Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) skatinimų jungtis, taip atsisakant besidubliuojančių studijų programų ir gerinant aukštojo mokslo kokybę, Lietuvos universitetai taip ir neišgirdo. Lygiai taip pat, kaip ir kritikos dėl aukštojo mokslo devalvacijos į universitetus priimant visus, kurie tik nori. Apie tai, kodėl ir šiemet tik keturi universitetai taikė minimalų priėmimo slenkstį į mokamas vietas, o kiti priėmė visus, turinčius brandos atestatą, ir pradedame pokalbį su Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektoriumi prof. habil. dr. Remigijumi Žaliūnu.

R.Ž.: Tai vertinu su didžiuliu susirūpinimu. Yra du keliai: arba turi būti priimti politiniai sprendimai, arba turi būti labai brandi visuomenė, bet šis kelias labai ilgas. Šalis turi apsispręsti, ko mes siekiame – ar masinio aukštojo išsilavinimo, kaip yra dabar, ar elitinio universitetinio išsilavinimo tik pačiai gabiausiai visuomenės daliai. Aš šalininkas, kad reikia ne orientuotis į masiškumą, bet siekti aukštesnės kokybės, išgryninant studijų programas, optimizuojant universitetų tinklą ir aiškiai įvardijant, kad universitetuose gali studijuoti tie, kurie ne tik nori, bet ir geba.
Nesuderinus visuomenės poreikio, ryžtingų politinių sprendimų, vyks tokie procesai, kaip jūs sakote. Iš tiesų, tik nedaugelis universitetų taiko minimalų balą tiems, kurie stoja į mokamas vietas. Pavyzdžiui, stojant į medicinos studijų programą minimalus paskutinio įstojusiojo į ne valstybės finansuojamą vietą balas buvo 18,54 po pirmojo turo – ypač aukštas. Negalime priimti net visų norinčiųjų studijuoti savo lėšomis, nes kris studijų kokybė – nėra pakankamai infrastruktūros ir žmogiškųjų išteklių.
VEIDAS: Kodėl rektoriai tarpusavyje negalėtų susitarti dėl minimalaus balo stojantiesiems į tam tikras studijų programas?
R.Ž.: Jeigu mes susitarsime kartelę pakelti pakankamai aukštai, tai kai kuriuose universitetuose smarkiai sumažės studentų. Sunkiai įsivaizduoju, kaip įstaigos vadovas grįžęs į savo bendruomenę įtikins senatą ar tarybą, kad pakelkime kartelę tiek, jog neturėsime studentų. Kita vertus, reikia pripažinti, kad tie, kurie įstoja su mažesniais balais, dažniausiai yra ne iš didžiųjų miestų. Lietuvoje jaunuolių parengimo sąlygos didžiuosiuose ir mažuose miestuose akivaizdžiai skirtingos, todėl mes iš karto padidintume atskirtį tarp miesto ir kaimo. Nesutvarkius darželių tinklo, pradinio mokymo, bendrojo lavinimo, gimnazijų tinklo būtų nelabai atsakinga žengti tokį drastišką žingsnį. (…)
VEIDAS: Švietimo ir mokslo ministerijai atsisakius pradinio naujų studijų ekspertinio vertinimo, universitetuose steigiama keistų ir abejotinos kokybės programų, tokių kaip chirologija, viešoji istorija, visuomenės saugumas ir t.t. Tokias studijas baigęs jaunuolis pasijus apgautas, nes keliaus tiesiai į darbo biržą. Kaip stabdyti šią tendenciją?
R.Ž.: Du dalykai išskiria universitetus iš visų įstaigų: universiteto autonomija ir akademinė laisvė. Pagal akademines laisves iš 27 ES narių esame trečioje vietoje nuo galo – viską reguliuoja ministerija, teisės aktai. Tai, kad universitetai steigia įvairias programas, ieško galimybių išgyventi, – lyg ir pažangu, bet kai atsiranda abejotinų programų, kurios nėra grįstos mokslu, turėtų būti aiškiai pasakyta, kad to daryti nederėtų nė vienam universitetui. Viena ar kita studijų programa gali būti paremta tik mokslu grįstomis žiniomis. Bet apeliuodami į universitetų akademines laisves, apibrėžtas įstatymu, jie ir kurpia įvairias programas. Galima drąsiai teigti, kad tų abejotinų programų atsiranda ne pirmaujančiuose universitetuose, o tuose, kurie nesurenka studentų, kad gebėtų išlaikyti visą universiteto bendruomenę ir infrastruktūrą.
Kita vertus, atsakomybė dvipusė: tiek universiteto, kuris įdiegė tokias programas, tiek abituriento, kuris renkasi, kur studijuoti, jo šeimos narių.
VEIDAS: Stojimo sąrašuose šiemet matėme šiokių tokių pokyčių. Medicina pagal pasirašytų studijų sutarčių skaičių šiemet iškopė į pirmą vietą, tačiau iš esmės universitetai medikus rengia užsienio darbo rinkai, nes nemažai jų emigruoja. Ar tai ne pinigų švaistymas?
R.Ž.: Nesu girdėjęs, jog Lietuvoje būtų problema, susijusi su medikų rengimu, kad jie kažkur išvyksta. Priešingai, ES narėse skatinama, kad iki 20 proc. visų studentų turėtų judėti po ES erdvę, o šio procento mes tikrai neviršijame. Gal 10 proc. baigiančiųjų ir išvyksta kažkur, po to sugrįžta. Jei iki 20 proc. visų studentų sieks įgyti tam tikros kompetencijos kitose valstybėse, tai, sakyčiau, lėšos bus panaudotos racionaliai – tam ES ir buvo kuriama. Kitas klausimas, jei vaikas išvyksta į JAV, į kitas ne ES šalis, – tuomet tai pinigų švaistymas, bet ta dalis itin maža.
Aš tvirtai įsitikinęs, kad medikų išvykimas – ne ŠMM ar universitetų, kurie rengia medikus, problema. Problema – darbo sąlygų sudarymas. Jei jaunuolis studijuoja 10, 12, 14 metų, o po to nesudaromos tokios darbo sąlygos, kad jis galėtų savo žinias ne tik išlaikyti, bet ir stiprinti, gausinti, jis renkasi kitą šalį. Bet nesu girdėjęs, kad jei baigusiam gabiam medikui pasiūloma tinkama darbo vieta, jis keistų ją į kitą šalį vien dėl geresnio darbo užmokesčio. Į Norvegiją ar kitur nei iš Vilniaus universitetinės ligoninės, nei iš Kauno klinikų tikrai neišvyko nė vienas gabus vaikas, arba tai išimtiniai atvejai.(…)
VEIDAS: Lietuvos universitetai nepatenka net į geriausiųjų 500-uką pasaulyje. Kaip gerinti studijų Lietuvos universitetuose kokybę?
R.Ž.: Manau, reikia laiko. Kuo šalis turtingesnė, tuo ir labiau išsilavinusi, kuo labiau išsilavinusi – tuo turtingesnė. Nedramatizuočiau skaičių ir neabejoju, kad Lietuvos universitetai kops link olimpo, bet tai neturi būti savitikslis, nes reitingai yra instrumentas konkurencinėje aplinkoje, kad vieni būtų išaukštinti, kiti pažeminti. Didžiausias trūkumas Lietuvoje yra sistemingumo stoka, kuri bus tol, kol nesukursime sistemos – nuo šeimos, darželio, pradinės, bendrojo lavinimo mokyklos iki gimnazijų, kolegijų, universitetų – viso tinklo.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, , Nr. 35, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-35-2) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Pasinaudoję ES struktūrinių fondų parama, nemažai Lietuvos universitetų ir kolegijų naujausia įranga atnaujina auditorijas bei laboratorijas, kuria modernius studijų centrus, renovuoja bendrabučius. Vis dėlto didžiausią kokybės šuolį per šiuos ir praėjusius metus žengusioms mūsų aukštosioms mokykloms iki užsienio universitetų dar labai toli.

Vilnietė Monika Dapkutė, verslo vadybos ir administravimo bakalauro studijas baigusi Vilniaus universitete (VU), o magistro – tęsusi Amsterdamo universitete, pastebi, kad infrastruktūra, mokslo bazėmis, dėstytojų kompetencija ir studijų programų turiniu Lietuvos aukštosios mokyklos gerokai atsilieka nuo Vakarų Europos universitetų. Mergina tvirtina, kad lyginant bet kurią sritį skirtumas būtų lyg diena ir naktis. Tarkime, kiekviena iš rinkodaros studijų paskaitų, kurias M.Dapkutė lankė Amsterdamo universitete, koncentruota į konkrečią sritį, o žinias perduoda kaskart kitas stambios įmonės vadovas. Verslo atstovai ne tik dalijasi savo patirtimi, atskleidžia asmenines klaidas, bet ir formuluoja praktines užduotis, kurias atlikę studentai jiems pateikia savo išvadas. Teorinei medžiagai paskaitose laikas nėra gaištamas, su ja kiekvienas studentas privalo susipažinti savarankiškai skaitydamas literatūrą. Be to, daug užsiėmimų vykdavo ir pačiose įmonėse.
„Ypač daug dėmesio Amsterdamo universitete skiriama supažindinti su socialiai atsakingu verslu, o VU apie tai man teko mažai girdėti. Studijuojant Lietuvoje dažnai stebindavo ir dėstytojų nekompetencija. Štai per matematikos paskaitas analizavome metodą, kuris mokslininkų jau seniai paneigtas“, – prisimena M.Dapkutė.
Mergina neabejoja, kad kol kas Lietuvos aukštosios mokyklos su užsienio universitetais negali lygiuotis ir infrastruktūra, bibliotekomis. M.Dapkutė teigia, kad rašyti magistro darbą jai buvo kur kas paprasčiau studijuojant Olandijoje. Mat ten kiekvienas studentas gauna slaptažodžius ir iš bet kur gali prisijungti prie vienos didžiausių pasaulyje mokslinių leidinių duomenų bazių, iš kurios visus leidinius galima parsisiųsti elektroniniu formatu. Visos auditorijos ten taip pat aprūpintos naujausia įranga, o savarankiškam darbui skirtos trisdešimties darbo vietų patalpos, kuriose galima naudotis ne tik kompiuteriu, bet ir projektoriais, spausdintuvais. (…)

Didžiausi – LSMU ir VU projektai

Bene daugiausiai dėmesio infrastruktūros atnaujinimui per pastaruosius metus skyrė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU). Bendromis ES struktūrinių fondų, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) bei paties universiteto lėšomis buvo įgyvendinta projektų, kurių vertė siekia net 150 mln. Lt. Mokslo metų pradžią LSMU studentai pasitiks atnaujintoje Medicinos fakulteto Kalbų ir edukacijos katedroje, baigiami patalpų ir mokslinės įrangos atnaujinimo darbai Veterinarijos fakulteto Užkrečiamųjų ligų katedroje. Šiemet buvo modernizuota ir nemažai LSMU laboratorijų: Paukščių lesalų ir paukštininkystės produktų, Mikrobiologinių tyrimų, Gyvūninių maisto žaliavų saugos ir kokybės tyrimų, taip pat Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinika.
Beje, ir kitais metais numatyta didelių darbų – planuojamas baigti statyti Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras, į kurį persikels Farmacijos fakultetas, statomas naujas Visuomenės sveikatos fakultetas, Veterinarijos gydykla.
Kaip vieną svarbiausių projektų LSMU Medicinos fakulteto dekanas prof. Algimantas Tamelis išskiria pavasarį duris atversiantį Medicinos simuliacijos centrą, kuriame būsimieji medikai mokysis daryti injekcijas, imtis priemonių skęstant, dūstant ir pan. manekenui. Iki šiol teorines žinias studentai iškart taikydavo tikriems pacientams – to jau seniai nėra nė vienoje Vakarų Europos aukštojoje mokykloje.
Vienas labiausiai atsinaujinusių Lietuvos universitetų yra ir VU. Čia buvo atnaujintos laboratorijos, auditorijos, renovuota daugelis bendrabučių, kuriami modernūs tyrimų centrai, tokie kaip Telekomunikacijų mokslo centras. Jame bus atliekami mobiliųjų tinklų modeliavimo ir kitų sričių tyrimai, kuriami lietuvių, latvių, lenkų ir kitų kalbų atpažinimo ir vertimo į tekstą metodai. (…)

Iš kolegijų išsiskiria Vilniaus ir Kauno kolegijos

Kauno technologijos universitetas (KTU) 2011–2012 m. daug dėmesio skyrė ne tik laboratorijų atnaujinimui, bet ir studentų laisvalaikio zonų kūrimui. Šiuo metu baigiama sutvarkyti studentų miestelio atvira poilsio zona, kurioje statomi suoliukai, nutiesti takai, veiks belaidis interneto ryšys. Jau įrengta futbolo lauko aikštelė. Šiemet KTU investavo ir į dviejų studentų bendrabučių renovaciją.
Šiuolaikiška poilsio bei darbo erdvė šiemet buvo įrengta ir Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Čia taip pat galima naudotis belaidžiu interneto ryšiu arba bendrauti, ilsėtis. Beje, VDU ypatingas dėmesys skiriamas neįgaliems studentams – žmonės rateliuose gali pakilti į visus aukštus, atskiri kabinetai paženklinti atitinkamais Brailio rašto užrašais. Įdomu tai, kad pernai VDU buvo įrengta moderni 150 vietų konferencijų salė, kurioje sumontuoti balsavimo pultai, konferencijos transliuojamos ir nuotoliniu būdu.
Daugiausiai studentų, nusprendusių įgyti neuniversitetinį išsilavinimą, pritraukiančios Vilniaus bei Kauno kolegijos taip pat nestovi vietoje. Štai Kauno kolegijoje mokomąja bei laboratorine, kompiuterine bei programine įranga, naujais baldais aprūpinta dvidešimt Integruotų technologijų praktinio mokymo centro laboratorijų, skirtų biomedicinos, technologijų ir meno studijų sričių studentų praktiniams gebėjimams ugdyti.
Vilniaus kolegijoje į naujas, suremontuotas patalpas perkeltas Technologijų ir dizaino fakultetas, 11 laboratorijų įvairių krypčių studentus šiais mokslo metais pasitiks nauja, modernia įranga.
Iš viso didesnius ar mažesnius infrastruktūros projektus vykdo trylika universitetų (VDA, LKKA, VGTU, VU, LSMU, VDU, ISM, ŠU, KTU, LCC, Aleksandro Stulginskio universitetas, KU, LMTA) ir septyniolika kolegijų. Kitos aukštosios mokyklos nespėjo pateikti paraiškų, kad gautų finansavimą iš ES struktūrinių fondų 2007–2013 m.  (…)

Naujos studijų programos – dažnai tik skambūs pavadinimai

Beje, atnaujinti aukštųjų mokyklų fasadai, įdiegtos naujausios IT technologijos dar negarantuoja aukštos studijų kokybės. E.Butkus kaip vieną didesnių mūsų universitetų trūkumų išskiria tai, kad atvyksta gana nedaug dėstytojų iš užsienio. Šiais mokslo metais tik dvidešimties Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai galės klausytis dėstytojų iš užsienio paskaitų.
„Universitetai ir kolegijos nepakankamai stengiasi pritraukti aukšto lygio specialistų, kurie čia dirbtų ilgesnį laiką, galėtų vadovauti doktorantams, įtrauktų Lietuvos mokslininkus į tarptautinius projektus. Daugelis dėstytojų, dirbančių ne moderniose kryptyse, neieško kolegų užsienyje, nes nelabai turi ką jiems pasiūlyti, ir taip susidaro izoliacija. Vis dėlto yra ir gerų pavyzdžių. Aktyvūs VU, KTU fizikai, biotechnologai“, – teigia VU Organinės chemijos katedros profesorius.
ŠMM duomenimis, vos penkios mūsų aukštosios mokyklos (Socialinių mokslų kolegija, VDU, MRU, VU, VGTU) įgyvendina ir jungtines studijų programas su užsienio aukštosiomis mokyklomis, kai paskaitų klausomasi ir Lietuvoje, ir užsienyje, galima naudotis dviejų mokyklų duomenų bazėmis ir įgyjamas dvigubas diplomas.
Dar daugiau kritikos sulaukia naujos studijų programos. Nors daugelis aukštųjų mokyklų, pabrėždamos, kad nestovi vietoje ir reaguoja į darbo rinkos realijas, pristatė ne po vieną naują studijų programą, deja, dažnai po patraukliai skambančiais pavadinimais nei naujumo, nei kokybės nėra. (…)

Didžiausią pažangą daro privačios ir universitetų gimnazijos

2011–2012 m. infrastruktūros atnaujinimo darbus vykdė ne tik nemažai universitetų bei kolegijų, bet ir kai kurios profesinės mokyklos, gimnazijos. Štai Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje atidarytas šiuolaikiškai įrengtas Baldžių rengimo centras, kuriame nuo šio rugsėjo būsimieji baldininkai bus mokomi modernia įranga gaminti baldus iš medžio masyvo, plokštės, apdirbti stiklą, naudojamą balduose. Pernai šiuolaikiškos dirbtuvės, skirtos staliams bei baldžiams, buvo įrengtos ir Kauno statybininkų rengimo centre.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pabrėžia, kad per pastaruosius metus, pasinaudojus ES parama, 241 bendrojo ugdymo mokyklos bibliotekos, daugiausia vidurinių ir gimnazijų, aprūpintos naujais baldais, kompiuteriais, naujausia organizacine technika.
Be to, nemažai gimnazijų fizikos, chemijos ir biologijos kabinetų pasiekė šiuolaikiški priemonių komplektai: modernūs mikroskopai ir preparatai, kompiuterinė laboratorijų įranga su įtampos, slėgio, triukšmo lygio, temperatūros ir kitais jutikliais, įvairūs rinkiniai laboratoriniams darbams atlikti. Taip pat daugeliui mokyklų buvo nupirktos modernios lentos, kopijavimo aparatai, projektoriai. Šią vasarą Vilniaus Gerosios Vilties vidurinės, Kauno Jono Basanavičiaus vidurinės mokyklos, Utenos Dauniškio, Mažeikių r. Viekšnių, Zarasų „Ąžuolo“, Radviliškio Lizdeikos gimnazijų stadionuose klojama speciali danga, pritaikyta futbolui ar krepšiniui žaisti, perkami sporto įrenginiai.
Visi šie darbai atliekami inicijuojant ŠMM, tačiau yra gimnazijų, kurios randa ir kitų būdų gauti lėšų atsinaujinimui – sutaupo racionaliai naudodamos mokinio krepšelio lėšas, surenka daugiau pinigų iš mokinių tėvų pervedamų 2 proc. pajamų mokesčio.
Įranga, naujausiomis technologijomis, laboratorijomis, šiuolaikiškomis klasėmis išsiskiria privačios gimnazijos (Šiuolaikinės mokyklos centras, Kauno bei Vilniaus jėzuitų gimnazijos) ir priklausančios universitetams (KTU gimnazija, VDU „Rasos“ gimnazija), taip pat Vilniaus licėjus.
Kaip vieną šiuolaikiškiausių mokyklų galima paminėti Druskininkų „Atgimimo“ vidurinę mokyklą, kurioje įrengtos „Apple“ klasės. Jose mokiniai naudodamiesi specialia programine įranga gali įgarsinti vaizdo siužetus, rengti mokomuosius filmukus, dalytis vaizdo medžiaga. Skaitmeninės mokymo priemonės naudojamos Kaišiadorių rajono Algirdo Brazausko, Prienų „Žiburio“, Šiaulių „Didžvario“ gimnazijose.

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas E.Butkus: „Universitetai nepakankamai stengiasi pritraukti aukšto lygio specialistų, kurie čia dirbtų ilgesnį laiką.“

SKVC Studijų vertinimo komisijos pirmininkas K.Dubnikas: „Naujose studijų programose dažnai surašomi tik metodai, o kad nėra aukšto lygio dėstytojų, mokslo bazės, laboratorijų – nesvarbu.“

Šiemet pasiektas norinčiųjų studijuoti mediciną pikas

Populiariausia studijų programa tarp stojančiųjų į Lietuvos universitetus šiemet buvo medicina. Ši studijų kryptis pralenkė net tokias iki šiol itin paklausias specialybes, kaip ekonomika ir teisė. Štai VU ekonomiką šiemet studijuos 296, tame pačiame universitete teisę – 287, o mediciną LSMU – 308 pirmakursiai. Tai daugiausiai studentų šiais metais surinkusios studijų programos.
Svarbu tai, kad krepšelių medicinos studijų programai buvo skirta vos šiek tiek daugiau nei pernai (pavyzdžiui, LSMU gavo dvidešimt penkiais daugiau), o daugiausiai nemokamų vietų, kaip ir ankstesniais metais, atiteko ekonomikos studijų krypčiai VU – 228.
LSMU Medicinos fakulteto dekano prof. Algimanto Tamelio nuomone, truputį didesnis gautų krepšelių skaičius mažai prisidėjo prie išaugusio susidomėjimo medicinos studijomis. „Jau trejus metus daugėja norinčiųjų studijuoti su sveikata susijusias specialybes, ir ne tik universitetuose. Kolegijose taip pat stipriai išpopuliarėjo, pavyzdžiui, slaugytojo specialybė. Toks susidomėjimas medicinos studijomis buvo tik 1970–1980 m.“, – sako A.Tamelis.
„Šiemet stojimas į mediciną pasiekė piką, – antrina VU Medicinos fakulteto dekanas prof. Algirdas Utkus. – Stojančiųjų skaičių padidina medikų vaikai, norėdami tęsti gydytojų dinastiją, svarbus ir saugumo jausmas, kad galės profesionaliai pasirūpinti savo bei artimųjų sveikata. Vis dėlto bene svarbiausia priežastis – užtikrinta darbo vieta.“ (…)

Jaunuolių, pageidavusių studijuoti mediciną LSMU
2009 m. 1942
2010 m. 1981
2011 m. 2307
2012 m. 2730

Šaltinis: LAMABPO

Studijų programos, surinkusios daugiausiai studentų 2012 m.

Aukštoji mokykla    Studijų programa    Pasirašyta studijų sutarčių
LSMU    Medicina    304
VU    Ekonomika    296
VU    Teisė    287
MRU    Teisė    222
MRU    Viešasis administravimas    221
VDU    Viešoji komunikacija    209
Šaltinis: LAMABPO

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” Nr. 35, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-35-2) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Šiemet pirmą kartą Lietuvos atstovas iš tarptautinės filosofijos olimpiados Osle grįžo su aukso medaliu. Geriausią esė parašė buvęs Vilniaus licėjaus mokinys Tadas Kriščiūnas, rudenį matematikos ir filosofijos studijas pradėsiantis Oksfordo universitete.

Mokiniai, kurie iškovoja aukščiausius apdovanojimus tiksliųjų mokslų olimpiadose, turi gana aiškų planą, kaip joms rengtis, žino, ką konkrečiai privalo išmanyti, kad įrodytų savo pranašumą bendraamžių atžvilgiu. O koks darbas vyksta prieš filosofijos konkursus? Kokiais kriterijais remiantis matuojama, ko pavyko pasiekti studijuojant filosofiją?
„Suvokimas, kad nėra vieno atsakymo, – brangiausia, ką man davė gilinimasis į filosofiją. Toks neaiškumas parodo, kad gyvenimas labai įdomus. Jei filosofija tampa lengvu dalyku, ji praranda savo esmę. Čia turi būti daug kas neaišku“, – dėsto Tadas.
Žinoma, studijuojant filosofiją reikalingos ir konkrečios žinios. Tarkim, reikia žinoti garsių pasaulio filosofų mintis, gebėti jas lyginti. Vis dėlto Tadui filosofijos istorija nėra įdomiausia sritis, jis taip pat mano, kad tikslių atsakymų filosofiniai klausimai neturi. Būsimajam Oksfordo universiteto studentui prasmingiausia atrodo permąstyti filosofų mintis ir ginčytis su autoriumi. Visa tai jis daro lėtai skaitydamas ir apmąstydamas filosofines knygas. „Lyginu vienas idėjas su kitomis, bandau surasti skirtingų argumentų joms pagrįsti. Visada lydi netikrumo jausmas, tačiau tai ir įdomiausia“, – kur slypi filosofijos žavesys, atskleidžia vilnietis.
Beje, jis įsitikinęs, kad gilinantis į šį dalyką nereikia jokių išskirtinių gabumų. Tado žodžiais, net rašyti nebūtina gerai. Svarbiausia – nuoširdžiai domėtis. Taigi kas vaikiną uždegė aistra filosofijai?

Norėdamas suprasti, ką perskaitė, skaito kitą knygą

Tadas pasakoja, kad domėtis filosofija nepradėjo staiga – perskaitęs konkrečią knygą ar įkvėptas kokios nors iškilios asmenybės. Pasirodo, filosofijos link jis ėjo žingsnis po žingsnio – daug skaitė mokslo populiarinimo knygų, grožinės literatūros kūrinių, domėjosi kinu, taip pat jį traukė matematika. „Gilintis į filosofiją pradėjau natūraliai. Be to, susiliejo du mąstymo būdai: humanitarinis ir loginis, kurį išsiugdyti padėjo matematika. Filosofijos studijoms jie abu reikalingi“, – neabejoja Tadas.
Nors jis ne kartą dalyvavo respublikinėse matematikos, informatikos bei fizikos olimpiadose ir pasiekdavo gerų rezultatų, tačiau gabų jaunuolį visuomet labiau domino humanitarai mokslai, nes jie, pasak Tado, turi tiesioginį ryšį su gyvenimu. O būtent į filosofiją pasukęs todėl, kad tiesiog turėjęs daugiau entuziazmo užsiimti šia mokslo šaka nei kitomis.
Tiesa, rimtai domėtis filosofija vaikinas pradėjo tik grįžęs iš pernai Vienoje vykusios tarptautinės olimpiados. „Iki tol dalyvaudavau olimpiadose, lankiau filosofijos pamokas Vilniaus licėjuje, tačiau itin daug laiko tam neskirdavau. Rimtai užsikabinau, kai tarptautinėje olimpiadoje sutikau daug įdomių žmonių, gebančių giliai žvelgti į gyvenimą. Pernai net pasijutau nelabai vertas būti šalia jų, – prieš metus vykusią olimpiadą prisimena Tadas. – Bendraudamas su draugais įsivaizdavau, kad esu stiprus filosofijos srityje, tad tikėjausi ir tarptautiniame konkurse gerai pasirodyti, tačiau nieko nelaimėjau. Pajutau kartėlį dėl savo silpnumo ir tai iš dalies paskatino rimtai domėtis filosofija.“
Būsimasis Oksfordo universiteto pirmakursis pasakoja, kad pradėjęs skaityti filosofinius veikalus nesuprasdavo daugelio terminų. Žvelgdamas atgal mato, kad neteisingai suvokdavo ir veikalų esmę. „Turbūt ir dabar ne visada teisingai suprantu, ką perskaitau. Reikia užsispyrimo skaityti knygą po knygos, nes tik taip ateina gilesnis supratimas“, – kaip gilinasi į filosofiją, atskleidžia Tadas.
Jo buvęs filosofijos ir tikybos mokytojas Ernestas Šidlauskas sako, kad Tadas daug skaitydamas puikiai įvaldė filosofinę kalbą ne tik lietuviškai, bet ir angliškai. Mat rengdamasis olimpiadoms labai daug skaitė anglų kalba. „Dėl to, kad daug dirbo, laimėjo aukso medalį. Žinoma, reikėjo ir sėkmės, tačiau jo įdirbis buvo labai didelis“, – mokinį giria E.Šidlauskas.

Galima dirbti savo valstybei, bet nebūtina joje būti

Tado filosofijos mokytojas pastebėjo, kad vaikinas vos pradėjęs lankyti jo pamokas jau išsiskyrė analitiniu filosofiniu mąstymu. „Jis mėgsta matematiką, todėl geba logiškai mąstyti ir kartu yra nusiteikęs filosofiškai. Yra gilus, subtilus, sudėtingas ir paslaptingas netgi sau“, – apibūdina E.Šidlauskas.
Vilniaus licėjaus filosofijos ir tikybos mokytojas neabejoja, kad ateityje skaitys savo mokinio straipsnius, tekstus, sulauks ne vienos jo knygos. Tokį savo kelią mato ir pats Tadas. Jis mąsto apie akademinę karjerą, o tam, vaikino įsitikinimu, geriau gali parengti užsienio universitetai. „Daugelis mano draugų, šiemet baigusių Vilniaus licėjų, studijuos Lietuvoje, tačiau aš rimtai nesvarsčiau apie mūsų aukštąsias mokyklas. Pas mus gerai studijuoti istoriją, lietuvių kalbą arba tokias praktiškas specialybes, kaip inžinerija, programavimas, tačiau sunkiau pritaikomus mokslus, tarkim, matematiką ar fiziką, naudingiau studijuoti geruose Didžiosios Britanijos universitetuose. Vis dėlto kvaila rinktis bet kokią užsienio aukštąją mokyklą vien tam, kad išvažiuotum iš Lietuvos“, – teigia Tadas.
Beje, jo mintys šiuo metu krypsta ir į darbą užsienyje. Jaunasis filosofijos mėgėjas norėtų dirbti kitoje šalyje ir nuolat grįžti į Lietuvą, pavyzdžiui, skaityti paskaitų, publikuoti straipsnių mūsų leidiniuose. Taip pat svarsto ir kitą alternatyvą: gyventi tėvynėje, o darbus daugiausia publikuoti užsienio leidiniuose.
Tadas pabrėžia, kad šiuo metu Lietuvoje jam nieko netrūksta, tačiau globaliame pasaulyje intelektualams sėslus gyvenimas nėra tinkamas. „Požiūris, kad reikia visą gyvenimą praleisti tik gimtoje šalyje, pasenęs. Reikia dirbti savo valstybei, bet tam nebūtina joje nuolat būti. Aš myliu Lietuvą, tačiau visiškas užsisklendimas tarp lietuviškumo man nepriimtinas“, – atvirai savo požiūrį dėsto Tadas.
E.Šidlauskas sako, kad buvęs jo mokinys niekuomet nevynioja žodžių į vatą, visada atvirai sako tai, ką mano. Tačiau tiesą rėžia ne tam, kad įžeistų, kaip būdinga daugeliui lietuvių, o kad būtų aišku. Vilniaus licėjaus filosofijos ir tikybos mokytojas prisimena ne vieną atvejį, kai Tadas pedagogus buvo pastatęs į keblią padėtį. Mat ne vieną klausimą apie pamokoje išgirstą naują dalyką ar faktą jis yra uždavęs ne tik iškart, bet ir po kelių dienų ar net pusmečio. „Pajutęs, kad mokytojas prastai pasirengęs pamokai, jis tai tiesiai galėdavo pasakyti. Pamenu, kalbėjomės ir aš nusižiovavau. Tadas be užuolankų pasakė matantis, kad man nuobodu, ir pasiūlė baigti pokalbį“, – pasakoja E.Šidlauskas.

Ne vienus metus kūrė filmus

Įdomu tai, kad Tadą iš daugelio bendraamžių išskiria ne tik mąstymo gilumas, bet ir nepaviršutiniškas domėjimasis kinu. Nuo septintos iki devintos klasės jis kūrė trumpametražius filmus – pats filmuodavo ir montuodavo, o savo kūrybą pristatydavo mokiniams skirtuose kino projektuose. Ne vienus metus netgi buvo įsitikinęs, kad taps kino režisieriumi, tačiau įstojęs į Vilniaus licėjų ir įsitraukęs į tiksliųjų mokslų olimpiadas filmų kūrimą apleido. „Dėl to nesigailiu, nes filosofija – nors ir bendriausias mokslas, kurį galima studijuoti, tačiau kartu ir giliausias. O kino režisieriaus specialybės studijos, ko gero, geriau parengia darbui televizijoje ar reklamos srityje. Man tai neįdomu“, – prisipažįsta Tadas.
Vis dėlto jis tvirtina, kad griežtai nėra nusibrėžęs savo gyvenimo kelio, tad neatmeta galimybės grįžti prie filmų kūrimo. Be to, kinas šiuo metu užpildo nemažą dalį jaunuolio laisvalaikio. Štai šią vasarą jis kiekvieną dieną peržiūri po filmą. Neseniai atrado režisieriaus Bernardo Bertolucci juostas, Šarūno Barto kūrybą.
Tiesa, į savo hobį pasinerti nuo ryto iki vakaro Tadas negali net vasarą. Mat visą darbo dieną dirba Vilniaus tarptautinėje mokykloje – verčia tekstus, prisideda prie internetinio puslapio kūrimo. „Jaučiu pareigą prisidėti prie tėvų skiriamų pinigų mano studijoms Oksfordo universitete“, – kodėl vasarą neatostogauja, paaiškina Tadas.
„Jis praaugęs daugelį bendraamžių, be to, jau susiformavęs kaip intelektualas nuolat analizuojantis save ir aplinką. Taip pat sugebantis pasišaipyti tiek iš savęs, tiek iš aplinkinių“, – apibendrina E.Šidlauskas.

Tado Kriščiūno laimėjimai
2011 m. Oksfordo St. Peter’s koledžo filosofijos konkurse užėmė antrą vietą.
2012 m. tarptautinėje filosofijos olimpiadoje iškovojo aukso medalį.
Ne vienus metus dalyvavo matematikos, informatikos, fizikos respublikinėse olimpiadose.

Studijas Lietuvoje jau pasirinkę jaunuoliai nebesiblaško: vėl turėsime daugiausiai socialinių mokslų atstovų.

Neseniai pasibaigę abitūros egzaminai ir būsimų studentų prioritetai parodė, kokios profesijos ir kurios aukštosios mokyklos išlaikė dar vieną kasmetinį būsimų studentų ir jų tėvų išbandymą, o kurioms bent kol kas teks susilaikyti nuo pagyrų dėl begalinio populiarumo. Vis dėlto naujovių mažiau nei gilėjančių tendencijų.
Studentų preferencijos užtikrintos – iš viso per pirmąjį priėmimo į aukštąsias mokyklas etapą šiais metais kvietimus studijuoti gavo 34,7 tūkst. jaunuolių, arba 4000-iais daugiau nei pernai, o jų pasirinkimai vis tiek nedaug tesiskyrė nuo pernykščių. Reikšdami norą studijuoti šiemet priimančiose 45 valstybinėse ir privačiose aukštosiose mokyklose, tarp kurių 21 universitetas ir 24 kolegijos, jaunuoliai buvo nepalenkiami rinkdamiesi socialinius mokslus.

Populiariausi – ir vėl socialiniai mokslai

Palyginti su 2011 m., šiemet siekiančiųjų studijuoti socialinius mokslus tiek universitetuose, tiek kolegijose sumažėjo, tačiau ši studijų sritis išliko gerokai populiaresnė už kitas. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, socialiniai mokslai buvo populiariausi tiek tarp norinčiųjų studijuoti universitetuose, tiek tarp besirenkančiųjų kolegijas.
Pavyzdžiui, tarp universitetinių studijų sričių socialiniai mokslai pirmu pageidavimu pasirinkti 11,8 tūkst. kartų. Kolegijose socialiniai mokslai irgi buvo pirmi – 6,64 tūkst. pasirinkimų pirmu numeriu. Iš viso, stebint abiturientų ir ankstesnių metų absolventų pasirinkimą pagal studijų sritis, į socialinius mokslus universitetuose paraiškas padavė 50,1 proc. stojančiųjų, kolegijose – 49,3 proc.
LAMA BPO prezidentas prof. Pranas Žiliukas dėl tokio būsimų studentų apsisprendimo apgailestauja ir tikina nesuprantąs, ką sau galvoja ir jaunuoliai, ir jų tėvai. Juk ekonomistų, finansų, apskaitos, teisės, psichologijos specialistų šalyje ir taip per daug, o šiųmetes stojimo tendencijas jis atvirai vadina banaliomis.
Ypač tai galima pasakyti apie teisę. Ji, nepaisant darbo rinkos poreikių, kaip ir kasmet užtikrintai pirmavo tarp socialinių mokslų. “Nesuprantu tokio pasirinkimo ir kodėl teisininkus taip masiškai puolė rengti net kolegijos”, – stebisi P.Žiliukas.
O štai personalo paieškos bendrovės “Strategic Staffing Solutions International” vadovas Lietuvoje Andrius Francas juokaudamas netgi siūlo teisės fakultetus Lietuvoje geram dešimtmečiui visai uždaryti.
Tą patį tvirtina ir penketą metų IT kompanijoje dirbantis teisę baigęs Andrius Volungė. “Galimybę studijuoti teisę paprastai gauna geriausi mokiniai. Dėl to labiausiai ir gaila, nes šie žmonės, kaip kad aš pats, įgyja profesiją, kuria vėliau bent pusė jų nepasinaudoja, nes negauna šios srities darbo ir dirba paklausiose srityse, tokiose kaip IT”, – aiškina savo kadaise priimtu sprendimu studijuoti teisę nusivylęs specialistas.

Biomedikų nebestigs

Džiugu bent tai, kad kai kuriose srityse sveiko proto apraiškų daugėja. Mat nors tarp pasirenkamų studijų ir toliau vyrauja socialiniai mokslai, šiemet atsirado gerokai daugiau norinčiųjų studijuoti mediciną ir biomediciną.
Matyt, supratę, kad tai yra vienos perspektyviausių sričių, šiuos abu mokslus šiemet panoro studijuoti 17,4 proc. stojančiųjų. Net 4,5 tūkst. į universitetus stojusių jaunuolių biomediciną pažymėjo pirmu numeriu. Tai – vienintelė naujovė, kurią per šių metų priėmimą į aukštąsias Lietuvos mokyklas įžvelgia P.Žiliukas. Tiesa, jis pabrėžia, kad susidomėjimo su medicina susijusiomis profesijomis jau keletą metų vis daugiau, ypač jei kalbėtume apie mediciną ir odontologiją. Pašnekovas džiaugiasi, kad jaunuolių negąsdina šios ilgos ir nelengvos studijos ir giria pasirinkimą kaip atitinkantį rinkos poreikius.
Beje, biomedicinos mokslų populiarumą dar pavasarį prognozavo ir Švietimo bei mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Vertindamas valstybinių egzaminų pasirinkimo tendencijas, jis pabrėžė, kad šįmet daugiau nei pernai abiturientų rinkosi chemiją, biologiją, o tokį pasirinkimą ministras sieja būtent su Lietuvoje vis labiau populiarėjančiomis biomedicinos studijų kryptimis.
Šioks toks sujudimas pastebimas ir kalbant apie techninius mokslus. Jų mokytis universitetuose pageidavo apie 10 proc., kolegijose – apie 24 proc. visų pareiškimus pateikusių jaunuolių: 3305 universitetuose ir 4047 kolegijose. “Pasirenkančiųjų skaičius didėja, bet nepastebimai. Ir čia nieko keisto, nes palyginti nedaug studentų rinkosi ir stojant į technologinius mokslus reikalingus fizikos, chemijos, informacinių technologijų brandos egzaminus”, – aiškina P.Žiliukas.
Beje, iš technologinių mokslų tarp stojančiųjų šiemet populiariausios buvo energetikos, statybos, mechanikos, transporto specialybės. “Nemažą poveikį tokiam proveržiui ir stojančiųjų pasirinkimui padarė pakitę darbo jėgos Lietuvos pramonėje rodikliai. Šiuo metu darbo rinkoje trūksta gerų specialistų, ir jaunuoliai tai suvokia”, – technologinių specialybių populiarumo didėjimą aiškina KTU Studijų tarnybos direktorė Berita Simonaitienė.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad po pagrindinio priėmimo pirmojo etapo daugiausiai laisvų valstybės finansuojamų vietų universitetuose bei kolegijose ir skiriamų stipendijų irgi liko technologijos mokslų srityje. Pasak specialistų, taip nutiko dėl kelių priežasčių: viena vertus, kai kurios specialybės nesulaukė pakankamai norinčiųjų studijuoti, antra vertus, reikalavimų neatitiko studentų žinios – nemaža dalis universitetų ir kolegijų taikė gana aukštą priėmimo “slenkstį”, kad apsisaugotų nuo negabių studentų.
Beje, dėl šių abiejų priežasčių vien universitetuose šiemet buvo numarinta net apie 40 skirtingų studijų programų (ne vien technologijų srityje), kurių jaunuoliai jau nebegalės rinktis net per antrąjį priėmimo etapą. Tarp jų – dalis filologijos (pavyzdžiui, skandinavų filologija), meno (trombonas, klarnetas) programų, socialinė politinė filosofija, aplinkotyra, net matematika ir informatika, fizika ir informatika, medicinos technologijos, skulptūra.
“Galbūt tai irgi lėmė sveikas protas ir atsižvelgimas į darbo rinkos poreikius”, – svarsto P.Žiliukas ir viliasi, kad tokios pat priežastys jaunuolius Lietuvoje pagaliau paskatino nusigręžti nuo vadybos studijų. Mat tai bene pirmi metai, kai būsimų vadybininkų būrys gerokai aptirpo. Vien kolegijose vadybos studijų programų buvo daugiausiai tarp tų, kurių nepasirinko nė vienas studentas.

Kolegijų ir universitetų varžytuvės

Jaunuolių pasirinkimas, ypač pasiskirstymas tarp valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų vietų, neblogai atspindi ir tai, kurie universitetai, kolegijos jiems atrodo priimtiniausi ir patikimiausi siekiant aukštojo mokslo diplomo. Priminsime, kad kvietimų studijuoti valstybės finansuojamose vietose šiemet sulaukė 15,9 tūkst. asmenys. Na o daugiausiai valstybės finansuojamų vietų pasiūlyta Vilniaus universitete – 2829, Vilniaus Gedimino technikos universitete – 1429, Kauno technologijos universitete – 1316 ir Vytauto Didžiojo universitete – 782.
Į valstybės nefinansuojamas vietas daugiausia studentų pakvietė Mykolo Romerio universitetas – 1892, Vilniaus universitetas – 1796, Vytauto Didžiojo universitetas – 1149, Vilniaus Gedimino technikos universitetas – 898, Kauno technologijos universitetas – 861, Klaipėdos universitetas – 811.
Iš kolegijų populiariausia ir toliau išlieka Vilniaus kolegija, kurioje studijuoti valstybės finansuojamose vietose pakviesti 1976 jaunuoliai, toliau – Kauno kolegija, kurioje nemokamai studijuos 1410 abiturientų, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje – 915 jaunuolių, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje – 652.
Į valstybės nefinansuojamas vietas iš kolegijų daugiausiai stojančiųjų pakvietė Socialinių mokslų kolegija – 948, Kauno kolegija – 915 ir Vilniaus kolegija – 760.

Daugiausiai valstybės finansuojamų vietų surinkusios studijų programos:
Universitetuose
Eil. nr.    Universitetas    Studijų programa    Skaičius
1. VU    Ekonomika    229
2. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas    Medicina    204
3. VU    Medicina    162
4. VU    Teisė    160
5. VU    Programų sistemos    133
6. VGTU    Statybos inžinerija    133
7. VGTU    Transporto inžinerija    129
8. VGTU    Multimedija ir kompiuterinis dizainas    119
9. VGTU    Kūrybinės industrijos    105
10. VU    Politikos mokslai    100

Kolegijose
Eil. nr.    Kolegija    Studijų programa    Skaičius
1. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija    Miško ūkis    137
2. Vilniaus kolegija    Buhalterinė apskaita    118
3. Vilniaus kolegija    Bendrosios praktikos slauga    114
4. Vilniaus kolegija    Tarptautinis verslas    111
5. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija    Automobilių techninis eksploatavimas    110
6. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla    Jūrų laivavedyba    109
7. Vilniaus kolegija    Programų sistemos    103
8. Kauno technikos kolegija    Autotransporto elektronika    98
9. Vilniaus kolegija    Bankininkystė    93
10. Kauno kolegija    Kompiuterinių tinklų administravimas    93

Daugiausiai likusių laisvų valstybės finansuojamų vietų po pirmojo priėmimo etapo

Universitetuose

Studijų sritis    Vietos universitetuose
Technologijos mokslų    218
Socialinių mokslų    204
Humanitarinių mokslų    188
Fizinių mokslų    157
Biomedicinos mokslų    142

Kolegijose
Studijų sritis    Vietos kolegijose

Technologijos mokslų    747
Verslo ir vadybos    631
Medicinos ir sveikatos    313
Biomedicinos    161
Socialinių mokslų    157

Šaltinis: LAMA BPO

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) tapo pirmuoju universitetu Lietuvoje, pasiūliusiu inžineriją mokytis visiškai nuotoliniu būdu.

Šias nuotolines mechanikos inžinerijos bei statybos technologijų ir valdymo pirmos pakopos studijas studentai galės rinktis jau nuo rugsėjo 1-osios. Pasak VGTU studijų prorektoriaus Romualdo Kliuko, šis studijų procesas bus valdomas ir administruojamas virtualioje studijų aplinkoje „Moodle“, studijoms bus naudojamos visos moderniausios komunikacijos bei informacijos sklaidos priemonės. Pavyzdžiui, paskaitos bus filmuojamos ir pateikiamos kaip vaizdinė medžiaga, laboratoriniai darbai bus vizualizuojami naudojantis grafiniais redaktoriais, o savarankiškai studentai galės dirbti naudodamiesi inžinieriams ruošti skirtomis taikomosiomis programomis, elektroninėmis knygomis, mokslinių straipsnių ir duomenų bazėmis.
Beje, VGTU – ne vienintelė aukštojo mokslo įstaiga, kurioje, bakalauro ar magistro laipsnį galima įgyti nuotoliniu būdu. Tarkime, Mykolo Romerio universitete nuotoliniu būdu galima studijuoti įstaigų ir įmonių administravimą, o Kauno technologijos universitetas siūlo nuotolinio mokymosi informacinių technologijų magistrantūrą.
Nuotoliniu būdu mokytis gali ir kitų aukštųjų mokyklų bei kolegijų studentai. Tokią galimybę siūlo ir Tarptautinė teisės bei verslo aukštojo mokykla, ir Vakarų Lietuvos verslo kolegija, ir Klaipėdos verslo kolegija ir kitos mokymo įstaigos.
Beje, įdomu tai, kad nuotoliniu būdu mokytis gali net ir vidurinio mokslo diplomo siekiantys jaunuoliai. Pavyzdžiui, Vilniuje tokią galimybę vyresniųjų klasių moksleiviams siūlo Vilniaus Ozo vidurinė mokykla.

Per keletą pastarųjų metų į Vakarų šalių (daugiausia Jungtinės Karalystės) universitetus studijuoti kasmet išvažiuoja nuo 3 iki 5 tūkst. jaunuolių iš Lietuvos. Prognozuojama, kad po dešimtmečio mokslus kitų šalių universitetuose tęs kone pusė Lietuvos abiturientų, o iš geriausių gimnazijų išvažiuos net 70–80 proc. jaunuolių. Kokios tokio reiškinio priežastys?
Apie tai kalbamės su Škotijoje, Šv. Andriaus (St. Andrews) universitete (“The Guardian” reitinge šis universitetas užima trečią vietą Didžiojoje Britanijoje), informatiką studijuojančiu lietuviu Kerniumi Kuoliu. Jis, beje, vienus metus yra studijavęs Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, bet po metų, nusivylęs studijų Lietuvoje lygiu, jas nutraukė.

VEIDAS: Jūsų vertinimu, kokios pagrindinės lietuvių noro studijuoti Vakarų universitetuose priežastys?
Kernius Kuolys: Visada egzistavusios priežastys – aukštesnė studijų kokybė, noras pažinti pasaulį ir būti savarankiškiems, noras gerai išmokti užsienio kalbą. Greitai išnykstanti priežastis – baigus studijas įsitvirtinti ir padaryti karjerą užsienyje. Daug abiturientų iš Lietuvos išvyksta su savo mokytojų, tėvų ir aplinkos suformuotu požiūriu, kad „reikia kuo toliau dingti iš Lietuvos ir niekada negrįžti“. Visos tos šnekos dažniausiai baigiasi jau pirmaisiais studijų metais Didžiojoje Britanijoje, kai atsiranda tėvynės ilgesys. Žinau daugybę lietuvių, baigusių užsienio universitetus ir grįžusių į Lietuvą: turėdami gerą išsilavinimą jie nesunkiai rado darbų gimtinėje.
Naujausia priežastis – pinigai. Nors Anglijoje aukštasis mokslas pastaraisiais metais smarkiai pabrango, Škotija ES piliečiams kol kas vis dar padengia visas bakalauro studijų išlaidas. Tai reiškia, kad studijuojant Škotijoje vienintelės lietuvių išlaidos susijusios su pragyvenimu – o jos per metus neviršija kai kurių specialybių visos studijų kainos Lietuvoje. Dar reikia pridėti kelis kartus nei Lietuvoje didesnį minimalų atlyginimą: savo laisvalaikio atsisakęs studentas, dirbdamas puse etato, turi galimybę visiškai save išlaikyti be tėvų paramos, ir studijuoti Škotijoje tampa pigiau nei Lietuvoje.
VEIDAS: Daugelio Lietuvos universitetų rektoriai dažnokai pasišaipo, girdi, mūsų jaunimas išvažiuoja studijuoti į antrarūšius, trečiarūšius Vakarų universitetus, kurie gerokai silpnesni už mūsiškius. Ar iš tikrųjų yra taip?
K.K.: Lietuvos universitetų rektoriai iš dalies teisūs: tikrai labai daug lietuvių studijuoja antrarūšiuose užsienio universitetuose, kurie yra daugmaž Lietuvos universitetų lygio. Tiesa, reikėtų pridurti, kad tai nėra gabiausieji. Studentai nekvaili ir universitetus renkasi pagal savo galimybes.
Problema ta, kad visi, kurie lieka Lietuvoje, tampa antrarūšių ir trečiarūšių universitetų studentais, nes Lietuvoje, palyginti su geriausiais Vakarų universitetais, pirmarūšių universitetų tiesiog nėra. Tai reiškia, kad net didžiausi Lietuvos talentai, likę Lietuvoje, būtų priversti mokytis su vidutinių gabumų studentais ir tobulėtų kur kas lėčiau, o tai būtų jų talento švaistymas.
Stodami į užsienio universitetus lietuviai natūraliai suskirstomi pagal gabumus – šimtai talentingų tautiečių dabar studijuoja garsiausiuose Vakarų universitetuose. Lietuvos moksleiviai parengiami gerai, todėl net ir vidutinių gabumų abiturientui nesunku patekti ir geriau studijuoti 20–30-ą vietą užimančiame Didžiosios Britanijos universitete, nei gerokai silpnesniuose už jį Lietuvos universitetuose.
Vienas Lietuvos banko vadovų, Raimondas Kuodis, savo atviroje paskaitoje Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete 2009 m. yra pasakęs, kad po trejų ekonomikos bakalauro studijų metų Anglijoje Lietuvos banke įsidarbinę lietuviai  išmano daugiau, nei šešerius metus Vilniaus universitete praleidę ekonomikos magistrai.
VEIDAS: Jūsų nuomone, kiek Lietuvos universitetai pasirengę konkurencijai dėl studentų su užsienio universitetais ar tarptautiniais universitetų tinklais?
K.K.: Lietuvos universitetams konkuruoti su užsienio aukštosiomis mokyklomis šiuo metu labai sudėtinga, ir pagrindinė problema, mano nuomone, nėra pinigai, kaip daug kas teigia.
Didžiausias užsienio universitetų pranašumas yra aukštos kvalifikacijos dėstytojai, kurie kelia iššūkius savo studentams ir didina jų motyvaciją savarankiškai gilintis į pasirinktas mokslo sritis. Būtent dėstytojų veiksnys lemia, kad daugybė lietuvių, nutraukę studijas Lietuvoje ir pradėję studijuoti tas pačias specialybes užsienyje, staiga atranda mokymosi malonumą ir spartaus tobulėjimo jausmą. Dauguma Lietuvos dėstytojų niekada nėra dirbę Vakarų universitetuose, tad kaip jie tada gali parengti ateities dėstytojus ir mokslininkus, kurie tą lygį pasiektų?
Manau, Lietuva turėtų ne stengtis pritraukti užsienio universitetų, o stengtis susigrąžinti užsienyje doktorantūrą baigusius ir ten akademinį darbą pasirinkusius lietuvius. Su dabartine “mokslo emigrantų” banga, kuri prasidėjo Lietuvai įstojus į ES ir ypač suaktyvėjo pastaraisiais metais, į geriausius užsienio universitetus išvyko gabiausias Lietuvos jaunimas. Dabar pirmieji jų jau baigia doktorantūros studijas, sukaupę neįkainojamą Vakarų aukštojo mokslo patirtį, kurios labiausiai stinga absoliučiai daugumai Lietuvos dėstytojų. Esu kalbėjęs ne su vienu užsienyje doktorantūrą studijuojančiu lietuviu ir beveik visi tvirtino, kad po studijų norėtų grįžti gyventi ir dirbti į Lietuvą, net jei joje uždirbtų kelis kartus mažiau, – jei tik atlyginimas būtų toks, kad leistų susikoncentruoti ties darbu, o ne ties išlikimu (galvojimu, kaip ir iš ko išgyventi).
Užsienyje lietuviai garsėja kaip ypač gabūs ir talentingi studentai, todėl neabejoju, kad tautiečių, praleidusių ne vienus metus Oksfordo, Kembridžo ir kituose geriausiuose pasaulio universitetuose, susigrąžinimas į Lietuvą ir jos universitetus būtų geriausias būdas konkuruoti su užsienio aukštosiomis mokyklomis ir galėtų paskatinti tikrą (o ne tariamą, kaip dabar) Lietuvos aukštojo mokslo reformą. Šiandieninę Lietuvos aukštojo mokslo reformą studentai jaučia tik savo pinigine ir jos nepajus savo galva tol, kol nepradės keistis žmonės, kurie yra tiesiogiai atsakingi už studijų lygį universitetuose, – jų dėstytojai.
VEIDAS: O kaip vertinate kol kas dviejų Lietuvos valstybinių universitetų pasirašytas sutartis su Centrinio Lankašyro ir Midlsekso universitetais dėl bendrų padalinių (fakultetų) steigimo? Kiek tai lems studijų kokybę?
K.K.: Didžiosios Britanijos universitetus galima suskirstyti į dvi grupes. Pirmieji rūpinasi savo vardu ir studijų kokybe, kruopščiai atsirenka kiekvieną profesorių, kuriam siūlomas darbas universitete, ir taip pat kruopščiai atsirenka studentus, kurie savo darbais garsintų baigtą aukštąją mokyklą. Oksfordas ir Kembridžas yra garsiausi jų pavyzdžiai, bet tokių Didžiojoje Britanijoje iš viso galima suskaičiuoti 20–30. Šiuose universitetuose sėkmingai studijuoja dauguma vidutinių ir didesnių gabumų lietuvių.
Kiti universitetai, maždaug šimtas, nepajėgdami konkuruoti aukštojo mokslo lygiu, veikia labiau kaip verslo įstaigos: kadangi visos studijų vietos yra mokamos, universitetai suinteresuoti jas užpildyti neretai smarkiai nuleisdami stojimo kartelę ir priimdami beveik kiekvieną, kuris išreiškia norą įgyti Didžiosios Britanijos aukštojo mokslo diplomą. Tokie universitetai, veikdami kaip aukštojo mokslo „fabrikai“, labiau suinteresuoti ne studijų kokybe, bet studentų skaičiumi.
Lankašyro ir Midlsekso universitetai, su kuriais Lietuva pasirašė sutartis, Didžiosios Britanijos aukštojo mokslo ekspertų vertinami („The Guardian“ University League Table 2012) net ne kaip antrarūšiai, o kaip trečiarūšiai: nei vienas, nei kitas nepatenka net į geriausiųjų 70-uką. Mano nuomone, šiuo veiksmu Lietuva tiesiog atiduoda dalį mokesčių mokėtojų pinigų, tai yra savo pačių sukaupto studentų krepšelio, žemo lygio užsienio aukštosioms mokykloms, kurios vargu ar daug kuo lenkia pagrindinius Lietuvos universitetus.
Be to, naivu būtų tikėtis, kad Didžiosios Britanijos universitetai, įsteigę padalinius kitoje šalyje, į juos išsiųs geriausius savo profesorius, nuskurdindami savo centrinius rūmus.
Manau, studijos jungtiniame fakultete Lietuvoje būtų naudingos kaip akiračio praplėtimas (geriau nei nieko), bet neabejoju, kad tai niekaip neprilygs tikrai studijų ir gyvenimo užsienyje patirčiai. Tuo labiau to niekada nebus galima lyginti su studijų lygiu, kurį gauna tūkstančiai lietuvių, įstoję į gerus Didžiosios Britanijos universitetus.
VEIDAS: Kiek padidėja konkurenciniai šansai tų absolventų, kurie jau dabar įgyja bendrą Lietuvos universiteto ir kito kurios nors Vakarų šalies universiteto diplomą?
K.K.: Mano nuomone, užsienio diplomas gali padaryti nemažą įspūdį darbdaviams gimtojoje šalyje (Lietuvoje) ir tikrai suteikti konkurencinį pranašumą. O Didžiojoje Britanijoje labai svarbus ne pats diplomas, bet universitetas, kuris jį išdavė, – tad tikėtis padaryti didelę karjerą Didžiojoje Britanijoje turint diplomą tokio lygio universiteto, kuris jį suteikia užsienio (Lietuvos) studentams vos už kelis jame praleistus semestrus, neverta. Jei Oksfordas taip dalytų bendrus diplomus bendradarbiaudamas su bet kokiais užsienio (Lietuvos) universitetais, greitai jo diplomas nebereikštų nieko. Todėl geri universitetai saugo savo vardą ir darbdaviams yra kokybės garantas.
VEIDAS: Kaip derėtų planuoti savo studijas: ką verta studijuoti Lietuvoje, ko neverta?
K.K.: Rekomenduočiau kiekvienam studijuojančiam bakalaurą ir svarstančiam apie magistro studijas neskubėti jų rinktis Lietuvoje. Tiek žinių, tiek akiračio praplėtimo požiūriu studijos užsienyje yra neįkainojama patirtis. Be to, ne vienoje Vakarų valstybėje magistro studijos trunka tik vienus metus (vietoje dvejų Lietuvoje), tad net ir finansiniu atžvilgiu tai apsimoka: verta apsvarstyti galimybę baigus bakalauro studijas padaryti metų ar kelerių pertrauką, per kurią galima ne tik pailsėti nuo mokslų, įgyti praktinės darbo patirties, bet ir dirbant susitaupyti metams magistrantūros studijų užsienyje.

Kuo labiau gilinamės į švietimo sritį, tuo akivaizdžiau pastebime, kad dabartinėje sistemoje jauno žmogaus interesai ir jo ateitis yra paskutinėje vietoje.

Universitetams rūpi, kaip gauti kuo daugiau studentų krepšelių ir pritraukti kuo daugiau mokančiųjų už mokslą, rektoriams svarbu išlaikyti savo postus, pramušti maksimalų finansavimą ir pasiekti, kad jų universitetai nebūtų su niekuo sujungti, tarpininkavimo agentūroms aktualu, kaip įkalbėti kuo daugiau jaunuolių studijuoti užsienyje (ir, tiesą sakant, nesvarbu kur), Švietimo ir mokslo ministerijai svarbiausia, kaip įsisavinti kuo daugiau ES paramos ir kaip pateisinti savo aukštojo mokslo reformą, politikams maga pakalbėti apie Lietuvą, kaip apie aukštųjų technologijų šalį ir pasigirti, kiek daug įgyvendinama priemonių jaunimo nedarbui mažinti.
Ir štai visame šiame informaciniame lauke stovi sutrikęs dvyliktokas, kurį kamuoja didžiulės vidinės dramos. Juk šių laikų dvyliktokui ir taip daug sunkiau nei jo bendraamžiui prieš 20 metų. Tada jaunuolis žinodavo, kad štai pasirinks perspektyvią profesiją, įstos į universitetą, baigs jį ir bent jau baigęs magistrantūros studijas nesunkiai susiras darbą pagal profesiją. Dabar nieko panašaus nebėra.
Pirmiausia gali paaiškėti, kad šiuo metu jo pasirinktos profesijos po penkerių šešerių metų gali apskritai nebelikti, juk šiais laikais viskas keičiasi neįtikėtinai greitai. Garantuoti gali būti nebent medikai, slaugytojai, mokytojai, policininkai, o dauguma kitų profesijų transformuojasi stulbinamu greičiu.
Antra, šių laikų abiturientas jau dabar žino, kad ne tik bakalauro, bet jau ir  magistro diplomas tikrai negarantuoja darbo vietos, ir net turėdamas teisininko diplomą gali skusti žuvis Norvegijos žuvų ūkyje. Kitaip tariant, studijos ir darbo rinka atsiskyrė ir vis labiau tolsta vienos nuo kitos.
Trečia, dabar jaunuolis gali rinktis tarp Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų arba siekti gauti dvigubą ar trigubą diplomą. Galimybių neregėtai daug, o atramos taškų ir autoritetų – itin mažai. Kiekvienas kritikuoja ar net talžo savo konkurentus, todėl puikiai atsiskleidžia tiek vienų, tiek kitų universitetų trūkumai. Beje, kai kuriose gimnazijose bendraklasiai jaunuoliams daro didžiulį spaudimą kuo greičiau nešti kailį iš Lietuvos ir stoti į užsienio universitetus. Nes jei liksi Lietuvoje, esą būsi nevykėlis.
Mūsų šalies universitetų rektoriai burnoja, kad Lietuvos žiniasklaida nustotų platinti šias eretiškas mintis, nes dauguma jaunuolių iš Lietuvos įstoja ne į geriausius, o į vidutinius ar net prastus užsienio universitetus, kurie savo paslaugų kokybe nusileidžia Lietuvos universitetams. Bet šiame “Veido” numeryje rasite ne “tendencingų” žurnalistų sapaliones, o užsienyje gerame universitete studijuojančio Kerniaus Kuolio išvadas. Ir jos Lietuvos universitetams labai negailestingos.
Taigi pasirinkimų dabartiniam dvyliktokui – begalė, o realios pagalbos ir patarimų – itin mažai. Gal čia bent “Veido” universitetų reitingas bei po trijų savaičių pasirodysiantis kolegijų reitingas pagelbės. Sėkmės.

Apie permainas, netolimoje ateityje laukiančias darželių, pradinių mokyklų, progimnazijų, gimnazijų, profesinių mokyklų, kolegijų ir universitetų, kalbėjomės su vienos geriausių Lietuvoje Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos direktoriumi Raimondu Dambrausku.

VEIDAS: Jūsų nuomone, koks švietimo finansavimas Lietuvoje bus po 5–10 metų?
R.D.: Norėtųsi kuo didesnio, juk japonai yra apskaičiavę, kad vienas doleris, investuotas į švietimą, duoda 16 dolerių grąžos. Tačiau kaip mūsų šalyje keisis švietimo finansavimas, priklauso nuo daugelio dalykų: ar mūsų ekonomika augs, ar mes statysime naują atominę elektrinę ir kiek į ją turėsime investuoti milijardų, taip pat ar nemažės ES finansinė parama.
VEIDAS: Kuriose švietimo grandyse per pastarąjį dešimtmetį įvyko didžiausios permainos? Atsiremdamas į jas bei į politikų kalbas, gal galėtumėte prognozuoti, kokie pokyčiai laukia per artimiausius penkerius metus?
R.D.: Švietimo srityje buvo nemažai permainų, tai tikrai nėra stagnuojanti sritis. Juk įvyko aukštojo mokslo reforma, o iki 2015 m. Lietuvoje nebeliks vidurinių mokyklų: bus pradinės mokyklos, progimnazijos ir gimnazijos. Tiesa, kai kurios politinės jėgos tam nepritaria, tad daug kas paaiškės po šių Seimo rinkimų. Ko stinga? Mano nuomone, labiausiai dabar stinga tyrimų ir studijų, kokios specialybės Lietuvoje bus paklausios 2020–2030 m. Jei jų turėtume, tada ir valstybės kryptis būtų žinoma, ir jaunuoliams būtų aiškiau.
VEIDAS: Atsižvelgiant į demografines tendencijas, kiek, jūsų nuomone, per dešimtmetį Lietuvoje sumažės mokyklų ir mokytojų, aukštųjų mokyklų ir dėstytojų?
R.D.: Remkimės kitų šalių pavyzdžiais. Štai Izraelyje, kuriame gyvena 7 mln. žmonių, yra aštuoni universitetai. Ir jų užtenka. Negana to, Izraelis yra viena pirmaujančių valstybių pasaulyje aukštųjų technologijų ir išradimų srityje. Pas mus universitetinių mokyklų yra arti dvidešimties. Tiek jų tikrai nereikia. Manau, kad ateityje ir Lietuvoje liks 5–7 universitetai.
Taip pat mažės ir progimnazijų bei gimnazijų, nes juk kiekvienais metais į mokyklas ateina 20 tūkst. mažiau vaikų nei praėjusiais metais. Gimnazijose tas mažėjimas sieks apie 10 proc., o kitose mokyklose – apie 15 proc. Atitinkamai mažės ir mokytojų.
VEIDAS: Kaip manote, koks nuošimtis abiturientų, tarkime, 2020 m., išvažiuos studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas?
R.D.: Jeigu jaunimas perspektyvų Lietuvoje ir toliau nematys, jeigu studijos užsienio universitetuose stipriai nepabrangs, o sąlygos bus panašios kaip dabar, tai į užsienį studijuoti išvažiuos apie 40–50 proc. abiturientų, o iš gimnazijų, kurios yra pirmajame “Veido” reitingo dešimtuke, – net apie 80 proc. jaunuolių.
VEIDAS: Sovietmečiu vaikai buvo verčiami kalti ir į savo galvas prigrūsti kuo daugiau žinių. Dabar teigiama, kad tai ydinga praktika ir reikėtų didinti vaikų kūrybingumą. Taigi dabar mūsų vaikai kala mažiau, bet ir kūrybingesni dar netapo. Kada įvyks tas lūžis ir kada mūsų vaikų pasiekimai, pagal tarptautinius vertinimus, nebus menkesni nei vidutiniai?
R.D.: Taip, tai tiesa. Bet norint kūrybiškai ugdyti vaikus, pirmiausia tam reikia sukurti sąlygas: naujas edukacines aplinkas, naujas laboratorijas, naujas technologijas, parengti tam mokytojus, daugiau vaikų laiko nukreipti į praktinius dalykus. Taip pat turėtų keistis ir egzaminų sistema. Kol Švietimo ir mokslo ministerija iš vaikų per egzaminus reikalaus tik žinių, tol niekas ir nesikeis. O jei keisis egzaminų struktūra ir turinys, jei iš vaikų bus reikalaujama daugiau kūrybingumo, tada mokytojai bus priversti dirbti ta linkme.
VEIDAS: O kokioms švietimo sritims dabar reikia daugiausiai pokyčių?
R.D.: Labiausiai dabar reikėtų keisti žmonių mąstymą ir nuostatas dėl profesinio rengimo. Tarkime, Skandinavijos šalyse po mokyklos didesnė dalis jaunuolių eina į profesinio rengimo sistemą, ir tai vertinama labai palankiai, nes baigusieji profesines mokyklas iš karto įsilieja į darbo rinką. O pas mus visi nori stoti į universitetus. Juk mes ir taip pirmaujame pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių, tačiau inovacijų ir išradimų srityje, deja, nesame lyderiai pasaulyje. O įvairių sričių amatininkų Lietuvoje jau stinga, ir jie dabar darbą gali susirasti daug greičiau ir su didesniu atlyginimu, nei baigusieji nepaklausias specialybes universitetuose.
VEIDAS: Jūsų nuomone, kiek technologinių naujovių ir naujų pažangių mokymo būdų Lietuvos mokyklose bus, tarkime, 2020 m.?
R.D.: Per pastarąjį dešimtmetį į mokyklas atkeliavo daug naujų technologijų: buvo atnaujinti fizikos, chemijos, istorijos, biologijos, dailės, muzikos kabinetai, kai kur įrengtos laboratorijos, pripirkta kompiuterių, interaktyvių lentų, įdiegtas greitasis internetas. Ateityje visko bus dar daugiau, bet svarbiausia, kad būtų sistemiškumas, nes jei viską darysime eklektiškai, nauda bus minimali. Tarkime, jei į mokyklas atkeliaus planšetiniai kompiuteriai, tada turėtų ateiti ir naujos programos, keistis vadovėliai, turėtų būti apmokomi mokytojai. Kitaip tariant, naujausių technologijų pirkimas neturėtų būti vienkartinės injekcijos.
VEIDAS: Įsivaizduokite, kad esate mažo vaiko tėtis. Kaip jam parinktumėte darželį, vėliau mokyklą, tuomet kaip padėtumėte apsispręsti dėl profesijos ir aukštosios arba profesinės mokyklos?
R.D.: Tiek darželį, tiek mokyklą rinkčiausi pagal tai, kokie ten dirba pedagogai ir kiek ten skatinamas vaikų kūrybingumas. Vaikystėje svarbiausia, kad vaikų kūrybingumas nebūtų nuslopintas. O po pradinės mokyklos gal vertėtų ieškoti mokyklos su sustiprintu kai kurių dalykų mokymu. Nors šiaip jau mokinio mokymosis rezultatai labiausiai, tai yra 70 proc., priklauso nuo jo paties ir tik 30 proc. – nuo mokyklos. Taigi labiausiai reikia stengtis didinti vaiko mokyvaciją mokytis.

Mokymosis rezultatai labiausiai, tai yra 70 proc., priklauso nuo paties mokinio ir tik 30 proc. – nuo mokyklos.

Universitetai ir kolegijos gali mokyti studentus, ko nori ir kaip nori: nuo šių mokslo metų naujų studijų programų ekspertinis vertinimas nebereikalingas; naujų programų kokybę esą kontroliuos ir užtikrins pati aukštoji mokykla.

Lietuvos universitetų ir kolegijų interneto svetainės, socialinių tinklų paskyros ir reklaminiai lankstinukai paaugliškai rėkia, kviesdami studijuoti naujų studijų programų, girdi, šito aukštosiose mokyklose dar nebuvo: elektroninio mokymosi technologijos, sveikatinimas ir reabilitacija fiziniais pratimais, gyvūninių išteklių valdymas, agrologistika ir prekyba, nekilnojamojo turto informacinės sistemos, kaimo plėtros vadyba, sociokultūrinė edukacija, ugdymo karjerai pedagogika, kūrybos komunikacija, tarptautinė aplinkos apsaugos vadyba, viešoji komunikacija, socialinis užimtumas, grožio terapija, organizacijų komunikacijos vadyba, informacijos paslaugų valdymas, multimedijos technologijos, ekoturizmas, įvaizdžio dizainas, kūrybos ir pramogų industrija, audiovizualinių medijų režisūra, sveikatinimas ir gerovė, socialinis tarpininkavimas, neformalus fizinis ugdymas ir t.t.
Neslėpsime, tokie magiški užkalbėjimai išties sudomina. Tiesa, trumpam… Toliau priverčia nusišypsoti ir garsiai pakomentuoti: nejaugi universitetų ir kolegijų atstovai visiškai susipyko su logika? Šiame paskirų frazių kratinyje nėra jokios prasmės. Tai semantiškai vienas su kitu nederantys žodžiai, nors neįsigilinus skamba tikrai neblogai.
Taigi kas susuko galvas universitetų rektoriams bei garbiai senatų profesūrai, praktikus rengiančių kolegijų direktoriams ir tarybų atstovams?

Nauja tvarka: įregistruota tiek programų, kiek buvo atmesta
Abiturientai, besirenkantys studijuoti naujas, šiemet tik pradėsimas dėstyti universitetų ir kolegijų studijų programas, turi būti ypač budrūs, nes nuo šių mokslo metų aukštosios mokyklos gali studentus mokyti, ko nori: jų pradedamų dėstyti studijų programų niekas nebekontroliuos. Tokia tvarka švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus įsakymu įsigaliojo pernai rugpjūtį.
“Atsakomybę, kad nauja studijų programa atitinka aukštajam mokslui keliamus reikalavimus bei yra suderinama su aukštosios mokyklos misija, nuo šiol prisiima pačios universitetų ir kolegijų bendruomenės”, – trumpai naująją tvarką pakomentavo Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktoriaus pavaduotoja Aurelija Valeikienė.
Priminsime, kad iki praėjusių metų liepos pabaigos kiekvieną naują studijų programą vertindavo du Studijų kokybės vertinimo centro parinkti autoritetingi mokslininkai. Jų pavardės dėl galimo poveikio išvadoms buvo neskelbiamos.
Paprastai per pirmąjį ekspertų filtrą pereidavo apie 30 proc. pateiktų naujų studijų programų. Dar maždaug kita tiek programų trumpam įstrigdavo: ekspertai, įžvelgę smulkių trūkumų, nurodydavo juos pašalinti. Taigi po antrojo vertinimo būdavo akredituojama dar 30 nuošimčių universitetų ir kolegijų teikiamų studijų programų. O likusios 30 proc. studijų programų būdavo tokios beviltiškos, kad jokie pataisymai ekspertų išvadų nesušvelnindavo.
Dabar, kaip teigia profesorius Vytautas Daujotis, kadaise pats vertindavęs programų kokybę, visos naujos programos, ir stiprios, ir silpnos, trejiems metams akredituojamos urmu.
Ir štai įdomioji statistika: iki 2011 m. liepos universitetai ir kolegijos pateikė SKVC akredituoti 241 naują programą, iš jų 119 buvo akredituota, 121 atmesta, o įsigaliojus naujajai tvarkai buvo pateikta ir akredituota 110 naujų programų.
“Veido” šaltiniai Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) pripažino, kad veikiausiai tarp šių programų buvo nemažai kartą ar net dukart jau atmestų ir neakredituotų. Įsigaliojus naujajai tvarkai užteko tik šiek tiek patobulinti programos pavadinimą.
Buvęs SKVC direktorius dr. Eugenijus Stumbrys pastebi, kad po reformos aukštosios mokyklos dar labiau išsikristalizavo: vienos į kokybę, kitos – į kiekybę. “Jei būtų buvę leista be akreditacijos registruoti naujas programas tik pirmosioms ar atskiriems jų fakultetams, problemos nebūtų buvę, bet šita teise naudosis visi – ir čia didžiulė bėda”, – teigia  E.Stumbrys (beje, šaltinių ŠMM teigimu, šio posto netekęs būtent dėl priešinimosi tokiam beatodairiškam aukštojo mokslo diplomo devalvavimui).

Dešimtys programų po trejų metų bus uždarytos?
Po trejų metų, pasak A.Valeikienės, visas akredituotas naujas studijų programas vertins užsienio ekspertai. Jų išvados lems, kurios studijų programos bus akredituotos dar trejiems metams, kurios šešeriems, o kurios dėl žemos aukštojo mokslo kokybės bus uždarytos.
“Vadinasi, tik po trejų metų, kol dar naujas studijų programas pasirinksiantys studentai nebus baigę studijų, ir sužinosime, ar universitetų ir kolegijų bendruomenės atsakingai naudojasi joms suteikta privilegija lengvai registruoti naujas studijų programas”, – apibendrino A.Valeikienė.
Jei užsienio ekspertai nuspręstų, kad nauja studijų programa yra nedėstytina, ir pasiūlytų ją uždaryti, Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė turėtų spręsti, kaip toliau elgtis su trejus metus nežinia ką studijavusiais, o ypač su brangiai už neva aukštojo mokslo studijas mokėjusiais studentais. Galimos išeitys būtų trys: apsimesti, kad per vienus metus dar galima pastiprinti nekokybišką studijų programą ir leisti studentams ją baigti; antra – perkelti studentus į kitą studijų programą toje pačioje aukštojoje mokykloje; trečia – perkelti studentus į panašią, bet kokybišką studijų programą kitoje aukštojoje mokykloje.
V.Daujotis neabejoja, kad užsienio ekspertai rekomenduos ministerijai uždaryti daugybę naujai registruotų studijų programų. Tačiau ŠMM veikiausiai nesiryš vienu ypu uždaryti dešimčių nekokybiškų studijų programų, nes tai sukeltų studentų ir jų tėvų protestus, būtų pradėta bylinėtis su valstybe dėl nesugebėjimo užtikrinti kokybiškų studijų. Bent jau taip po nepalankių ekspertų išvadų apie konkrečią studijų programą ar net aukštąją mokyklą elgdavosi visos ankstesnės ministerijos valdžios.
E.Stumbrys regi dar vieną galimą ŠMM “šachmatininkų” ėjimą: pasiūlyti studentams pasirašyti abipusį susitarimą: nors jie įstojo į vieną studijų programą, bet diplome bus įrašas, kad baigė kitą. Taip nereikėsią akredituoti studijų programos ir neliksią problemos.

Naujoms studijų programoms – ES parama
Profesorė Eugenija Ulčinaitė pastebi, kad kai kurios aukštosios mokyklos, pajutusios studentų stygių, dar prieš keletą metų ėmė vilioti jaunuolius įmantriais, bet savo turiniu tuščiais studijų programų pavadinimais. O profesorė Dainora Pociūtė antrina, kad aukštosioms mokykloms ieškant būdų, kaip išgyventi, kai mažėja studentų, mokslo kokybė prastėja. “Jei nesusirenka aštuonių devynių studentų grupė, studijų programa vykti negali, todėl universitetai ir kolegijos verčiasi per galvą: galvoja skambius pavadinimus, jungia kelias programas į vieną, bet tai privedė prie to, kad neliko tikro klasikinio mokslo pagrindų”, – pabrėžia D.Pociūtė.
Ekspertiniame naujų programų vertinime dalyvaujanti profesorė apgailestauja, kad dauguma studentų dėl skambiai pavadintų, bet silpnų programų irgi nesijaudina: jiems patogu lengvai įgyti aukštojo mokslo diplomą. Taigi, nors studijų kokybės reikalai palikti spręsti laisvajai rinkai ir protingiems studentams, kurie esą rinksis tik kokybiškas studijų programas, o silpnosios išmirsiančios natūralia mirtimi, taip neatsitiko.
“Jei studentai nesiskundžia dėl paviršutiniškų žinių, net po nepalankių ekspertų išvadų, programos dažniausiai vyksta toliau”, – aiškina D.Pociūtė.
V.Daujotis neabejoja, kad tokį nevaldomą skubotai parengtų programų kepimą skatina ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. “Ją gali gauti tik naujos studijų programos, o senos – ne. Užtat daugelis aukštųjų mokyklų vadovų ir verčiasi per galvą, kad pritrauktų ES fondų pinigų ir taip pagerintų infrastruktūrą. O biurokratams labai patinka skambiai pavadintos naujos programos. Tarkime, fizika – nepatraukliai skamba ir negaus paramos, o štai nanofizika – visai kas kita”, – apibendrina profesorius.
Tokia parama, pasak V.Daujočio, ypač sparčiai pajudėjo ministru tapus G.Steponavičiui. ŠMM pateiktais duomenimis, <…>
Nors koks studijoms panaudotų ES pinigų “įsisavinimo” efektas, pasak E.Stumbrio, niekas nesiaiškina – svarbu tik paraiškos popierius tvarkingai įforminti.

Universitetai ir kolegijos gali mokyti studentus, ko nori ir kaip nori: nuo šių mokslo metų naujų studijų programų ekspertinis vertinimas nebereikalingas; naujų programų kokybę esą kontroliuos ir užtikrins pati aukštoji mokykla.

Ekspertai išbrokuodavo apie pusę visų teikiamų akredituoti naujų studijų programų
Aukštoji mokykla    Pateikė akredituoti programų    Akredituota    Neakredituota

Mykolo Romerio universitetas 34 10 24
Vytauto Didžiojo universitetas 33 15 18
Kauno technologijos universitetas 22 16 6
Vilniaus Gedimino technikos universitetas 22 15 7
Vilniaus universitetas 19 8 11
Vilniaus kolegija 17 7 10
Utenos kolegija 13 8 5
Marijampolės kolegija 11 5 6
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 11 4 7
Šiaulių universitetas 8 4 4
Šiaulių valstybinė kolegija 6 2 4
Lietuvos edukologijos universitetas 5 2 3
Aleksandro Stulginskio universitetas 5 3 2
V.A.Graičiūno aukštoji vadybos mokykla 5 2 3
Klaipėdos universitetas 4 3 1
Vilniaus dailės akademija 3 2 1
VU Tarptautinio verslo mokykla 3 2 1
Europos humanitarinis universitetas 3 0 3
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas 2 2 0
Kauno kolegija 2 1 1
Klaipėdos ir Šiaulių universitetai (jungtinė) 2 1 1
Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla 2 1 1
Klaipėdos verslo aukštoji mokykla 2 1 1
Panevėžio kolegija 2 1 1
Vilniaus dizaino kolegija 2 1 1

Šaltinis: Studijų kokybės vertinimo centras

Pastaba: kai kurios studijų programos dėl vertinimo metu nustatytos neatitikties reikalavimams buvo teikiamos ekspertams vertinti du ar daugiau kartų. Lentelėje pateikiama statistika iki 2011 m. liepos mėn.

Ministerijai panaikinus ekspertų vertinimą, akredituojamos visos naujos studijų programos

Aukštoji mokykla    Pateikė akredituoti / akredituota naujų programų

Kauno technologijos universitetas    13
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija    10
Mykolo Romerio universitetas    10
Vilniaus universitetas    7
Vilniaus kolegija    7
Vytauto Didžiojo universitetas    5
Vilniaus kolegija    5
Vilniaus Gedimino technikos universitetas    4
Europos humanitarinis universitetas    4
Aleksandro Stulginskio universitetas    4
Klaipėdos universitetas    4
Šiaulių universitetas    4
Žemaitijos kolegija    4
Vilniaus kooperacijos kolegija    4
Šiaulių valstybinė kolegija    3
Alytaus kolegija    3
Socialinių mokslų kolegija    3
Panevėžio kolegija    3
Vilniaus dailės akademija    2
Utenos kolegija    2
Kolpingo kolegija    2

Šaltinis: Studijų kokybės vertinimo centras
Pastaba: nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. pateiktų akredituoti studijų programų skaičius

Vilniaus universitetas jau seniai laikomas visaverčiu tarptautinės akademinės bendruomenės nariu, į kurį iš užsienio kasmet atvyksta šimtai studentų ir dėstytojų.

Šiuo metu šimtai Lietuvos mokyklas baigiančių abiturientų mąsto apie studijas užsienyje, tikėdamiesi aukštesnės studijų kokybės, kurios, pasak jų, trūksta mūsų šalies universitetuose. Deja, dažnai nusiviliama: studijų kokybė kitose šalyse ne visada būna geresnė.
Svarbu tai, kad ir studijuojant Lietuvoje yra galimybė paragauti studijų kitų šalių universitetuose, pasiklausyti aukščiausio lygio užsienio dėstytojų paskaitų. Tarkime, Vilniaus universitete sudaromos sąlygos gauti geros kokybės studijas ir dalį jų laiko praleisti užsienio aukštosiose mokyklose.
Dažnai be reikalo nuvertinami ir Lietuvos dėstytojai, juk dauguma VU dėstytojų yra savo srities specialistai ir pasaulyje pripažįstami bei vertinami mokslininkai. Dalis VU profesorių ne tik publikuoja savo straipsnius garsiausiuose mokslo žurnaluose, bet ir yra kviečiami skaityti kviestinių pranešimų pasauliniuose simpoziumuose, taip pat dažnai skaito paskaitas užsienio universitetuose.
Nereikėtų pamiršti ir vizituojančių dėstytojų iš solidžiausių pasaulio universitetų, Vilniaus universiteto studentams dėstančių intensyvius kursus. „Mūsų universiteto ryšiai su užsienio profesoriais labai glaudūs. Turime vizituojančių profesorių iš užsienio universitetų, kurie dirba mūsų universitete visu etatu“, – džiaugiasi VU tarptautinių reikalų prorektorius dr. Rimantas Vaitkus.
Beje, Vilniaus universitete neseniai patvirtinta tarptautinių ryšių plėtros strategija, numatytos specialios priemonės, kurios skatins užsienio studentus ir dėstytojus atvykti į VU. Pasak pašnekovo, pastaruoju metu reikšmingai išsiplėtė sąrašas šalių, su kurių aukštosiomis mokyklomis užmezgami ryšiai: šiandien VU studijuoja net 60-ies pasaulio valstybių studentai.
Intensyviausi studijų mainai vyksta tuose fakultetuose, kuriuose yra daugiausiai mokomųjų dalykų, dėstomų užsienio kalbomis. Tai Ekonomikos, Teisės, Filologijos fakultetai, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų, Užsienio kalbų institutai. Universitetas siūlo daugiau kaip 400 dalykų, dėstomų užsienio kalbomis, kuriuos studentai gali lankyti kartu su užsienio studentais.
Vilniaus universitetas – daugiausiai studentų studijuoti į užsienį siunčianti Lietuvos aukštoji mokykla. Bendras išvykusių studentų skaičius pagal įvairias studentų mainų ir mobilumo programas praėjusiais metais buvo 611, o atvykusių – 570, iš kurių beveik 200 siekė Vilniaus universiteto diplomo.
Nuo 2012 m. rudens VU Matematikos ir informatikos fakultete pradedamos dvi populiarios magistrantūros programos, kurios bus dėstomos anglų kalba, potencialiai pritraukiant ir užsienio studentų, – tai ekonometrija bei finansų ir draudimo matematika. O Filologijos fakultetas kasmet priima apie 120 pagal „Erasmus“ programą iš kitų Europos universitetų (daugiausia Italijos, Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos) atvykstančių studentų.

Mainų programos studentams – neįkainojama patirtis

Ko gero, nerastume studento, kuris nenorėtų nors keletą mėnesių pastudijuoti užsienio universitete. Tokios stažuotės metu įgyjama ne tik žinių, bet ir daugybė patirties apie tai, kokie mokymosi metodai taikomi kitų šalių aukštosiose mokyklose. Mainų programose dalyvaujantys studentai plečia savo akiratį, užmezga ryšių su tų šalių studentais. Eksperimentinių mokslų atstovai turi galimybę dirbti su unikalia aparatūra, pasisemti naujų idėjų.
Turbūt daugiausiai yra žinoma apie studentų mainų programą „Erasmus“, pagal kurią Vilniaus universitetas yra sudaręs apie 700 sutarčių su 360 Europos šalių universitetų, tad studentai iki vienų akademinių metų gali praleisti viename iš Europos universitetų.
Štai Gamtos mokslų fakultete biofiziką studijuojantis Povilas Norvaišas prieš daugiau nei metus buvo išvykęs semestrui į Helsinkio universitetą. Kaip vieną didžiausių tokios patirties pranašumų jis įvardija galimybę studijuoti dalykus, kurie nedėstomi Vilniaus universitete. „Turėjau laisvę pasirinkti sau įdomius kursus, kurie gerokai praplėtė mano mokslinį akiratį“, – pripažįsta P.Norvaišas, šiais metais rašantis baigiamąjį bakalauro darbą.
Pasak Povilo, tikrai aktyvūs ir darbštūs studentai iš studijų užsienyje gali gauti maksimumą. Tarkim, jis pats, padedamas Helsinkio universiteto profesorės Evos Kisdi, dabar rengia rimtą mokslinį straipsnį iš evoliucinės biologijos srities. Šis straipsnis taps didžiuliu pranašumu, tęsiant mokslus ir stojant į magistro studijas.
O štai moderniųjų technologijų fizikos ir vadybos studentei Julijai Litvaitytei, praėjusiais metais studijavusiai Kopenhagos universitete, pavyko padirbėti rimtoje mokslinėje laboratorijoje. „Įgijau daugiau pasitikėjimo savimi bei savarankiškumo. Mat patekusi į visai kitą sistemą suvokiau turinti pakankamai gebėjimų, kad galėčiau greitai susiorientuoti ir suderinti studijas bei darbą laboratorijoje“, – patirtimi dalijasi J.Litvaitytė, šį pavasarį baigianti bakalauro studijas.

Jei Europos per mažai…

Studijų mobilumo galimybes už Europos Sąjungos ribų atveria „Erasmus Mundus“ programa. „Nereikia manyti, kad apsiribojame tik Europos šalimis: turime gana intensyvius mainus su Kinija, Australija, Singapūru, Japonija, Pietų Korėja, Gruzija, Kanada. Atsivėrus ISEP programos galimybėms galime priimti ir siųsti studentus į JAV“, – pabrėžia VU tarptautinių reikalų prorektorius.
Istorijos fakultete studijuojantis Simonas Teškevičius pagal „Erasmus Mundus“ programą vyko studijuoti Jugoslavijos istorijos į Novi Sado universitetą (Serbija). Parašęs kursinį darbą apie tarpukario laikotarpio diplomatinius ryšius tarp Lietuvos ir Serbijos valstybių, jis sudomino Serbijos istorikus, kurie ėmėsi aktyviau tyrinėti šią anksčiau mažai liestą temą. Studijų metais S.Teškevičius ne kartą lankėsi Kosove – ši patirtis bei regiono žmonių pažinimas ypač padeda rašant baigiamąjį bakalauro darbą apie Lietuvos taikdarių pajėgų vaidmenį pastarųjų Balkanuose vykusių konfliktų metu.
Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus universitetas ne tik dalyvauja „Erasmus“ šeimos mainų programose, bet ir dirba tarptautiniuose universitetų tinkluose bei projektuose, pavyzdžiui, Europos universitetų asociacijoje (EUA), Tarptautinėje universitetų asociacijoje (IUA) ar Baltijos universitetų programos tinkle (BUP). „Be to, turime pasirašę daugiau kaip 110 dvišalių sutarčių su partneriais visuose pasaulio kraštuose, remiantis šiomis sutartimis vyksta studentų ir dėstytojų mainai“, – džiaugiasi R.Vaitkus. Ir iš tiesų, Vilniaus universiteto studentai bei mokslininkai gali vykti į pačius atokiausius pasaulio kampelius.

Mainai neapsiriboja studentais

Vilniaus universiteto mainų programose aktyvūs ne tik studentai, bet ir dėstytojai: jie dalyvauja tarptautiniuose projektuose, vyksta dėstyti į užsienį, Lietuvoje rengia pasaulinio lygio konferencijas bei simpoziumus. Mokslinis bendradarbiavimas ne tik kelia universiteto prestižą, bet galų gale virsta ir materialine nauda: bendri uždaviniai su kitų šalių mokslininkais tampa bendrais projektais, kurie pritraukia papildomų lėšų.
„Mokslininkams bendradarbiauti su užsieniu būtina, kad jie jaustų šiuolaikinių mokslo laimėjimų pulsą, keistųsi idėjomis su kolegomis ir darytų bendrus atradimus“, – tvirtina VU Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas profesorius Remigijus Leipus.
Tarp aktyviausių VU matematikų ir informatikų profesorius išskiria profesorę Valentiną Dagienę, kuri dažnai skaito paskaitas Šveicarijos Ciuricho aukštesniojoje technikos mokykloje, bendradarbiauja su Izraelio Weizmanno mokslų instituto informatikos edukacinių tyrimų grupe. Taip pat ypač aktyvus profesorius Algimantas Juozapavičius: jis dirba kartu su mokslininkais iš Europos branduolinių tyrimų centro (CERN), kuriame veikia bene brangiausias pasaulio eksperimentas – didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC).
Tarptautine veikla neatsilieka ir kiti VU fakultetai. Filologijos fakultetas pagal „Erasmus“ mainų programą pernai dėstyti į Europos universitetus išsiuntė apie 20 fakulteto dėstytojų. Be to, kasmet į šį fakultetą atvyksta keliasdešimt užsienio dėstytojų, pavyzdžiui, pernai VU Filologijos fakultete paskaitas skaitė daugiau nei 50 dėstytojų.
„Labiausiai užsienyje vertinami tie Vilniaus universiteto mokslininkai, kurių darbai dažniausiai cituojami, kurie yra sukūrę ištisas mokslo mokyklas“, – pabrėžia R.Vaitkus. Tarp tokių – žymūs Vilniaus universiteto profesoriai fizikai A.Piskarskas, J.Banys, S.Juršėnas, A.Žukauskas, chemikai A.Abrutis, A.Kareiva, biochemikai V.Šikšnys, S.Klimašauskas, V.Laurinavičius, V.Razumas ir kt.
Pristatęs šiuos universitetų pranašumus, R.Vaitkus kviečia visus pirmiausia rinktis Lietuvoje siūlomas mokslo ir studijų galimybes, kuriomis jau sėkmingai naudojasi ir užsienio studentai. „Studijos Vilniaus universitete – ne tik platus programų pasirinkimo spektras, moksliniais tyrimais pagrįstos studijos ir galimybė pasimokyti geriausiuose pasaulio universitetuose, bet ir puoselėjamos akademinės tradicijos, klasikinis universitetinis išsilavinimas bei turiningas studentų kultūrinis gyvenimas“, – apibendrina VU prorektorius.

Tris kartus padidinta studijų kaina Didžiosios Britanijos universitetuose nebuvo pakankama priežastis Lietuvos moksleiviams atsisakyti planų studijuoti šioje ar kitose, mažiau populiariose užsienio valstybėse.

Prieš septynerius metus Lietuvoje buvo vienintelė studijų užsienyje klausimais padėti galinti bendrovė. Šiemet jų – jau penkios. Šių bendrovių atstovai beveik unisonu tvirtina: lietuvių susidomėjimas studijomis užsienyje toliau didėja. Tas didėjimas nebėra toks kaip prieš penkerius šešerius metus, kai besidominčiųjų kasmet būdavo dvigubai daugiau nei ankstesniais metais, tačiau manoma, kad šiemet planuojančių studijuoti užsienyje jaunuolių bus gausu kaip niekada anksčiau.

111 tūkst. litų paskola – ne kliūtis

UAB „Kalba.lt“, kasmet konsultuojančios iki 5 tūkst. studijomis užsienyje besidominčių žmonių, vadovas Rytis Jurkėnas patvirtina: „Šiais metais dokumentus padėjome susitvarkyti dešimtadaliu didesniam būriui jaunuolių nei pernai. Taip pat pastebimai ūgtelėjo besidominčiųjų magistro studijomis skaičius.“
Įdomu tai, kad 5 proc. pagausėjo stojančiųjų į Didžiosios Britanijos aukštąsias mokyklas, nors dauguma šių tris kartus padidino studijų kainas. Dabar studijos britų universitetuose kainuoja iki 9 tūkst. svarų sterlingų, arba beveik 37 tūkst. Lt per metus. Turint omenyje, kad studijos dažniausiai trunka trejus metus, absolventai universitetus paliks su 111 tūkst. Lt skola bankui.
Būsimas ir esamas Didžiosios Britanijos akademinis jaunimas į reformą atsakė gausiais protestais ir šiuo metu fiksuojamu 16 proc. sumažėjusiu stojimu į savo šalies aukštąsias mokyklas. Kodėl išaugusi studijų kaina netapo priežastimi šioje šalyje atsisakyti studijuoti lietuviams?
„Lietuviai tikisi, kad paskolos nereikės grąžinti“, – atskleidžia studijų užsienyje konsultavimu užsiimančios bendrovės „Fox Universitetai“ projektų vadovė Rita Petrovė.
Išties, Lietuvos kontekste studijų paskolos Jungtinėje Karalystėje atrodo labai patraukliai: paskolą reikės grąžinti per dvidešimt penkerius metus po studijų baigimo, ir tik tada, jei metinės pajamos Lietuvoje viršys 36 tūkst. Lt, o Jungtinėje Karalystėje – 15 tūkst. svarų sterlingų (61,6 tūkst. Lt). Paradoksalu, bet nemaža dalis stojančiųjų, o tai reiškia, kad ir geresnių karjeros perspektyvų siekiančiųjų, ima paskolą tikėdamiesi, kad tokių sumų niekada neuždirbs ir paskola jiems bus „nurašyta“.
Jungtinė Karalystė yra populiariausia tarp užsienyje studijuojančių lietuvių. Kol kas naujausiais Švietimo ir mokslo ministerijos turimais duomenimis, šioje šalyje užpernai studijavo 2325 iš kiek daugiau nei 7 tūkst. Europoje Sąjungoje studijavusių Lietuvos atstovų. Geriausiuose šalies universitetuose – Kembridže ir Oksforde žinias sėmėsi atitinkamai 36 ir 18 lietuvių.
„Fox Universitetų“ atstovė prisimena, kad kai prieš penketą metų jų įmonė, tuomet dar veikusi tarptautinės studijų paieška užsiimančios organizacijos „Dream Foundation“ vardu (nuo praėjusios vasaros „Fox Universitetai“ yra „Dream Foundation“ dalis) pradėjo veiklą, su jų pagalba į užsienį išvyko vos 10 abiturientų. Pernai tokių buvo jau du šimtai. Šiemet šioje organizacijoje paraiškas studijuoti užsienyje padavė jau apie tūkstantį žmonių. Tikimasi, kad iki gegužės jų bus dvigubai daugiau. Žinoma, ne visiems pavyks jau šį rudenį pradėti studijas, tačiau R.Petrovė patvirtina, kad šiemet susidomėjimas aukštuoju mokslu užsienyje kaip niekada didelis.
Šeštus metus dirbančios ir analogiškas paslaugas teikiančios organizacijos „Kastu International“ vadovas Artūras Jefimovas pateikia savus skaičius: „Pernai per mūsų kompaniją stojimo į užsienio aukštąsias dokumentus tvarkėsi apie 600 žmonių iš Lietuvos, studijas pradėjo 330. Iš nepradėjusiųjų didesnė dalis persigalvojo, kitų nepriėmė universitetai, 2010 m. įstojusiųjų buvo 280. Šiemet augimas taip pat turėtų išlikti, tačiau, palyginti su ankstesniais metais, bus mažesnis.“
Pastebima ir nauja tendencija: vis daugiau lietuvių nori studijuoti Olandijoje. A.Jefimovas tai aiškina palankiu studijų kainos ir kokybės santykiu šioje šalyje. „Studijų kaina ES piliečiams Olandijoje siekia kiek daugiau nei 6 tūkst. Lt per metus. Lietuviai į Olandiją pradeda žiūrėti kaip į alternatyvą“, – teigia „Kastu International“ vadovas.
2010 m. Olandijoje studijavo 219 lietuvių.

Užsienyje tikisi kokybiškų studijų ir galimybės tobulėti

Kodėl vis gausesnis būrys lietuvių renkasi užsienio aukštąsias mokyklas? Praėjusiais metais „Dream Foundation“ atlikta Lietuvos studentų apklausa atskleidė bendras Lietuvos jaunimo nuotaikas. Kaip pagrindinius studijų užsienyje pranašumus respondentai įvardijo studijų kokybę, asmeninę patirtį ir tobulėjimą, geresnes darbo perspektyvas, praktinius įgūdžius, užsienio kalbų lavinimą, tarptautines pažintis.
Reikia suprasti, kad šie duomenys atskleidžia ne tikrąją užsienyje studijuojančių lietuvių padėtį, o viso labo įvaizdį, kokį Lietuvoje turi užsienio universitetai ir kolegijos. Sudėtinga atsakyti, kiek šie lūkesčiai atitinka tikrovę, nes užsienyje studijuojančių lietuvių nepažįstame. Nėra suskaičiuota, kiek jų šiuo metu studijuoja, neatlikta tyrimų, kiek studentų yra patenkinti savo pasirinkimu, nežinoma, kiek jų planuoja grįžti į Lietuvą. Belieka remtis pavienių studentų pavyzdžiais.
„Veido“ kalbinti ir Lietuvos bei užsienio akademines erdves išbandę pašnekovai prielaidas patvirtino: išvykti studijuoti buvo teisingas sprendimas.
„Lūkesčius studijos viršijo su kaupu. Prieš išvykdamas tikėjausi įgyti naujų žinių, sutikti savo srityse pripažintų dėstytojų, pažinti britų akademinę kultūrą. Dėl to visi šie dalykai tarsi buvo savaime suprantami. Tačiau bene labiausiai nustebino dėstytojų individualus dėmesys. Per nuolatines diskusijas su dėstytojais ir iš viso pasaulio atvykusiais draugais išmokau bene daugiausiai“, – tikina Londono ekonomikos mokyklos magistrantas Marius Skuodis.
Pašnekovas jau yra baigęs politikos mokslų bakalauro studijas Vilniaus universitete, ten pat įgijęs ir Europos studijų magistro laipsnį. Argi Lietuvoje įgytas išsilavinimas nebuvo pakankamas? „Lietuvoje studijavau politikos mokslus, tačiau ilgainiui vis labiau pradėjau domėtis ekonomika. Turiu pripažinti, kad manęs netenkino Lietuvoje esančių ekonomikos studijų programų kokybė ir konkrečių dalykų pasiūla. Išvykau studijuoti tai, ko nėra Lietuvoje“, – argumentuoja M.Skuodis, pabrėždamas, kad studijos Vilniaus universitete jo lūkesčius taip pat pateisino, be to, atvėrė duris visuomeninei veiklai. 2005–2010 m. M.Skuodis buvo studentų atstovavas Vilniaus universiteto senate.
Panašiomis mintimis dalijasi ir informologijos studijas Lietuvoje baigęs, o prieš dvejus metus islandų kalbą Islandijos universitete pradėjęs studijuoti Edvardas Paškevičius. Be šioje šalyje rasto šiltesnio dėstytojų ir studentų bendradarbiavimo, geresnio studijų organizavimo, jis taip pat išskiria visiškai kitokį studentų sąmoningumą.
„Lietuvoje vis dar populiari „ai, praslysiu“ ar „svarbu gauti penkis“ dvasia. Islandijos universitete tokio požiūrio patirti neteko. Nusirašinėjimas taip pat praktiškai neegzistuoja. Toks reiškinys, kai viename iš Lietuvos technologinių universitetų studentai vieni kitiems pardavinėja brėžinius ar į egzaminus eina su telefonais ir ausinėmis, čia nebūtų suvokiamas“, – patirtimi dalijasi pašnekovas.
Svarbiausias klausimas – ar tiek studijomis, tiek apskritai gyvenimu svetur patenkinti studentai grįš į Lietuvą. Edvardas neslepia: „Artimiausiu metu, išskyrus per šventes, neplanuoju.“ Jis norėtų Islandijoje tęsti magistrantūros studijas, vėliau išbandyti galimybes ir kitose šalyse.
Marius ne toks kategoriškas, tačiau grįžimą į Lietuvą greičiau mato kaip tolimą perspektyvą. „Viskas priklausys nuo labai konkrečių įdomios profesinės veiklos ir savirealizacijos galimybių. Vis dėlto šio sprendimo nebūčiau linkęs sureikšminti. Juk kelionė iš Londono į Vilnių trunka tik dvi valandas“, – mąsto ketvirtame geriausiame socialinių mokslų universitete Europoje studijuojantis vaikinas.

Grįžtančiųjų yra, bet neaišku kiek

Nors kol kas neturime svertų įvertinti grįžtančių absolventų masto, tokių žmonių tikrai yra. Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė pastebi, kad vis daugėja lietuvių, kurie prašo pripažinti užsienyje įgytą diplomą. Ši procedūra  reikalinga norint įsidarbinti valstybės tarnyboje, ją atlikti reikalauja ir kai kurie verslo darbdaviai.
Viceministrė taip pat primena, kad, ministerijos turimais duomenimis, nuo 2007 m. studijuojantieji užsienyje sudarė 3,4 proc. visų Lietuvos studentų, o 2010 m. šis skaičius buvo padidėjęs vos 0,1 proc. punkto. Stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas skaičiai taip pat išlieka stabilūs. Ekstremalių lūžių, kuriuos būtų galima sieti su itin padidėjusiu studijų užsienyje pasirinkimu, nėra. „Labai abejočiau, kad toks lūžis įvyks šiais metais“, – ramina N.Putinaitė.

Kaip studijuojantieji Lietuvoje mato studijas užsienyje
95 proc. domisi studijomis užsienyje.
Kaip pagrindinius studijų užsienyje pranašumus jie mato studijų kokybę (31 proc.), asmeninę patirtį ir tobulėjimą (25 proc.), geresnes darbo perspektyvas (17 proc.).
Didžiausios baimės – kalbos barjeras ir galimi finansiniai sunkumai (po 26 proc.). Dėl dėstytojų kompetencijos abejoja tik 2 proc. studentų.
Labiausiai norėtų studijuoti Didžiojoje Britanijoje (25 proc.), Danijoje (21 proc.), JAV (18 proc.).

Šaltinis: „Dream Foundation“, 2011 m. Apklausti 5677 Lietuvos studentai

Šiemet valstybės finansuojamą vietą aukštosiose mokyklose gaus maždaug kas antras stojantysis. Kitiems už mokslą teks mokėti. Per metus mažiausiai, 2600 Lt, už studijas mokės būsimieji apskaitininkai, o daugiausiai – būsimieji pilotai ir muzikantai: po 18 tūkst. Lt.

Švietimo ir mokslo ministerija planuoja, kad 2012 m. į valstybės finansuojamas studijų vietas bus priimta apie 17 tūkst. pirmakursių: 9 tūkst. – į universitetus ir apie 8 tūkst. – į kolegijas. Kitiems, maždaug pusei pirmakursių, už mokslą teks susimokėti patiems. Tad daugelis absolventų studijų programas bei universitetus renkasi ir pagal tai, kiek tektų mokėti už mokslą negavus vadinamojo studijų krepšelio.
Štai kaunietė Urtė Žemaitytė svarsto tik apie tas humanitarinių studijų programas, kurios nekainuoja daugiau kaip 4 tūkst. Lt. Mat ji, įvertinusi savo galimybes ir pažymius, abejoja, kad įstos į valstybės finansuojamą vietą, tačiau vis tiek nori įgyti universitetinį išsimokslinimą. „Turint universiteto diplomą kur kas lengviau susirasti darbą, be to, universitetuose formuojamas platesnis požiūris į daugelį dalykų negu, pavyzdžiui, kolegijose. Bendraudama su vyresniais studentais susidariau įspūdį, kad Lietuvos kolegijose parengimo lygis gana prastas“, – kodėl yra pasiruošusi mokėti už studijas universitete, atskleidžia U.Žemaitytė.
Nors jos tėvai apskaičiavo, kad už mokslą po keturis tūkstančius litų galėtų mokėti visus studijų metus, net jeigu po rotacijos mergina nepakiltų į nemokamą vietą, tačiau nesvarstė, kada tie pinigai atsipirks. U.Žemaitytė prisipažįsta neanalizavusi ir darbo perspektyvų įgijus jos norimą istorijos ar socialinio darbo specialybę.

Abiturientai informacijos apie studijas ieško patys

Palangos Senosios gimnazijos abiturientas Antanas Mikalauskas taip pat sako, kad su bendraamžiais ar mokytojais nėra diskutavęs apie įsidarbinimo galimybes. „Dažniausiai studijų kryptį jaunuoliai renkasi pagal gabumus ir gebėjimus. Be to, išsilavinimas – tik formalumas. Kaip greitai ir kur pasiseks įsidarbinti, labiau priklauso nuo asmenybės, sukauptos patirties“, – mano A.Mikalauskas.
Pasak jo, šiandien tik nuo paties jaunuolio iniciatyvumo priklauso, ar bus pasirinktas tinkamas ateities kelias. Mat pagalbos iš šalies, sprendžiant, ką studijuoti, labai mažai. „Kaip ir daugelyje mokyklų, mūsų gimnazijoje yra profesinio orientavimo centras. Ten sudėti universitetų lankstinukai, galima iš specialisto gauti šiek tiek informacijos, jeigu pats paklausi. Dar galima atlikti testą, kurio rezultatai atskleidžia, kiek yra išreikštas žmogaus noras dirbti vienoje ar kitoje srityje“, – pasakoja abiturientas.
Vis dėlto jo apsisprendimo studijuoti kūrybinę komunikaciją testo rezultatai nepaveikė. Aštuoniolikmetis prisipažįsta, kad jeigu ne šešerių metų patirtis dalyvaujant Lietuvos moksleivių sąjungos veikloje, vargu ar šiandien jis žinotų, ką nori studijuoti. Mat net iš universitetų atstovų labai stinga orientavimo, kokią specialybę jaunuolis galėtų rinktis. A.Mikalauskas apgailestauja, kad per metus į Palangos Senąją gimnaziją buvo atvykę vos dviejų aukštųjų mokyklų (Vilniaus Gedimino technikos universiteto, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto) atstovai. „Mokiniai jų laukia išskėstomis rankomis, nes per tokius susitikimus galima neformaliai pabendrauti, išsiaiškinti visus rūpimus klausimus, pavyzdžiui, net sužinoti, kokios gyvenimo bendrabutyje sąlygos. Iš kitų didžiųjų universitetų niekas nesivargina atvažiuoti, nes jie ir taip surenka pakankamai studentų“, – teigia palangiškis.
Antaną nuvylė ir „Litexpo“ parodų centre Vilniuje rengiama mugė „Mokymasis, studijos, karjera“, kuri vaikinui priminė turgų, nes naudingos informacijos jis gavo mažai. Tad abiturientas, kaip ir jo bendramoksliai, atsakymų į rūpimus klausimus ieško bendraudamas su studentais arba internete. „Informacijos randame aukštųjų mokyklų interneto puslapiuose, tačiau daug kur ji pateikta neaiškiai, tenka ilgai gaišti, kol randi. Dažniausiai būna užslėptos studijų kainos, kurios stojantiesiems ypač aktualios. Tad rašom elektroninius laiškus į universitetus ir klausiam, kas neaišku. Atsakymas dažnai ateina tą pačią dieną“, – kaip šiandieniniai abiturientai bando susigaudyti tarp daugybės studijų programų, atskleidžia A.Mikalauskas.
Vis dėlto tokių moksleivių pastangų tikrai neužtenka, norint priimti teisingą sprendimą, ypač jeigu už studijas teks suploti keturiasdešimt ar daugiau tūkstančių litų. Studijų kokybės vertinimo centro Studijų vertinimo skyriaus vedėjas Almatas Šerpatauskas siūlo, prieš nusprendžiant tokias sumas mokėti, bent pasidomėti, kaip užsienio ir Lietuvos ekspertai vertina vieną ar kitą studijų programą. „Universitetai ir kolegijos privalo nurodyti, kuriam laikui yra akredituota programa. Jeigu trejiems metams, vadinasi, ekspertai rado trūkumų, kuriuos įpareigojo aukštąją mokyklą ištaisyti. Kai programos akreditavimo terminas – šešeri metai, ji įvertinta gerai“, – aiškina A.Šerpatauskas.

Pradėtas tikslinis studijų finansavimas

Šiemet, kaip ir pastaruosius dvejus metus, jaunuoliai, nusprendę studijuoti savo lėšomis, pinigines turės atverti gana plačiai. Pigiausiai Lietuvos aukštosiose mokyklose, 2600 Lt, kainuos būsimųjų apskaitininkų studijos Aleksandro Stulginskio universitete, daugiau kaip 5 tūkst. Lt teks mokėti už matematikos studijas, taip pat slaugytojams ir sportininkams. Filologų mokslai, išskyrus retas kalbas, atsieis 6390 Lt, medicinos ir veterinarijos studijos – daugiau kaip po 9 tūkst. Lt, o menų krypties ir odontologijos studijos kainuos net 11 tūkst. Lt per metus. Brangiausiai už mokslą universitetuose plos pilotai ir būsimieji muzikantai – po daugiau kaip 18 tūkst. Lt. Kolegijose studijos brangiausiai taip pat atsieis muzikantams – 14 890 Lt, pigiausiai humanitarams – 3238 Lt.
Nors daugelio mokamų studijų kainos bus tokios, kokias nustatė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), kai kurių studijų programų kainas universitetai patvirtino didesnes. Pavyzdžiui, norminė studijų kaina už teisės ir policijos veiklos studijas yra 3892 Lt, tačiau Mykolo Romerio universitetas (MRU) nustatė, kad studentams teks mokėti 4500 Lt per metus. Pasak MRU Priėmimo ir diplomų skyriaus vedėjo Sauliaus Bugailiškio, suma išauga, nes šios specialybės studentams reikalingos uniformos bei šaudymo treniruotėms skirtos priemonės.
Tūkstančiu litų daugiau, negu patvirtinta ŠMM, reikia mokėti ir Vilniaus universiteto medicinos bei ontologijos specialybių studentams. Ir tokių studijų programų, kaip žurnalistika, ekonomika, vadyba bei verslo administravimas, kaina yra keliais šimtais didesnė negu norminė.
Beje, renkantis universitetą didesnė kaina svarbi tik tiems, kurie mokės už mokslą, o patekusiems į valstybės finansuojamas vietas primokėti nereikės.
Priminsime, kad valstybės finansavimą studijoms aukštosios mokyklos gauna pagal principą „pinigai paskui studentą“ – biudžeto lėšos keliauja į programas, kurias pasirenka geriausi stojantieji.
Tiesa, šiemet pradėtas taikyti tikslinis studijų finansavimas. Valstybei būtinų, bet tarp stojančiųjų nepopuliarių specialybių 83 pirmakursiai pateks į tikslines studijų vietas. Į tokią vietą priimtam studentui už mokslą mokėti nereikės, tačiau jis turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę. ŠMM skelbia, kad šiuo metu didžiausias poreikis yra policijos, žemės ūkio, visuomenės sveikatos, treniravimo sistemų ir gaisrinės saugos sektoriuose. Tad daugiausiai tikslinių vietų atiteks Aleksandro Stulginskio universitetui – 42, Mykolo Romerio universitetui – 41, Lietuvos sveikatos mokslų universitetui – 31. Kas pateks į tokią vietą, nuspręs aukštoji mokykla per bendrąjį priėmimą.

Rotacija vyks kasmet

Keičiasi ir rotacijos tvarka. Šiemet įstojusių studentų mokymosi vidurkiai bus peržiūrimi po kiekvieno semestro arba metų ir negavusieji krepšelio galės į jį pretenduoti. Jei valstybės finansavimą gaunančio studento vidurkis bus daugiau kaip 20 proc. žemesnis už bendrą kurso vidurkį, studijų krepšelio jis neteks. Finansavimas atiteks geriausiai besimokančiam iki tol už studijas mokėjusiam bendrakursiui.
Jau studijuojantiems galios 2009 m. priėmus Aukštojo mokslo įstatymą nustatyta tvarka, kad rotacija vyksta kas dvejus metus.
Pernai studijų krepšelį prarado apie 200 universitetų antrakursių, o kolegijose valstybės finansavimo neteko 8 proc. stojant gavusiųjų studijų krepšelius.
Aukščiausiais balais aukštosiose mokyklose besimokantiems, bet pagal rotacijos principą neperėmusiems krepšelio valstybė grąžina už studijas sumokėtus pinigus. Šiemet kompensacijas už du pirmuosius studijų metus gaus 1787 universitetų ir kolegijų trečiakursiai. Tai beveik 10 proc. geriausiai besimokančių ir už mokslą mokančių studentų.
Kai kurie universitetai studijų kainą sumažina ne tik geriausiai besimokantiems. Pasak Kauno technologijos universiteto Studijų tarnybos direktorės Beritos Simonaitienės, KTU technologijų ir fizinių mokslų ištęstinių studijų studentai, dirbantys pagal studijuojamą specialybę, už mokslą moka 30 proc. mažiau.
Vilniaus universiteto darbuotojui ar jo šeimos nariui, savo lėšomis studijuojančiam VU, kaina gali būti sumažinama nuo 30 iki 90 proc.
Daugelyje universitetų, kai studentas studijuoja mažiau kreditų, nei numatyta studijų plane, studijų kaina taip pat sumažinama.

Populiariausių bakalauro studijų kainos (Lt per metus)

Studijų kryptis    Aukštoji mokykla    Kaina

Tarptautinis verslas    ISM    13 000
Odontologija    LSMU    12 320
Kostiumo dizainas    VDA    11 102
Fotografija ir merijos menas    VDA    11 102
Vaidyba    LMTA    11 099
Ekonomika    ISM    10 800
Medicina    VU    10 040
Architektūra    VGTU    7638
Elektronikos inžinerija    VGTU    7638
Kompiuterių inžinerija    VGTU    7638
Psichologija    VU    7638
Informatika    KTU    7638
Socialinė pedagogika    LEU    7638
Anglų ir rusų kalbos    VU    6390
Žurnalistika    VU    5690
Matematika    KTU    5248
Socialinis darbas    VU    3892
Viešasis administravimas    MRU    3892
Teisė    MRU    3892
Istorija    VDU    3892
Marketingo vadyba    VDU    3892
Politikos mokslai    VDU    3892
Lietuvių filologija    LEU    3819
Miškininkystė    ASU    3600
Žemėtvarka    ASU    3600
Apskaita ir finansai    ASU    2600

Pastaba: kai kurių studijų programų kainos dar gali būti patikslintos

Šaltinis: “Veidas”, universitetų informacija