Scanpix

Libijos sukilėliai tikisi “labai greitai” sulaukti Muamaro Kadafio pasiūlymo, kuris galėtų užbaigti jau keturis mėnesius trunkantį karą, šeštadienį AFP sakė vienas aukšto rango pareigūnas.

Nacionalinės pereinamosios tarybos (NPT) pirmininko pavaduotojas Abdel Hafizas Goga sakė, jog tarpininkai užsiminė, kad yra rengiamas Libijos lyderio pasiūlymas, teikiantis menkutę viltį dėl susitarimo ir kraujo liejimo sustabdymo.

“Tikimės labai greitai sulaukti pasiūlymo; jis nebegali kvėpuoti”, – sakė A.H.Ghoga.

“Norime išsaugoti gyvybes, todėl norime kuo greičiau užbaigti karą. Visada palikdavome jam kokią nors galimybę pasitraukti”, – pridūrė jis.

Pasak A.H.Ghogos, NPT neveda tiesioginių derybų su M.Kadhafi, bet per kontaktus su Prancūzija ir Pietų Afrikos Respublika (PAR) suprato, kad rengiamas kažkoks pasiūlymas.

“Tai šalys, kurias Kadhafi režimas pasirinko pasiūlymui Nacionalinei pereinamajai tarybai pateikti, bet kol kas dar nieko negavome”, – nurodė A.H.Ghoga.

“Bet kokį mums pateiktą pasiūlymą rimtai išnagrinėsime, jei juo bus garantuojama, kad Kadhafi ir jo režimas, jo vidinis ratas neliks valdžioje”, – pridūrė jis.

Prancūzija ir Didžioji Britanija sutiko sustiprinti karinį spaudimą Libijos lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) režimui po to, kai galingosios šalys per susitikimą Dohoje pažadėjo paremti šios Šiaurės Afrikos sukilėlius pinigais ir gynybos priemonėmis.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) ir Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) sutiko sustiprinti karinį spaudimą per darbinius pietus Paryžiuje prieš ketvirtadienį prasidėsiantį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Berlyne, pranešė vienas Eliziejaus rūmų šaltinis.

“Visos priemonės turi būti padarytos prieinamomis” kovoje prieš M.Kadhafi, nurodė šaltinis, Londonui ir Paryžiui stengiantis stiprinti spaudimą NATO sąjungininkėms prisidėti prie Libijos režimo sutriuškinimo.

Šių diplomatinių manevrų buvo imtasi didėjant įtampai Aljanso viduje dėl oro patruliavimo misijos Libijoje, kuri iki šiol nepadėjo pakeisti jėgų pusiausvyros šioje šalyje.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton), atvykusi į Berlyne ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančius susitikimus, paskelbė pranešimą, kuriame smerkiamos nesiliaujančios M.Kadhafi pajėgų atakos prieš civilius gyventojus.

“Pastarosiomis dienomis gavome nerimą keliančių pranešimų apie atsinaujinusius Kadhafi pajėgų žiaurumus”, – nurodė ji.

Tuo tarpu Libijos užsienio reikalų viceministras Khaledas Kaimas (Chaledas Kaimas) trečiadienį pareiškė, kad sukilėliams šalies rytuose padeda Libano islamistų judėjimo “Hizbollah” kovotojai.

Pasak jo, Kataras pasiuntė į Libiją savo karinius instruktorius ir aprūpina sukilėlius Prancūzijoje pagamintomis prieštankinėmis raketomis “Milan”.

Tuo tarpu Dohoje tarptautinė kontaktinė grupė per trečiadienį vykusį susitikimą nusprendė įkurti “laikiną finansinį mechanizmą”, kuris teiktų paramą sukilėliams, siekiantiems nuversti M.Kadhafi.

Kontaktinė grupė “patvirtino, kad Kadhafi režimas prarado bet kokį legitimumą ir kad (lyderis) turėtų išvykti bei leisti Libijos žmonėms patiems spręsti savo ateitį”.

Nors visi susitikimo dalyviai pritarė, kad M.Kadhafi privalo pasitraukti iš valdžios, kilo nesutarimų dėl sukilėlių apginklavimo.

Sukilėlių vadovybė socialiniame tinkle “Tweeter” paskelbė žinutę: “Tariamės dėl ginklų pirkimo sutarčių su šalimis, kurios oficialiai pripažįsta (opozicijos) Tarybą; gauname teigiamų atsakymų.”

Šio susitikimo galutiniame pranešime sakoma, jog “kontaktinės grupės dalyviai susitarė toliau teikti palaikymą (Libijos) opozicijai, įskaitant materialinę pagalbą”.

Kataro ministras pirmininkas Hamadas bin Jassemas al Thani (Hamadas bin Džasemas Sanis) sakė žurnalistams, jog tai reiškia “humanitarines, taip pat gynybos priemones. Tai reiškia, kad Libijos žmonės turėtų gauti priemonių, kurių jiems reikia, kad apsigintų.”

Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini (Frankas Fratinis) pareiškė: “Arba sudarykime galimybę šiems žmonėms apsiginti, arba atsiribokime nuo savo įsipareigojimo padėti ginti Libijos gyventojus.”

Jungtinių Tautų rezoliucija “nedraudžia tiekti ginklų… savigynai”, pažymėjo F.Frattini.

Tačiau Belgija pareiškė nepritarianti sukilėlių apginklavimui, o Vokietija tvirtino, kad negali būti “jokio karinio sprendinio”.

Kontaktinės grupės galutiniame komunikate sakoma, kad šalys susitarė “įkurti laikiną finansinį mechanizmą, kuris padėtų Laikinajai Nacionalinei Tarybai ir tarptautinei bendruomenei valdyti pagalbos lėšas ir užtikrinti trumpalaikius finansinius poreikius”. Šio fondo dydis nebuvo paskelbtas.

Sukilėlių atstovas Mahmudas Shammamas (Mahmudas Šamamas) sakė, kad “šių pinigų visiškai nenaudosime ginklams pirkti; jie bus naudojami esminiams Libijos žmonių poreikiams patenkinti”.

Libijos sukilėliai, siekiantys tarptautinio pripažinimo, per trečiadienį Dohoje vyksiantį galingųjų valstybių susitikimą ketina pareikšti, kad jų šalies krizė gali būti išspręsta tik pasitraukus iš valdžios lyderiui Muamarui Kadhafi (Muamarui Kadafiui).

Tarptautinės kontaktinės grupės pirmojo susitikimo išvakarėse sukilėlių Laikinosios Nacionalinės Tarybos (LNT) atstovas sakė, jog ji nesutiks su jokiu kitu sprendimu, išskyrus M.Kadhafi ir jo sūnų tremtį iš Libijos.

Atstovas Mahmudas Shammamas (Mahmudas Šamamas), kurio institucija siekia būti pripažinta teisėta Libijos vyriausybe, taip pat pabrėžė: “Norime pereiti nuo Tarybos faktinio pripažinimo prie tarptautiniu mastu pripažįstamo legitimumo”.

Toks pripažinimas LNT atvertų kelią perimti milijardus dolerių, įšaldytų Libijos sąskaitose Jungtinėse Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje, taip pat suteiktų teisę skolintis iš užsienio kaip suverenioms vyriausybėms.

Laikinoji Nacionalinė Taryba šiuo metu veikia sukilėlių tvirtovėje Bengazyje – Libijos antrajame didžiausiame mieste. Jos legitimumą iki šiol yra pripažinusi tik Prancūzija, Italija ir Kataras.

LNT atstovams nebuvo leista dalyvauti Londone kovo 29 dieną vykusios tarptautinės ministrų lygio konferencijos plenarinėje sesijoje, tačiau jie dalyvavo dvišalėse derybose su keliomis įtakingomis valstybėmis.

Prancūzijos URM atstovas Bernardas Valero (Bernaras Valero) akcentavo LNT dalyvavimą vieną dieną vyksiančiame susitikime, kuriam pirmininkaus Kataras ir Didžioji Britanija.

“Jie ne vien ten bus. Tai dar reikia suderinti su Kataru, tačiau kitaip negu Londone, kur jie buvo (tik) kuluaruose, (šįkart) jie stos priešais kontaktinę grupę”, – sakė B.Valero.

Tuo metu, kai LNT delegacija pristatys savo poziciją Dohoje, kiti Tarybos atstovai taip pat stengiasi užmegzti ryšius su kitomis Europos šalimis, sakė LNT atstovas spaudai Mustafa Gheriani (Mustafa Gerianis).

Antradienį Liuksemburge vykusios derybos, kuriose dalyvavo LNT pareigūnas Mahmoudas Jibrilas (Mahmudo Džibrilo), buvo pirmasis susitikimas, kuriame Europos Sąjunga (ES) oficialiai bendravo su Libijos sukilėlių taryba.

Kontaktinės grupės susitikimas Dohoje, dėl kurio buvo susitarta per Jungtinės Karalystės sostinėje vykusią konferenciją, turėtų sustiprinti NATO vadovaujamų aviacijos smūgių prieš M.Kadhafi pajėgas politinį ir diplomatinį pagrindą.

Prancūzija ir Didžioji Britanija antradienį skundėsi, kad jiems tenka didžiausia bombardavimo misijų našta, siekiant padėti sukilėliams atsilaikyti prieš geriau ginkluotą ir apmokytą M.Kadhafi armiją.

M.Kadhafi ištikimos pajėgos per mūšius Libijoje nukovė apie 10 tūkst. žmonių, dar apie 20 tūkst. buvo pasigesta, o 30 tūkst. buvo sužeisti, iš jų ketvirtadalis – sunkiai, vienas sukilėlių pareigūnas antradienį sakė žurnalistam Liuksemburge.

Šių teiginių negali patvirtinti nepriklausomi šaltiniai.

Libijos vyriausieji „karininkai“ pardavė Hezbolah ir Hamas judėjimams tūkstančius nervus paraližuojančių dujų, kai sukilėliai užgrobė pul. Muammaro Gaddafio karinius sandėlius esančius aplink Bengazi miestą, pranešė Debka file kariniai žvalgybos šaltiniai.

Remiantis Debka šaltiniais, sukilėliai pakrovė mažiausiai 2,000 artilerijos sviedinių, turinčių garstyčių dujų ir 1,200 nervus paraližuojančių sviedinių, kuriuos pardavė ekstremistams už kelis milijonus dolerių.

JAV ir Izraelio žvalgyba susekė Masinio naikinimo ginklų (WMD – Weapons of Mass Destruction) prekių siuntą iš rytų Libijos, netoli Sudano, kurią lydėjo Irano saugumo agentai, Hezbollah ir Hamas apsauga. Žvalgyba netiki, kad krovinys pasiekė paskyrimo vietą Libane ir Gazos ruože, matomai laukiant galimybės mirtiną krovinį gabenti išvengiant JAV ir Izraelio karinių atakų, kurios galėtų sunaikinti krovinį.

Taip pat dar neaišku ar sviediniai su cheminiu užtaisu buvo užtaisyti prieš gabenant ar buvo skirtinguose konteineriuose.

Debka šaltiniai pranešė, kad kažkiek nuodingų dujų gali būti skirta patiekti fanatikams, kurie Hezbollah  neseniai pasiekė iš Irano.

Teheranas palaiko Libijos sukilėlius todėl, kad Iranui tai galimybė įsigyti Libijos režimo kariniuose sandėliuose esančių cheminių ginklų, kurie po sukilimo patekę į opozicijos rankas apginklavo Hezbollah ir Hammas judėjimus nekonvenciniais (tarptautinės teisės draudžiamais) ginklais.

Praėjus savaitei po to, kai Libijoje prasidėjo sukilimas, slapta Irano delegacija atvyko į Bengazi miestą. Delegacijos nariai susitiko su sukilėlių vadais, tarp kurių buvo ir Libijos armijos dezertyrų ir sudarė sandėrį dėl didelio kiekio cheminių ginklų pirkimo, kiekio ir kainos. Hezbollah ir Hamas pirkliai atvyko pirmoje kovo mėnesio pusėje apmokėti sandėrį ir susitarti dėl gabenimo priemonių.

Pirmasis autoritetingas šaltinis, kuris pranešė apie Hezbollah buvimą Bengazi mieste buvo JAV admirolas James Stavridis vadovaujantis NATO pajėgoms Europoje. Kovo 29 d. JAV Senato komitetui admirolas James Stavridiskalbėjo, jog “yra požymių rodančių, kad Al-Qaeda islamistai ir Hezbollah kovotojai kariauja Libijos sukilėlių pusėje ”. Jis neatskleidė, ką jie ten veikė.

Ramūnas Alaunis

Libijos sukilėliams, kurie jau beveik du mėnesius kovoja, mėgindami nuversti šalies lyderį Muamarą Kadhafi (Muamarą Kadafį), stinga charizmatiško politinio arba karinio lyderio, kuris aiškiai suformuluotų jų tikslus ir taptų kelrodžiu savo žmonėms.

Revoliucinis judėjimas įkūrė Laikinąją Nacionalinę Tarybą (LNT), kuriai vadovauja Mustafa Abdul Jaleelas (Mustafa Abdul Džalilas), taip pat “nepaprastąją krizės” darbo grupę, kurio vadovas – Mahmoudas Jibreelas (Mahmudas Džibrilas).

Tačiau jie ir kiti aukšti opozicijos pareigūnai nedažnai rodosi viešumoje, retai kalbasi su žiniasklaida, o juo labiau neišeina į gatves įkvėpti žmonių, kurie kasdien reikalauja M.Kadhafi atsistatydinimo.

Tarp Libijos sukilėlių nėra lyderio, panašaus į Fidelį Castro (Fidelį Kastrą), vadovavusį Kubos revoliucijai, ar netgi Filipinuose 1986 metais įvykusio liaudies sukilimo vadovę Corazon Aquino (Korason Akino), kuriai labai stigo politinės patirties.

Kelias savaites labiausiai žiniasklaidos pastebimas Libijos sukilėlių veikėjas buvo žmogus, daugelį metų palaikęs glaudžius ryšius su M.Kadhafi režimu – buvęs vidaus reikalų ministras Abdel Fatahas Yunisas (Abdul Fatahas Junisas) .

Jis perėjo į sukilėlių pusę ir šiuo metu vadovauja jų armijai. A.F.Yunisas antradienį vykusioje spaudos konferencijoje pasmerkė NATO už esą nepakankamas pastangas bombarduoti M.Kadhafi pajėgas, nors be tarptautinės koalicijos pagalbos, kuri buvo iki šiol suteikta, sukilėliai beveik neabejotinai jau būtų sutriuškinti.

A.F.Yunisas nepateikė jokio konkretaus karinės padėties įvertinimo, taip pat nepaaiškino, kiek tikroviški yra opozicijos planai užimti Tripolį.

Tuo tarpu krizės sprendimo grupės vadovas M.Jibreelas iš pažiūros atrodo esantis kuklaus būdo žmogus, kurio vardą retai kas mini.

Kai kurie eiliniai opozicijos kovotojai sako, jog tokia padėtis nesudaro jokių kliūčių ir pabrėžia faktą, kad šis sukilimas yra visos liaudies reikalas.

“Mums niekas nevadovauja. Šiai revoliucijai vadovauja liaudis. Ji liaudies rankose”, – sakė 19-metis studentas Halinas al Enesi (Halinas Enesis), atėjęs į vieną mitingą Bengazyje, kuris yra šios revoliucijos lopšys.

Paklaustas, kas, jo nuomone, vadovauja šiam judėjimui, H.al Enesi atsakė: “Manau, Mustafa Abdul Jaleelas. Tai reikalinga ryšiams su išoriniu pasauliu”.

26 metų inžinierius Mohamadas Messmari (Mohamedas Mesmaris) taip pat sakė, kad Libijos žmonės patys vadovauja sukilimui.

“Mustafa nėra mūsų lyderis. Tačiau mums reikalingas lyderis, kuris organizuotų mūsų armiją fronte”, – aiškino vyras.

Opozicijos lyderiai persikėlė iš pajūryje esančio nutriušusio Bengazio teismo pastato, apjuosto transparantais ir apklijuoto M.Kadhafi režimą smerkiančiais plakatais, į prabangesnį ir nuošalesnėje vietoje įsikūrusį viešbutį “al Fadeel”.

Ten jie priima pasiuntinius iš Europos, JAV ir kitų šalių, norinčių išsiaiškinti, kokie yra konkretūs sukilėlių ketinimai. JAV pasiuntinys Chrisas Stevensas (Krisas Stivensas) su Laikinosios Nacionalinės Tarybos nariais buvo susitikęs trečiadienį.

“Jie nori daugiau sužinoti apie mus, o mes siekiame užsitikrinti pripažinimą. Buvo diskutuojama apie Tarybos narius ir jų asmenybes”, – spaudos konferencijoje sakė aukštas LNT narys Abdel Hafizas Ghoga (Abdel Hafizas Goga).

Abu aukščiausieji opozicijos vadai yra buvę M.Kadhafi režimo pareigūnai.

Mustafa Abdel Jalilas buvo M.Kadhafi teisingumo ministras, tačiau atsistatydino vasarį dėl perdėto smurto prieš protestuotojus Bengazyje šio sukilimo pradžioje.

Jis kai kada pasisakydavo už derybas su Tripoliu, tačiau šį sumanymą atmesdavo kiti pareigūnai.

Tuo tarpu Mahmoudas Jibreelas anksčiau daugiausiai dirbo užsienyje – jis vadovavo Libijos valstybiniam ekonomikos analizių centrui, tačiau atsistatydino, kai M.Kadhafi atmetė jo pasiūlymus liberalizuoti šalies ūkį.

Dabar M.Jibreelas vadovauja sukilėlių diplomatiniams ryšiams.

Libijos sukilėliai sukritikavo NATO vadovaujamą oro patruliavimo misiją, sakydami, jog ji neįgyvendina Jungtinių Tautų (JT) suteikto mandato ginti civilius gyventojus Tripolio režimo pajėgų apsiaustame trečiajame didžiausiame Misratos mieste.

Šie kaltinimai nuskambėjo antradienį, kai sukilėliai pirmąkart per pastarąją savaitę buvo priversti atsitraukti iš didesnės teritorijos, spaudžiami šalies lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) pajėgų. Opozicijos kovotojai buvo pastebėti atsitraukiantys iš strategiškai svarbaus Marsa al Buraikos (Bregos) miesto per didelį režimo pajėgų puolimą.

Tačiau sukilėlių ryžtą sustiprino Tobruke prisišvartavęs milijonų barelių talpos tanklaivis, pasiruošęs pasikrauti pirmąją jų eksportuojamos naftos siuntą, kuri gali kainuoti daugiau nei 100 mln. dolerių (243 mln. litų).

Tuo tarpu sukilėlių pajėgų vyriausiasis vadas Abdelfatah Yunisas (Abdelfata Junisas) pareiškė, kad NATO vadovaujamos misijos karo lėktuvai nedaro nieko, kad nutrauktų jau 40 dienų trunkantį režimo pajėgų bombardavimą, keliantį pavojų civiliams gyventojams Misratoje.

NATO “leidžia Misratoje kasdien žūti žmonėms, – A.Yunisas sakė žurnalistams sukilėlių pagrindinėje tvirtovėje Bengazyje. – Jeigu NATO lauks dar savaitę, Misratoje nieko nebebus likę.”

“Jeigu NATO norėtų nutraukti šio miesto blokadą, jie būtų tai padarę prieš kelias dienas… Misratoje kasdien žūva civiliai gyventojai – senyvi žmonės ir vaikai. NATO nepadarė nieko, tik šen ar ten bombardavo”, – pridūrė jis.

Gydytojai praeitą savaitę pranešė, kad nuo sukilimo Libijoje pradžios vasario 17 dieną Misratoje žuvo apie 200 žmonių, o per kelias pastarąsias dienas aukų tikriausiai padaugėjo.

NATO jungtinių operacijų vadas brigados generolas Markas van Uhmas (Markas van Umas) sakė, kad Aljansas daro viską, ką gali, kad apsaugotų civilius gyventojus šiame mieste.

“Misrata yra svarbiausias prioritetas dėl ten susiklosčiusios padėties, – pabrėžė jis. – Gavome patvirtinimų, kad Misratoje tankai išsklaidomi, slepiami, o žmonės naudojami kaip gyvieji skydai, siekiant sutrukdyti atpažinti taikinius per NATO reidus”.

M.Kadhafi pajėgos išstūmė sukilėlius iš Viduržemio jūros uostamiesčio Marsa al Buraikos, kuriame veikia svarbi naftos perdirbimo įmonė, nors NATO aviacija atakavo režimo šalininkus, kurių artilerija intensyviai apšaudė sprunkančius priešus.

Antradienį paryčiais Marsa al Buraikos apylinkėse įsiplieskė smarkus mūšis – sukilėliai į režimo pajėgų artilerijos užtveriamąją ugnį atsakė raketinės artilerijos salvėmis.

Tačiau popietę šimtai sukilėlių jau traukėsi, važiuodami savo automobiliais link strategiškai svarbioje kelių sankirtoje esančio Adždabijos miesto. Pastarasis yra už maždaug 80 kilometrų nuo Bengazio.

Sukilėliai nesureikšmino pastarojo teritorijos praradimo, sakydami, jog ši jų nesėkmė vargu ar bus paskutinė, prieš nuverčiant M.Kadhafi režimą.

Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) pajėgos penktadienį, padedamos tankų ir artilerijos, šturmavo sukilėlių kontroliuojamą Misratos miestą.

Libijos vyriausybės pajėgos veržiasi į Misrato centrą ir šiuo metu jį intensyviai apšaudo, pranešė sukilėlių atstovas.

“Jie naudojo tankus, granatsvaidžius, minosvaidžius ir kitus ginklus. Buvo šaudoma labai intensyviai, kaip papuola. Dabar sunku tą vietą pažinti. Sugriovimai tokie, kad sunku nupasakoti”, – agentūrai telefonu pasakojo Sami prisistatęs atstovas.

“Kadhafi ištikimi kariai, kurie įžengė į miestą Tripolio gatve, viską naikina, plėšia parduotuves, netgi namus”, – pasakojo atstovas.

“Jie plėšia viską, taip pat ir civilių gyventojų namus. Nežinau ką sakyti, tepadeda mums Dievas”, – sakė jis.

Nepriklausomi šaltiniai kol kas nepatvirtino pranešimų apie šaudymus. Gydytojas, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų skelbiama, interviu BBC pranešė, kad per mūšius žuvo septyni civiliai gyventojai.

Pranešimų iš Misratos, trečio pagal dydį Libijos miesto, esančio 200 km į rytus nuo Tripolio, kol kas negalima patikrinti. Valdžia neleidžia žurnalistams nekliudomai perduoti informaciją iš miesto.

Libijos lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) pajėgos trečiadienį vėl nustūmė toliau į rytus sukilėlius, atrėmusios jų puolimą prie strategiškai svarbaus Sirto miesto, o galingosios šalys iškėlė pasiūlymą apginkluoti prastai apmokytus ir koordinuotus opozicijos kovotojus.

Korespondentai pranešė, kad M.Kadhafi pajėgos, palaikomos artilerijos ugnies, artėja prie Ras al Unufo uostamiesčio, kuriame yra didelė naftos perdirbimo įmonė. Šis miestas yra už 370 kilometrų į vakarus nuo sukilėlių pagrindinės tvirtovės Bengazio.

M.Kadhafi gimtasis miestas Bengazis, kurį mėgino užimti kovotojai, yra už 230 kilometrų į vakarus nuo Ras al Unufo.

Antradienį M.Kadhafi režimą siekiantys nuversti sukilėliai buvo priartėję per 100 kilometrų nuo Sirto, tačiau susidūrė su įnirtingu šalies lyderio šalininkų pasipriešinimu.

Apšaudyti artilerijos kovotojai skubiai atsitraukė. Daugelis jų spruko pikapais, niekais paversdami pažangą, kurią opozicijos pajėgos pasiekė nuo kovo 19 dienos, kai Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir JAV vadovaujama koalicija pradėjo karinius smūgius Libijoje pagal Jungtinių Tautų (JT) suteiktą mandatą.

“Savo kulkosvaidžiais negalime apsiginti nuo pabūklų ugnies”, – sukilėlių kovotojas Ramadanas Berki (Ramadanas Berkis) sakė Bin Džavado miestelyje, prieš atsitraukiant į dar toliau rytuose esantį Ras al Unufą.

“Turėjome labai greitai atsitraukti. Buvo labai pavojinga. Tačiau jeigu grįžtų Prancūzijos lėktuvai, šį vakarą jau būtume Sirte, o po trijų dienų – Tripolyje”, – jis aiškino naujienų agentūrai AFP.

“Pasakykite Sarkozy ir Cameronui, kad mums reikia pagalbos; kad be jų aviacijos smūgių Kadhafi vėl mus žudys. Turime tik porą raketų, tačiau to nepakanka”, – pridūrė R.Berki, turėdamas omenyje Prancūzijos prezidentą Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) ir Didžiosios Britanijos premjerą Davidą Cameroną (Deividą Kameroną).

Sukilėlių Laikinosios Nacionalinės Tarybos atstovas Mustafa Ghuriani (Mustafa Gurianis) sakė žurnalistams, jog “būtų naivu galvoti, kad mes nesiginkluojame”, siekiant pagal karinę galią susilyginti su M.Kadhafi ištikimomis pajėgomis.

Tačiau jis atsisakė patvirtinti arba paneigti, kad Prancūzija arba Jungtinės Valstijos siūlo aprūpinti sukilėliais ginklais. M.Ghuriani tik nurodė, kad sukilėlius remia “draugiškos šalys”, kurių jis neįvardijo.

Antradienio vakarą Libijos sostinėje Tripolyje garsūs sprogimai griaudėjo netoli budriai saugomos M.Kadafi rezidencijos ir karinių taikinių rytiniame priemiestyje Tadžuroje, nurodė vienas AFP korespondentas.

Tadžura, kurioje įsikūrusios kelios karinės stovyklos, koalicijos aviacijos buvo bombarduojama beveik kiekvieną naktį.

Veido archyvas

Libijos sukilėliai sekmadienį paskelbė, kad Muamarui Kadhafi (Muamarui Kadafiui) lojalios pajėgos atsitraukė į vakarus ir galbūt traukiasi lyderio gimtojo miesto Sirto, kuris yra maždaug už 375 km nuo Tripolio, link.

Keli sukilėliai sakė, kad M.Kadhafi pajėgos pasuko atgal į Bin Džavadą. Sukilėliai iš jo pasitraukė kovo pradžioje, M.Kadhafi pajėgoms vykdant smarkų sausumos, jūros ir oro puolimą, kuris buvo pradėtas prieš Vakarų antskrydžių kampaniją.

Bin Džavadas yra toliausiai į vakarus nutolęs taškas, kurį sukilėliai buvo pasiekę prieš tai, kai M.Kadhafi pajėgos nustūmė juos atgal į rytus.

Paklaustas apie situaciją Bin Džavade, 30-metis sukilėlių kovotojas Samiras Nega sakė: “Sukilėliai yra šiame miestelyje. Sukilėliai yra ten ir ieško Kadhafi kareivių”. Pasak S.Negos, ši informacija yra paremta iš fronto atvykstančių sukilėlių pranešimais.

Tačiau S.Nega taip pat sakė, kad M.Kadhafi pajėgos galėjo atsitraukti dar toliau. Paklaustas, kas nutiko toms M.Kadhafi pajėgoms, kurios pasitraukė iš naftos terminalo miesto Ras al nufo, S.Nega atsakė: “Jie pabėgo. Kadhafi pajėgos traukia į Sirtą”.

Libijos lyderiui Muamarui Kadhafi (Muamarui Kadafiui) ištikimos pajėgos jau “raito kulnus” ir yra persekiojamos sukilėlių nuo strategiškai svarbaus rytinio miesto Adždabijos, vienas kovotojų atstovas šeštadienį sakė opozicijos sostine tapusiame Bengazyje.

“Adždabija 100 proc. perėjo į mūsų pajėgų rankas, dabar mes persekiojame Kadhafi pajėgas keliu į Marsa al Buraiką”, esančią už 80 kilometrų, sukilėlių atstovas Shamsiddinas Abdulmolah (Šamsidinas Abdulmola) sakė žurnalistams.

“Kadhafi pajėgos raito kulnus, nes jos nebeturi oro pajėgų ir sunkiųjų ginklų” po savaitę trukusių tarptautinės koalicijos smūgių, pridūrė atstovas.

Kitas sukilėlių atstovas Ahmedas Khalifa (Ahmedas Chalifa) sakė, kad kovotojai laiko mažiausiai 13 M.Kadhafi karių, su kuriais elgiamasi kaip su karo belaisviais.

Ši informacija buvo gauta penktadienio vakarą, tačiau belaisvių skaičius gali padidėti, kai sukilėliai įsitvirtins Adždabijoje.

“Šiuo metu miestas šukuojamas”, – nurodė A.Khalifa.

Jis pridūrė, kad šeštadienio rytą per mūšius Adždabijoje žuvo du civiliai gyventojai, dar devyni buvo sužeisti. Tačiau A.Khalifa pabrėžė, kad per koalicijos bombardavimus civilių aukų nebuvo.

Sh.Abdulmolah nurodė, kad koalicijos antskrydžiai “išlygino jėgas žaidimo aikštėje”.

Prieš dvi savaites sukilėliai triumfuodami paskelbė užėmę Adždabiją, tačiau praeitą savaitę buvo išstumti režimo pajėgų, kurios puolė toliau į rytus ir net kilo pavojus, kad bus paimtas ir Bengazis, kuriame įsitvirtinę opozicijos šalininkai.

Tačiau koalicijos bombardavimai privertė M.Kadhafi pajėgas grįžti (nuo Bengazio) į Adždabiją, kai penktadienį ir šeštadienį paryčiais per antskrydžius buvo išvesti iš rikiuotės jų tankai. Dabar į Adždabiją įsiveržę sukilėliai demonstravo pergalės ženklą, iškėlę du pirštus.

Sh.Abdulmolah aiškino, jog sukilėliams buvo palankus dar vienas veiksnys: buvę M.Kadhafi pajėgų kariškiai, kurie sukilimo pradžioje perėjo į opozicijos pusę, nuo ketvirtadienio ėmėsi vadovauti Adždabijos apsiausčiai ir įvedė daugiau disciplinos tarp kupinų entuziazmo, tačiau menkai apmokytų kovotojų.

Patyrę kariškiai derino savo atakas su koalicijos antskrydžiais, puldami per pertraukas tarp bombardavimų, sakė abu atstovai.

Koalicijos pajėgų lėktuvai sunaikino Libijos oro pajėgas ir dabar gali skraidyti jos oro erdvėje ir atakuoti sausumos kariuomenę, jei ji kelia grėsmę civiliams šalies gyventojams, trečiadienį pareiškė aukšto rango britų karo pareigūnas.

“Mes darome nuolatinį ir nepaliaujamą spaudimą Libijos ginkluotosioms pajėgoms”, – sakė oro pajėgų vicemaršalas Gregas Bagwellas (Gregas Bagvelas), aplankęs Britanijos Karališkųjų oro pajėgų eskadrilę, kuri dislokuota Džoja del Kolė aerodrome Italijos pietuose.

“Iš esmės, jų (Libijos) oro pajėgos kaip kovinės pajėgos daugiau nebeegzistuoja, o integruota priešlėktuvinės gynybos sistema, jos vadovybė ir kontrolės tinklas yra smarkiai apgadinti iki tokio laipsnio, kad mes galime nekliudomi veikti virš visos Libijos teritorijos”, – sakė pareigūnas.

“Mes nuolat stebime Libijos sausumos pajėgas ir atakuojame jas, kai tik jos ima grasinti ar atakuoja civilius arba gyvenamuosius centrus”, – sakė G.Bagwellas.

Amerikiečių kontradmirolas Gerardas Hueberis (Gerardas Hiuberis) patikslino, kad koalicijos pajėgos dabar taikosi į Libijos mechanizuotus dalinius, artileriją, mobilius raketų įrenginius ir ryšio centrus.

G.Bagwellas taip pat užsiminė apie galimas permainas koalicijos pajėgų vadovavimo struktūroje, tačiau tai, pasako jo, neturės poveikio operacijai.

Libijos sukilėliai, galėję atsikvėpti per užsienio pajėgų surengtus antskrydžius, pirmadienį pareiškė sieksią užimti šalies sostinę Tripolį ir nuversti Muamarą Kadhafi (Muamarą Kadafį).

Jie sveikina tarptautines pastangas ir veiksmus, bet sako nenorį, jog užsienio sausumos pajėgos imtų veikti šalies teritorijoje.

Vienas sukilėlių Bengazyje įsteigtos Nacionalinės tarybos narių neigė galimybę derėtis su M.Kadhafi.

“Laimei, nes dabar esame nugalėtojai, – sakė per spaudos konferenciją Abedas al-Hafeezas Ghoga (Abedas Hafizas Ghoga). – Kadhafi režimo užgniaužimas reiškia, kad mes greitai pamatysime revoliucijos vaisius. Greit ateis laikas, kai režimas žlugs”.

Tuo tarpu iš Oslo pranešama, kad Norvegijos Karinės oro pajėgos, gynybos ministrės Grete Faremo (Gretės Faremo) sprendimu, pirmadienį nutraukė šešių naikintuvų F-16 misiją Libijoje ir sugrąžino juos namo.

Pasak ministrės, toks norvegų valdžios sprendimas susijęs su neaiškumais, kas vadovauja operacijoms.

Anksčiau pirmadienį Prancūzijos UR ministras Alainas Juppe (Alenas Žiupė) pareiškė, kad “dabar kišimąsi koordinuoja Vašingtonas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Prancūzija ir Didžiąja Britanija”.

JAV generolas Carteris Hamas (Karteris Hamas), vadovaujantis Libijos operacijai, pažymėjo, kad šia operacija siekiama apginti civilius asmenis, o ne palaikyti opoziciją, pranešama BBC tinklalapyje.

Generolas paskelbė apie neskraidymo zonos virš Libijos išplėtimą, kad būtų galima teikti humanitarinę pagalbą jos gyventojams. Jis patvirtino, kad Libijos žemėje nėra koalicijos pajėgų karių.

Vadas pranešė, kad Libijos oro erdvėje nuo pirmadienio patruliavo nuo 70 iki 80 lėktuvų, neleisdami pakilti Libijos aviacijai.

Pasak jo, žmonės Tripolyje ir kituose šalies vakarų miestuose pasirengę sukilti prieš M.Kadhafi.