Lietuvos banko valdyba pripažino AB bankas SNORAS nemokiu ir kreipsis į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismui iškėlus bankroto bylą, bankui visam laikui atšaukiama ir Lietuvos banko išduota veiklos licencija.

“Snore” yra dingę gerokai daugiau turto, nei galvota anksčiau. Bankas nebus skaidomas į „gerą“ ir „blogą”, jo veikla nebus tęsiama. Visiems banko indėlininkams valstybė per pusantro mėnesio grąžins indėlių, kurių suma neviršija 345 tūkst. litų. Visas kitas „Snorui“ paskolintas lėšas, jei bus iš ko, kreditoriai turės bandyti atgauti bankroto proceso metu pagal galiojantį Bankroto įstatymą. Akivaizdu, kad pagal šios procedūros tvarką paskutiniai eilėje yra banko akcininkai, todėl, matyt,  jiems neliks nė cento.

Kaip ketvirtadienio 10 valandą vakaro žurnalistams sakė centrinio Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, iš pradžių buvo tikėtasi, kad banko situacija nėra tokia bloga ir kad bankas galės toliau tęsti savo veiklą įvykdžius jo pertvarkymą – geros kokybės aktyvus iškėlus į naują banką. Bet dabar, kai susidurta su 3,4 mlrd. Lt finansine skyle, akivaizdu, kad tikrai nėra reikalo švaistyti mokesčių mokėtojų pinigų.

“Lietuvos banko valdyba  mano, kad toks kardinalus, ryžtingas chirurginis pjūvis padės visai sistemai ir leis ją stabilizuoti“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Anksčiau buvo skaičiuojama, kad „Snoras“ turi 8 mlrd. Lt turto, tačiau po laikiojo administratoriaus analizės paaiškėjo, kad jame tėra 4,6 mlrd Lt. Maždaug 4,1 mlrd. Lt yra apdrausti indėliai. Anot Lietuvos banko vadovo, užsienio bankuose iš “Snoro” yra dingę beveik 600 mln. Lt, nesurasta jau minėtų 1,2 mlrd. Lt vertybinių popierių, beveik 600 mln. Lt yra blogos paskolos ir nesuformuoti atidėjiniai. “Paskutinė pozicija” yra 550 mln. Lt investicijos į Kaimanų fondus, kurių paprasčiausiai nėra“.

Įsigaliojus šiam Lietuvos banko valdybos nutarimui, pradeda veikti indėlių draudimo mechanizmas. Indėliai kompensuojami Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme numatytomis sąlygomis – draudžiama suma iki 345, 2 tūkst. litų fiziniams ir juridiniams asmenims. Įstatyme taip pat numatyta, kad indėliai turi būti kompensuoti per 20 darbo dienų. Indėlių draudimo įmonė šį terminą gali pratęsti 10 darbo dienų.

Tuo tarpu kiek anksčiau buvo pranešta, kad Didžiojoje Britanijoje vykdant Lietuvos išduotą Europos arešto orderį sulaikyti buvę pagrindiniai banko „Snoras“ akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas. Tą patvirtino Europos policijos biuras. Antradienį teismas patenkino Generalinės prokuratūros pareiškimą dėl kardomosios priemonės buvusiems banko „Snoras“ vadovams ir akcininkams. Generalinis prokuroras Darius Valys dėl šių asmenų pasirašė Europos arešto orderius.

Anksčiau buvo paskelbta, jog su Generaline prokuratūra susisiekė R.Baranausko advokatai. Kol kas neatskleidžiama, kokie verslininko atstovai atvyko į susitikimą su prokurorais ir apie ką buvo kalbama. Nacionalizuoto komercinio „Snoro“ banko prezidentas ir akcininkas R.Baranauskas žiniasklaidai sakė, kad bijo grįžti į Lietuvą ir neatmeta galimybės, jog prašys politinio prieglobsčio Didžiojoje Britanijoje.

Žinią apie V. Antonovo sulaikymą jau skelbia ir britų nacionalinis transliuotojas BBC.  Lietuvoje didiesieji  “Snoro” banko akcininkai V. Anonovas ir R. Baranauskas kaltinami lėšų pasisavinimu stambiu mastu ir dokumentų klastojimu. Už tai Lietuvoje abiems verslininkams gresia iki 10 metų nelaisvės.

Maskvos Helsinkio grupės vadovę Liudmilą Aleksejevą papiktino neužregistruotos partijos “Kitokia Rusija” lyderio Eduardo Limonovo sulaikymas prie Triumfo aikštės.

“Jeigu jis nepažeidė įstatymų, kodėl buvo sulaikytas? Kokią teisę jie turėjo? Daroma kvailystė po kvailystės”, – ketvirtadienį agentūrai “Interfax” sakė L.Aleksejeva.

E.Limonovas rengėsi dalyvauti Triumfo aikštėje vyksiančiam mitinge, kurio nepavyko suderinti su merija. Maskvos valdžia atsisakė patenkinti E.Limonovo ir jo bendražygių prašymą. Maskvos policija perspėjo, kad nesankcionuotas mitingas bus išvaikytas.

Ketvirtadienį Triumfo aikštę supo keli šimtai policijos ir vidaus reikalų kariuomenės karių.

“Human Rights Watch” (HRW) biuro Maskvoje vadovo pavaduotoja Tatjana Lokšina “Interfax” sakė, kad jai kelia nerimą E.Limonovo sulaikymas, tačiau, anot jos, jis žinojo, kas jo laukia.

“Limonovo sulaikymas nebuvo mums netikėtas. Iš pat pradžių, kai tapo akivaizdu, kad leidimo akcijai surengti jis negaus, šis sulaikymas tapo neišvengiamas. Jis pats tuo nė kiek neabejojo”, – sakė T.Lokšina.

Ji pareiškė, kad grupei visuomeninių organizacijų aktyvistų su L.Aleksejeva pavyko gauti valdžios leidimą kovo 31 dieną 19 val. surengti mitingą Puškino aikštėje.

“Ne kartą Eduardo Limonovo ir jo šalininkų demonstruotas nenoras eiti į kompromisą verčia manyti, kad jiems rūpi ne pats renginys, o viešumas, kai sulaikomi aktyvistai”, – sakė T.Lokšina.

“Tačiau tai, kad Liudmilai Aleksejevai ir jos šalininkams pastaraisiais mėnesiais be trukdymų pavyksta gauti leidimus rengti mitingus Maskvos centre, nereiškia, kad Maskvoje pagerėjo padėtis, susijusi su susirinkimų laisve”, – pridūrė ji.

“Akcijos, kurioms vadovauja Aleksejeva, su Maskvos valdžia suderinamos. Tačiau tokios akcijos, kaip “Rūstybės diena”, kitokios protesto akcijos paprastai nesuderinamos. Už Maskvos ribų ir akcija “Judėjimai 31″ vyksta labai problematiškai”, – aiškino teisių gynėja.

Pernai pasieniečiai užfiksavo 25 proc. daugiau kontrabandos atvejų ir sulaikė ketvirtadaliu daugiau ją gabenusių asmenų, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Pusė tokių atvejų fiksuota ir asmenų sulaikyta pasienyje su Baltarusija. Dauguma sulaikytųjų – Lietuvos piliečiai.

Pasieniečiai pastaraisiais metais pastebėjo tendenciją, kad asmenys, siekiantys išvengti baudžiamosios atsakomybės, renkasi gabenti mažesnius rūkalų kiekius, tačiau tai daro dažniau.

2010 metais VSAT pareigūnai užfiksavo 806 kontrabandos gabenimo atvejus, arba 25 proc. daugiau nei 2009 metais. Tuomet nustatyti 646 tokie atvejai. 2008 metais pasieniečiai užkardė 539 kontrabandos gabenimus.

Daugiau nei pusė – 422 – kontrabandos gabenimo atvejų pernai nustatyti prie Europos Sąjungos bei Šengeno išorės sienos su Baltarusija. Prie išorės sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi užfiksuotas 181 kontrabandos gabenimo atvejis.

Kontrabanda gabenta ir per vidines Šengeno sienas: 93 tokias nusikalstamas veikas pasieniečiai užkardė prie sienos su Latvija, 35 – prie sienos su Lenkija. Dar 8 kontrabandos gabenimo atvejai užfiksuoti pajūryje.

Tiek pat – 25 proc. – padaugėjo ir VSAT pareigūnų sulaikytų kontrabandininkų. Pernai šalies pasienyje įkliuvo 892 asmenys, kurie įvairiais būdais gabeno neteisėtus krovinius. Užpernai sulaikyta 713 tokių asmenų, 2008 metais – 587.

2010-aisiais daugiausiai – 441 – kontrabandininkų pasieniečiai sulaikė prie sienos su Baltarusija. Daugiausiai tai buvo pasienio rajonų gyventojai, į Lietuvą mėginę įvežti paslėptas baltarusiškas cigaretes.

179 kontrabandininkus pasieniečiai penai sulaikė prie sienos su Rusija. Čia cigaretes dažniausia bandyta gabenti plukdant per Nemuną, kuriuo eina siena.

Pernai 112 kontrabandininkų sulaikyta prie sienos su Latvija, 40 – prie sienos su Lenkija, 16 – pajūryje, du – oro uostuose.

102 asmenis su kontrabandiniais kroviniais VSAT pareigūnai sučiupo šalies viduje.

Dažniausiai gabenantys kontrabandą sulaikyti Lietuvos piliečiai – iš 892 įkliuvusiųjų jų buvo 781. Pasieniečiams taip pat įkliuvo 46 kontrabandininkai Baltarusijos piliečiai, 35 Lenkijos, 12 Rusijos, 11 Latvijos. VSAT pareigūnų dar buvo sulaikyti Nigerijos, Ukrainos ir Vokietijos piliečiai bei asmenys be pilietybės ar kurių pilietybė nežinoma.

Daugėjant užfiksuotų kontrabandos atvejų ir sulaikomų jos gabentojų, pačios kontrabandos kiekiai beveik nekito.

Praėjusiais metais Lietuvos pasieniečiai iš viso sulaikė 2 mln. 70 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių. Užpernai sulaikyti 2 mln. 163 tūkst. pakelių.