"Veido" archyvas

Liberalų sąjūdžio deleguotas teisingumo ministras Remigijus Šimašius sukritikavo premjero Andriaus Kubiliaus mintis apie Laisvės nuo mokesčių dienos minėjimą.

A. Kubilius Žinių radijui ketvirtadienį pareiškė, jog “galvojimas, kad mokesčius mokame valdžiai, o po to jau gyvename sau, yra kažkoks didelis absurdas, nes mokesčius mokame ne valdžiai, o tam, kad mūsų vaikai galėtų eiti į mokyklą, mūsų tėvai galėtų eiti į ligoninę, mūsų seneliai galėtų gauti pensijas”.

Pasak R. Šimašiaus, premjero vartojama “socdemiška retorika” kelia diskusijų.

“Gerbiamas kolega, Premjere. Suprantu, kad prieš rinkimus daugiau kalbama apie žmogų, o laimėjus juos kyla pagunda daugiau šnekėti apie solidarumą, tačiau tai neatleidžia nuo nuoseklumo reikalavimo. Daugelis dalykų, kurie finansuojami iš valdžios, yra naudingi ir geri. Tačiau negi tai atleidžia nuo natūralaus piliečio noro už mažesnę kainą gauti geresnę kokybę?”, – klausia ministras.

“Niekas gi netrukdo Lietuvoje švęsti puikaus išsilavinimo, nuostabios sveikatos apsaugos ir garantuotų saugių pensijų dienų, jei tik tokias gėrybes mes tikrai turėtume ir rastume būdą kaip švęsti. Tačiau parduotuvėje apsipirkęs žmogus gali džiaugtis ne tik gera pirkinių kokybe. Jis gali galvoti ir apie kainą – nusivilti, kai kaina pakyla ar apsidžiaugti jai nukritus”, – savo tinklaraštyje svarsto R. Šimašius.

Jo teigimu, premjeras solidarumą supranta per siaurai.

“Gaila, kai konservatoriai perima socdemišką retoriką, kad solidarumas galimas tik su valdžios pagalba. O kaip savitarpio pagalba bendruomenėje, šeimoje? Galiausiai netgi savanoriški ekonominiai mainai – argi tai nėra solidarumo išraiška? Padėti savo artimui savanoriškuose santykiuose yra gerokai solidariau, nei nuolat kalbėti apie poreikį didinti mokesčius, kurie bus paimami tik todėl, kad kažkas valdžioje sumanė, jog už juos mokesčių mokėtojams reikia apipirkti daugiau ar geresnių viešųjų gėrybių. Todėl laisvės nuo mokesčių dienos šventimas nėra “didelis absurdas”. Absurdas yra neįvertinti, kad valdžios paslaugos turi savo kainą, arba manyti, kad niekas neturi kreipti dėmesio į šią kainą”, – dėsto ministras.

Šiemet Laisvės nuo mokesčių diena minima gegužės 5 dieną. Tai simbolinė diena, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda dirbti sau. Jei pirmąją metų dalį žmonės dirbtų tik mokesčiams, kiekvienas per pirmąsias 124 dienas uždirbtas litas patektų į biudžetą, pranešė Lietuvos laisvosios rinkos institutas, kuriam anksčiau yra vadovavęs R. Šimašius.

Latvijos vyriausybės pasirinktas biudžeto konsolidavimo priemones, kurių pagrindas yra eilinis mokesčių didinimas, sukritikavo ir komercinių bankų analitikai, jas pavadinę chaotiškomis.

“Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Dainis Stikutas sakė, jog planuojamas dar vienas mokesčių didinimas yra pavėluotas, neabejotinai sukels infliaciją ir gali palaidoti Latvijos viltis eurą vietoj lato turėti jau 2014 metais.

“Dar vieną mokesčių didinimą ženkliai pajus sąžiningi mokesčių mokėtojai, tuo tarpu poveikis šešėlinei ekonomikai bus menkas. Be abejo, papildymas sveikatai kenksmingų prekių – tabako ir alkoholio – apmokestinimas sveikintinas, tačiau valstybei nepakanka jėgų su kontrabanda efektyviai kovoti. Tuo tarpu benzino akcizo didinimas aptuštins ir verslo, ir gyventojų kišenes. Smukus pajamoms, išlaidų našta, pabrangus dar ir elektrai, gali pasiekti kritinį lygį”, – perspėjo D.Stikutas.

SEB banko analitikas Dainis Gašpuitis dabartinį biudžeto konsolidacijos procesą apibūdino patarle “kuo toliau į mišką, tuo daugiau malkų”.

“Visas vyriausybės darbas sufokusuotas į būtinų milijonų konsolidavimą, kad formaliai būtų vykdomi kreditorių reikalavimai. Tačiau ignoruojamas jų reikalavimas dėl ilgalaikės valstybinės politikos, kuris ir yra visų jų reikalavimų pamatas. Būtinos sumos komplektuojamos trumpam laikotarpiui, neanalizuojant poveikio ekonomikai. Vyriausybė, didindama mokesčius, veikia chaotiškai, o visuomenė prarado bet kokią nuovoką dėl ateities”, – sakė D.Gašpuitis.

“Mokesčių didinimas – trumparegiškas ir lengviausias sprendimas, marinantis ekonomiką ir skatinantis mokesčių nemokėjimą. Užburtas ratas: jei pajamų dar nepakanka, vėl didinami mokesčiai, didėja mokesčių nemokėjimas, mažėja pajamos”, – sakė jis.

“Tai, kad tokios priemonės yra protingos, dar reiks įrodyti kreditoriams, kurie dalį jų veikiausiai išbrokuos”, – pridūrė SEB analitikas.