Rimgaudas Stundžia – antras mokinys, Lietuvai iš Pasaulio geografijos olimpiados parvežęs auksą. Beje, tai ne pirmas svarbus Rimgaudo laimėjimas: būdamas vienuoliktoje klasėje, iš penktosios Vidurio Europos šalių geografijos olimpiados jis parvežė bronzą.
Pernai baigęs dvyliktą klasę vaikinas įstojo į ISM vadybos ir ekonomikos universiteto ekonomikos bei politikos specialybę anglų kalba, tačiau mokydamasis pirmame kurse gavo pasiūlymą iš Londono ekonomikos mokyklos (London School of Economics) studijuoti aplinkos mokslus kartu su ekonomika. “Esu tuo tikrai patenkintas ir jau netrukus vyksiu į Didžiąją Britaniją“, – atskleidžia Rimgaudas.
Čia svarbu žinoti, kad prie kryptingo darbo jaunuolis pratinosi nuo vaikystės, ir įprotis kelti sau didelius reikalavimus išryškėjo jau pirmose klasėse, atliekant paprastutes užduotis. „Jis jau tada norėdavo padaryti geriau negu kiti, geriau, nei užtenka toms užduotims, – vos ne šedevrą“, – prisimena jo tėtis Vytautas.
Galima drąsiai tvirtinti, jog Rimgaudas yra maksimalistas ir, kad ir ko imtųsi, siekia aukščiausio rezultato. „Jis jaučia pareigą padaryti taip, kad kiti aiktelėtų, ir kelia sau aukštus tikslus. Dar svarbiau, kad sugeba juos pasiekti. Be abejo, labiausiai tai pasireiškia moksluose – čia jis viską nuo pradžių iki galo turi padaryti gerai“, – didžiuodamasis patikina tėtis.
Geografija reikalauja itin plataus bendro išprusimo
Aukščiausia vieta jaunuolio interesų hierarchijoje atiteko geografijai. Ji patraukė Rimgaudą dar devintoje klasėje ir nebepaleido. „Man patinka, kad tai platesnis mokslas už kitus, reikalaujantis ir žinių, ir plataus bendro išsilavinimo, ir tam tikro specifinio mąstymo tas žinias pritaikant“, – paaiškina jaunasis geografas.
Jo teigimu, įdomiausių šio mokslo iššūkių pasitaiko tarptautinėse olimpiadose, kai reikia ne vien daug žinių, bet ir gerų gebėjimų joms pritaikyti praktiškai. „Sakykime, per penktąją Vidurio Europos šalių geografijos olimpiadą mus nuvežė į smiltainio karjerą. Ten gavę krūvą lapų su juose išdėstytomis aplinkosaugininkų, ūkininkų, miškininkų ir kitų interesų grupių atstovų pozicijomis, taip pat nemažai kitų šaltinių bei žemėlapių ir galėdami pasivaikščioti pačioje vietovėje, turėjome sukurti planą, ką daryti su šiuo karjeru ateityje, kai jis bus baigtas naudoti, – varžymosi olimpiadose užkulisius atskleidžia Rimgaudas. – Tarptautinėse olimpiadose paprastai vertinamas argumentavimas, šaltinių naudojimas, savų žinių pritaikymas, analizės gilumas ir net pateikimas anglų kalba.“
Atkreiptinas dėmesys, kad geografijoje vieno teisingo atsakymo dažnai nebūna. Tai patvirtina ir ne vienus metus į tarptautines olimpiadas siunčiamai komandai pasirengti padedantis Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas Rytas Šalna. Jo teigimu, olimpiadose labiau vertinami mokinių gebėjimai interpretuoti ir argumentuotai paaiškinti įvairius procesus.
„Klausiama, kodėl vienuose miestuose oras yra švarus, o kituose užterštas; kodėl vienoje Žemės vietoje susiformavęs plantacinis ūkis, o kitose – natūrinis, – pateikia pavyzdžių R.Šalna. – Nors klausimai gali pasirodyti nesudėtingi, tačiau kad mokinys atsakytų į tokius klausimus, jis turi žinoti platų kontekstą, konkretaus pasaulio regiono gamtinę, socialinę ir ekonominę padėtį. Tik matant visumą galima pasiekti reikalaujamo preciziškumo.“
Sėkmę pelnė nuoseklus darbas
Aplinkinių tvirtinimu, Rimgaudas neabejotinai gabus ir imlus informacijai, sugeba puikiai ją sisteminti ir analizuoti, be darbštumo ir užsispyrimo tokių rezultatų pasiekta nebūtų. „Specifinėje srityje norint laimėti bet kokį medalį įgimtų gebėjimų nepakanka, būtina labai daug ir kryptingai dirbti“, – pabrėžia R.Šalna.
Pasak jo, viena didžiausių Rimgaudo stiprybių yra ta, kad susikoncentruodamas į jam pateiktą užduotį jis gali ją išnarplioti net ir nežinodamas dalies reikalingos informacijos. „Aš Rimgaudą net palyginčiau su kompiuteriu, nes jis perskenuoja visą savo galvoje turimą informaciją ir iš sukauptų žinių bando atrinkti tuos siūlus ir kabliukus, kuriuos narstydamas vieną po kito nusipieštų aiškų vaizdą. Turiu pasidžiaugti, kad dažniausiai jam tai pavyksta“, – pastebi jam pasirengti talkinantis mokytojas.
Tiesa, tokių aukštumų Rimgaudas per vieną naktį nepasiekė – tam prireikė ne vienų metų. „Jis neįšoko kaip žvaigždė ir neužėmė aukščiausių pozicijų – tai atėjo laipsniškai“, – prisimena jį dar devintoje klasėje pastebėjusi ir geografija sudominusi mokytoja Jolita Milaknienė.
Jos teigimu, kitaip būti net negalėjo, nes vienas lemiamų gero pasirodymo veiksnių – anksčiau olimpiadose įgyta patirtis. Taigi nors Rimgaudas rimtai į tai įsitraukė devintoje klasėje, iš pradžių į tarptautines olimpiadas nepatekdavo. Žaliam jaunajam geografui teko iškart konkuruoti su vyresnių klasių stipriais geografijos olimpiadininkais, dalyvavusiais ne vienoje tarptautinėje olimpiadoje. Kaip sako J.Milaknienė, net ir itin gabiam, darbščiam naujokui pranokti vyresnius ir daugiau patirties turinčius mokinius labai sunku: „Supratimas, kaip pasirinkti tiesiausią kelią užduotims atlikti, taip greitai neatsiranda.“
„Rezultatams labai svarbios anksčiau dalyvaujant olimpiadose įgytos žinios. Ta patirtis nuolat kaupiasi ir vaidina vis svarbesnį vaidmenį“, – pritaria ir Rimgaudas.