Šiemet užderėjus geram obuolių derliui, gyventojai užplūdo sulčių spaudyklas. Vilnietė Sofija Selvestravičienė, į vieną privačią spaudyklą paskutinį rugsėjo šeštadienį atvežusi penkis maišus obuolių, eilėje pralaukė net keturias valandas. „Kai kurie žmonės atsivežė net po 10–20 maišų obuolių“, – pasakoja vilnietė.
Darbo dienos pavakare ir savaitgaliais mažiausiai po dvi valandas eilėje laukia ir Garliavoje sultis spaudžiančio Vytauto Kudirkos klientai. Pasak vyro, šiemet sulčių spaudimo paklausa didžiulė. „Penkti šešti metai sultys vis labiau populiarėja, nes žmonės atsigėrė nenatūralių gėrimų ir grįžta prie natūralių. Klientams ne tik spaudžiame obuolių sultis, bet ir maišome jas su apelsinais, morkomis, įdedame aronijų. Prieš porą metų atradome obuolių ir apelsinų sulčių receptą, tad dabar tokios sultys labai populiarios“, – pasakoja V.Kudirka.
Dažniausiai žmonės atsiveža po tris keturis maišus obuolių, pririnktų soduose ar sodybose, o klientų ratas labai įvairus. Vis dėlto V.Kudirka pastebi, kad daugėja jaunų žmonių. Išspausti litrą obuolių sulčių vidutiniškai kainuoja apie 50 ct.
Be įprastų sulčių spaudyklų, Vilniuje pradėjo veikti ir mobilus fabrikėlis, kuris gali ne tik atvažiuoti pagal užsakymą, bet ir nuplauti obuolius, išspausti sultis, jas pakaitinti ir supilstyti į pakuotes. Tokiu būdu paruošta penkių litrų sulčių pakuotė kainuoja 9 Lt. Šią paslaugą teikianti įmonė „Obuolių namai“ nurodo, kad visas spalis Vilniuje jau užimtas.
“Labai didelis susidomėjimas, klientų neatsiginame. Mano manymu, tokia didelė paklausa susidarė dėl to, kad žmonės žiūri į rudeninį derlių ūkiškai ir visi nori turėti savo produkcijos. O mūsų paslauga sutaupo daug laiko – nereikia nei stiklainių plauti, nei bidonų tampyti”, – tvirtina įmonės “Obuolių namai” vadovė Daiva Vaitiekūnienė.

Sveikos mitybos ekspertai ragina gerti sultis, nes tai vertingas produktas, kuriame gausu vitaminų, mineralų, mikroelementų, pektinų, organinių rūgščių ir natūralaus cukraus.

Tačiau neverta tikėtis, kad visų šių naudingų medžiagų organizmas gaus, išgėrus parduotuvėje pirktų sulčių. Mat pramoniniu būdu pagamintos sultys – tai tik skanus gėrimas, kuriame beveik nėra vertingų medžiagų.

Ekologinio ūkio šeimininkai Vilija ir Algirdas Žemaičiai, spaudžiantys šviežias sultis ir pristatantys jas į Marijampolės biurus bei įstaigas, jokių gėrimų iš parduotuvės negeria jau daugelį metų. Jų nuomone, geriau gerti paprastą vandenį negu pasterizuotas sultis. „Jeigu daugelis parduodamų sulčių yra tinkamos vartoti metus ar ilgiau, vadinasi, į jas pridėta konservantų. O kad jos būtų skanesnės, dar įpilta cheminių aromatinių medžiagų. Tad tokiame gėrime daugiau nuodų, o ne vertingų medžiagų“, – mano A.Žemaitis. Pasak ūkininko, norint iš sulčių gauti naudos, jų negalima visai užvirinti. Mat užkaitinus išspaustus vaisius ar daržoves žūsta vitaminai.
Beje, V.Žemaitienė pataria net ir šviežias sultis išgerti per valandą, antraip dalies naudingų medžiagų gėrimas neteks. Moteris teigia, kad vieninteles pomidorų sultis naudinga užvirinti.
„Neseniai vyko akcija, kurios metu kiekvieną rytą į didžiųjų miestų biurus buvo pristatoma pramoniniu būdu pagamintų sulčių. Paskui akcijos dalyviai pasakojo, kad jau po savaitės, kasdien išgėrę sulčių, jie pajuto didžiulį energijos pliūpsnį. Tačiau tai tik reklama. Juk iš negyvo produkto jokios energijos organizmas negauna“, – teigia V.Žemaitienė.
Beje, pirkėjų patiklumu naudojamasi ne tik skelbiant, kad sultys praturtins organizmą vitaminais ar mineralais, bet ir mažomis raidelėmis užrašant tikrąjį gėrimo pavadinimą. Pasirodo, absoliuti dauguma parduodamų sulčių pagamintos iš koncentrato, o tai jau nėra tikros sultys, kaip ir nektaras. Dažnai net užrašas ant pakuotės, kad tai 100 proc. sultys, yra klaidingas. Atidžiau pastudijavus etiketę paaiškėja, kad tai tos pačios koncentruotos sultys.
Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto mokslininkės Inos Jasutienės, koncentruotos sultys dar vadinamos atstatytomis. „Iš natūralių sulčių išgarinama dalis vandens. Tada jos tampa tiršta mase, panašia į pomidorų padažą. O vėliau vėl pripilama vandens“, – paaiškina I.Jasutienė.
Tokį koncentratą pigiau ir patogiau transportuoti. Be to, sultis galima pagaminti bet kurioje šalyje, gamybai įtakos neturi ir vaisių ar daržovių sezonas. Tačiau ar gali tokiame gėrime likti maistingų medžiagų?

Tikrų sulčių Lietuvos parduotuvėse beveik nebeįmanoma rasti

Sulčių gamintojai tikina, kad sulčių koncentratai pagaminti iš visiškai prinokusių vaisių, surinktų jų sezono metu. Gaminant koncentratą didesnė dalis vandens iš vaisių išgarinama. Paskui sulčių koncentratas supilstomas į pakuotes, kartu pripilant gryno vandens – tiek pat, kiek buvo atskirta gaminant koncentratą. Tad sulčių lieka 100 proc. Vadinasi, lieka ir vitaminai bei kitos maistingosios medžiagos.
Tačiau Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas Pranas Viškelis pabrėžia, kad garinant vandenį iš sulčių dalis vitaminų žūsta, vėliau supilsčius jau “atstatytas” sultis į vakuumines pakuotes gėrimas netenka dar dalies naudingųjų medžiagų. Taip pat keičiasi ir aromatas, kuris dažnai vėliau atkuriamas cheminėmis medžiagomis. Tad tokio gėrimo niekaip negalima pavadinti natūraliomis ar šimtaprocentinėmis sultimis.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulytė sako, kad sulčių pavadinimas aiškiai apibrėžtas. Tai iš vaisių ar daržovių išspaustas gėrimas, kuris yra tik užkaitintas ir iškart supilstytas. Nors tokios sultys taip pat neprilygsta šviežiai spaustoms, tačiau, pasak P.Viškelio, jose lieka šiek tiek pektinų, mikroelementų ir natūralaus cukraus. Tik vitamino C sumažėja maždaug trečdaliu. Deja, šiandien Lietuvos parduotuvėse tokių sulčių itin mažai. Mat jų gamyba atsieina kur kas brangiau, nei naudojant koncentratą. Be to, tokiu būdu nepagaminsi apelsinų ar kitų vaisių, kurie mūsų šalyje neauga, sulčių.
Vis dėlto daugelis gamintojų neakcentuoja, kad gėrimas pagamintas iš koncentrato, o matomiausioje vietoje užrašo, jog tai 100 proc. sultys. Po vaisių pavadinimais stengiamasi nuslėpti ir tai, kad pakuotėje yra nektaras, kurio vertė dar mažesnė nei koncentruotų sulčių. Mat į nektarus leidžiama papildomai dėti rūgšties, cukraus, aromatinių medžiagų. Daugelis tokių gėrimų tik skoniu primena sultis.
O visiškai beverčiai – sulčių gėrimai. „Juose, pavyzdžiui, tikrų apelsinų sulčių yra vos penktadalis. Be to, dedama daug saldiklių, cukraus. Toks gėrimas skanus, dėl rūgščių ir cukraus pusiausvyros neatrodo labai saldus, tačiau jo maistinė vertė itin maža“, – atskleidžia I.Drulytė.

Sultys iš vaisių išspaudų

Gydytojos dietologės Daivos Pipiraitės nuomone, geriant koncentruotas sultis ar nektarus organizmas gauna tik skysčių, nes kiek juose lieka vitaminų – visiškai neaišku. Aišku tik tai, kad jų kiekis artimas nuliui. Net jeigu gamintojas ant pakuotės nurodo, kiek sultyse yra vitaminų, iš tikrųjų gali būti kur kar mažiau. „Tai priklauso nuo to, kiek gamybos metu į sultis pateko deguonies, kiek vaisiai lietėsi su metalu. Visa tai gerokai sumažina naudingųjų medžiagų kiekį“, – dėsto I.Jasutienė.
Be to, neaišku, ar koncentruotos sultys visada gaminamos iš šviežių vaisių. Štai KTU Maisto institute atlikus apelsinų sulčių tyrimą pusėje mėginių buvo rasta pulpos nuoplovų. „Jos gaunamos iš vaisių išspaudų, užpylus ant jų karšto vandens, palaikius ir dar kartą nuspaudus. ES į sultis pridėti pulpos nuoplovų draudžiama, tačiau JAV tai leidžiama. Tad mūsų gamintojai, net to nežinodami, gali nusipirkti koncentrato su pulpa ir parduoti bevertes sultis, nors ant pakelio bus užrašyta, kad tai 100 proc. sultys“, – atskleidžia I.Jasutienė.
Tiesa, kai kurie gamintojai, norėdami kompensuoti naudingųjų medžiagų praradimą sulčių gamybos metu, jas vėliau praturtina vitaminais, bet vartotojas iš to gauna mažai naudos. „Dažniausiai dedama vitamino C, tačiau jis yra sintetinis, todėl organizmas jį prastai pasisavina, ir tai labai retai duoda teigiamą efektą“, – teigia gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė. Ir priduria, kad tiek natūralios, tiek iš koncentrato pagamintos sultys yra gana kaloringos. Tad žmonėms, turintiems antsvorio, jas reikėtų skiesti per pusę su vandeniu.
O vaikams ir sergantiesiems cukriniu diabetu koncentruotų sulčių, nektarų ir sulčių gėrimų E.Kliukaitė pataria apskritai vengti. Mat dėl didelio tokiuose gėrimuose esančio cukraus kiekio kraujyje gali padaugėti gliukozės.

Natūraliausios – obuolių sultys

Visi „Veido“ kalbinti medikai ir mokslininkai pabrėžia, kad pramoniniu būdu pagamintos sultys sveikiems žmonėms pakenkti neturėtų, bet ir sveikatos tikrai nepridės.
Pernai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atlikusi 1810 sulčių tyrimų, pažeidimų nerado. Nebuvo nustatyta didesnių nei leistina pesticidų, švino, kadmio, arseno, gyvsidabrio, sieros dioksido kiekių. Vis dėlto jų likučių gali būti. Juk vaisių plantacijose gausiai naudojamos cheminės medžiagos, o jei prieš spaudžiant sultis gerai nenuplaunama žievė, jų gali patekti į sultis.
Be to, visos pramoniniu būdu pagamintos sultys yra negyvos. Tad specialistai vietoj jų pataria rinktis vaisius ir daržoves. „Jokiose sultyse nelieka vaisių skaidulų, kurios labai naudingos organizmui. Todėl vertingiausias dalykas yra vaisius, pavyzdžiui, neluptas obuolys“, – primena dietologė D.Pipiraitė.
Jai pritaria ir P.Viškelis: „Daugiausiai naudingų medžiagų yra natūraliuose vaisiuose. Tačiau žiemą, kai baigiasi švieži produktai, geriausia rinktis obuolių sultis. Jų nėra prasmės falsifikuoti ir skiesti vandeniu, nes yra pigios. Tad jos natūralesnės negu, pavyzdžiui, citrusinių vaisių sultys.“
Žinoma, vertingiausios ką tik išspaustos sultys. Jose lieka visi vitaminai ir kitos maistingosios medžiagos. Tad tik toks gėrimas praturtina organizmą. Vis dėlto, kai nėra galimybės atsigerti šviežių sulčių, perkant jas parduotuvėje reikia atidžiai studijuoti etiketes ir atkreipti dėmesį į kainą. „Tikėtina, kad geresnės kokybės bus gėrimai, kurių litras kainuoja 6–7 Lt. Taip pat sultys, pagamintos ne iš koncentrato. Tad reikia sąmoningai jas rinktis ir atidžiai perskaityti visus užrašus mažomis raidelėmis“, – apibendrina I.Drulytė.

Dietologė D.Pipiraitė: „Geriant koncentruotas sultis ar nektarus organizmas gauna tik skysčių, nes neaišku, kiek juose lieka vitaminų. Tik aišku, kad jų kiekis artimas nuliui.“

Ar žinote, kad net ir nesaldintose sultyse yra nemažai cukrų. Vienoje stiklinėje sulčių yra daugiau nei du arbatiniai šaukšteliai cukraus, t. y. tiek, kiek gaiviuosiuose gėrimuose ar saldžioje arbatoje!

Tačiau sulčių sudėtyje yra ir visų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų, kurių yra vaisiuose, iš kurių sultys išspaustos. Išgėrę vieną stiklinę apelsinų sulčių gausite visą rekomenduojamą vitamino C paros normą. Tiesa, skaidulinių medžiagų sultyse yra gerokai mažiau nei pačiuose vaisiuose (daugiau jų – tirštose sultyse), todėl sultys negali pakeisti vaisių maistinės vertės.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto( NMVRVI) Laboratorijos departamente bei instituto Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Klaipėdos teritorinių skyrių laboratorijose atliekami įvairūs sulčių tyrimai.

2010 metais buvo tirti 797 , o 2011 metais – 982 mėginiai mikotoksino patulino, konservantų (benzoinės ir sorbo rūgšties), sunkiųjų metalų ( švino, kadmio, arseno) kiekiams nustatyti., pesticidų likučiai ir kitos medžiagos. Kaip teigia šio instituto direktorius Gediminas Pridotkas, visi tirti mėginiai atitiko teisės aktų reikalavimus.

Kokie gėrimai gali vadintis vaisių sultimis?

Vaisių sultys sunkiamos iš sveikų prinokusių šviežių arba atšaldytų vienos ar daugiau sumaišytų vaisių rūšių. Vaisių sulčių spalva, aromatas ir skonis turi būti būdingi tiems vaisiams, iš kurių jos yra pagamintos.

Gaminant sultis į jas gali būti grąžinamas gamybos metu atskirtas minkštimas, plėvelių skiltelių pertvaros (t.y., citrusinių vaisių sulčių maišeliai, gauti iš vaisiaus vidinio sluoksnio) ir aromatas. Tačiau grąžinamos gali būti tik tos medžiagos, kurios buvo atskirtos nuo tų pačių sulčių jų gamybos metu.

Vaisių sultys iš koncentrato – „atstatytos“ sultys

Vaisių sultys iš koncentrato – sultys, kurias gaminant į koncentruotas vaisių sultis grąžinamas jas koncentruojant pašalintas vanduo ir aromatas. Į sultis iš koncentrato gali būti pridedama vaisių minkštimo ir skiltelių plėvelinių pertvarų, tik skirtingai nei gaminant sultis, į vaisių sultis iš koncentrato gali būti grąžinama tiek iš tų pačių sulčių, tiek iš kitų tos pačios rūšies vaisių sulčių pašalintos išvardintos medžiagos. Vaisių sulčių iš koncentrato juslinės savybės (skonis, kvapas, spalva ir kt.) bei fizikinės cheminės savybės turi atitikti bent vidutines iš tų pačių vaisių pagamintų vaisių sulčių savybes.

Taigi – produktas, kuris vadinamas vaisių sultimis iš koncentrato (tuo labiau – tiesiog sultimis) negali būti atskiestas daugiau, nei reikalinga atstatyti koncentruojant sultis pašalintą vandenį.

Koncentruotos vaisių sultys gaunamos iš vienos ar daugiau rūšių vaisių sulčių fiziniu būdu pašalinus tam tikrą vandens dalį. Jei koncentruotos vaisių sultys yra skirtos tiesioginiam vartojimui, iš sulčių gamybos metu turi būti pašalinama mažiausiai 50 proc. vandens

Ką vadiname vaisių nektarais?

Vaisių nektaras gaminamas į vaisių sultis, koncentruotas vaisių sultis, vaisių sultis iš koncentrato, vaisių sulčių miltelius, vaisių tyrę arba jų mišinį pridedant vandens, cukrų ir (arba) medaus. Dažniausiai nektarai gaminami iš tokių vaisių ir uogų, kurių natūralios sultys nėra labai tinkamos gerti dėl savo savybių: neskanios (pvz., mėlynių), per tirštos (pvz., persikų, bananų), rūgščios (pvz., spanguolių, citrinų). Mažiausias sulčių ir (arba) tyrės kiekis, kuris turi būti tam tikrų vaisių nektaruose, kiekvienai rūšiai yra griežtai reglamentuotas ir paprastai sudaro nuo 25 proc. (juodųjų serbentų, citrinų, bananų, granatų ir kt.) iki 50 proc. (obuolių, ananasų, apelsinų ir kt.).

Į nektarus pridedamo cukraus ir (ar) medaus kiekis gali sudaryti iki 20 proc. galutinio gaminio masės. Jei vaisių nektarai gaminami be cukrų arba sumažintos energinės vertės, cukrūs gali būti visiškai arba iš dalies pakeičiami leidžiamais naudoti saldikliais.

Gėrimai

Produkto, kurio prekinis pavadinimas „Gaivusis gėrimas su sultimis“ sudėtyje yra ne mažiau kaip 5 proc. vaisių, daržovių sulčių, jų tyrės arba jų mišinių, o produkto, kurio prekinis pavadinimas „Gaivusis sulčių gėrimas“ sudėtyje jų yra ne mažiau kaip 12 proc. Žodis „sultys“ pavadinime gali būti pakeistas konkrečių sulčių, iš kurių pagamintas gėrimas, pavadinimu, pvz., gaivusis gėrimas su obuolių sultimis, gaivusis morkų sulčių gėrimas.

Ar galima sultis saldinti?

Į sultis, koncentruotas sultis, vaisių sultis iš koncentrato (išskyrus kriaušių arba vynuogių sultis) leidžiama pridėti cukraus dviem tikslais:

1. rūgštumui sureguliuoti – ne daugiau kaip 15 g/l sulčių;

1. pasaldinimui – ne daugiau kaip 150 g/l sulčių. Apie tai turi būti pažymėta etiketėje papildant prekinį pavadinimą.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto( NMVRVI) specialistai pataria:

• Rinkdamiesi produktą, pirmiausia atkreipkite dėmesį į produkto pavadinimą: vaisių sultys, vaisių sultys iš koncentrato, koncentruotos vaisių sultys, vaisių nektaras, gaivusis gėrimas su sultimis, ar gaivusis sulčių gėrimas.
• Jei perkate gėrimą, ant kurio pakuotės nurodytas konkretaus vaisiaus pavadinimas, vadinasi šiame gėrime nebus kitų vaisių sulčių. Tuo tarpu jei sudėtyje yra daugiau vaisių, pavadinime turi būti nurodytas jų sąrašas mažėjančia tvarka pagal naudotų vaisių sulčių ar tyrių tūrį arba ant pakuotės tiesiog gali būti užrašas „kelių rūšių vaisiai“.
• Jei domitės, ar Jūsų perkamos sultys buvo pasaldintos, atkreipkite dėmesį į sulčių pavadinimą. Jei sultys buvo pasaldintos, pavadinimas turi būti papildytas žodžiu „pasaldintos“ arba „pridėta cukraus“, o po šių žodžių nurodytas pridedamo cukraus kiekis.
• Užrašas „iš koncentrato“ arba „iš dalies koncentrato“ reiškia, kad sultys arba nektaras pagaminti vien tiktai ar iš dalies iš vieno ar kelių koncentruotų produktų. Šis užrašas turi būti aiškiai įrašytas greta gaminio pavadinimo.
• Pirkdami vaisių nektarą ar gėrimą atkreipkite dėmesį į užrašą, kuriame nurodoma mažiausias vaisių sulčių, vaisių tyrės ar jų mišinio kiekis.
• Gėrimų, nektarų etiketėse ieškokite užrašo „Sudėtis“, po kurio seks gamybos metu naudotos sudedamosios dalys mažėjimo tvarka.