Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys – užsispyręs, uždaro būdo, gyvenantis savo galva ir įtakoms nepasiduodantis politikas, karjerą padaręs remdamasis teisininko profesiniais gebėjimais, o jeigu ketvirtą kartą laimės rinkimus, taps visų dešiniųjų partijų geidžiamu veikėju.

Jei vertinsime formaliai, politiku R.Šukys tapo prieš 12 metų, kai 2000-ųjų rudenį, Liberalų sąjungos iškeltas Vilniaus Fabijoniškių apygardoje, kone dviguba balsų persvara įveikė Naujosios sąjungos atstovą Povilą P.Karoblį.

Ieškojo jauno gabaus teisininko

Tačiau iš tiesų su politika R.Šukys susijęs nuo pat 1992-ųjų, kai jaunas, bet perspektyvus Šiaulių konsultacinės bendrovės „Verslo raktas“ teisininkas ir Vilniaus universiteto doktorantas buvo pakviestas konsultuoti ką tik Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcijos. „Tuo metu Seimo Valstybės ir teisės komiteto pirmininkas buvo profesorius Pranciškus Stanislovas Vitkevičius, – paklaustas, kokiais keliais šiaulietis R.Šukys pateko į Vilnių, „Veidui“ pasakojo tuometis Seimo LDDP frakcijos seniūno pavaduotojas Algirdas Kunčinas. – Mes jo paprašėme, kad rekomenduotų į patarėjus kokį jauną, bet išmanantį ir perspektyvų teisininką. Jis ir pasiūlė buvusį savo studentą R.Šukį.“
Tiesa, LDDP frakcijos referentu R.Šukys išdirbo neilgai. Vos po metų jį pasikvietė tuomečio Seimo Nacionalinio saugumo komiteto narys Vytautas Juškus, tapęs tik ką sukurtos Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pirmininku. „Pasikviečiau jį į komisijos patarėjus, nes pamačiau, kad tai ne tik kvalifikuotas teisininkas, bet ir labai principingas, teisingas žmogus, – pasakojo „Veidui“ dabar Šiaulių savivaldybės tarybos narys V.Juškus. – Šios jo savybės man labai imponavo, juoba menant, kas tuomet dėjosi valstybėje, Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijai labai reikėjo tokių žmonių, dėl kurių elgesio galėtum būti ramus: nedarys jokių neteisėtų veiksmų, neims jokių kyšių. Tiek R.Šukys, tiek Nijolė Šidagienė (šiuo metu Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja), kurią tada irgi pasikviečiau, visiškai pateisino pasitikėjimą. Beje, iki tol R.Šukio nepažinojau, tik jam pradėjus dirbti ENTK sužinojau, kad jis, kaip ir aš, šiaulietis. Bet žinote – aš visą gyvenimą dirbu su žmonėmis ir nė karto nesu apsirikęs kviesdamas juos dirbti kartu.“
Anuometinė Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija buvo ne tas pat, kaip iš jos išsirutuliojusi dabartinė Seimo Antikorupcijos komisija. ENTK atlikdavo savarankiškus tyrimus, dirbdavo su pirminiais įvairių privatizavimo ar finansinių aferų dokumentais. Komisijoje dirbantys teisininkai daug geriau nei šalies politinė vadovybė matydavo ir suvokdavo, kas iš tiesų dedasi Lietuvoje. 2005-aisiais, jau tapęs Seimo nariu, R.Šukys, kaip buvęs ENTK patarėjas, liudijo laikinajai Seimo komisijai, tyrusiai EBSW veiklą. Jis pabrėžė, kad “premjerams nebuvo įmanoma suvokti bankuose vykusių procedūrų, bet ekspertai suvokė”. Pasak R.Šukio, tuomet pagrindinė problema buvo ne aukščiausi šalies vadovai, o tai, kad vidutinės grandies valstybės ir banko tarnautojams trūko valstybinio mąstymo.
Anuometinėje finansinių piramidžių griūčių, bankų išgrobstymo ir valstybės turto privatizavimo skandalų kupinoje atmosferoje Seimo ENTK buvo viena pagrindinių žurnalistų dėmesį traukiančių valstybės institucijų. Svarbiausia žiniasklaidos žvaigždė buvo ENTK pirmininkas V.Juškus, bet savo dėmesio dalies sulaukdavo ir komisijos patarėjai. R.Šukys tuomet įsiminė kaip nekalbus, dėmesio vengiantis, atsargiai į žurnalistus ir bendravimą su jais žiūrintis žmogus.
Beje, jis pirmas pagrasino paduoti mane į teismą už tai, kad, remdamasis savais šaltiniais LDDP vadovybėje, parašiau, jog R.Šukiui pasiūlytas aukštas postas, jei jis sugebės teisiškai įrodyti, kad tuo metu dienraščio „Respublika“ kelti kaltinimai LDDP pasisavinus komunistų partijos turtą yra nepagrįsti. Tai yra kad viskas buvo būtent taip, kaip galima apibūdinti plačiai nuskambėjusia prezidento Algirdo Brazausko fraze, pasakyta uždarame LDDP vadovybės pasitarime aptariant partijos turto reikalus: „Vsio zakonno“. Į teismą tuomet R.Šukys manęs nepadavė, LDDP advokatu netapo, į aukštus valstybinius postus nenuėjo. Reikalas, atrodė, pamirštas, juoba kad netrukus po 1996-ųjų Seimo rinkimų, kuriuose R.Šukys nesėkmingai bandė dalyvauti su nepartinių kandidatų susivienijimu “Rinkimai ’96″ (sąrašo lyderis buvo kitas žinomas teisininkas Stasys Šedbaras), pasibaigusių konservatorių pergale, jis iš ENTK prapuolė.
Todėl teko gerokai nustebti, kai vėlyvą 1997-ųjų rudenį po Valdo Adamkaus įregistravimo kandidatu į Lietuvos prezidentus proga „Naručio“ viešbučio restorano rūsyje vykusiame vakarėlyje prie manęs netikėtai priėjo seniai pamirštas R.Šukys ir… atsiprašė už tą kelerių metų senumo incidentą. Pasak jo, viskas, kas tuomet buvo parašyta, iš esmės teisinga. Jei neapgauna atmintis, per pastaruosius 15 metų R.Šukys yra vienintelis taip pasielgęs politikas.

Prisidėjo prie V.Adamkaus pergalės

Į akis krito, kad tame vakarėlyje R.Šukys laikėsi kartu su lig tol nematytu aukštu, lieknu, juodai vilkinčiu jaunu vyru, vengusiu pernelyg didelio žurnalistų dėmesio. Pasiklausęs sužinojau, kad tai Artūras Zuokas, buvęs žurnalistas, dabar verslininkas, padedantis V.Adamkui rengti rinkimų kampaniją. Pats R.Šukys, pasirodo, tuo metu buvo A.Zuokui priklausančios BNA grupės juridinis patarėjas, V.Adamkaus rinkimų štabo narys.
Pažintis su A.Zuoku, vėliau virtusi asmenine draugyste, tapo pusantro dešimtmečio trunkančios R.Šukio politinės karjeros pradžia. A.Zuokas „Veidui“ sakė jau tiksliai nebeprisimenantis, kada susipažinęs su R.Šukiu, bet manąs, kad tai įvykę dar šiam dirbant Seimo ENTK, kai kažkas iš pažįstamų rekomendavo jam šį puikiai civilinę ir nekilnojamojo turto teisę išmanantį juristą. „Tuo metu aš jau buvau organizavęs savo verslą, man reikėjo žmogaus, kuris galėtų padėti spręsti teisines problemas, – pasakojo A.Zuokas. – Taip pat mačiau, kad tai žmogus, tiesiog skirtas parlamentinei veiklai. Kai 1996-ųjų rinkimai jam baigėsi nesėkmingai, ėmėme bendradarbiauti. Netrukus jis tapo ir Liberalų sąjungos nariu.“
Kiti A.Zuoką artimai pažįstantys asmenys „Veidui“ kalbėjo dar konkrečiau: R.Šukys tuomet buvo „A.Zuoko teisinės smegenys“. Juodu kartu ieškodavo prasiskolinusių įmonių, jų akcininkų, pigiai įsigydavo akcijas, vėliau įsigydavo ir visą nekilnojamąjį turtą. Ši veikla, vykusi tuomet dar aktyviai veikusio reketo sąlygomis, buvusi gana pavojinga, bet R.Šukio pastangomis viskas būdavo daroma teisiškai absoliučiai nepriekaištingai, tad susidūręs su nusikalstamų struktūrų spaudimu A.Zuokas galėdavęs ne „tartis“, o kreiptis į teisėsaugą ir nesutarimus spręsti teisiniu būdu. Pasakojama, esą R.Šukys, 1996-aisiais baigęs VU Teisės fakulteto doktorantūrą kaip nuosavybės teisių atkūrimo, gynimo ir apsaugos specialistas, tuomet teismuose nepralaimėjęs nė vienos bylos.
Kai Vyriausioji rinkimų komisija 1997-aisiais iš pirmo karto nenorėjo registruoti V.Adamkaus kandidatūros prezidento rinkimams ir jo štabui teko kreiptis į teismą, teigta, kad nors pagrindiniai advokatai buvę Gintautas Bartkus ir Vincas Verseckas, būtent R.Šukys sugalvojęs, jog kandidato ryšį su Lietuva reikia grįsti ne fiziniu buvimu, o bendra veikla su Lietuvos fiziniais ir juridiniais asmenimis. Taip pat V.Adamkaus štabe dirbęs A.Zuokas šio pasakojimo patvirtinti nesiėmė, sakydamas, kad ši teisinė koncepcija buvo „kolektyvinio proto“ kūrinys, tačiau R.Šukys tikrai dalyvavęs ją kuriant. Šiaip ar taip, 1997-ųjų spalio pradžios įvykiai pelnė R.Šukiui ilgametį V.Adamkaus palankumą, jo pavardė būdavo nuolat minima tarp kandidatų į svarbiausių valstybės institucijų – Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos – vadovus, kurių paskyrimą lemia prezidentas. (…)

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-39) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys tvirtina, kad sveikatos reforma vyksta sklandžiai: sumažinta ligoninių, atpiginti vaistai, esą jau matyti ir teigiamas finansinis pertvarkų efektas.

Pasak ministro, skaičiavimai rodo ką kita: tos ligoninės, kuriose buvo uždaryti iki tol nepakankamą apkrovą turėję skyriai, 2010 metais pirmą kartą baigė be nuostolių, pirmadienį rašo savaitraštis “Veidas”.

“Pavyko pasiekti jau labai daug. Iš 81 veikusios sveikatos priežiūros įstaigos dabar yra likusios 65 – kitos buvo sujungtos arba prijungtos. Dar penkių ligoninių pertvarkai Vyriausybė pritarė praėjusią savaitę: respublikinė tuberkuliozinė infekcinė ligoninė,Vilniaus universiteto vaikų ligoninė ir Valstybinis patologijos centras bus prijungta prie Santariškių klinikų. Be to, bus sujungtos Vilniaus miesto universitetinė ir Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninės, o Vilniaus gimdymo namai bus prijungti prie Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės”, – sakė R.Šukys.

Jis tvirtina, kad sėkmingas buvo ir kitas reformos aspektas – paslaugų restruktūrizavimas.

“Suskaičiavome, kad nors kompensuojamųjų vaistų receptų skaičius per 2010 metus išaugo 2,3 proc., vieno recepto kaina sumažėjo 8,3 proc., taigi ligonių kasos išleido beveik 43 mln. litų mažiau, o žmonių priemokų suma sumažėjo 48,5 mln. litų. Geri ir nekompensuojamųjų vaistų rodikliai: vidutiniškai jų kainos sumažėjo 10 proc.”, – informavo R.Šukys.

Reformos išlaidoms (išeitinės kompensacijos atleidžiamiems darbuotojams ir kreditorinių įsipareigojimų dengimas tai atvejais, kai keitėsi įstaigų nuosavybės forma, kad senos skolos nebūtų perduotos naujiems savininkams), pasak ministro, buvo numatyta 25,8 mln. litų, iki šiol panaudota 17,4 mln. litų. “Galime palyginti, kad dešimties uždarytų skyrių metinis darbo užmokesčio fondas siekė 30 mln. litų”, – sako R.Šukys.

Pradedant reformą, ministro teigimu, planuota, kad finansinis efektas turi siekti 270343 mln. litų. “Lygindami 2009-ųjų, 2010 -ųjų ir 2011 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, matome kasmetinį mažėjimą: per dvejus metus visas biudžetas susitraukė 300 mln. litų,” – sako R.Šukys.

Pasak jo, 2010 metais dirbti į užsienį išvyko 279 gydytojai. Šis skaičius žinomas, nes išvykstantys gydytojai turi gauti ministerijos pažymą, kad jų diplomas atitinka Europos Sąjungos reikalavimus.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia kol kas neketinanti įvesti priemokų už gydymo paslaugas. Tai siūlančiam teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui kolega sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys siūlo spręsti savo srities problemas.

“Norint auginti sodinukus svetimame sode, reikėtų bent retkarčiais žvilgtelti ir į savo daržą”, – pirmadienį išplatintame SAM pranešime teigia R.Šukys.

R.Šimašius praėjusią savaitę užsiminė apie galimas priemokas kaip priemonę pažaboti korupcijai sveikatos apsaugos srityje. Jis teigė aptaręs tai su sveikatos apsaugos ministru.

Tačiau SAM pirmadienį išplatintame pranešime tvirtina jokių teisės aktų dėl pacientų priemokų už asmens sveikatos priežiūros paslaugas įvedimo nerengia ir nėra priėmusi – esą šiuo metu tam nepalankus metas.

“SAM manymu, ekonominis sunkmetis – nepalankus metas įvesti vieningas visuotines priemokas, nes tokių priemokų atsiradimas dar labiau pablogintų finansinę gyventojų padėtį. SAM nuomone, svarstymai apie tokių priemokų atsiradimą galėtų prasidėti ne anksčiau kaip 2012 metais”, – teigiama ministerijos pranešime.

SAM teigia atsiribojanti nuo “viešojoje erdvėje pastaruoju metu sistemingai primetamos diskusijos dėl visuotinių pacientų priemokų įvedimo”.

R.Šukys aiškina, kad teisingumo ministrui vertėtų atkreipti dėmesį į problemas jo paties kuruojamoje srityje.

“Suprantu ir vertinu teisingumo ministro rūpestį dėl korupcijos išgyvendinimo, tačiau prieš siūlant revoliucines permainas sveikatos apsaugos sistemoje, reikėtų įsivesti bent elementarią tvarką Teisingumo ministerijos administruojamoje srityje”, – pareiškė R.Šukys.

Anot jo, SAM “užversta skundais dėl apgailėtinos Teisingumo ministerijai pavaldžių įkalinimo įstaigų veiklos: tragiškos šių įstaigų būklės, prasto gydymo paslaugų teikimo, nesureglamentuotų ten dirbančių gydytojų ir aptarnaujančio personalo atlyginimų, nesuvaldytų narkotikų srautų ir dėl to nuolat kylančių sveikatos problemų įkalinimo įstaigose”.

“SAM taip pat priversta laužyti galvą, kaip spręsti periodiškai dėl higienos normų nepaisymo licenciją dirbti galinčios prarasti Teisingumo ministerijai pavaldžios Teismo medicinos tarnybos problemą”, – aiškina R.Šukys.

SAM teigimu, praėjusių metų pabaigoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo gydymo įstaigoms papildomai buvo skirta daugiau kaip 150 mln. litų, kuriais kompensuojami dėl paslaugų bazinių kainų balo vertės sumažinimo patirti nuostoliai

Ministerija ragina gydymo įstaigas nepiktnaudžiauti galimybe tam tikrais atvejais iš privalomuoju sveikatos draudimu draustų pacientų imti papildomą mokestį.

Šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigose egzistuojanti galimybė gauti papildomas paslaugas už tai papildomai susimokant nėra susijusi su vieninga priemokų sistema.

Egzistuoja paslaugų sąrašas, kai visi pacientai visuomet privalo mokėti už suteiktas paslaugas.

+370 5 2058510

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba balandžio mėn. patikrino 36 vaistines (tarp jų – 17 vaistinių tinklams nepriklausančių) Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tyrimas atskleidė, kad dauguma vaistinių nevykdo LR teisės aktų – ne tik nesumažino vaistų antkainių, o juos dar net padidino.

VVKT tikrino 30 pavadinimų nekompensuojamųjų vaistinių preparatų (po 15 receptinių ir nereceptinių vaistų), parinktų iš 100 populiariausių nekompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašo. Daugiausia pažeidimų ir labiausiai „užkelti“ prekybos antkainiai buvo nustatyti šiose tikrintose vaistinėse: UAB „Tamro vaistinė“ (prekinis ženklas „Šeimos vaistinė“), Didlaukio 80A, Vilnius – 97% (28 iš 29) tikrintų vaistinių preparatų buvo taikyti didesni mažmeninės prekybos antkainiai, negu leidžia Vyriausybės nutarimas; UAB ,,Skalvė” ir Co, Donelaičio 70D–42, Kaunas – 71% (17 iš 24); UAB „Rovifarma“ vaistinė, Liepojos 49, Klaipėda – 46% (12 iš 26), UAB ,,Eurovaistinė”(prekinis ženklas ,,Eurovaistinė”), Savanorių pr. 68, Vilnius – 38% (11 iš 29).

“Visoms vaistinėms VVKT nurodė trūkumus pašalinti per 5 dienas. Jeigu vaistinėse ir po 5 dienų nebus taikomi teisės aktais nustatyti mažmeninės prekybos antkainiai, VVKT, vadovaudamasi Farmacijos įstatymu, stabdys vaistinių veiklos licencijų galiojimą”, – teigia ministras R. Šukys.