Po sėkmingo suaugusių gyventojų įgūdžių testavimo, šių metų birželio 1 d. Lietuvoje prasidės svarbiausias tarptautinio tyrimo etapas, kuris padės nustatyti mūsų šalies švietimo sistemos trūkumus bei leis koreguoti darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programas. Pirmą kartą Lietuvoje atliekamo tyrimo rezultatai padės nustatyti esamą pilnamečių gyventojų kvalifikaciją bei sudarys sąlygas prognozuoti, kokių įgūdžių trūksta darbuotojams įvairiuose sektoriuose.

Šis tyrimas vykdomas 33-ose valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje. Tarptautiniu mastu tyrimą organizuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO). Tyrimą Lietuvoje koordinuoja Ugdymo plėtotės centras prie Švietimo ir mokslo ministerijos, finansiškai remiant Europos socialiniam fondui.

„Prieš metus Lietuvoje buvo atliktas testinis suaugusių gyventojų įgūdžių tyrimas, kurio metu buvo apklausti 1,5 tūkst. lietuvių. Lietuviai noriai dalyvavo šiame tyrime. Dabartiniame tyrimo etape bus apklausti 5 tūkst. šalies suaugusiųjų, kurių pateikti atsakymai reprezentuos mūsų šalį šiame tarptautiniame tyrime. Kadangi pagal šiuos tyrimo metu gautus rezultatus bus koreguojamos ir mokymo programos, kviečiame gyventojus ir toliau aktyviai dalyvauti šioje apklausoje“, – sakė TNS LT vyresnioji projektų vadovė Agnė Ambrazevičienė.

Tyrimo metu matuojamas suaugusio žmogaus gebėjimų lygis tokiose srityse, kaip skaitymas, skaičiavimas, problemų sprendimas pasitelkiant technologijas ir kt. Apklausos klausimynas sudarytas taip, kad leistų nustatyti, kurie iš įgūdžių respondentų yra naudojami reguliariai namuose arba darbe, kaip jie įgyti bei kokia dalis apskritai Lietuvoje gyvenančių suaugusių žmonių pasižymi jais.

Dalis gyventojų bus prašomi atsakyti į klausimus naudojant kompiuterį, kitiems – klausimai bus pateikiami popierinės anketos forma. Įgūdžiai naudotis kompiuteriu bus matuojami vien tik pasitelkiant kompiuterį.

Pirmą kartą Lietuvoje atskiram tyrimui yra pasitelkiami kompiuteriai su didesnės įstrižainės ekranu, kurie leis apklausiamajam aiškiai matyti didelio formato ir aukštos raiškos vaizdus. Be to, apklausoms naudojama specifinė programinė įranga, kuri sukurta išskirtinai EBPO organizuojamai apklausai. Ji yra standartizuota visose 33-ose tyrime dalyvaujančiose šalyse.

Tyrimo metu, kuris vyks 2014 m. birželio – gruodžio mėnesiais namuose bus apklausti 5000 Lietuvos gyventojų, kurių amžius 16-65 metai. Visi tyrimo rezultatai bus paskelbti 2016 metais.

Dėl didelės šio tyrimo apimties, unikalumo bei sudėtingumo prie šio tarptautinio projekto Lietuvoje dirbs beveik 100 TNS LT darbuotojų, iš kurių didžioji dauguma – apklausos atlikėjai, kurie respondentus lankys namuose.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 36 proc. 5–11 klasių mokinių nelanko jokio būrelio.

Nors iš visų būrelių vaikai dažniausiai renkasi sporto treniruotes, tačiau taip laiką leidžiančių mokinių yra tik 25 proc. Dar mažiau vaikų sportuoja namie. O kad moksleivį būtų galima vadinti pakankamai fiziškai aktyviu, jis turėtų per savaitę mankštintis ne mažiau kaip du kartus taip, kad suprakaituotų.
Kad Lietuvos vaikai nepakankamai fiziškai aktyviai gyvena, patvirtina ir faktas, jog vos keli procentai moksleivių yra visiškai sveiki. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro duomenimis, pernai iš 39,9 tūkst. patikrintų vaikų, 38,6 tūkst. turėjo vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų. Dažniausiai skundžiamasi regos, kraujotakos, kvėpavimo, nervų, skeleto ir raumenų sistemų problemomis.
Asociacijos “Sportas visiems” viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė mano, kad vaikus sportuoti pirmiausia paskatina tėvų pavyzdys. Deja, to labiausiai ir trūksta, nes “Eurobarometro” duomenimis, beveik pusė Lietuvos gyventojų niekada nesportuoja. “Pagal naujausias Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas, per savaitę suaugę žmonės turėtų judėti ne mažiau kaip penkis kartus po trisdešimt minučių. Retas lietuvis taip gyvena, o net 70 proc. suomių šią normą įgyvendina”, – teigia Lietuvos kūno kultūros akademijos rektorius prof. Albertas Skurvydas.
Profesoriaus nuomone, Lietuvoje nėra fizinio aktyvumo įgūdžių ir kultūros. “Ją bandyta kurti sovietmečiu, tačiau didysis sportas buvo suplaktas su fiziniu aktyvumu. Reikalauta iš žmogaus rezultatų, o fizinis aktyvumas – tai natūralus kasdienis judėjimas: bėgiojimas, vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu, žygiai”, – sako A.Skurvydas.