pažangiose Vakarų šalyse vertinami Lietuvos medikai, matematikai, informatikai, fizikai, biotechnologai, krepšininkai ir kai kurių inžinerinių krypčių specialistai, o kad užsienio įmonės veržtųsi į Lietuvą samdyti mūsų vadybos ar ekonomikos specialistų, tuo labiau tyrėjų ir mokslo daktarų, kol kas pastebėti neteko.
„Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo žinau vos du atvejus, kai daktaro laipsnį apsigynę Lietuvoje vadybos srities tyrėjai išvažiavo dirbti į pažangių šalių universitetus. Akivaizdu, kad Lietuvos socialinių mokslų srities mokslininkai ir tyrėjai tokios paklausos neturi, ir aš manau, jog tai atskleidžia kompetencijos realybę“, – be užuolankų apie nekokias socialinės krypties specialistų perspektyvas pasauliniame kontekste kalba trylika metų garsiausiuose užsienio universitetuose praleidęs tarptautinio verslo ir vadybos mokslų daktaras M.Gelbūda.
Tokia padėtis susiklostė todėl, kad sovietmečiu tikslieji ir gamtos mokslai Lietuvoje buvo stipriai plėtojami, siekiant neatsilikti nuo Vakarų, o socialiniai mokslai, atvirkščiai, judėjo priešinga kryptimi ir buvo palikti grimzti atsilikimo liūne.
Apie liūdnas, o gal net tragiškas socialinės pakraipos profesijų atstovų perspektyvas kalba ir A.Francas: „Nesakau, kad socialinių profesijų atstovai išmirs badu, tačiau neradę darbo susikraus daiktus ir emigruos. Prarasime juos kaip piliečius ir mokesčių mokėtojus, ateityje jie neras darbo Lietuvoje. Dėl šios priežasties itin svarbu šiandien dar mokykloje besimokantiems ateities darbuotojams teisingai susidėlioti prioritetus: rinktis ne tai, kas lengviausia, o tai, kas garantuotų darbo vietą. Juk tiksliojo profilio specialistai praktiškai visada žino, ką veiks po studijų, o apie humanitarinį profilį pasirinkusius studentus to negalima pasakyti.“
Na, o laimingiausius karjeros bilietus ištraukia tie žmonės, kurie, kaip sako I.Siminonienė, geba įsiklausyti į save. Rinktis madingą studijų kryptį ir tikėtis gero atlyginimo, pasak jos, tolygu pasmerkti save iš anksto. „Dar ne taip seniai buvo madinga studijuoti verslo administravimą, daugelis jaunuolių šią kryptį rinkosi nė nesusimąstę, o šiandien daugelis jų dirba administratoriais. Nuo per didelio susidomėjusiųjų skaičiaus ši specialybė netapo labiau apmokama, kaip, beje, ir apskaitininkų“, – tendencijas komentuoja ekspertė.
Ne pirmus metus mokinius būsimos karjeros klausimais konsultuojanti Dalia Gaidamavičiūtė neabejoja, kad geri pinigai ateina tuomet, kai veiki tai, ko iš tiesų norisi. Kitaip sakant, nepralenkiamam savo srityje galima tapti tik tuo atveju, jei savo darbą dirbi su didele aistra.
Konsultantė atkreipia dėmesį, kad apie profesinius lūkesčius vyresniųjų klasių moksleiviai ne visuomet kalba adekvačiai: „Daugeliui mokinių atrodo, kad rinktis tokią profesiją, kaip suvirintojo, yra gėdinga, mokiniai samprotauja, kad geriau jau dirbti statybininkais Norvegijoje.“
Šiuo atveju karjeros konsultantai ragina jaunimą stiprinti savo geriausius gebėjimus ir „netempti“ to, kas jiems netinka ir nepatinka. Tačiau į tokius patarimus įsiklauso ne visi. „Dabar visi, gabūs tam ar ne, pasirengę tapti programuotojais ir IT specialistais. Mokiniai būgštauja, kad pasirinkę vadybininko, teisininko, ekonomisto ar žurnalisto kelią bus priversti dirbti prekybos centrų kasose. Bėda ta, kad informaciją jie priima tiesiogiai, o neturėdami su kuo pasitarti, apsisprendžia be gilesnių įžvalgų“, – sako D.Gaidamavičiūtė.
Personalo atrankos ir darbuotojų paieškos bendrovės „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius sutinka, kad IT specialistai šiandien išties vieni paklausiausių darbuotojų: vos pradėję dirbti jie jau gali džiaugtis 3 tūkst. Lt atlyginimu atskaičius mokesčius, o po kelerių metų alga neretai šokteli ir iki 6–7 tūkst. Lt. Kaip vieną perspektyviausių sričių pašnekovas mini ir interneto rinkodaros analitiką, tačiau pabrėžia, kad kitų sričių specialistai, palyginti su IT sektoriumi, tokias sumas uždirba sulaukę kur kas brandesnio amžiaus. Vis dėlto geru ir daug uždirbančiu programuotoju tampa toli gražu ne kiekvienas tokias studijas baigęs žmogus.
Remdamasis sukaupta patirtimi K.Blaževičius mano, kad labiausiai profesinėje srityje laimi tie, kurie po baigtų studijų neatmeta galimybės gyvenime veikti ką kita. „Kartais reikia pažvelgti tiesai į akis ir pakeisti profesiją nesijaučiant dėl to kaltu ar neatsakingai pasielgusiu žmogumi“, – svarsto K.Blaževičius.
Iki galo nesusivokus, kuri studijų kryptis išties domina, karjeros konsultantai pataria studijas kuriam laikui atidėti. „Patariame neskubėti renkantis profesiją, geriau jau dar metus pagalvoti, paieškoti savęs, bet Lietuvoje tai nėra taip paprasta. Mokiniai gal ir sutiktų, tačiau pasigirsta abejonių, kad tėvai jų nesupras. Vis dėlto matome, kad visuomenės požiūris pamažu kinta“, – džiaugiasi D.Gaidamavičiūtė.

Lietuvoje gyvenantis ir visą darbo dieną dirbantis žmogus tuo pačiu metu gali lavintis geriausiuose pasaulio universitetuose ir įgyti studijų diplomą ar atitinkamą sertifikatą. Didžiulis pranašumas, kad dėl to nereikia mesti darbo ar keisti šalies, – užtenka turėti prieigą prie interneto. Tai vadinama išsilavinimo revoliucija – didžiausia nuo spaudos atsiradimo laikų.

Anksčiau prestižinių pasaulio universitetų ugdymas atrodė pasiekiamas tik saujelei išrinktųjų, o dabar jis tapo kur kas prieinamesnis. Universitetai tampa vis atviresni, o šiuolaikinės technologijos atstumo ir laiko rėmų barjerus paverčia antraplaniais. Tiek formalios, tiek neformalios nuotolinės studijos tampa pasiekiamos keliais kompiuterio pelės paspaudimais.

Prestižinis mokslas prieinamas kiekvienam
Nusitaikius į pirmojo pasaulio universitetų reitingo dešimtuko bakalauro ar magistro diplomą, jo taip lengvai gauti nepavyks, bet ryškėja nauja tendencija: vis daugiau prestižinių mokslo įstaigų kiekvienam norinčiajam suteikia galimybę internetu nemokamai pasiekti savo mokymo resursus, o kartais už baigtus kursus suteikia ir tai patvirtinantį pažymėjimą ar net studijų kreditų. Taip pat daugėja įvairių profesionalių nuotolinių mokymų, per kuriuos įgyta kvalifikacija patvirtinama atitinkamo universiteto išduotais sertifikatais.
Pastaraisiais metais išpopuliarėjo ir neformalaus išsilavinimo forma – vadinamieji masiniai atviri internetiniai kursai – MOOC (angl. ~Massive Open Online Courses~). Būtent jų atsiradimas siejamas su „išsilavinimo revoliucija“ – mokslas pasiekiamas visiems, nepaisant jų gyvenamosios vietos ar turtinės padėties. Džiugu, kad prie to prisideda dauguma prestižinių universitetų.
Tarkime, pirmą ir antrą vietą reitinge užimantys universitetai Masačusetso technologijos institutas (MIT) bei Harvado universitetas bendradarbiaudami prieš porą metų paleido ne pelno siekiančią interaktyvią nuotolinio mokymosi platformą „edX”. Iš pradžių per ją buvo galima pasiekti tik MIT ir Harvardo parengtus internetinius nuotolinių studijų kursus, tačiau prie šios edukacinės iniciatyvos netruko prisidėti ir kiti garsūs vardai, tarp jų – Berklio, Bostono, Džordžtauno, Honkongo ar Kioto universitetai. Šiuo metu „edX” bendradarbiauja apie trisdešimt geriausių pasaulio mokymo įstaigų. Čia galima sužinoti įvairiausių dalykų – nuo džiazo istorijos iki tiesinės algebros ar pasigilinti į didžiausias visatos paslaptis.
Kaip visa tai veikia? Dažniausiai studentams „dėstoma“ vaizdo įrašais, kurie derinami su įvairiomis interaktyviomis užduotimis, internetu pasiekiama įvairių formų mokymosi medžiaga ir besimokančiųjų diskusijų forumais, koordinuojamais dėstytojų. Be to, į mokymosi planą gali būti įtrauktos ir tokios tekstinės užduotys, kaip esė, kurios dažnai vertinamos pasitelkiant bendramokslių pagalbą.
Tokių platformų sukurta ne viena. Ypač populiari yra beveik 600 skirtingų kursų siūlanti „Coursera“, kurios kursai pasirinkti jau daugiau nei 21 mln. kartų, nors ji gyvuoja tik pusantrų metų. Taip pat vertingi ir kiti internetiniai kursai: į informacinių technologijų sritį orientuota ir projektine veikla pagrįsta „Udacity“ (pelno siekianti), „Udemy“ (teikiama tiek mokamų, tiek nemokamų kursų) ar neseniai įdiegta pirmaujančių Didžiosios Britanijos aukštųjų mokyklų iniciatyva „FutureLearn“.
Sėkmingai baigus šiuos kursus suteikiami tai patvirtinantys sertifikatai. Aišku, jų rimtumas kol kas dar toli gražu negali lygintis su mokamais, griežčiau reglamentuojamais kursais, bet dirbama ta linkme, kad darbdaviai ar net mokymosi institucijos pradėtų juos vertinti rimčiau.
Kokia iš to nauda šiuose projektuose dalyvaujantiems universitetams? Pirmiausia rinkodara, o antra – taip galima patikrinti siūlomų nuotolinių kursų efektyvumą bei patrauklumą ir pagal gautus rezultatus juos patobulinti ar išbandyti naujas tokio dėstymo galimybes, kas vėlgi būtų panaudojama gerinant tokio pobūdžio universitetų studentų ugdymą.

Prestižiniai universitetai diplomais nesišvaisto, bet galimybių daugėja
Be laisvos prieigos turinio, dažniausiai leidžiančio įgyti tik neformalią kvalifikaciją, geriausi universitetai siūlo ir daugiau galimybių, tiesa, vis dar gana ribotų. Dauguma mielai teikia kvalifikaciją patvirtinančius sertifikatus (bet ne diplomus), kuriais pripažįstamas sėkmingas tam tikrų mokymų programos baigimas.
Pavyzdžiui, Harvardo universiteto J.F.Kennedy valstybės valdymo mokyklos fakultetas siūlo keturias nuotolinio mokymo programas, skirtas asmenims, norintiems efektyviau dirbti ne pelno siekiančiose nevyriausybinėse organizacijose. Sėkmingai įveikus pasirinktą programą, mokymasis įvertinamas baigimo sertifikatu. Panašiai Harvardo medicinos mokyklos Tęstinių studijų departamentas sveikatos priežiūros profesionalams siūlo pagal naujausią ir aktualiausią šios srities informaciją parengtus nuotolinio mokymosi kursus ar internetinius mokymus, įvertinamus profesionalų sertifikatais, nanotechnologijų, religijos studijų ir mokymo, strateginės vadybos, žiniatinklio technologijų ar programinės įrangos inžinerijos kryptyse.
Negana to, tokiu būdu žinių galima semtis iš gausybės įvairių sričių Harvardo universiteto siūlomų kursų, kuriuos baigus suteikiami kreditai: taikomosios matematikos, biologijos mokslų, klasikinio laikotarpio, kompiuterinių mokslų, skaitmeninių medijų, ekonomikos, inžinerijos, anglų kalbos ir literatūros, pedagogikos mokslų, aplinkosaugos, prancūzų kalbos ir literatūros, istorijos, meno ir architektūros istorijos, valstybės valdymo ir tarptautinių santykių, žurnalistikos, teisės, vadybos, matematikos, muziejininkystės, religijotyros, statistikos, filmų meno ir kt. Aišku, visa tai jau mokama.
Geriausiu pasaulio universitetu 2013–2014 m. reitinge pripažintas Masačusetso technologijos institutas diplomų taip pat lengvai nedalija, tačiau suteikia plačių galimybių tiems, kuriems svarbiausia žinios. MIT atvirųjų kursų iniciatyva „OpenCourseWare“ internetu leidžia pasiekti visą daugiau nei 2 tūkst. realiai universitete dėstomų kursų mokymosi medžiagą, pateikia atitinkamas užduotis, kurias turi atlikti MIT studentai, netgi rengia egzaminus ir kt. Be to, tai pasiekiama ne tik anglų, bet ir kitomis kalbomis, kad kuo daugiau žmonių galėtų gauti kokybišką išsilavinimą.
Dar įdomiau tai, kad praėjusių metų rudenį pradėta siūlyti šio universiteto sertifikatus, pavadintus „XSeries“, per „edX“ platformą. Esmė ta, jog studentas nuotoliniu būdu turės sėkmingai baigti keletą mokamų nurodytų programos kursų, kad gautų tokį sertifikatą. Kol kas tokia galimybė siūloma trims programoms – tiekimo grandinės valdymo, kompiuterių mokslo pagrindų ir aerodinamikos.

Šiuo metu jau gana daug Lietuvoje veikiančių konkrečiose srityse besispecializuojančių neformalaus ugdymo mokyklų ne tik pagilina mokinių žinias, bet ir leidžia „pasimatuoti“ dominančią specialybę ir apsispręsti, ar ji jiems tinka.

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos vis dažniau kritikuojamos, kad moksleivius nepakankamai parengia „gyvenimui“, studijoms, ką jau kalbėti apie profesiją ar pasirengimą darbo rinkai. Ilgainiui būtent čia savo nišą randa vis daugiau įvairių sričių neformalaus ugdymo mokyklų. Jaunuoliams, apsisprendusiems, su kokia sritimi norėtų sieti savo ateitį, tokios mokyklos suteikia aktualių giluminių žinių, o daliai padeda išvengti klaidų ir nepasirinkti netinkamos specialybės.
Lietuvoje tokių mokyklų jau gana daug: dabar save galima išbandyti robotikos, fizikos, matematikos, biochemijos, archeologijos ar net jaunųjų gidų mokykloje.

Neakivaizdinės mokyklos – ankstyvas rengimasis karjerai

Jaunasis vilnietis Šarūnas Ledas, kuriantis kompiuterinius žaidimus su draugais įkurtoje įmonėje „Tag of Joy“, dar būdamas moksleivis mokėsi dviejose neakivaizdinėse mokyklose – Lietuvos jaunųjų informatikų ir Lietuvos jaunųjų matematikų. Jo teigimu, tokios mokyklos tikrai naudingos. Kadangi Šarūnas gana anksti nusprendė rinktis su informatika susijusias studijas, tai jam padėjo geriau pasirengti egzaminams ir suteikė progą išmokti daug naujų dalykų.
„Pagrindinis skirtumas tas, kad tokiose ir panašiose mokyklose suteikiama išsamesnių žinių apie tai, ko paprastose mokyklose per pamokas nė nemoko, – paaiškina Šarūnas. – Asmeniškai man įgytos žinios gyvenime padėjo: pirmiausia buvo lengviau studijuojant ir mokantis tų dalykų, kuriuos vėliau tenka tiesiogiai ar netiesiogiai panaudoti darbe, antra, taip geriau išugdomas mąstymas, nei mokantis paprastoje mokykloje, nes įgyji daugiau žinių. Galiausiai, net jei daug dalykų tiesiogiai ir nepanaudoji, gilinimasis į matematiką ar informatiką jau 11–12 klasėje leidžia išsiugdyti analitinį mąstymą, kuris vėliau tikrai praverčia.“
Pasak jaunųjų fizikų mokyklos „Fizikos olimpas“ direktoriaus doc. dr. Stasio Tamošiūno, bendrojo lavinimo mokyklos dažnai nesuteikia pakankamai žinių, reikalingų norint įstoti į geriausius universitetus ar gerai pasirengti tarptautinėms olimpiadoms, todėl reikia dirbti papildomai. O darbo „Fizikos olimpe“ įdėti reikia daug. Čia į fiziką gilinamasi kur kas rimčiau – neretai įprastų mokyklų dešimtukininkai tenkinasi kur kas žemesniais įvertinimais. Čia net patekti sudėtinga – priimami tik fizikai itin gabūs moksleiviai, jau galintys pasigirti gerais fizikos olimpiadų rezultatais. Nenuostabu, juk kasmet penki patys geriausi “Fizikos olimpo” mokiniai atrenkami į Lietuvos fizikų komandą, kuri atstovauja šaliai tarptautinėse fizikos olimpiadose.
„Mūsų mokykloje su mokiniais darbuojasi ne paprasti mokyklų mokytojai, o Vilniaus universiteto docentai, profesoriai, doktorantai. Yra atskira mokymosi programa, artimesnė tarptautiniam lygiui (rengdamasis tarptautinėms olimpiadoms mokinys turi įgyti daugiau žinių, nei gali duoti paprasta bendrojo lavinimo mokykla), – aiškina S.Tamošiūnas. – Suprantama, tikslas yra ne vien parengti komandą. Juk komandai reikia penkių žmonių, o dešimtokų, vienuoliktokų ir dvyliktokų mokome apie šešiasdešimt. Be abejo, omenyje turime vėlesnes jų studijas Lietuvos ar užsienio aukštosiose mokyklose.“
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro (LMNŠC), telkiančio net dvylika skirtingų neakivaizdinių mokyklų, direktorius Algirdas Sakevičius antrina, kad neformalaus švietimo užduotis – suteikti mokiniams tai, ko negali išmokyti paprastos mokyklos. Be to, vaikas, atėjęs į neformaliojo švietimo instituciją, save dar ir išbando. Neretai po to mokinys apsisprendžia pasirinkti vienokias ar kitokias studijas. „Pavyzdžiui, pagilinę chemijos žinias mūsų jaunųjų chemikų mokykloje „Pažinimas“ mokiniai dažnai stoja į chemiją ar ten, kur reikalingos išsamesnės chemijos žinios, sakykime, į mediciną“, – paaiškina LMNŠC vadovas.
O dauguma „Fizikos olimpo“ mokinių savo ateitį susieja su fizika.
Panašius vertinimus pateikia ir Nataljos Kazakovos kompiuterių mokyklos (NKKM) direktorė Vilma Rimkutė: „Mes ir tėveliams, ir vaikams taip ir aiškiname, kad čia jie ne tik žinių gauna, bet kartu gali ir pasižiūrėti, ar informacinių technologijų srityje jiems yra vietos.“
Kadangi mokiniai N.Kazakovos kompiuterių mokykloje išbando daug dalykų, kuriuos IT specialistai iš tikrųjų taiko savo darbe, tai padeda jiems išvengti klaidos ir nepasirinkti netinkamų studijų.
Priešingai nei bendrojo lavinimo, tokios mokyklos labiau orientuotos į įgūdžių, aktualių darbo rinkai, suteikimą. „Mes nuolat sekame tendencijas ir pagal tai adaptuojame savo programas“, – patikina V.Rimkutė.
Svarbu tai, kad baigę NKKM moksleiviai gali gauti ne tik Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytus neformalaus ugdymo pažymėjimus, jog išklausė kurį nors kursą ir įgijo tam tikrų gebėjimų, bet suinteresuoti jaunuoliai turi galimybę išsilaikyti ir tarptautiniu mastu pripažįstamus profesionalius IT sertifikatus.
„Tarkime, mūsų mokykloje mokoma pagal keletą programų, kurių metu moksleiviai įgyja žinių, reikalingų norint gauti naudingus sertifikatus, pavyzdžiui, rengiami serverio sistemų „Windows Server 2012“ ar „Linux“ administravimo kursai. Tokie sertifikatai tampa vis aktualesni, nes į Lietuvą ateina vis daugiau dėmesį į tai kreipiančių tarptautinių kompanijų”, – dėsto pašnekovė.
Dar viena tokių mokyklų stiprybė yra ta, kad jose vaikus moko ne paprasti mokytojai, o savo sričių specialistai, profesionalai, kurie su mokomais dalykais praktiškai susiduria kiekvieną dieną ir gerai išmano, kas reikalingiausia.
Pasak Jaunojo finansininko akademiją kuruojančio prof. Rimvydo Jasinavičiaus, jie taip pat ištikimi tokiai praktikai ir stengiasi, kad su jaunuoliais dirbtų kuo daugiau praktikų: „Kviečiame daug profesionalų, kurie daug užsidirba iš savo darbinės profesijos, daug investuotojų, dalį savo lėšų sėkmingai investavusių į kitus verslus, vertybinius popierius ar tauriuosius metalus, taip pat įvairių daug pasiekusių verslininkų.”
Profesorius šmaikštauja, esą akademijoje jaunuolius stengiamasi išmokyti, kaip prasimanyti ir kaip kuo efektyviau gausinti turimus pinigus, kad dirbti reikėtų vis mažiau, bet uždirbama būtų vis daugiau. Tai, jo nuomone, geriausiai gali padaryti tie, kurie sėkmingai sugeba valdyti savo finansus.

Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė bei aukštųjų mokyklų vadovai mėgsta kartoti, kad mūsų šalies universitetų ir kolegijų lygis tikrai aukštas, o visi tuo abejojantieji yra piktavaliai mūsų valstybės ir jos institucijų menkintojai.
Kad ir ką kalbėtų oficialūs švietimo institucijų vadovai, Lietuvos gyventojų vertinimai krypsta jiems nepalankia linkme. Kaip paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios sociologinės apklausos, jau daugiau nei pusė apklaustųjų savo vaikams patartų studijuoti užsienio universitetuose (ankstesniais metais šis nuošimtis buvo šiek tiek mažesnis). Ir tik ketvirtadalis respondentų sutinka, kad kokybė tiek Lietuvos, tiek užsienio aukštosiose mokyklose panaši. Na, o Lietuvos universitetuose savo vaikams studijuoti patartų tik kas šeštas apklaustasis.
Respondentų taip pat pasiteiravome, kuri švietimo grandis, jų nuomone, Lietuvoje yra silpniausia. Vėlgi kai kam tikriausiai bus liūdna išgirsti, bet kone ketvirtadalis apklaustųjų pabrėžė, kad visos švietimo grandys mūsų šalyje yra silpnos. O kalbant apie konkrečias sritis, prie silpnųjų dažniau buvo minimos profesinės mokyklos, kolegijos, gimnazijos ir progimnazijos.

Jūsų nuomone, kuri švietimo grandis Lietuvoje silpniausia? (proc.)

Lietuvoje visos švietimo grandys silpnos    23,6
Profesinės mokyklos    23
Kolegijos    15,4
Gimnazijos    12,8
Progimnazijos    7,8
Universitetai    5
Nežino / Neturi nuomonės    4,6
Pradinis ugdymas    4,2
Privačios mokyklos ir privačios aukštosios mokyklos    3,2
Lietuvoje visos švietimo grandys stiprios    0,4

Kur patartumėte studijuoti savo vaikams? (proc.)

Užsienio universitetuose    51,4
Nesvarbu, kokybė tiek Lietuvos, tiek užsienio aukštosiose mokyklose panaši    25
Lietuvos universitetuose    16,6
Nežino / Neturi nuomonės    5,8
Lietuvos kolegijose    1,2

Šaltinis: „Veido“ užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2013 m. gegužės 27–29 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Geriausiai gimnazijas baigę abiturientai, vadinamieji šimtukininkai, praėjusiais metais dažniausiai rinkosi su medicina susijusias studijas: gydomosios medicinos, odontologijos, genetikos, medicininės ir veterinarinės genetikos, farmacijos, biochemijos, bioinformatikos, taikomosios chemijos, bioinžinerijos. Tai parodė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro “Mosta” atlikta analizė.
Daugiausiai šimtukininkų pritraukė Vilniaus universitetas – 374, Lietuvos sveikatos mokslų – 90, Kauno technologijos – 48, ISM – 38, Vilniaus Gedimino technikos – 34, Vytauto Didžiojo – 30, Mykolo Romerio universitetas ir Vilniaus dailės akademija – po dešimt, Klaipėdos universitetas – 9.
Iš viso pernai bent po vieną šimtuką gavo net 767 abiturientai. Net 652 pernai mokyklas aukščiausiais pažymiais baigę moksleiviai, pasak “Mosta” direktorės Jurgitos Petrauskienės, rinkosi studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Iš jų 533 įstojo į valstybės finansuojamas vietas, 24 – į valstybės nefinansuojamas vietas, o dar 36 gavo valstybės mokamas studijų stipendijas.
Dar 64 šimtukininkai pernai įstojo į Lietuvos aukštąsias mokyklas po vienų metų pertraukos – mat apie dešimtadalį gabiausių moksleivių tradiciškai neskubėjo stoti, o vienus metus po mokyklos baigimo buvo išvykę savanoriauti arba tiesiog pakeliauti po pasaulį ir pasisemti patirties. Beje, net septyniolika šimtukininkų pernai pasirinko studijas Lietuvos kolegijose.
Po keturis šimtukus pernai gavo keturi moksleiviai: iš Jurbarko A.Giedraičio-Giedriaus, Kauno jėzuitų, Marijampolės marijonų gimnazijos bei Vilniaus licėjaus. Po tris šimtukus gavo penki KTU gimnazijos abiturientai, keturi – Vilniaus licėjaus, trys Panevėžio J.Balčikonio ir du – Klaipėdos “Ąžuolyno” gimnazijos abiturientai.

Dauguma praėjusiais metais Lietuvos gimnazijas baigusių ir studijas užsienyje pasirinkusių jaunuolių žinių siekia vidutinio arba gana žemo lygio aukštosiose mokyklose. Geriausiuose pasaulio universitetuose studijuoja vos 302 praėjusių metų laidos mūsų abiturientai.

Net 1663 jaunuoliai iš 29,3 tūkst. pernai gimnazijas baigusių abiturientų išvyko studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas. Daugiausiai abiturientų rinkosi anglakalbes šalis arba tuos universitetus, kuriuose galima studijuoti anglų kalba. Tad net 505 gimnazistai rinkosi Jungtinės Karalystės aukštąsias mokyklas, antras pagal populiarumą traukos centras – Skandinavija.
Lietuvos jaunuoliams visiškai nebuvo patrauklios Vokietijos ir kitų vokiškai kalbančių šalių aukštosios mokyklos. Vos trisdešimt praėjusių metų laidos gimnazistų išvyko studijuoti į Vokietijos universitetus.
Tie, kurių gimtoji kalba yra lenkų ar rusų, rinkosi Lenkijos (31 abiturientas), Rusijos (19 gimnazistų) aukštąsias mokyklas. Tai paaiškėjo iš savaitraščio “Veidas” atliktos 432 Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų apklausos. Iš viso į šią anketą atsakė 324 gimnazijų ir vidurinių mokyklų vadovai, 108 mokyklų administracijos teigė neturinčios duomenų apie praėjusių metų laidos abiturientus arba atsisakė pateikti duomenis, kaip sekasi pernykščiams jų auklėtiniams.
Remiantis mokslo ir studijų stebėsenos bei analizės centro “Mosta” duomenimis, per pastaruosius ketverius metus vis daugiau geriausiai mokyklas baigusių abiturientų pasirenka ne nemokamas studijas Lietuvoje, o užsienyje. “2009 m. studijas Lietuvoje rinkosi 84 proc. šimtukininkų, 2010 m. – 81 proc., 2011 m. jau 76 proc., o pernai – 77 proc.”, – sako “Mostos” direktorė Jurgita Petrauskienė.
“Veidas” aiškinasi, kodėl Lietuvos universitetams vis sunkiau konkuruoti su užsienio aukštosiomis mokyklomis.

Studijos vidutiniame Vakarų universitete kokybiškesnės
Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Daujotis yra studijų užsienyje entuziastas. Jis mano, kad studijos užsienyje ne tik suteikia daugiau naujesnių mokslo žinių, išplečia akiratį, bet ir yra pigesnės. Profesoriaus manymu, patys talentingiausi ir gabiausi jaunuoliai vienareikšmiškai turi vykti studijuoti į užsienį. “Genialūs vaikai nėra tik Lietuvos turtas, tai pasaulio vertybė ir anksčiau ar vėliau jie vis vien išvyks iš Lietuvos, – dėsto V.Daujotis ir netikėtai paaiškina: – Lietuvos stuburas yra stiprūs vidutiniokai. Bet didžiausia bėda ta, kad dėl neaiškių studijų Lietuvoje sąlygų jie išvažiuoja mokytis į užsienį ir dažnai nebegrįžta.”
Pašnekovas įsitikinęs, kad studijuoti, tarkime, Jungtinėje Karalystėje, kurioje studijos nuo praėjusių metų gerokai pabrango, vis tiek pigiau nei Lietuvoje. “Mano galva, studijos šioje šalyje ir toliau yra nemokamos, nors ir kainuoja 10 tūkst. svarų sterlingų. Mat nors lietuviai skolinasi studijoms, esmė ta, kad jei po studijų neuždirbi 47 tūkst. Lt per metus, paskolos grąžinti nereikia. Tiek Lietuvoje uždirbti iš karto po studijų mažai galimybių. O studijuojant Lietuvoje būtina grąžinti studijų paskolą, nepriklausomai nuo gaunamo uždarbio”, – skirtumus aiškina V.Daujotis.
Vis dėlto, kaip tvirtina “Veido” pašnekovai, svarstant, kurioje šalyje ir kokiame universitete studijuoti, derėtų rinktis pasaulio universitetų reitingo lyderius, o ne autsaiderius. Taip pat dera atkreipti dėmesį, ar užsienyje įgijus specialybę vėliau Lietuvoje pavyks rasti darbo. Mat daugybės užsienyje rengiamų aukštos kvalifikacijos specialistų mūsų rinkai nereikia ir nežinia ar artimiausioje ateityje prireiks.
Buvęs Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktorius dr. Eugenijus Stumbrys apie pirmosios pakopos studijas užsienyje kalba gerokai atsargiau. Nuo 18 iki 23 m. jaunuoliai mezga socialinius ryšius, formuojasi jų įgūdžiai, todėl, pašnekovo nuomone, didelė tikimybė, kad po gimnazijos svetur išvykę lietuviai jau niekada nebegrįš į Lietuvą. O tie, kurie grįžta, neretai skundžiasi, kad jiems sunku įsidarbinti gimtinėje net ir turint prestižinio Vakarų šalies universiteto diplomą. Bet vykti į užsienį pastudijuoti pagal studentų mainų programą arba krimsti antrosios pakopos doktorantūros studijų, pasak E.Stumbrio, itin vertinga.
“Mano nuomone, net vidutiniuose Vakarų universitetuose studijų lygis gerokai aukštesnis, nes Vakarų Europoje ir JAV aukštojo mokslo sistemos išlaiko aukštai pakeltą kartelę ir žemo lygio studijų programas, universitetus “iššienauja”, – vaizdžiai apibendrina dr. E.Stumbrys ir priduria: – Taigi kai kurie į geriausiųjų reitingus nepatenkantys Jungtinės Karalystės, į kurią dažniausiai vyksta studijuoti mūsų jaunimas, universitetai yra mažesnis blogis nei mūsų aukštosios mokyklos.”

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Valstybės finansuojamos vietos universitete ar kolegijoje šiemet negaus maždaug pusė pirmakursių. Kokias specialybes pasirinkusiems teks suploti daugiausiai, o kurios studijos bus pigiausios?

Dėl demografinių priežasčių mažėjant abiturientų skaičiui, proporcingai 9 proc. mažinamas ir valstybės skiriamas studijų finansavimas. Tad 2013–2014 mokslo metais studijų krepšelius gaus 15,7 tūkst. pirmakursių: apie 8,2 tūkst. stojančiųjų į universitetus ir maždaug 7,5 tūkst. – į kolegijas. Pernai valstybės skiriamą studijų finansavimą gavo 16,9 tūkst. stojančiųjų.
Vis dėlto, kaip ir praėjusiais metais, šiemet už mokslą aukštojoje mokykloje mokės kas antras pirmakursis.
Lietuvos mokinių parlamento pirmininkas Juozas Vaidelis patvirtina, kad daugelis abiturientų rinkdamiesi studijų programą įvertina ne tik tai, kiek specialybė yra perspektyvi, bet ir savo bei tėvų galimybes mokėti už mokslą, jeigu nepavyktų patekti į valstybės finansuojamą vietą. „Kaina už studijas labai svarbus dalykas renkantis, ką studijuoti. Neretai didelė suma net paveikia studijų krypties pasirinkimą. Jeigu abiturientai žino, kad tėvai negalės mokėti tokios sumos, o kitais metais pereiti į valstybės finansuojamą vietą nesitiki, tiesiog tos specialybės nesirenka“, – abiturientų pasirinkimo motyvus atskleidžia J.Vaidelis.
Vilniaus jėzuitų gimnazijos abiturientė Ugnė Jakubauskaitė taip pat sako, kad visi jos bendraklasiai lygina ne tik atskirų universitetų studijų programų kokybę, bet ir kainą už mokslą, taip pat daugelis kartu su tėvais pasiskaičiuoja, kada sumokėti pinigai atsipirktų.
Bene rimčiausiai savo pasirinkimą reikėtų įvertinti ketinantiems tapti muzikantais ir pilotais, mat šios studijų kryptys yra brangiausios: nepatekus į valstybės finansuojamas vietas teks ploti po daugiau kaip 18 tūkst. Lt per metus.
Kolegijose studijos brangiausiai taip pat atsieis muzikantams – po beveik 15 tūkst. Lt. per metus.
Kiek teks atverti pinigines šiųmečiams pirmakursiams, nusprendusiems savo lėšomis studijuoti kitas specialybes?

Pigiausios socialinių ir humanitarinių mokslų studijos

Pigiausiai Lietuvos universitetuose, 3892 Lt per metus, kainuos studijos būsimiesiems humanitarams ir socialinių sričių darbuotojams, daugiau kaip 5 tūkst. Lt teks mokėti už matematikos studijas, taip pat būsimiesiems slaugytojams ir sportininkams. Filologijos mokslai, išskyrus retas kalbas, atsieis 6390 Lt. Studijuojantiems architektūrą, fizinius ir technologijos mokslus, biomedicinos srities specialybes, taip pat psichologiją per metus reikės sumokėti per 7,5 tūkst. Lt. Būsimiesiems medikams ir veterinarams mokslas kainuos daugiau kaip po 9 tūkst. Lt, o menų krypties, odontologijos ir visuomenės saugumo studijos – net 11 tūkst. Lt.
Pasirinkusiems studijas kolegijose mokslas atsieis šiek tiek pigiau. Štai už humanitarinių ir socialinių mokslų studijas per metus teks pakloti po 3238 Lt, nusprendusiems įgyti socialinio darbuotojo specialybę – beveik 4 tūkst. Lt, už biomedicinos, fizinius bei technologijos mokslus – per 4,5 tūkst. Lt, menų krypties studijas – beveik 8 tūkst. Lt.
Daugelyje universitetų ir kolegijų studijų kainos nesiskirs nuo norminių – tų, kurias nustatė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Vis dėlto kai kurių studijų programų kainas aukštosios mokyklos patvirtino didesnes. Tad už tą pačią studijų programą viename universitete gali tekti mokėti daugiau nei kitame. Tarkim, teisės studijos Vilniaus universitete (VU) nepatekusiems į valstybės finansuojamas vietas kainuos 5 tūkst. Lt – tūkstančiu litų daugiau nei norminė kaina. O Mykolo Romerio universiteto teisės specialybės studentams reikės mokėti tiek, kiek nustatė ŠMM, – 3892 Lt.
Tūkstančiu litų daugiau, negu patvirtinta ŠMM, reikės mokėti ir VU medicinos bei odontologijos specialybių studentams. Ir tokių studijų programų, kaip žurnalistika, ekonomika, vadyba bei verslo administravimas, kaina šiame universitete keliais šimtais litų didesnė negu norminė.
VU strateginių reikalų prorektorius doc. Juozas Galginaitis pabrėžia, kad kiekviena aukštoji mokykla yra laisva nuspręsti, kiek ji investuoja į aukščiausios kvalifikacijos akademinį bei mokslinį personalą, studijų infrastruktūros atnaujinimą bei priemones, kurios ne tik augina studijų kokybę, bet ir pačias studijas daro patrauklesnes. Taip pat svarbu ir tai, kiek laiko skiriama individualiam darbui su studentais, kiek investuojama į studijų aplinką, studentų galimybes aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Būtent šie pasirinkimai, J.Galginaičio žodžiais, lemia tai, kad vienų ir kitų aukštųjų mokyklų studijų programų kainos skiriasi.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-12-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Pasaulio universitetai nuožmiai kovoja dėl perspektyvių studentų iš užsienio.

Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija ir Skandinavijos šalys sulaukia daugiausiai studentų iš užsienio. Kas gi lemia, kad didžioji dalis studentų iš užsienio savo mokslams renkasi būtent šias, o ne kitas valstybes? Ieškant atsakymo į šį klausimą svarbu atkreipti dėmesį ne tik į siūlomą aukštojo mokslo kokybę, bet ir į tokius kriterijus, kaip studijų kaina ar dėstomoji kalba.
Anglų kalba šiandieniniame globaliame pasaulyje jau tapo lingua franca. Tai gali paaiškinti, kodėl beveik 10 proc. visų užsienio studentų renkasi būtent Didžiąją Britaniją.
Vokietija savo ruožtu ne tik yra didžiausia Europos ekonomika, bet ir pasižymi puikia aukštojo mokslo sistema, ypač kai kalbama apie inžinerijos studijas. Nors dauguma kursų šioje valstybėje dėstoma vokiškai, tačiau sparčiai gausėja ir programų anglų kalba. Štai magistro studijas jau galima rinktis iš daugiau nei 600 programų, kurių dėstomoji kalba yra anglų. Vokietija pritraukia apie 7 proc. visų tarptautinių studentų.
Panašų skaičių studentų iš užsienio pas save privilioja ir Prancūzija. Ši šalis itin populiari tarp tų studentų, kuriems prancūzų kalba yra gimtoji ar bent antroji kalba. Tai ypač pasakytina apie studentus iš Afrikos, kurie išsilavinimą trokšta įgyti Europoje.
Jei kalbėsime apie bendresnes tendencijas, verta pabrėžti, kad nuo 2000 iki 2009 m. studentų iš užsienio Europoje padaugėjo 82 proc. Per tą patį laikotarpį JAV studentų iš užsienio pagausėjo 49 proc. Tiesa, JAV kol kas vis dar išlieka didžiausias studentų iš užsienio traukos centras. Tačiau dėl užsienio studentų JAV turi vis rimčiau konkuruoti ir su kitomis valstybėmis: 2000 m. JAV studijavo 23 proc. visų tarptautinių studentų, o 2009 m. šis skaičius siekė 18 proc.
Vien 2010 m. studijuoti į JAV, Didžiąją Britaniją ir Australiją atvyko 1,5 mln. studentų iš užsienio (iš viso net 3,7 mln. žmonių visame pasaulyje studijuoja ne savo šalyje). Universitetai stengiasi turėti studentų iš užsienio ne tik siekdami privilioti geriausius protus, sukurti tarptautinę studijavimo aplinką, bet ir paprasčiausiai norėdami uždirbti. „The Parthenon Group“ atliktas Tarptautinis studentų mobilumo tyrimas atskleidė, kad Kinijoje studentų, galinčių leisti sau galimybę rinktis studijas užsienyje, nuo 2001 iki 2011 m. padaugėjo nuo 8 iki 11 proc. Indijoje per tą patį laikotarpį šis skaičius išliko stabilus – 25 proc. Vadinasi, rinka tik auga.

Studentai reiškia pajamas

Tarptautinio švietimo instituto duomenys rodo, kad JAV šiuo metu studijuoja daugiau kaip 723 tūkst. studentų iš užsienio. Aukštojo mokslo statistikos agentūros duomenys atskleidžia, kad Didžiojoje Britanijoje studentų iš užsienio yra apie 420 tūkst. Nuo 2008 m. tarptautinių studentų skaičius JAV vidutiniškai didėja po 4 proc. per metus, o Didžiojoje Britanijoje šis augimas siekia 8 proc. Tai reiškia ir didėjančias pajamas šioms valstybėms.
Beje, kaip pabrėžia ekspertai, šioje srityje vis dar lieka daug neišnaudotų galimybių. Galima kalbėti, tarkim, apie papildomus ikiuniversitetinius kursus, kurie būtų skirti būsimų studentų kalbos, akademinėms bei kultūrinėms žinioms pagerinti. Galima kalbėti apie glaudesnį bendradarbiavimą su besivystančios ekonomikos šalimis ir siekį pritraukti kuo daugiau studentų iš šių valstybių.
Taip pat galima kalbėti ir apie galimybę pasinaudoti kitose valstybėse jau veikiančiomis stipendijų programomis. Štai Saudo Arabijoje prieš septynerius metus buvo pradėta speciali programa, pagal kurią kasmet parama studijuoti užsienyje suteikiama 66 tūkst. studentų. Iš viso šiai programai Saudo Arabija jau išleido 5 mlrd. JAV dolerių, tad natūralu, kad užsienio valstybės konkuruoja dėl šių studentų. Trumpai tariant, siekis privilioti užsienio studentų tampa strateginiu kai kurių valstybių švietimo sistemos tikslu.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-12-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) viceprezidentui, VGTU rektoriui doc. dr. Alfonsui Daniūnui

VEIDAS: Kaip LURK vertina tai, kad naujoji Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė stabdo buvusio ministro patvirtintą stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką, kurią Administracinis teismas praėjusią savaitę pripažino prieštaraujančia konstituciniam teisinės valstybės principui, bet kuriai dar rudenį LURK pritarė?
A.D.: Kol kas šito dar nesvarstėme. Bet, mano nuomone, kalbėdami apie tai, kokius egzaminus turėtų laikyti abiturientai, pretenduojantys stoti į aukštąsias mokyklas, turėtume išplėsti kontekstą. Aš pasigendu kompleksinio požiūrio į šią problemą. Dabar mes susikoncentravome ir kalbame tik apie tai, gerai ar blogai, kad abiturientai, galvojantys apie studijas aukštosiose mokyklose, turės laikyti užsienio kalbos egzaminą B 2 lygiu, bet niekas nekalba apie tai, jog mokyklose susiaurėjo matematikos dėstymo plotis.
O iš tikrųjų šiandien pati didžiausia blogybė yra ta, kad brandos egzaminai užklumpa jaunuolius kaip stichinė nelaimė. Manau, būtų kur kas mažiau streso, jei moksleiviai laikytų egzaminus kas dvejus trejus metus.
VEIDAS: Kaip LURK vertina naujosios valdančiosios daugumos kalbas apie grįžimą nuo krepšelių sistemos finansuojant aukštąjį mokslą prie kvotų ir valstybinių užsakymų rengti specialistus?
A.D.: Mano nuomone, mes nevisiškai teisingai traktuojame krepšelių sistemą. Iš tikrųjų ir dabar buvo valstybiniai užsakymai: valstybė pasakė, kad finansuos 10 tūkst. studentų studijas, ir šių vietų pinigus padalijo trylikai studijų krypčių.
Žinoma, diskutuoti, ar gerai buvo nustatytos tos kryptys, reikia, nes kai kurios Lietuvai labai reikalingos sritys liko be studentų. Labiausiai čia nukentėjo menų ir žemės ūkio studijų sritys. Šitai turėtume tobulinti. Tačiau konkurencija tarp universitetų turėtų būti. Mano nuomone, bet kokie valstybiniai užsakymai turėtų būti vykdomi labai apgalvotai ir teisingai, neiškraipant konkurencijos.
Antra vertus, turėtume matyti ir tai, kad studentai nebestoja studijuoti ten, kur baigus mokslus mokamos mažos algos, kitaip tariant, kur nėra geresnio gyvenimo perspektyvų. Jauni žmonės galvoja apie ateitį, tad darbdaviai irgi turėtų galvoti apie būsimus savo darbuotojus.
VEIDAS: Kaip valstybiniai užsakymai atsilieps studentams ir ar šiandien Lietuvoje yra tokių ekspertų, kurie galėtų tiksliai prognozuoti, kokių specialistų Lietuvai reikės po 10–15 metų, bei pateikti specialistų valstybinių užsakymų skaičius?
A.D.: Jei bus pereita prie tikslinių valstybinių užsakymų, kai kurie geriausiai mokyklas baigę jaunuoliai neteks galimybės įstoti ir nemokamai studijuoti ten, kur jie nori. Kita vertus, kai kurios pastaraisiais metais merdinčios studijų sritys bus vėl atgaivintos.
Vis dėlto manau, kad pasakyti tiksliai, kiek ir kokių specialistų ateityje reikės, negali niekas. Šito nesugeba padaryti net gerokai už mus turtingesnių šalių ekspertai. Taip, mes galime, įvertinę gimstamumą bei senėjimą, prognozuoti, kiek reikės, tarkime, mokytojų ar gydytojų, bet kiek reikės darbuotojų įvairioms pramonės sritims – ne.

Šiuo metu užsienyje studijuoja keliolika tūkstančių lietuvių studentų. Ar baigę mokslus jie grįš į Lietuvą?

Europos valstybių aukštosiose mokyklose studijuoja apie 11 tūkst. Lietuvos piliečių. Palyginti su 2007 m., užsienyje studijuojančių lietuvių padaugėjo 1,5 karto.
Tūkstančiai išsilavinimo pasaulyje siekiančių lietuvių dabar gvildena vieną didžiausių savo gyvenimo galvosūkių: ar gavus diplomą grįžti į Lietuvą ir karjeros siekti tėvynėje, ar vis dėlto likti užsienyje. Kokį kelią pasirinks dauguma jų ir kokias galimybes tai žada vienu ar kitu atveju?

Liks užsienyje pasisemti patirties

22 metų Povilas Joniškis, neseniai baigęs chemijos studijas Kembridžo universitete, paskutiniu metu iš aplinkinių labai dažnai sulaukdavo klausimo: „Grįši ar ne Lietuvą?“. Tokią pat dilemą sprendžia ir kiti jo draugai bei pažįstami lietuviai, šiuo metu bebaigiantys arba jau baigę studijas užsienio universitetuose.
Tačiau Povilas, gavęs perspektyvų ir dideles karjeros galimybes žadantį darbą vienoje didžiausių tarptautinių vadybos konsultacijų bendrovių „Oliver Wyman“ Londone, bent jau kol kas lieka Jungtinėje Karalystėje. Kaip pats sako – laikinai, kol įgis darbo patirties, o gal ir užsidirbs lėšų gyvenimo pagrindui Lietuvoje susikurti, bet kaip rodo ne vienas pavyzdys, su tuo „laikinai“ būna visaip.
Beje, tai, kad Povilas Kembridžo universitete apsigynė chemiko diplomą, jo norui dirbti ne chemijos, o verslo konsultacijų srityje nesudarė jokių kliūčių. Iš tiesų darbdaviai, kviesdami pokalbio šio ir kitų prestižinių universitetų absolventus, neretai net nesigilina, kokią konkrečiai specialybę jie yra baigę. Harvardo universiteto JAV, Oksfordo ar Kembridžo universitetų Jungtinėje Karalystėje diplomas darbdaviui jau savaime yra garantas, kad priešais jį yra protingas, talentingas ir itin imlus jaunas žmogus, iš kurio gali nesunkiai susikurti bet kokios srities darbuotoją – lyg lipdytum skulptūrą iš molio.
Taigi Kembridžo universiteto absolventui Povilui, buvusiam Vilniaus licėjaus mokiniui, dabar atsiveria daug durų, tik klausimas, kurias iš jų labiausiai verta praverti.
Ši mintis neapleidžia ir 21-erių Vladimiro Oleinikovo, šiemet Kembridže taip pat baigiančio chemijos bakalauro studijas. Viena vertus, save mokslininku matantį Vladimirą džiugina, kad Lietuvoje kuriasi mokslo slėniai ir atnaujinama mokslinė įranga bei laboratorijos, kita vertus, dvejoti dėl ateities jį skatina girdėtos kalbos, jog mokslininko karjerą Lietuvos universitetuose po studijų užsienyje pradėti labai sunku, nes jaunų mokslininkų juose nelabai kas ir laukia. „Norinčių grįžti ir dirbti akademinį darbą Lietuvoje yra, bet girdėjau, kad jie tiesiog neranda darbo, – pastebi V.Oleinikovas. – Manau, Anglijos universitetuose man įsidarbinti būtų lengviau nei Lietuvoje jau vien dėl tos priežasties, kad ten geriau žinoma, koks mano išsilavinimas ir kur mano žinias geriausia pritaikyti.“
V.Oleinikovą, kaip ir daugelį užsienyje studijuojančių lietuvių, likti užsienyje paskatintų ir gerokai didesnis atlyginimas. Jis neslepia, jog po įtemptų studijų užsienyje, kurioms teko imti paskolą, būtų apmaudu dirbti už 2 tūkst. Lt algą – nors kažin ar ir tiek galėtų tikėtis pradėdamas dirbti mokslininku universitete Lietuvoje. „Jei reikėtų rinktis, ar dirbti už 5000 svarų Anglijoje ar už 2000 Lt Lietuvoje, manau, karjeros pradžioje rinkčiausi pirmąjį variantą, nes dar yra skola, kurią reikia grąžinti“, – pripažįsta studentas.
Na, o 23 metų Audrius Zujus, kuris greitai gaus Astono universiteto verslo mokyklos Birmingeme, patenkančios į geriausių aukštųjų mokyklų Jungtinėje Karalystėje dvidešimtuką, verslo ir vadybos studijų diplomą, šiuo metu ieško darbo, kaip pats sako, visame pasaulyje – įvairiose šalyse nuo Anglijos iki Australijos, kuriose oficiali kalba yra anglų. Nuo to, kokių pasiūlymų sulauks, ir priklausys, kokioje šalyje Audrius įsikurs po mokslų. Deja, Lietuvoje tarptautinių geras karjeros galimybes galinčių pasiūlyti įmonių yra labai mažai.
Be to, prieš pora mėnesių vaikinas Jungtinėje Karalystėje įkūrė įmonę – pirmąjį savo verslą. IT ne blogiau nei verslo vadybą išmanantis, daug gabių programuotojų pažįstantis A.Zujus pradeda verstis IT produkcijos eksportu. Kodėl jis nusprendė pradėti verslą užsienyje, o ne Lietuvoje? „Rinkausi, kur tą padaryti, ir pasirinkau Jungtinę Karalystę, nes ten mažiau biurokratijos – įmonę internetu galima įkurti vos per pusantros valandos. Lietuvoje tai būtų užtrukę keletą dienų, be to, nebuvo galimybės uždarąją akcinę bendrovę įregistruoti nuotoliniu būdu“, – pastebi A.Zujus ir priduria, kad Lietuvos valdžia, norėdama paskatinti užsienyje studijuojantį jaunimą grįžti ir kurtis Lietuvoje, visų pirma turėtų gerinti verslo sąlygas. „Aš noriu gyventi Lietuvoje ir manau, kad dauguma lietuvių, kuriuos sieja stiprūs ryšiai su artimaisiais ir draugais Lietuvoje, taip pat ketina sugrįžti. Kita vertus, diplomas nebesuteikia tokios pridėtinės vertės, kaip anksčiau. Studijos suteikia tik labai ribotą pasaulio ir profesijos suvokimą, todėl man, kaip ir daugeliui, pirmiausia norisi įgyti patirties, kad grįžus netektų pradėti nuo žemiausio lygmens. Be to, studijos turi savo kainą ir norisi ją atpirkti. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl neskubama grįžti į Lietuvą iš karto po studijų“, – paaiškino pašnekovas.

Kodėl jie negrįžta

Milano Bocconio universitete finansų magistro studijas šiemet baigiantis Ramojus Motuzas sako netikintis, kad užsienyje liktų dirbti tiek studentų, kiek dabar, jeigu lietuviški atlyginimai būtų bent kiek panašūs į angliškus, olandiškus ar suomiškus. “Aišku, dėl to mažų mažiausiai reikia kaltinti Lietuvą, nes nei Anglija, nei Olandija ar Suomija nematė komunizmo, o per tą laikotarpį pastatė pasaulinio lygio kompanijas – “Barclays”, “Rolls-Royce”, “Shell”, “Nokia” ir t.t., kurios generuoja pinigus į jų šalis. O lietuviai dabar turi būti dar apsukresni ir gabesni, kad surastų būdų, kaip sukurti savo “Nokia”, kurios vardą žinotų visas pasaulis ir kuri pajėgtų mokėti jiems suomiškus atlyginimus. Tai užtruks, bet viskas yra mūsų rankose“, – pozityviai žvelgia R.Motuzas.
KTU gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis pripažįsta, kad kol kas dauguma buvusių gimnazijos mokinių po studijų lieka užsienyje. Apie tokias tendencijas kalba ir kitų geriausių Lietuvos mokyklų, kurių mokiniai kasmet papildo užsienio universitetų studentų gretas, vadovai. Vis dėlto B.Burgis sako, kad didesni atlyginimai – ne vienintelė priežastis, lemianti pasirinkimą po studijų negrįžti į tėvynę: „Gerus mokslus baigusiems intelektualiems žmonėms daug svarbiau yra darbo prestižas, jiems svarbu jausti, kad jie išnaudoja savo galimybes, – pabrėžia B.Burgis. – O fiziko Šveicarijoje ar bankininko Londone darbas yra visai kito mastelio. Jei mūsų mokinys Audrius yra programuotojas Silicio slėnyje, tai tarsi ordinas, garbės ženklas. Pinigai šiuo atveju per daug sureikšminami, nes išsilavinę žmonės akcentuoja savo būties prestižą. Kitas svarbus dalykas – socialinio gyvenimo skirtumai. Pas mus nacionalinis bruožas yra pavydas, vyrauja nuomonė, kad jei „nedirbi alkūnėmis“ – tai tada visai nedirbi. Tai daug ką atstumia. Ar pas mus patenka į Seimą mokslo pirmūnai? Ne, nepatenka. Priešingai, daugelyje sričių egzistuoja požiūris, kad gyvenime ko nors gali pasiekti tik per ryšius, pažintis.“
Vis dėlto ar tikrai dauguma jaunų lietuvių, tarp jų – ir patys gabiausieji, iš tų keliolikos tūkstančių į Lietuvą negrįš? Į kurią pusę pakryptų svarstyklės, jei ant skirtingų jų svertų sudėtume karjeros ir gyvenimo galimybes Lietuvoje bei užsienyje – tarkime, Jungtinėje Karalystėje, į kurią išvyksta daugiausiai lietuvių studentų? Deja, įvertinus daugybę argumentų, pasvėrus visus „už“ ir „prieš“, šiandien svarstyklės nusvyra būtent Lietuvos nenaudai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-2-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Valstybinės institucijos užmerkia akis prieš mokslo sistemos trūkumus. Aukštojo mokslo įstaigose ruošiamas neadekvatus specialistų kiekis, o populiariąsias specialybes baigę jaunuoliai priversti laimės ieškoti svečiose šalyse.

Na, o paklausius specialistus ruošiantys universitetai už modernėjančias auditorijas, tiesioginį studentų ir mokslinių tyrimų rėmimą dėkingi verslo sektoriui. Viena tokių socialiai atsakingų kompanijų – „Arvi“ įmonių grupė – ilgus metus investuoja į studijų kokybę ir būsimų specialistų kompetenciją. Apie koncerno filosofiją, indėlį į jaunimo ugdymą bei sprendžiamas problemas kalbėjome su viceprezidentu Alfonsu Sigitu Tamošiūnu.

Paruošiame per daug vadybininkų, teisininkų ir socialinės sferos specialistų

„Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja kiek iškreiptos formos mokslų sistema, kuomet vienu metu paruošiame begalę vadybininkų, teisininkų bei įvairių socialinės sferos specialistų. Realus jų poreikis yra daug mažesnis, tad po studijų darbų nerandantys jaunuoliai bando persikvalifikuoti arba paprasčiausiai emigruoja,“ – dėl keletą metų besitęsiančio proceso nerimauja A. Tamošiūnas. Per 20-imt Lietuvos ir užsienio įmonių jungiančios grupės viceprezidentas tikina, kad šiuo metu Lietuvai ypač trūksta gabių inžinierių, agronomų ir kitų žemės ūkio specialistų, bet šių diplomų įgijimas nėra tinkamai skatinamas.

„Kiekvienoje sferoje turi dirbti profesionalai. Ten, kur reikalingas, tarkim, agronomas, savo vietą sunkiai ras meno, sporto ar kultūros žmogus. Protingas darbuotojas gali prisitaikyti prie jam nepažįstamos ar svetimos srities, bet tam vėlgi reikalingi papildomi mokymai. Juk būtina susipažinti tiek su terminologija, tiek su darbo specifika. Išsilavinimas nėra vien tik informacijos kratinys, tai – atitinkamų žinių sistema, sudėliota reikiama tvarka, su konkrečia filosofija bei požiūriu į gyvenimą.“

Reikia stengtis, kad jaunimas pasiliktų Lietuvoje

Netinkamas būsimų darbuotojų ruošimo mechanizmas neša dar vieną opią problemą. „Stebiu, kaip bręsta didžiulė problema, kuomet švietimo sistema orientuojama į kosmopolitizmą. Jaunimą auklėjame būti pasaulio piliečiais ir vis mažiau kalbame apie patriotiškus jausmus,“ – mintimis dalinasi pašnekovas, atstovaujamos įmonių grupės stiprybe vadinantis tai, kad visi kompanijos savininkai yra lietuviai. „Žmogus, gyvenantis tėvynėje, negali elgtis blogai. Jis kuria saugias darbo vietas, neteršia aplinkos, stengiasi dirbti taip, kad nebūtų gėda prieš savo kaimyną. Stebintys dabartinę situaciją žino, kad žemės ūkyje didžiausios problemos kyla būtent dėl užsienio kompanijų veiklos.“

A. Tamošiūnas, kaip pagrindinę valstybės vertybę, išskiria jaunąją kartą. Pasak pašnekovo, meilė tėvynei turėtų būti skiepijama tiek šeimoje, darželyje, mokykloje, tiek kolegijoje ar universitete. „Reikia taip įtvirtinti jaunus žmones, kad kuo daugiau jų liktų Lietuvoje. Turime padėti rasti savo vietą po saule, suteikti galimybę augti bei tobulėti, kaip žmonėms ir kaip specialistams.“

Užsienio universitetai ruošia ne vien tik genijus

Tik suteikiant geras mokymosi ir gyvenimo sąlygas galima sulaikyti jaunimą nuo emigravimo. Tuo suinteresuota „Arvi“ įmonių grupė bendrauja su įvairių pakopų mokslo įstaigomis. Plataus profilio pagalba teikiama gimnazijoms, kolegijoms ir universitetams. A. Tamošiūnas mini Aleksandro Stulginskio universitetą – šios mokslo įstaigos studentai noriai laukiami grupės įmonėse.

„Vasaros metu pas mus darbuojasi nemažai studentų. Tokių, praktiką atliekančių jaunuolių, šiais metais suskaičiavome per penkiasdešimt. Leidžiame išbandyti jėgas žemės ūkyje, o norintiems ir galintiems dirbti šioje srityje pasiūlome pasilikti. Visgi natūralu, kad atsiranda ir tokių, kurie per praktikai skirtą laiką pamato, kad juos labiau domina mokslinis darbas arba išvis kitokia veikla,“ – atvirauja pašnekovas, primindamas, kad moderniajam žemės ūkiui reikalingi ir biotechnikos, selekcijos, informacinių ir nano technologijų specialistai.

Vyras džiaugiasi, kad šalia tokių aukštojo mokslo įstaigų kaip Aleksandro Stulginskio universitetas  kuriamos didelės mokslo tyrimų bazės, kur Lietuvos jaunimui suteikiamos plačios galimybės siekti žinių pačiame aukščiausiame lygyje. „Garsieji pasaulio universitetai savo vardu gali pritraukti itin gabų jaunimą, tad sudaromas įspūdis, kad juose ruošiami vien tik genijai. Manau, kad mūsų šalies dėstytojai yra pakankamai aukšto, arba netgi aukštesnio, lygio, nei daugumos prestižinių įstaigų, tad dėl studijų kokybės abejoti nevertėtų.“

Dėl verslo sektoriaus ženkliai gerėja studijų kokybė

A. Tamošiūnas kadaise pats studijų dienas leido vos už keleto kilometrų nuo Kauno esančiame universiteto miestelyje. Šiuo metu jis minimas ir kaip vienas iš universiteto dėstytojų bei mecenatų.

Absolventų klubui „Alumni“ priklausantis vyras džiaugiasi, kad dėl verslo sektoriaus studijų kokybė kasmet ženkliai gerėja. Tam įtakos turi modernizuojamos auditorijos, tiesioginis studentų bei mokslinių tyrimų rėmimas. „Kasmet siūlome bakalauro bei magistro darbų temas. Džiaugiamės rimtai dirbti pasiruošusiais studentais, įsigilinančiais į rašto darbų objektus. Kadangi naujausi moksliniai tyrimai reikalauja didelių investicijų, būtent šie jauni žmonės padeda įmonei būti naujausių mokslo ir technologinių idėjų smaigalyje.“

Aivaras Ventis