Prireikus ekspertų iš šalies pagalbos Lietuvos įmonės nebemato prasmės žvalgytis vien tik į užsienį ir apie 90 procentų užsakymų patiki vietos specialistams. Prie to daugiausiai prisideda rinkos lyderės, suteikdamos lietuvių ekspertams galimybių dirbti su įdomiais projektais ir taip augindamos jų kompetencijas.

Bandymų ir atradimų kelias

Pasak bendrovės „Stumbras“ marketingo vadovo Algirdo Čiburio, rinkai pristatant naujus produktus ne taip ir retai tenka iš šalies pasitelkti įvairių sričių profesionalus: pakuočių dizaino, reklamos, etikečių spausdinimo, butelių kamštelių gamybos, gamybinių įrenginių priežiūros, gėrimų specialistus ir t.t. Vis dažniau šiems darbams samdomi vietiniai ekspertai – pastaruoju metu devyniais atvejais iš dešimties į pagalbą pasitelkiami lietuviai.

Prieš keletą ar kelioliką metų užsienio ekspertų Lietuvos įmonėms prireikdavo dažniau, bet šiandien kompetencijų netrūksta ir vietos specialistams. Prie tokių pokyčių prisideda ir pačios Lietuvos bendrovės – vis daugiau užsakymų patikėdamos lietuviams, jos padeda mūsų šalies ekspertams kaupti patirtį ir mokytis bandymų bei atradimų keliu.

„Absoliučia dauguma atvejų renkamės lietuvių specialistus. Taip, gal jie kartais turi mažiau patirties nei užsieniečiai. Tačiau pasitikėdami vietos ekspertais mes savotiškai prisidedame prie jų ugdymo, o tai duoda impulsą visai mūsų rinkai“, – teigė A. Čiburys.

Kuria Lietuvai, bet įvertinami ir svetur

Kaip vieną sričių, kuriose lietuvių specialistai sėkmingai konkuruoja su užsienio kolegomis, A. Čiburys nurodo produktų pakuočių dizainą.

Tiek su vietos, tiek su užsienio kūrėjais dirbusiai bendrovei įvairiuose konkursuose daugiausiai laurų pelnė būtent lietuvių kurtų pakuočių dizainas. Itin sėkmingai teko bendradarbiauti su Edvardu Kavarsku, „LT Identity“ komanda, Asta Kaušpėdaite ir dizaino studija „Creata“. Šiuo metu taip pat vykdomi keli nauji projektai, prie kurių dirba Lietuvos dizaineriai.

„Konkurencija tarp gėrimų gamintojų vis stiprėja, produktų pasirinkimas milžiniškas, rinkoje nuolat atsiranda naujų. Tai reiškia, kad reikia išsiskirti, todėl pakuočių dizainas įgyja labai didelę reikšmę. Konkurencija ne tik su lietuviškais, bet ir su užsienio prekės ženklais neleidžia stovėti vietoje ir skatina ieškoti inovatyvių sprendimų“, – aiškino 0,5 mln. litų į pakuočių dizainą šiemet ketinančios investuoti bendrovės atstovas.

Pasak jo, lietuvių dizainerių darbo kokybę geriausiai įrodo tai, kad jų darbai sulaukia pasisekimo užsienyje, nors būna kurti mūsų šalies rinkai. Pavyzdžiui, degtinės „Lithuanian vodka“ Auksinė Black Edition pakuotės dizainas ne tik buvo įvertintas įtakingų dizaino leidinių, bet ir padėjo šiai degtinei įsitvirtinti Amerikos, Azerbaidžano, Turkijos rinkose.

„Vos atsirado dizaino paslaugų poreikis, iškart atsirado ir pasiūla. Patys kūrėjai ieško naujų veiklos sričių ir pakuočių dizainą mato kaip puikią erdvę saviraiškai“, – sakė A. Čiburys.

Užsieniečiams – specifiniai darbai

Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai mūsų verslui pagalbos tenka žvalgytis už Lietuvos ribų. Gamintojai priversti taip elgtis, kol nedidelėje Lietuvos rinkoje rasti tam tikrų specifinių sričių specialistų vis dar sudėtinga.

„Yra tam tikros sritys, pavyzdžiui, pilstymo įrenginių įrengimas ir priežiūra ar tam tikrų labai specifinių techninių savybių etikečių spausdinimas, kuriose lietuviai tiesiog nesispecializuoja“, – aiškino A. Čiburys.

Kita priežastis, kodėl kartais samdomi užsieniečiai, yra ta, kad dėl vietinių specialistų konkuruoja labai daug įmonių, todėl jie paprastai būna labai apkrauti darbu ir ne visuomet gali imtis naujų projektų.

„Reikia pabrėžti, kad mūsų produktai pirmiausia konkuruoja su visame pasaulyje gerai žinomais prekių ženklais, todėl negalime atsilikti nė vienu aspektu. Kartais tenka pasitelkti užsieniečius, tačiau džiaugiamės, kad vis dažniau randame talentingų specialistų Lietuvoje“, – sakė „Stumbro“ atstovas.

Lietuvą aplankančių turistų poreikiai keičiasi. Užsieniečius į mūsų šalį vis rečiau veda pigių pramogų paieškos ir vis dažniau – noras pažinti mūsų istoriją ir kultūrą. Tai pastebi vienintelio Lietuvoje stipriųjų alkoholinių gėrimų muziejaus Kaune šeimininkai.

Rezultatai viršijo lūkesčius
Penktus metus skaičiuojančio bendrovės „Stumbras“ muziejaus šeimininkai pernai turėjo suktis kaip reikiant. Maždaug pusketvirto tūkstančio pavienių lankytojų ir apie 170 organizuotų grupių – nedideliam muziejui, kurio kūrėjai darbo iš pradžių ėmėsi neturėdami jokios patirties, puikus rezultatas.

„Stumbro“ pastangas papasakoti ne tik šimtametės alkoholio gamyklos, bet ir Kauno bei visos Lietuvos istoriją įvertino ir mūsų šalį aplankantys užsienio turistai. Jie pernai sudarė net trečdalį visų muziejaus lankytojų.

„Muziejų įkūrėme, kai supratome, kad turime ką papasakoti. Be to, norėjome kalbėti ir apie alkoholio vartojimo kultūrą, papasakoti, kaip ji Lietuvoje keitėsi per šimtmetį. Nors pasaulyje alkoholio muziejai labai populiarūs, vis dėlto reikia pripažinti, kad tokios sėkmės nesitikėjome“, – teigė bendrovės „Stumbras“ korporatyvinių reikalų vadovė Vaida Budrienė.

Vienintelio Lietuvoje stipriųjų alkoholinių gėrimų muziejaus steigėjus ypač džiugina dažnėjantys užsieniečių vizitai. Tai, kad turistai vis dažniau lanko istorinius ir kultūrinius objektus, rodo, jog apie mūsų šalį užsienyje vis rečiau galvojama kaip apie pigaus alaus ir gražių merginų valstybę.

„Užsieniečiai nuoširdžiai domisi istorija, istoriniais eksponatais. Gal net labiau nei lietuviai, kuriems įdomesnės alkoholio gamybos technologijos. Užsieniečiai nori pažinti mūsų kultūrą, o muziejaus lankymas yra vienas būdų tai padaryti“, – sakė V. Budrienė.

Ieško prasmingų pramogų
Pasak jos, besikeičiančių turistų įpročių pavyzdžių toli ieškoti nereikia: „Pavyzdžiui, niekam ne paslaptis, kad anksčiau vienintelis baltarusių tikslas Lietuvoje – apsipirkti prekybos centruose. Tačiau pastaruoju metu būtent baltarusiai yra vieni dažniausių mūsų muziejaus svečių, atvykstantys didžiausiomis grupėmis. Jiems nebepakanka pasivaikščiojimo po akropolius, todėl Lietuvoje ieško ir prasmingesnių pramogų.“

„Stumbro“ muziejaus šeimininkai taip pat žino, kas į Lietuvą vilioja kaimynus latvius. Jie muziejuje apsilanko pakeliui į Druskininkus arba iš jų.

Vis dėlto ne tik kaimyninių valstybių turistai atranda vienintelį Lietuvoje stipriųjų alkoholinių gėrimų muziejų. Jame netrūksta svečių iš Skandinavijos valstybių, Vokietijos, Ispanijos. Muziejuje taip pat lankėsi turistų grupės iš tolimosios Azijos – Kinijos ir Japonijos.

Įdomu tai, kad „Stumbro“ muziejaus steigėjams nereikia itin didelių pastangų, reklamuojant muziejų užsienyje. Žinia apie jį sklinda iš lūpų į lūpas – namo grįžę turistai papasakoja, ką regėję Kaune, taip muziejaus lankytojų ratas ir plečiasi. Apie muziejų užsieniečiai taip pat sužino iš savo lietuvių verslo partnerių ar pažįstamų.

Taip pat žinios apie „Stumbro“ muziejų sklinda ir tarp lietuvių. Muziejaus šeimininkai jau senai pastebėjo, kad jei su įmonės kolektyvu apsilankė vyras, tai netrukus su savo kolektyvu apsilankys ir jo žmona ar draugų kompanija.

Beje, vienintelis Lietuvoje stipriųjų alkoholinių gėrimų muziejus susilaukė ir užsienio žiniasklaidos dėmesio. Apie jį rašė Didžiosios Britanijos, Suomijos spauda.

Ir gimtadieniai, ir bernvakariai
Didžiausias lankytojų srautas „Stumbro“ muziejuje būna prieš žiemos šventes. „Tai susiję su įvairių įmonių vadovų noru pamaloninti savo darbuotojus ir padėkoti už drauge pradirbtus metus. Vis dėlto ir pošventiniu laikotarpiu skųstis negalime. Pavyzdžiui, šiemet sausį muziejuje apsilankė apie 230 svečių“, – pasakojo V. Budrienė.

Pasak jos, praėjusiais metais muziejuje buvo populiaru minėti gimtadienius, kaip vieną iš atrakcijų – apsilankymą muziejuje ir gėrimų degustavimą – rinkosi bernvakarius švenčiančios vyrų kompanijos.

stumbras_Nuotrauka 1

Eksponatų vis dar laukia
Prisidėti niekada nevėlu, ir tai padaryti gali kiekvienas. „Muziejaus ekspozicijos pildymas – nuolatinis procesas. O ypač kai tai susiję su senoviniais daiktais. Juk niekada negali žinoti, kas slepiasi senų sodybų palėpėse, sandėliukuose ir kitose galbūt užmirštose vietose“, – sakė jau daugiau kaip 100 metų veikiančios bendrovės „Stumbras“ korporatyvinių reikalų grupės vadovė Vaida Budrienė.

„Stumbro“ lūkesčiai, kad lietuvių namuose vis dar gali būti išlikusių muziejui tinkamų daiktų, nėra laužti iš piršto. Juk ir dabartinė muziejaus kolekcija daugiausia buvo surinkta tokiu būdu – gyventojai ir „Stumbro“ darbuotojai tiesiog sunešė tai, ką rado: senus gėrimų butelius, etiketes, istorines nuotraukas, kitus daiktus.

„Mes saugome savo istoriją, todėl laukiame ir vertiname visus atneštus daiktus. Alkoholio muziejai pasaulyje yra labai populiarūs ir mėgstami lankytojų. Tokiuose muziejuose atsiskleidžia ne tik konkretaus gėrimo, bet ir kur kas platesnė istorija. Kiekvienas eksponatas, kiekviena detalė byloja apie tai, kaip gyveno to meto žmonės, kas jiems rūpėjo, kuo domėjosi ir panašiai“, – kalbėjo V. Budrienė.

Nesumeluotas autentiškumas
Šiuo metu „Stumbro“ muziejuje eksponuojami daiktai mena šimtametę šios alkoholio gamyklos istoriją. Tačiau unikalūs ne tik eksponatai, bet ir pats muziejaus pastatas.

„Didžiuojamės visu muziejumi. O labiausiai turbūt tuo, kad išėjus į gamyklos kiemą, pamatai, jog istorija yra kuriama čia ir dabar. „Stumbro“ muziejus ir beveik visa gamykla įsikūrusi tuose pastatuose, kurie stovėjo ir prieš 108 metus. Net kaminas, aukščiausias tarpukario Kauno pastatas, vis dar stovi“, – pasakojo V. Budrienė.

Vienas unikaliausių ir seniausių muziejaus eksponatų – 1943 m. datuojamas dailininko Juozo Olinaro Penčylos šaržas, kuriame pavaizduotas žmogus, nešinas buteliu gėrimo „999“. Pasak „Stumbro“ atstovės, šis šaržas buvo rastas viename Lietuvos antikvariatų ir kainavo tikrai nepigiai.

„Labai šiuo šaržu didžiuojamės, nes tai dar vienas įrodymas, jog jau tuomet „Stumbro“ gaminama trauktinė „999“ buvo gerai žinoma“, – teigė V.Budrienė.

Nepigiai „Stumbro“ muziejaus kūrėjams kainavo ir kiti eksponatai. Pavyzdžiui, tikri antikvariniai tarpukario baldai, kurie stovi atkurtame vieno buvusių alkoholio gamyklos vadovų Mykolo Velykio kabinete.

„Baldai, daiktai, net lempos šiame kambaryje yra autentiški, atkeliavę iš tarpukario laikų. Dabar kambarys yra labai panašus į tą, kuriame Žaliakalnio rajone iš tiesų gyveno M. Velykis“, – pasakojo V. Budrienė.

Tiesa, labai daug informacijos apie M. Velykį neturėta, tačiau žinota, kad jis buvo karininkas, vienu metu net dirbo Nepriklausomos Lietuvos krašto apsaugos ministru. Tad patarimo dėl vieno iš „Stumbro“ bendrovės savininko kambario atkūrimo, kreiptasi į Karo muziejų, kurio specialistai mielai pagelbėjo.

Kelia prisiminimus ir diskusijas
Pasak V. Budrienės, bene daugiausia emocijų „Stumbro“ muziejaus lankytojams sukelia čia eksponuojama senųjų gėrimų etikečių kolekcija.

„Šią etikečių kolekciją mums padovanojo buvęs „Stumbro“ dailininkas Anatolijus Gribas. Čia galima pamatyti ir senuosius gėrimus, kurie jau nebegaminami. Ši kolekcija turbūt labiausiai ir sulaukia lankytojų dėmesio. Sustoję prie jos daugelis vyresnio amžiaus žmonių pasineria į nostalgiją, pradeda pasakoti įvairias istorijas, susijusias su jų jaunyste. Būna labai įdomu ne tik lankytojams. Muziejaus darbuotojai taip pat išgirsta įdomiausių istorijų“, – šypsojosi „Stumbro“ atstovė.

Daug muziejaus lankytojų dėmesio sulaukia ir gamykloje naudoti pirmieji degtinės varymo aparatai. Prie jų paprastai kyla diskusijos apie galimybes gėrimus pasigaminti namuose.

Netikėti radiniai
„Stumbro“ muziejuje jau esantys eksponatai surinkti iš įvairiausių Lietuvos kampelių. Tam prireikė didelių darbuotojų pastangų. Kiekvienas iš jų turi atskirą atsiradimo muziejuje istoriją.

„Didžioji jų dalis buvo surinkta buvusių bei esamų gamyklos darbuotojų, atsiliepė net su gamykla nesusiję žmonės – norėdami prisidėti prie kolekcijos, šie atnešė seniai slėptus „Stumbro“ gaminius, butelius bei etiketes“, – teigė V. Budrienė.

Prie muziejaus kūrimo daugiausiai prisidėjo viena buvusi bendrovės darbuotoja. Negailėdama nei laiko, nei jėgų ji važinėjo po visos Lietuvos antikvariatus, lankė senuosius „Stumbro“ darbuotojus, apie eksponatų paiešką skelbė spaudoje. Šis darbas tikrai nebuvo paprastas, nes archyvinės medžiagos apie Lietuvos alkoholio įmones išlikę labai nedaug.

Į „Stumbro“ skelbimus spaudoje atsiliepė apie 10 žmonių. Jie muziejui sunešė namuose rastus senus gėrimus ir jų butelius. Vis dėlto patirtis rodo, kad eksponatų, kurie gali praturtinti muziejaus kolekciją, dar gali būti ne vienoje palėpėje ar rūsyje.

„Kai statėme gamyklos priestatą, netyčia aptikome senus likerių butelius. Šis radinys mus tikrai nustebino. Deja, taip ir neišsiaiškinome, kas ir kodėl juos ten paslėpė“, – pasakojo V. Budrienė.

Tad visai gali būti, kad panašių radinių įmanoma aptikti ne vienuose namuose. „Stumbro“ muziejaus šeimininkai labai norėtų matyti juos muziejaus stenduose. Dėl radinių galite kreiptis tiesiogiai į Vaidą Budrienę (telefonu +370 5 2786 094 arba +370 686 560 10 bei elektroniniu paštu v.budriene@stumbras.lt).

Iš biržos planuojanti pasitraukti koncerno “MG Baltic” valdoma didžiausia Lietuvos stipriųjų alkoholinių gėrimų gamybos bendrovė “Stumbras” alkoholį gali pradėti gaminti Baltarusijoje.

Anot “Verslo žinių”, “Stumbras” Baltarusijoje su vietos gamintoju jau susitarė dėl pilstymo linijos įrengimo.

“Nieko nenoriu pasakoti, kol ten nesudėti visi taškai. Nei taip, nei ne nesakysiu”, – tvirtino “Stumbro” generalinis direktorius Česlovas Matulevičius.

“Stumbrui” pradėjus gaminti alkoholinius gėrimus kaimyninėje šalyje, atsivertų kur kas didesnės eksporto galimybės, mat Rusija dar pernai pasirašė su Baltarusija susitarimą, pagal kurį nuo 2010 metų liepos Rusijoje, Baltarusijoje ir Kazachstane, tiesa, su išimtimis įsigaliojo bendras muitų kodeksas.

“Stumbras” trauktis iš biržos prekybos sąrašo ketina dėl neva mažo rinkoje cirkuliuojančių akcijų skaičius ir neaktyvios prekybos emitento akcijomis. Kapitalo rinkos dalyviai tokią žinią įvertino neigiamai, juolab kad buvo lūkesčių, jog bendrovės didžiausia akcininkė -koncerno “MG Baltic” antrinė bendrovė “Mineraliniai vandenys” (valdo 94,93 proc. “Stumbro” akcijų) anksčiau ar vėliau įvykdys dar maždaug prieš ketverius metus duotus pažadus ir išplatins investuotojams iki 40 proc. turimų alkoholio gamintojo akcijų.

Užmojų kada nors įžengti į Baltarusiją turėjo ir Baltijos šalyse drabužių mažmeninės prekybos tinklą valdanti “Apranga”. “Kol kas konkrečių planų neturime”, – tikino “Aprangos” generalinis direktorius Rimantas Perveneckas.

Koncerno “MG Baltic” valdomas didžiausias Lietuvoje stipriųjų gėrimų gamintojas Kauno “Stumbras” į “999″ trauktinių šeimos atnaujinimą investavo 4,8 mln. litų.

Investicijų tikslas – trauktinių „999“ populiarinimas viso pasaulio rinkose. Kartu tai turėtų prisidėti ir Lietuvos kaip šalies su giliomis tradicijomis, įvaizdžio formavimo.

Anot “Stumbro” rinkodaros vadovo Algirdo Čiburio, valdžios niekaip nesuvaldomi kontrabandos mastai didžiuosius alkoholio gamintojus nuolat verčia dairytis į eksporto rinkas. Gaminių eksportas yra būtinas norint išlaikyti aukštas pozicijas šioje rinkoje.

Šiuo metu “Trejos devynerios”, “Žalios devynerios” ir “Raudonos devynerios” eksportuojamos į Latviją, Estiją, Izraelį, Lenkiją, JAV ir kitas šalis. Ši trauktinių šeima mūsų šalyje užima 37 proc. visos trauktinių rinkos. Artimiausias „Stumbro“ tikslas – „999“ trauktinių patekimas į populiariausių pasaulio trauktinių dešimtuką.