Pasaulinio audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklo KPMG tyrimas „Profiles of a Fraudster“ parodė, kad dažniausiai versle sukčiauja įmonių darbuotojai, kurie neretai turi pagalbininkų pačioje įmonėje ar už jos ribų.
Siekdami sudaryti tipiško „nusikaltėlio darbo vietoje“ portretą, KPMG komercinių ginčų ir sukčiavimo atvejų tyrimų padalinio specialistai išnagrinėjo 596 piktnaudžiavimo ir sukčiavimo atvejus, įvykdytus per pastaruosius dvejus metus 78 pasaulio šalyse.
„Sukčiavimo pobūdis ir būdai nuolat evoliucionuoja, panašiai kaip gripo virusai. Bendrovės negali stovėti vietoje ir naudoti senuosius metodus sukčiams išaiškinti. Dar prieš kelis dešimtmečius sukčiai buvo parašų padirbinėtojai, o šiandien į jų vietą ateina interneto, išmaniųjų prietaisų naudotojai ir duomenų analitikai“, – teigė Povilas Akstinas, „KPMG Baltics“ verslo sandorių sudarymo ir restruktūrizavimo skyriaus vadovas.
Paaiškėjo, kad tipinis sukčius dažniausiai yra vidutinio amžiaus darbuotojas (70 proc. atvejų sukčiaus amžius yra nuo 36 iki 55 m.), dirbantis aukščiausioje vadovų grandyje, administracijoje, rinkodaros ar pardavimų skyriuje. 54 proc. atvejų tai užimantis vadovaujančią poziciją asmuo, dažniausiai – vykdantysis direktorius. Tipinis sukčius paprastai organizacijoje yra išdirbęs ne mažiau kaip 6 metus.
Tyrimas parodė, kad sukčiavimo pobūdis ir dažnumas priklauso nuo pačios organizacijos sudarytų galimybių. Remiantis tyrimo duomenimis, 54 proc. sukčiavimo atvejų sukčiauti palengvindavo ar net paskatindavo silpna vidaus kontrolės sistema. Organizacijos, kurios sugriežtindavo darbuotojų kontrolę ir priežiūrą, labai sumažindavo tokių nusikaltimų riziką – jei dar nebūdavo per vėlu.
Vis dėlto stipri vidaus kontrolės sistema negali užkirsti kelio visiems sukčiavimo atvejams. Tyrimas „Profiles of a Fraudster“ parodė, kad vienu iš penkių atvejų buvo apgaudinėjama nepaisant visų saugumo priemonių, o net 11 proc. sukčių turėjo pagalbininkų, kurie padėjo apeiti kontrolės sistemas. Tai reiškia, kad sukčius dažnai yra organizacijos narys, kuris supranta kontrolės sistemos veikimą, žino jos trūkumus ir kaip juos išnaudoti.
Pasak tyrimo, dominuojantis sukčiaus tipas – „oportunistas“, nusikaltimą atliekantis pirmą kartą. Dažnai tai būna patikimas darbuotojas, užimantis atsakingas pareigas, kurio išaiškintas poelgis nustebina kolegas. Retesnis yra „plėšrūno“ tipas, kuris ieško darbo vietos, kur galėtų sukčiauti, o įsidarbinęs pradeda kurti aferų schemas.
Kodėl ryžtamasi sukčiauti?
Tyrimo rezultatai parodė, kad pagrindinės sukčiavimo priežastys gali būti apibūdintos kaip godumas pinigams, galimybė praturtėti ar atsikratyti turimų skolų, o 16 proc. pagautų sukčių nurodė, kad jie paprasčiausiai jaučiasi neįvertinti darbe. Rečiau paminėtos priežastys: verslo tikslų siekis ir „pamačiau, kad galiu“, kuomet žmogus pastebėjęs spragą neatsispiria pagundai.
Sukčiavimo būdu gauti pinigai paprastai nedemonstruojami – tik 18 proc. sukčių leido sau skirti dalį pinigų laisvalaikiui, o 17 proc. – įsigijo prabangų automobilį, tuo neišsiskirdami iš tipiškų vadovų.

Kokio pobūdžio nusikaltimai dominuoja?
Dažniausiai (56 proc. atvejų) sukčius pasisavina sau nepriklausančias lėšas; 40 proc. tokių apgavysčių sudaro piniginių lėšų grobstymas, o 27 proc. – piktnaudžiavimas perkant prekes ir paslaugas.
Pavieniui veikiantis nusikaltėlis dažniausiai pasisavina 50–200 tūkst. JAV dolerių (18 proc. atvejų). Apgavysčių padaryti nuostoliai gerokai išauga, jei veikiama keliese – 43 proc. tokių atvejų patirti nuostoliai viršijo 500 tūkst. JAV dolerių, o 16 proc. iš jų – net 5 mln. JAV dolerių sumą. Taip pat nustatyta, kad grupiniai sukčiavimai trunka ilgiau – 74 proc. atvejų nusikaltimai tęsėsi nuo 1 iki 5 metų.
Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad finansinių lėšų grobstymo atvejai yra labiau būdingi finansų, farmacijos ir plataus vartojimo prekių prekybos segmentuose, o su viešaisiais pirkimais susijęs piktnaudžiavimas – energetikos, visuomenės informavimo ir pramogų verslo segmentuose. Sukčiai vis labiau domisi galimybėmis sukčiauti elektroninėje erdvėje ir nelegalių verslo sandorių sudarymo srityje. Tai rodo ir faktas, kad dviem iš trijų sukčiavimo elektroninėje erdvėje atvejų veikė keletas žmonių – dažnai būna įsitraukę informacinių technologijų specialistai, kuriuos pati kompanija yra nusamdžiusi.
Pasak Povilo Akstino, naujausių technologijų bijoti nereikia, nes jos tarnauja ne tik nusikaltėliams, bet ir nusikaltimų prevencijai. Naujausi duomenų analizės metodai gerokai padidino nusikaltimų išaiškinimo galimybes.

Pastaruoju metu telefoninių sukčių, prisistatančių vaikais ar anūkais ir graudinančių išgalvotomis istorijomis apie sukeltas avarijas vis mažėja, tačiau tokio tipo apgavysčių mastas ir toliau didelis.

Tik dabar dažniausiai įkalinimo įstaigose bausmę atliekantys asmenys prisistato STT ar FNTT pareigūnais, kurie neva bando išsiaiškinti, kas naudojasi žmogaus banko sąskaita. Tad paprašo atskleisti elektroninės bankininkystės kodus ir slaptažodžius. „Žmonės nukenčia, net jeigu jų sąskaita būna tuščia, nes apsimetėliai, patiklių asmenų vardu pasiskolina pinigų iš visų greitųjų kreditų bendrovių. Vienas Vilniaus policijos komisariatas per dieną sulaukia maždaug keturių nukentėjusiųjų pranešimų“, – teigia Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus 1-ojo poskyrio viršininkas Andžejus Jankevičius.
Vien Vilniaus pirmajame policijos komisariate pernai buvo pradėti 364 ikiteisminiai tyrimai dėl tokio pobūdžio sukčiavimo. A.Jankevičius pabrėžia, kad sostinės pareigūnai išaiškina apie pusė telefoninių sukčių, tačiau žmonės vis tiek patiria didelių nuostolių.
Beje, kuriami ir vis nauji scenarijai, kaip išvilioti daugiau pinigų elektroninėje erdvėje. Štai prieš Kalėdas buvo legaliai nupirkta internetinė parduotuvė, sukurtas internetinis puslapis, pasiūlytos didelės nuolaidos, tačiau už prekes pinigus pervedę pirkėjai, savo užsakymo nesulaukė. A.Jankevičius primena, kad apsimetėlių pardavėjų daugėja ir socialiniuose tinkluose.

Atskleistas naujas sukčiavimo būdas – sukčiai siūlo nebrangiai Palangoje poilsiui išsinuomoti butą, tačiau prieš tai prašo į banko sąskaitą pervesti avansą. Jis ir tampa lengvu grobiu, penktadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Palangoje kiekvieną vasarą poilsiaujanti 31 metų vilnietė Ramunė S. sako nuo šiol niekada nuomotojams nebemokėsianti avanso. Praėjusį ilgąjį savaitgalį ji prarado 200 litų, kuriuos už žadėtą trijų kambarių buto nuomą pervedė į sukčiaus nurodytą banko sąskaitą.

Per dvi dienas tas pats sukčius po 200 litų išviliojo mažiausiai iš šešių žmonių.

Nusikaltimą tiriantys kurorto pareigūnai įsitikinę, kad nukentėjusiųjų yra daugiau, tačiau ne visi kreipėsi į policiją.

Telefonu pagal internete paskelbtą skelbimą užsisakius trijų kambarių butą buvo paprašyta į nurodyta sąskaitą pervesti pusę sumos – 200 litų.

Su nuomotoju buvo sutarta, kad poilsiautojai į Palangą atvažiuos apie 10 valandą, tačiau tądien nurodytu telefonu vilniečiai prisiskambinti negalėjo.

Tą pačią dieną apgauti žmonės kreipėsi į policiją.

Prieš tai jie skelbimų portale rado tą patį skelbimą, tačiau prie jo jau buvo nurodytas kitas telefono numeris. Jis taip pat buvo išjungtas.

Netrukus Palangos policiją užplūdo kiti nukentėjusieji iš Marijampolės, Kauno, Vilniaus.

Paaiškėjo, kad visiems jiems buvo žadamas tas pats trijų kambarių butas Bangų gatvės name. Visi jie į nurodytą sukčiaus sąskaitą pervedė po 200 litų.

Nukentėjusieji pinigus pervedė birželio 30 ir liepos 1 dienomis. Vėliau telefonas, kuriuo jie bendravo su sukčiumi, buvo išjungtas.

Banko sąskaitą nurodydavęs nusikaltėlis žmonėms prisistatydavo 31 metų Panevėžio gyventojo pavarde.

Pareigūnai nustatė, kad žmogus, turintis tokią pavardę, gyvena Panevėžyje, yra bedarbis, o jo dokumentai yra negaliojantys nuo 2008 metų pabaigos.

Paaiškėjo, jog pateikus to žmogaus dokumentus banke buvo atidaryta sąskaita.

Manoma, kad poilsiautojų pervesti pinigai būdavo išgryninami bankomatuose. Dabar policija bando surasti žmogų, kurio pavarde sukčius prisistatinėjo.

Palangos policijos komisariato viršininkas Jurgis Kažys sako, jog su tokiu sukčiavimo būdu susiduria pirmą kartą.

“Gali būti, kad tai šalyje jau seniai siaučiančių telefoninių sukčių išradimas. Dabar laukiame atsakymų į įvairius paklausimus, nuo kurių daug kas paaiškės. Nereikėtų taip lengvabūdiškai pervesti pinigų, neįsitikinus, kad siūlomos paslaugos yra realios. Poilsiautojams patarčiau kuo mažiau pasitikėti trumpalaikiais skelbimais, o naudotis oficialiais poilsio paslaugas siūlančiais interneto puslapiais”, – sakė pareigūnas.