Lietuva, per kurią eina rytinė Europos Sąjungos siena, kasmet susiduria su didžiuliais kontrabandos, ypač nelegalių cigarečių, iš trečiųjų šalių srautais. Apie šios nusikalstamos veikos lygį bei priešnuodžius jai „Veidas“ kalbėjosi su Vilniuje viešinčiu Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) direktoriumi Giovanni Kessleriu.

VEIDAS: Jūsų duomenimis, kaip pastaraisiais metais Lietuvoje kinta cigarečių kontrabandos lygis? Kaip šiuo aspektu mūsų šalis atrodo tarp kitų regiono valstybių?
G.K.: Vienintelis objektyvus tokios kontrabandos rodiklis yra sulaikytų prekių kiekis, kuris pernai sudarė apie 188 mln. cigarečių. Deja, galiu spėti, kad tai tesudaro apie dešimtadalį visų nelegaliai per šalį transportuojamų rūkalų. Beje, šis skaičius gerokai mažesnis nei užpernai – ko gero, dėl to, kad pastaraisiais metais ypač stipriai padidėjo Lietuvos institucijų, tarkime, Lietuvos muitinės departamento bei Generalinės prokuratūros, indėlis į kontrabandos atvejų tyrimus, daug efektyviau bendradarbiaujate su OLAF.
Lietuva yra labai palankioje kontrabandos tranzitui vietoje, juk čia eina rytinė ES siena, tačiau šios veikos lygis nėra išskirtinai didesnis, ypač turint omenyje Lenkiją, – juk jos siena su rytinėmis kaimynėmis daug ilgesnė nei Lietuvos. Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad tiek Lenkijos, tiek Lietuvos institucijos pastaruoju metu labai efektyviai kovoja su kontrabanda, nors dauguma jų piliečių šios nusikalstamos veikos ir nesmerkia. O be reikalo, nes visos ES patiriami nuostoliai vien dėl cigarečių kontrabandos kasmet sudaro apie 10 mlrd. eurų – tai nemaža pinigų suma, kuri tikrai praverstų daugumos šalių narių biudžete, ypač kai visoje ES turime tokią sudėtingą ekonominę padėtį.
Kodėl toks dėmesys būtent cigarečių kontrabandai? Matote, rūkalai sudaro didžiausią visų kontrabandinių prekių kiekį – juos paprasta transportuoti ir paslėpti, taip pat labai lengva realizuoti rinkoje. Kadangi ES šalyse narėse rūkalams taikomi gan dideli akcizų mokesčiai, kontrabandinės cigaretės noriai perkamos ir todėl padaro didžiausių nuostolių šalims, nes į biudžetą nesurenkami mokesčiai.
VEIDAS: Kokiais keliais į Lietuvą patenka didžiausia dalis cigarečių kontrabandos? Ar daug bylų dėl tokių nusikaltimų iškelta Lietuvos piliečiams?
G.K.: Didžiausi kontrabandos kiekiai Lietuvą pasiekia žemės keliais. Jūra ir oru į jūsų šalį patenka tik nedidelė dalis cigarečių. Tabako gaminiai dažnai būna pagaminti legaliai didžiųjų gamintojų, kurie ženklina savo gaminius, – kartais cigaretės apkeliauja pusę pasaulio, kol patenka į juodąją rinką. Tarkime, Šveicarijoje ar JAV pagamintos cigaretės parduodamos didiesiems platintojams Afrikoje, Azijoje ar Rusijoje, o vėliau mes jas randame nelegaliai parduodamas Vokietijoje.
OLAF kasmet iš ES šalių piliečių ir organizacijų priima apie 1600 pareiškimų apie nusikaltimus ir pradeda tirti apie 200 bylų – lietuviams iškeltų bylų turime vos keletą. Galbūt todėl, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos pakankamai efektyviai tvarkosi su kontrabandininkais pačios ir dažnai net nesikreipia į OLAF.
VEIDAS: 2013-aisiais, Lietuvai pirmininkaujant ES, Europos Komisija planuoja pateikti projektą dėl Europos prokuratūros įsteigimo. Koks šios institucijos pagrindinis tikslas?
G.K.: Pagrindinis šios institucijos tikslas – konsoliduotas su kontrabanda ir sukčiavimu susijusių bylų tyrimas europiniu lygiu. Paaiškinsiu, apie ką kalbu.
Tarkime, cigaretės vežamos per Lietuvą ir Lenkiją, o parduodamos Vokietijoje. Tad sulaikius tokioje nusikalstamoje kontrabandos tiekimo grandinėje dirbančius žmones, tenka kelti kriminalines bylas visose trijose valstybėse – dėl to tyrimai tęsiasi labai ilgai, net ir aktyviai bendradarbiaujant visų šalių teisėsaugos institucijoms. OLAF dėl to patenka į dviprasmišką situaciją, kai turime kovoti su šiuolaikinėmis organizuotomis ir tarptautinėmis kontrabandininkų grupuotėmis, tačiau reikia derinti savo veiksmus su skirtingomis kiekvienos šalies narės teisinėmis sistemomis bei procedūromis.
Taigi Europos prokuratūra kovotų tik su nusikaltimais, susijusiais su kontrabanda, sukčiavimu bei korupcija ES lygiu. Ši institucija pradėtų vieną bendrą tyrimą ES lygiu, o šalių narių teisėsaugos institucijos būtų įpareigotos suteikti tyrimui visą reikalingą informaciją. Be to, Europos prokuratūroje dirbtų prokurorai iš visų valstybių narių.
Norint surasti, ištirti ir išardyti kelias šalis apimančius nusikalstamus tinklus, reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas bei daugiašalis, bendras Europos požiūris – juk nuo šių nusikaltimų kenčia visos ES šalys.
Beje, steigti Europos prokuratūrą yra numatyta 2009 m. įsigaliojusioje ES Lisabonos sutartyje.

Europos Sąjungai nepavyksta išsiieškoti milijardų nesąžiningai panaudotų eurų, iki šiol nėra patikimų duomenų, kurie bent jau padėtų nustatyti sukčiavimo mastą, o kai kurios valstybės narės labai nenoriai teikia informaciją apie išaiškintus nesąžiningus lėšų panaudojimo atvejus, – tokius nerimą keliančius faktus išsiaiškinau rengdamas pranešimą Europos Parlamente apie kovą su sukčiavimu Europos Sąjungoje.
Sklaidant Europos Komisijos ataskaitas, tapo aišku, kad jau 1989 m. buvo konstatuojama, jog trūksta patikimų duomenų apie nesąžiningą lėšų panaudojimą, paradoksalu, tačiau praėjus daugiau nei dvidešimt metų, esu priverstas konstatuoti tą patį.
Pristatant pranešimą už biudžeto kontrolę atsakingame EP komitete, europinės kovos su sukčiavimu tarnybos OLAF generalinis direktorius G. Kessler reiškė pritarimą ir palaikymą išsakytoms mintims, kad nesugebėjimas susirinkti duomenų iš atskirų valstybių narių, neleidžia atsakingoms institucijoms ir tarnyboms veikti efektingai.
Nors  kovos su sukčiavimu tarnyba buvo įsteigta jau 1999 m., tačiau iki šiol jos veikimas konkrečių valstybių narių atžvilgiu yra labai ribotas, todėl tarnybos veikla pati savaime daro tik nedidelę įtaką, kad pinigai iš ES fondų ir biudžeto būtų panaudojami sąžiningai ir nepažeidinėjant galiojančių taisyklių.
Ši problema, mano manymu, nėra vien „nesugebėjimo sužiūrėti“, kas dedasi atskirose valstybėse narėse, problema, tai yra ir atsakomybės problema. Kai atsakomybė už nesąžiningą lėšų panaudojimą tenka tik atskiroms valstybėms narėms, jos nėra suinteresuotos apie tai informuoti, nes pranešusios apie didelį pažeidimų mastą būtų kritikuojamos ir netgi rizikuotų prarasti ES paramos lėšas.
Tokia situacija negali tęstis, nes Europos Sąjungai toliau plečiantis, „sužiūrėti, kas dedasi“ bus vis sunkiau, todėl, esant dabartinėms kovos su sukčiavimu spragoms, laukti geresnių rezultatų būtų naivu.
Savo pranešime raginu Europos Komisiją prisiimti atsakomybę dėl nesąžiningai panaudotų lėšų susigrąžinimo iš valstybių narių ir imtis lyderystės, nustatant vienodus pranešimų apie sukčiavimo ir pažeidimų atvejus metodus bei taisykles. Ši institucija turi būti atsakinga už tai, kad Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami maksimaliai sąžiningai ir maksimaliai efektyviai.
Atrodytų trūksta tiek nedaug – tik taisyklių bei duomenų teikimo metodų suvienodinimo ES mastu, tačiau to nesugebama padaryti dešimtmečiais! Šį faktą galima interpretuoti plačiau. Tai rodo, kad galbūt ir Europos Komisijos galios ir atsakomybė turėtų būti peržiūrėtos.
Tačiau vilties, kad einame teisingu keliu, teikia tokie sprendimai, kaip ką tik Lietuvos pasirašyta finansinės drausmės sutartis, kuri ne tik leis bet ir įpareigos užtikrinti reikiamą drausmę ir atsakomybę naudojant atskiros valstybės, o tuo pačiu ir visos Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigus.

• Speciali psichologinė technika prekyboje naudojama kiekviename žingsnyje – paprasčiausias pasiūlymas “trys viename” jau yra psichologinis triukas, įtikinantis, kad pirkdamas tris mokėsi tik už vieną ir taip sutaupysi.

• Tačiau tuos prekeivius, kurie patys susiranda savo aukas ir sugeba įtikinti jas nusipirkti prekių, kurių šios nė neplanavo, galima laikyti tikrais profesionalais. Aš pati – profesionali psichologė – prekybos įtaigos manipuliacijų tema pradėjau domėtis tada, kai už dvigubą kainą įsigijau vitaminų, kurių nė neplanavau pirkti ir net nepajutau, kaip buvau “suvystyta”.

• Šiaip ar taip, pasistengus manipuliatorius ne taip sunku atpažinti, jų naudojama technika universali. Paprastai ji susideda iš trijų etapų:

1. Prekeivis pasirinktai aukai užduoda nukreipiantį, su siūloma preke visai nesusijusį klausimą. Jei tai gatvė – gali paklausti kelio, pasiteirauti valandų. Paskambinęs į buto duris jis gali apsimesti suklydęs ieškodamas kito žmogaus. Taip užmezgamas neva nekaltas kontaktas.

2. Toliau pateikiami keli abejonių nekeliantys teiginiai. Tarkime, kad dabar rinkoje yra daugybė puikių nerūdijančio plieno peilių, kurių nė nereikia galąsti. Arba pakalbama apie tai, kad maisto papildai iš tiesų padeda sveikatai. Ir tik tada, kai pirkėjas jau tiki pardavėju, jis išsitraukia savo prekę.

3. Tada visuomet seka įtikinėjimas, kad pirkdamas ją dabar žmogus taps laimėtoju – už prekę, kurios jau pradėjo geisti, sumokės kur kas mažiau, nei įsigydamas ją parduotuvėje ar kur kitur iš konkurentų.

"Veido" archyvas

Klasikiniais psichologiniais triukais profesionalūs sukčiai sugeba įpiršti prekių, kurių nė neplanavai pirkti, ir išvilioti paskutinius pinigus

Į Lietuvą grįžo laukinio kapitalizmo kultūra – naudodami elementariausius psichologinius triukus, sukčiai prekeiviai ant kiekvieno kampo bruka šlamštą ir apgaudinėja stebuklais vis dar tikinčius lietuvius.

Jei jūs turite mobilųjį telefoną, kartkartėmis tikrai sulaukiate skambučių, siūlančių neįtikėtinai geromis sąlygomis įsigyti kokių nors stulbinančiai gerų prekių ar paslaugų. “Skambiname jums, nes neabejojame, jog esate dailiam apatiniam trikotažui neabejinga, todėl siūlome tik už pusę kainos įsigyti mūsų tobulų šveicariškų gaminių, kuriuos, jei nepatiks, galėsite tiesiog grąžinti ir atgauti pinigus”; “Laba diena, ar jūs esate smalsus žmogus ir mėgstate keliauti? Tada paskambinome kaip tik jums – dalyvaukite loterijoje ir laimėkite atostogas balto smėlio ir palmių saloje pusvelčiui”. Tai – tik keli tipiški telefoninių įkyruolių pasiūlymai. Aktyvesni savo teisių gynėjai jau pavargo aiškintis, iš kur skambintojai gauna jų telefonų numerius, racionalūs žmonės tiesiog iš karto siunčia juos velniop. Tačiau nuolat atsiranda ir nemažai naivuolių, nejučia įsitraukiančių į pokalbį su prekeiviais, įkliūnančių į jų gudrybių pinkles ir lyg sapne atsisveikinančių su kartais net paskutiniais savo sunkiai uždirbtais pinigais.

Psichologų toks fenomenas nė kiek nestebina: sukčiai profesionaliai naudoja klasikinius psichologinius įtaigos ir manipuliacijų triukus, užliūliuojančius aukos budrumą ir įtikinančius ją netikėtai ištraukus laimingą bilietą.

Apgaulingas kelionių rojus

Sukčiai – ant kiekvieno kampo, tačiau valstybė čia bejėgė, savo piniginę galime apsaugoti tik patys.

Štai skandalingai garsėjanti kelionių agentūra “Amber Promotion”, išviliojusi pinigus iš kelių tūkstančių patiklių klientų, žadėdama jiems pusdykį atostogų rojų saulėtose salose, nors ir neturi galimybių to suteikti, jau ne vienus metus sėkmingai ieško aukų visuose Lietuvos regionuose ir nemažai jų randa. Šios pačiame Vilniaus centre įsikūrusios agentūros durų nevarsto antrankiais nešini policijos pareigūnai. Viskas čia – legalu: kontora veikia turėdama Valstybinio turizmo departamento jai išduotą licenciją pardavinėti keliones, o tai, kad ji paima pinigus, bet nesilaiko sutartyje numatytų pažadų – tik civilinės, o ne baudžiamosios teisės reikalas. Daugiausia, kuo valstybė gali padėti sukčių šutvės maustomiems žmonėms – tai patarti jiems atidžiai skaityti sutartis arba patiems kreiptis į teismą.

Vilnietė 38-erių Loreta Gaižauskienė eiline “Amber Promotion” auka tapo prieš dvi savaites. Istorija banali ir tokia, kokių jau šimtai aprašyta vartotojų skundų puslapiuose ir interneto forumuose. Pradžioje jai paskambino turizmo vadybininke prisistačiusi mergina ir paprašė atsakyti į kelis klausimus apie keliones, už sugaištą laiką pasiūliusi pašnekovę įtraukti į loterijos dalyvių sąrašą. Po kurio laiko – skambutis ir sveikinimas loterijoje laimėjus vieną iš trijų prizų: plazminį televizorių, vaizdo kamerą arba du laikrodžius. Prizų traukimas – viename sostinės viešbučių, jame būtinai reikia dalyvauti drauge su sutuoktiniu, nes bus pristatomos naujoviškos turizmo paslaugos. Atvykus – pasakojimas apie 5–15 tūkst. eurų kainuojančią viso gyvenimo narystę pasauliniame atostogų apartamentų tinkle, tačiau prieš sumokant tiek daug pinigų, apartamentus galima apžiūrėti Tenerifės ir Kanarų salose Ispanijoje bei Maltoje, apsistojant juose vos už 3200 Lt – už tiek galima aplankyti visas tris vietas, kiekvienoje jų 4 asmenų grupei apsistojant po savaitę, be to, keliauti galima bet kada per artimiausuis trejus metus. Iš karto po šio pasiūlymo – loterija, kurioje Loreta ištraukė 50 porc. nuolaidą minėtam pasiūlymui. “Čia jau užsikabinau. Mintyse suskaičiavau, kad už 1600 Lt trejus metus su šeima ilsėsiuosi apartamentuose. Jokios narystės vėliau pirkti nė neplanavau – jaučiausi ne apgaudinėjama, o greičiau priešingai – besinaudojanti kelionių organizatorių naivumu”, – “Veidui” pasakojo savo mėnesio atlyginimo dydžio sumą (pasinaudoti laimėjimu buvo galima tik čia pat mokant grynaisiais pinigais) iš karto atidavusi moteris.

Atsitokėjo ji tik po valandos, kai grįžusią į darbą ir pasigyrusią laimėjimu ją “paprotino” bendradarbiai, jau girdėję apie “Amber Promotion” apgavystes. Moteris puolė telefonu atšaukti sutartį ir reikalauti grąžinti pinigus. Tai jai pavyko tik kitą dieną, atėjus į bendrovės biurą ir primygtinai pareikalavus grąžinti visus sumokėtus pinigus. Ją aptarnavęs Tadu prisistatęs vadybininkas litais mokėjusiai klientei po ilgų dūsavimų sutartyje užfiksuotą sumą atidavė eurais, paaiškinęs, kad litų šiuo metu nėra, nes iš klientų surenkamais pinigais iš karto skubama padengti senesnes “Amber Promotion” skolas.

Papildai – už trigubą kainą

Garliavoje gyvenančią 58-erių Solveigą Veličkienę sukčius pričiupo jos pačios namuose. Paskambinęs į duris malonios išvaizdos jaunas vyriškis pradžioje paklausė, ar šiame bute gyvena pensininkų. Išgirdęs neigiamą atsakymą iškart pradėjo domėtis šeimininkės sveikata. Sužinojęs, kad ją kamuoja artritas, paslaugusis jaunuolis ištraukė ir ėmė siūlyti įsigyt sąnariams naudingo maisto papildo kolageno dėžutę. “Buvau apie jį girdėjusi, kad tinka sąnariams, tad nejučia įsitraukiau į pokalbį. Aptarėme, kiek piliulių man reikėtų išgerti, kartu nutarėme, kad be dviejų pakuočių nėra ko ir pradėti”, – pasakojo “Veidui” moteris. Ji kiek sutriko išgirdusi papildų kainą – dvi dėželės jų esą kainuoja 160 Lt, na, bet šiai klientei prekybos agentas galįs padaryti 10 Lt nuolaidą. “Jis paaiškino, kad perku už itin mažą kainą – esą vaistinėse šis papildas kainuoja bent 20 proc. brangiau”, – prisimena Solveiga. Ji neturėjo su savimi tiek grynųjų pinigų, tad agentas paslaugiai palydėjo ją iki netoliese esančio bankomato, o po to dar ir parvežė atgal namo. “Jaučiausi sudariusi nepaprastai gerą sandėrį”, – pati iš savęs dabar jau šaiposi moteris.

Kad buvo įžūliai apgauta, ji suprato po kelių dienų, kai papasakojo šią istoriją savo vaikams, – jie netruko internete rasti tikrąją kolageno papildo kainą – 22 Lt už dėželę.

Firmos “Arvensi”, kurios platinamus papildus prekybos agentas pardavė už daugiau nei 3 kartus didesnę kainą, atstovybėje “Veidą” informavo, kad pati firma jokių prekybos atstovų nesamdo, todėl jokios atsakomybės dėl apgautos pirkėjos prisiimti negali. Iš tiesų, pardavinėti šią produkciją galėjo bet kas, pigiai jos įsigijęs vaistinėje ir brangiai parduodamas žmonėms namuose.

Apgautoji garliaviškė prisipažįsta pati nė neprašiusi pardavėjo kokių nors dokumentų, įrodančių, kad papildais jis prekiauja teisėtai. “Turėjo prisisegęs kortelę su nuotrauka, rankoje laikė aplanką su siūlomų papildų aprašais. Man net nekilo jokių įtarimų”, – dėstė pašnekovė.

Apgaulinga prekyba telefonu

Vartotojų apgaulės yra bendra sparčiai didėjanti visų valstybių problema: įvairūs sukčiai visose šalyse naudoja panašius apgaudinėjimo būdus. Vis daugiau vartotojų skundžiasi dėl jų pažeistų teisių, susijusių su prekyba telefonu.

Dažniausiai naudojamos prekybininkų telefonu frazės: “Jūs esate išrinktas išgirsti šį pasiūlymą”; “Norime jums atsiųsti nemokamą savo įmonės produkcijos pavyzdį”; “Jūs gausite nuostabią nemokamą dovaną, jei pirksite šią mūsų prekę”.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pataria vartotojams tokiais atvejais nebūti patikliems, nepasiduoti spaudimui iš karto priimti sprendimą dėl prekės ar paslaugos pirkimo, neduoti savo kreditinės kortelės ar sąskaitos duomenų, socialinio draudimo numerio nepažįstamiems skambinantiems asmenims, nepirkti siūlomų prekių tik todėl, kad žadama “nemokama dovana”. Vartotojas turi teisę atsisakyti sutarties, sudarytos telefonu, pranešdamas raštu apie tai pardavėjui per 7 darbo dienas nuo daikto pristatymo dienos. Vartotojas neprivalo nurodyti jokios sutarties nutraukimo priežasties ir pardavėjas neturi teisės pareikšti reikalavimo dėl netesybos ar nuostolių atlyginimo.

Šaltinis: Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

Vienuolika bankų ir užsienio bankų skyrių vienijanti Lietuvos bankų asociacija perspėja Lietuvos piliečius saugotis sukčių, niekam neatskleisti savo mokamųjų kortelių bei internetinės bankininkystės kodų bei slaptažodžių ir nesusivilioti sukčių siūlomu atlygiu už bankų sąskaitų atidarymą ar panaudojimą.

Lietuvos komerciniai bankai susirūpinę, kad pastaruoju metu smarkiai suaktyvėjo sukčiai, tarp jų ir iš užsienio šalių, o jų naudojamų būdų apgaudinėti daugėja. Viena iš pavojingiausių tendencijų yra ta, kad sukčiai pastaruoju metu įsigudrino ne tik apiplėšti žmones, bet ir paversti juos savo bendrininkais.

“Nusikaltėlis, prikalbinęs studentą, pensininką ar kitą mažesnes pajamas gaunantį ar finansinių sunkumų prislėgtą žmogų už tam tikrą atlygį atsidaryti banke sąskaitą, prisijungti prie internetinės bankininkystės, o slaptažodžius ir kt. patikėti jam, vėliau tą sąskaitą panaudoja įvairioms nelegalioms operacijoms atlikti, tokiu būdu paversdamas sąskaitos savininką savo bendrininku, kurį gali ir turi sulaikyti policija”, – sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Pasak S.Kropo, tokiais atvejais žmogus susikuria daugybę naujų problemų, susigadina savo reputaciją, užkerta sau kelią ateityje gauti banko paskolą ir kt.

Lietuvos komerciniai bankai perspėja žmones nesusivilioti įvairiais finansinės pagalbos ar įtartinais darbo pasiūlymais, neatsidarinėti bankuose sąskaitų savo vardu, jei to prašo nepažįstami asmenys, nepatikėti jiems savo mokamųjų kortelių, internetinio banko slaptažodžių ir kitos asmeninės konfidencialios informacijos, nepildyti elektroninių anketų. Tačiau, jei tai padaryta, būtina kuo skubiau informuoti banką, kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Bankai primena, kad jie niekada savo klientų neprašo atskleisti jokių elektroninės bankininkystės prisijungimo prie asmeninės kliento sąskaitos duomenų.

Trečiadienį Lietuvos kriminalinės policijos biuras pranešė sulaukęs JAV prokurorų padėkos už nepriekaištingą darbą prisidedant prie tarptautinio sukčių tinklo išardymo.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdyba teigia, kad ji šiame tyrime nustatė tikslią nusikaltimams naudotų taip vadinamų serverių buvimo vietą, jų administravimo ypatumus ir pagal pateiktą JAV teisėsaugos institucijų teisinės pagalbos prašymą serverius kartu su veikiančiais forumais išėmė ir perdavė JAV teisėsaugų kolegoms.

Sukčių tinklas, vertęsis įvairių pasaulio finansinių institucijų klientų elektroninių mokėjimo instrumentų tapatybės identifikavimo duomenų vagystėmis ir neteisėtu jų panaudojimu, išardytas jau prieš kurį laiką.

Šių metų balandžio mėnesį po daugiau nei dvejus metus trukusio bendro Lietuvos, JAV, Baltarusijos ir Čekijos policijos tyrimo pastarojoje šalyje suimtas tarptautinės nusikalstamos grupuotės lyderis – Baltarusijos pilietis 26 metų Dmitrijus Naskovec, kuris valdė vieną didžiausių ir įtakingiausių interneto forumų, skirtą įvairių finansinių institucijų klientų elektroninių mokėjimo instrumentų tapatybės duomenų vagystėms ir neteisėtam tokių duomenų panaudojimui.

Minėtą asmenį Čekijos teisėsaugos institucijos išdavė JAV, kur pastarasis bus teisiamas už bendrininkavimą sukčiaujant internetu, bendrininkavimą sukčiaujant su kreditinėmis kortelėmis bei vartotojų elektroninės tapatybės patvirtinimo duomenimis, informacijos vagystes stambiu mastu.

D.Naskovec valdomas interneto forumas CallService.biz vienijo daugiau nei 2000 asmenų, užsiimančių aukščiau paminėtomis nusikalstamomis veikomis. Bendrai buvo įvykdyta per 5000 sukčiavimų.

D.Naskovec ir jo bendrininkas taip pa Baltarusijos pilietis Sergėjus Semaško dar 2007 metais sukūrė interneto forumą CallService.biz, kuriame už atlygį organizavo angliškai ir vokiškai kalbančių asmenų bendravimą su finansinėmis institucijomis, taip apgaudami šių finansinių institucijų klientų saugumą užtikrinančius darbuotojus, bei neteisėtai pasinaudodavo vogta konfidencialia finansine informacija.

Nusikaltėliai, dirbę CallService.biz, betarpiškai skambinėjo įvairioms finansinėms institucijoms, kurių klientų duomenys tuo metu buvo neteisėtai naudojami, ir prisistatinėjo teisėtais šių sąskaitų savininkais, taip inicijuodami neteisėtas finansines operacijas.

Pasinaudoję minėtame forume parduodama įvairia, finansinei operacijai inicijuoti pakankama informacija, sukčiai patvirtindavo sandėrius, pervesdavo pinigus iš banko sąskaitų, atblokuodavo sąskaitas, pakeisdavo teisėto savininko adresą bei telefonus į sukčių nurodytus.

Minėtas interneto forumas buvo plačiai reklamuojamas kituose, vartotojų tapatybės informacijos vagystėmis užsiimančių asmenų tarpe pamėgtuose interneto resursuose, tokiuose kaip CardingWorld.cc. Pastarąjį valdė S.Semaško. Šiame forume dirbo daugiau nei 2000 žmonių, kuri į bankus skambino daugiau kaip 5400 kartų.

Forumų veikla buvo organizuojama ir valdoma tiesiogiai iš serverių esančių Lietuvoje. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdyba nustatė tikslią serverių buvimo vietą, jų administravimo ypatumus ir pagal pateiktą JAV teisėsaugos institucijų teisinės pagalbos prašymą serverius kartu su veikiančiais forumais išėmė ir perdavė JAV teisėsaugų kolegoms. Tuo pačiu metų JAV Federalinis tyrimų biuras inicijavo duomeninių vardų CardingWorld.cc ir CallService.biz konfiskavimą pagal orderį, išduotą JAV apygardos teisėjo.

Ši byla tvarkoma JAV FTB sudėtingų sukčiavimų padalinyje. D.Naskovec gresia daugiau nei 39 metų laisvės atėmimo bausmė

Atskleistas naujas sukčiavimo būdas – sukčiai siūlo nebrangiai Palangoje poilsiui išsinuomoti butą, tačiau prieš tai prašo į banko sąskaitą pervesti avansą. Jis ir tampa lengvu grobiu, penktadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Palangoje kiekvieną vasarą poilsiaujanti 31 metų vilnietė Ramunė S. sako nuo šiol niekada nuomotojams nebemokėsianti avanso. Praėjusį ilgąjį savaitgalį ji prarado 200 litų, kuriuos už žadėtą trijų kambarių buto nuomą pervedė į sukčiaus nurodytą banko sąskaitą.

Per dvi dienas tas pats sukčius po 200 litų išviliojo mažiausiai iš šešių žmonių.

Nusikaltimą tiriantys kurorto pareigūnai įsitikinę, kad nukentėjusiųjų yra daugiau, tačiau ne visi kreipėsi į policiją.

Telefonu pagal internete paskelbtą skelbimą užsisakius trijų kambarių butą buvo paprašyta į nurodyta sąskaitą pervesti pusę sumos – 200 litų.

Su nuomotoju buvo sutarta, kad poilsiautojai į Palangą atvažiuos apie 10 valandą, tačiau tądien nurodytu telefonu vilniečiai prisiskambinti negalėjo.

Tą pačią dieną apgauti žmonės kreipėsi į policiją.

Prieš tai jie skelbimų portale rado tą patį skelbimą, tačiau prie jo jau buvo nurodytas kitas telefono numeris. Jis taip pat buvo išjungtas.

Netrukus Palangos policiją užplūdo kiti nukentėjusieji iš Marijampolės, Kauno, Vilniaus.

Paaiškėjo, kad visiems jiems buvo žadamas tas pats trijų kambarių butas Bangų gatvės name. Visi jie į nurodytą sukčiaus sąskaitą pervedė po 200 litų.

Nukentėjusieji pinigus pervedė birželio 30 ir liepos 1 dienomis. Vėliau telefonas, kuriuo jie bendravo su sukčiumi, buvo išjungtas.

Banko sąskaitą nurodydavęs nusikaltėlis žmonėms prisistatydavo 31 metų Panevėžio gyventojo pavarde.

Pareigūnai nustatė, kad žmogus, turintis tokią pavardę, gyvena Panevėžyje, yra bedarbis, o jo dokumentai yra negaliojantys nuo 2008 metų pabaigos.

Paaiškėjo, jog pateikus to žmogaus dokumentus banke buvo atidaryta sąskaita.

Manoma, kad poilsiautojų pervesti pinigai būdavo išgryninami bankomatuose. Dabar policija bando surasti žmogų, kurio pavarde sukčius prisistatinėjo.

Palangos policijos komisariato viršininkas Jurgis Kažys sako, jog su tokiu sukčiavimo būdu susiduria pirmą kartą.

“Gali būti, kad tai šalyje jau seniai siaučiančių telefoninių sukčių išradimas. Dabar laukiame atsakymų į įvairius paklausimus, nuo kurių daug kas paaiškės. Nereikėtų taip lengvabūdiškai pervesti pinigų, neįsitikinus, kad siūlomos paslaugos yra realios. Poilsiautojams patarčiau kuo mažiau pasitikėti trumpalaikiais skelbimais, o naudotis oficialiais poilsio paslaugas siūlančiais interneto puslapiais”, – sakė pareigūnas.